Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A.2.6.-472-1026/2016
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00258-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.
(S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I MA S
2016 m. kovo 18 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Vaida Motiejūnienė,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. L.,
nedalyvaujant nukentėjusiojo asmens „Statoil fuel & Retail Lietuva”, UAB atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
n u s t a t ė :
S. L., 2016 m. sausio 16 d., 00:20 val., Panevėžio mieste, J. Basanavičiaus g. 63, degalinėje „Statoil“, atvažiavęs automobiliu Mitsubishi Galant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir užsipylęs dujų, neatjungė dujų užpylimo žarnos, pradėjo važiuoti ir ją nutraukė. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9 ir 106 reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.
Be to, S. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas S. L. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų pažeidimų pripažino iš dalies. Pirmajame teismo posėdyje S. L. nepripažino padarytos žalos, pripažino pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Tačiau kituose posėdžiuose jis pripažino padaręs žalą degalinei, tačiau nepripažino, jog tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad 2016 m. sausio 16 d. 00:20 val. jis naudojosi automobiliu Mitsubishi Galant, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kartu su automobilio savininku A. G. buvo atvažiavęs užsipilti dujų į degalinę „Statoil“, esančią J. Basanavičiaus g. 63, Panevėžyje. Sustojo prie dujų užpylimo kolonėlės, iš automobilio nebuvo išlipęs, nes dujų užpilti nuėjo savininkas A. G., kuris sumokėjo už dujas, išėjo pro degalinės išėjimą ir parodė jam modamas ranka, kad jis jau privažiuotų. Kai S. L. pavažiavo kelis metrus, matė per veidrodėlį, kad A. G. vėl skėsčioja rankomis ir nubėgo prie dujų užpylimo žarnos. A. G. atjungtą žarną nunešė prie kolonėlės. Nežinojo ir nematė, kad dujų užpylimo žarna buvo neatjungta, kai jis pradėjo važiuoti. A. G. žarną pakabino į vietą, o grįžęs pasakė, kad viskas gerai, kad ji tik išsinėrė iš sujungimo vietos, atsijungė per jungtį, patvirtino, kad viskas yra gerai ir jie gali važiuoti. Tuomet jie išvažiavo iš degalinės, nes suprato, kad nėra padaryta žala. Kai policijoje jam surašė protokolą, jis ir A. G. buvo nuvykę į degalinę, nes norėjo pasiaiškinti kokia yra padaryta žala, norėjo ją atlyginti. Jie bendravo su moterimi, degalinės vadovaujančiu asmeniu. Tačiau žalos dydžio jiems nenurodė, sakė viskas yra perduota draudimui. Mano, jog reikėjo nueiti į degalinę tuo metu ir neišvažiuoti. Prašė kuo švelniau atsižvelgti į visas aplinkybes. Gailisi dėl įvykusio.
Nukentėjusiojo Statoil fuel & Retail Lietuva”, UAB atstovas į teismo posėdžius neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis buvo tinkamai informuotas apie vykstančius teismo posėdžius (32,46,52 b.l.) atskirais teismo pranešimais bei į nukentėjusiojo prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (34,36,37,38 b.l.), administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nukentėjusiojo atstovui nedalyvaujant.
Liudytojas A. G. paaiškino, kad jis yra „Mitsubishi Galant“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Jie su S. L. yra seni draugai, bendradarbiai. 2016-01-16, vidurnaktį, jie kartu su S. L. atvažiavo į degalinę „Statoil“. Automobilį vairavo S. L., nes A. G. neturi teisės vairuoti. A. G. nuėjo užpilti dujų, o S. L. pasiliko automobilyje, nes jis nemoka užpilti dujų ir degalinėje tuo metu dujų užpylėjo nebuvo. Jis užpylė dujų ir per klaidą, užsigalvojęs, skubėdamas, paliko automobilyje įkištą neatjungtą dujų pistoletą su žarna. Nuėjo sumokėti už dujas ir išėjęs iš degalinės pamojo ranka, kad S. L. privažiuotų. Tik tuo metu A. G. pamatė, kad dujų šlanga neatjungta tempiasi ir ji atitrūko iš sujungimo. Pati šlanga fiziškai nebuvo sutrūkusi, ji tik išsinėrė iš sujungimo. S. L. to nepastebėjo, bet jam parodė, kad sustotų. Tuo metu, nieko nepasakęs S. L., A. G. nuėjo, atjungė šlangą ir padėjo ją į vietą. Kai sėdo į automobilį, A. G. S. L. patvirtino, kad viskas gerai ir jie pradėjo važiuoti. Dar buvo sustoję prie kasininko langelio, kuris tik į juos žvilgtelėjo ir nieko jiems nesakė. Jie iš degalinės išvažiavo. Po dviejų dienų Nemuno gatvėje juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, jie parašė pasiaiškinimus ir po to jie nuvažiavo į degalinę. Degalinės operatoriaus, vadybininkės klausė padarytos žalos dydžio, norėjo atlyginti žalą. Tačiau jie atsakė, kad žalą atlygins jo automobilio draudimas. Mano, jog iš degalinės išvažiavo dėl to, kad taip suvokė, kad žala nepadaryta. Gailisi, kad dėl jo skubėjimo taip atsitiko. Jaučiasi kaltas dėl to, kad dabar draugas yra traukiamas atsakomybėn. Jie nesislapstė, sutinka, kad tai tik jo kaltė ir klaida, kad taip nutiko. Vaizdo įraše matyti, kaip jis nueina sumokėti. Taip pat mano, jog turi būti vaizdo įrašas, kur filmuojama degalinėje prie įėjimo, kuriama būtų matoma, kad jis parodė rankos mostu S. L., kad pradėtų važiuoti.
Liudytojas E. B. 2016-02-23 d. teismo posėdyje paaiškino, jog jis yra degalinės „Statoil“ operatorius. Sausio 16 dieną jis atėjo dirbti nuo 8 valandos ryto. Nakties metu dirbo M. M.. Jam atėjus ryte į darbą, kolega M. M. pasakė, kad naktį buvo nutraukta dujų šlanga. Iš nežinojimo jis naktį nekvietė policijos pareigūnų. Tada jis žiūrėjo vaizdo įrašą, pasakė policijai automobilio valstybinius numerius. Kolega pamatė tai tik po kurio laiko, nes pastoviai į monitorių nežiūri. Žala degalinei buvo padaryta, nes yra kviečiama aptarnaujanti įmonė remontui atlikti. Gal šlanga ir buvo išsimovusi, tačiau jie patys, be specialistų pagalbos tokių darbų padaryti negali. Tai įmonei yra apmokama už darbus. Atėjęs į darbą ir peržiūrėjęs vaizdo įrašą, jis tik surašė pareiškimą. Iš vaizdo įrašo matė, kad buvo du asmenys, matė, kad iš keleivio pusės išlipo vyras su rankine užpilti dujų, o vairuotojas nematė, kad šlanga neatjungta ir nuvažiavo. Kitą dieną jis tų asmenų degalinėje nematė. Mano, jog operatorius neturi vytis automobilio, nes negali palikti darbo vietos.
Liudytojas M. M. 2016-03-09 dienos teismo posėdyje paaiškino, jog jis dirba degalinėje „Statoil“ pardavėju - operatoriumi. Tuo metu, sausio 16 naktį, po 12 valandos jis dirbo degalinėje. Vienas asmuo atėjo sumokėti už dujas. Jis tiksliai nematė kas vyko kieme. Jis tik žvilgtelėjo į monitorių, pro kurį mato filmuojamą teritoriją ir nebuvo įsitikinęs, kad jie nutraukė dujų šlangą, nes lyg pamatė, kad dujų šlangą žmogus padėjo. Buvo vidinė nuojauta, nes mašinos nebėra, o dujų šlanga buvo pakabinta. Jis žalos dydžio nežino, nesidomėjo. Yra tokia aptarnaujanti įmonė, kuriai degalinė praneša apie įvykį, jie atvažiuoja ir sutaiso. Jis nežino tų aplinkybių, ar ta įmonė keitė žarną nauja, ar sutaisė seną, nes tuo metu nedirbo. Jo kolegą policija apklausė, nes jis parašė pareiškimą, o M. M. neapklausė. Po dviejų dienų tie du asmenys buvo atvykę į degalinę. Tie asmenys prisistatė, kad jie nutraukė dujų žarną. Degalinės vadovė paminėjo, kad viskas perduota policijai, draudimui. Liudytojas suprato, kad jie atėjo taikytis ir sužinoti dėl žalos. Tačiau degalinė pretenzijų neturėjo, žarna buvo sutaisyta. Jis neturėjo tokios galimybės naktį tų asmenų sustabdyti, nes naktį nepalieka darbo vietos. Dėl to, kad buvo nutraukta dujų užpylimo žarna jam pasakė kiti klientai, kurie norėjo pilti dujas. Vaizdo įrašą peržiūrėjo jo kolega E. B..
Taigi, išklausęs paminėtus asmenis, teismas daro išvadą, jog nors administracinėn atsakomybėn traukiamas S. L. neneigia padaręs žalos degalinei (t. y. padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje), tačiau nesutinka, kad jis iš eismo įvykio pasišalino, kad padarė ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos; jis teigia, jog nesuprato ir nežinojo, jog padaryta žala, dėl to ir nesuprato, jog pasišalina, nes A. G. buvo patikintas, jog jokių padarinių nėra.
Teismo nutarimas grindžiamas šiais motyvais:
Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo.
ATPK 127 straipsnyje reglamentuota administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą.
Kelių eismo taisyklių (toliau – Taisyklių) 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taisyklių 106 punkte įtvirtinta nuostata, jog būtent prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu.
Teismas išsamiai įvertinęs visus byloje surinktus duomenis daro išvadą, kad S. L. pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų visuma leidžia konstatuoti, kad S. L. vairuodamas automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Statoil“ degalinės teritorijoje, esančioje J. Basanavičiaus g. 63, Panevėžyje, atvykęs į degalinę, nors ir ne pats užpildydamas dujas, tačiau buvo neatidus, neatjungęs dujų užpylimo žarnos pradėjo važiuoti ir ją nutraukė, tuo sugadindamas UAB „Statoil“ turtą. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 106 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyti teismo paminėti kelių eismo taisyklių punktai, kuriuos S. L. pažeidė, tačiau jie yra įrodyti teismo toliau išvardinta bylos medžiaga (ATPK 284 str. 2 d.).
Be pažeidėjo prisipažinimo, padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-49054781-16 (5-6 b.l.), Panevėžio apskrities VPK kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos II – ojo būrio specialistės, vyriausiųjų patrulių tarnybiniais pranešimais (18,19,20 b.l.), eismo įvykio vietos schema (21 b.l.), fotonuotraukomis (26 b.l.), kita bylos medžiaga. Posėdyje apklausti liudytojai degalinės darbuotojai M. M., E. B. patvirtino, jog degalinę aptarnaujanti įmonė buvo iškviesta dujų užpylimo žarnos sutaisymui. Nors „Statoil fuel & Retail Lietuva”, UAB pateikto rašto turinys taip pat neįvardija žalos dydžio, tačiau patvirtina žalos padarymo faktą (34 b. l.). Teismas peržiūrėjęs byloje esantį vaizdo įrašą iš degalinės „Statoil“, esančios Panevėžio mieste, J. Basanavičiaus g. 63 (40 b.l.), sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas S. L. prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nes iš stovėjimo vietos pradėjo važiuoti neištraukęs iš automobilio dujų užpylimo žarnos. Nors S. L. nebuvo išlipęs iš transporto priemonės, laukė, kol dujas užpildys automobilio savininkas A. G., tačiau tai nepašalina S. L. pareigos pagal minėtus kelių eismo taisyklių reikalavimus būti atidžiam bei rūpestingam vairuojant judančią transporto priemonę. Būtent vairuojančiam transporto priemonę asmeniui, šiuo atveju S. L., kilo pareiga laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, kurių neįvykdžius, atsirado pavojus bei žala kitų asmenų turtui. Dėl išvardytų motyvų teismas konstatuoja, jog S. L. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius degalinei priklausančio turto sugadinimą (ATPK 224 str. 2 d.). Tik tikslintinos administracinio teisės pažeidimo protokole neteisingai nurodytos aplinkybės: automobilio, kurį vairavo S. L. valstybinį numerį nurodant (duomenys neskelbtini) bei pažeidimo padarymo laiką nurodant 00:20 val. Tai patvirtina visų teismo ištirtų įrodymų visuma.
Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.
Teismų praktika numato, kad prieš traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo padarymą, institucija (pareigūnas) privalo nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėtį. LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, tai yra priešingumą Kelių eismo taisyklėms, ir nori taip elgtis, siekia išvengti teisinių tokio elgesio padarinių. Sprendžiant dėl atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos turi būti atskleista ne tik kaltės dėl tokio pasitraukimo, bet ir motyvo bei tikslo turinys (LAT 2013 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-8-2013; LAT 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi, viena iš sąlygų, skiriant pažeidėjui sankciją, numatytą ATPK 130 str. 1 d., yra privalomas objektyvusis veikos sudėties požymis - aktyvus neteisėtas veikimas arba traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens neveikimas, taip pat subjektyvusis veikos sudėties požymis – kaltė.
Nagrinėjamoje byloje teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų, teismo posėdžių garso įrašus, nustatė, kad S. L. vairuodamas transporto priemonę apgadino degalinei „Statoil“ priklausantį turtą. S. L. aiškindamas įvykio aplinkybes, teismui nurodė, jog nesuprato, kad nutraukė kuro užpylimo žarną, to nenumatė ir nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos, nes dujas pylė ne jis, o A. G.. Šią aplinkybę patvirtino tiek S. L., tiek A. G. parodymai, kurie buvo nuoseklūs, neprieštaringi. Jų parodymus patvirtino teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas (40 b.l.), iš kurio matyti, jog S. L. sėdėjo automobilyje, kol A. G. pylė dujas. Matoma ir tai, kad S. L. laukė automobilyje, kol A. G. už dujas atsiskaitė. Iš šių paminėtų aplinkybių teismas nustatė, kad S. L. nesuprato, kad nutraukė kuro užpylimo žarną, to nenumatė ir nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos. To nesuprato ir dujas pylęs A. G.. Kaip matyti iš liudytojų M. M. ir E. B. parodymų, tai, kad išsimovė kuro užpylimo žarna pastebėjo vėliau. Patys darbuotojai taisyti negali, nes tokiu atveju būtina kviesti specialistą, todėl žala ir atsirado. Šie liudytojų parodymai tik patvirtina, kad ir A. G., kuris apie tai informavo ir automobilį vairavusį S. L., galėjo nesuprasti, jog padaryta žala, kadangi kuro užpylimo žarna buvo tiesiog išsimovusi. Atsižvelgdamas į ištirtų įrodymų visumą, teismas šiuo atveju neturi pagrindo netikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo S. L. bei liudytojo A. G. versija, jog S. L. pradėjo važiuoti tik tuomet, kai A. G. jam pamojo ranka ir tokiu būdu S. L. pagrįstai manė, jog gali važiuoti iš degalinės. Ši versija yra iškelta ir užfiksuota bylos medžiagoje nuo pat pradžių, t.y. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek jų paaiškinimuose protokolo surašymo metu (23,24 b.l.). Nors teismui ir nebuvo pateiktas užklausus „Statoil fuel & Retail Lietuva”, UAB dar vienas vaizdo įrašas, tikrinant šią S. L. bei liudytojo A. G. versiją, kuriame būtų matomas vaizdas nuo degalinės įėjimo ir būtų užfiksuoti A. G. veiksmai, nurodantys L. L. pradėti važiuoti (52 b.l.), tačiau teismas remiasi šia versija kaip nepaneigta ir laiko ją įrodyta. S. L. veiksmuose negalima įžvelgti siekio išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. S. L. nežinojo, jog neva sukėlė eismo įvykį, nes A. G. jam pasakė, kad viskas yra gerai su dujų užpylimo žarna, todėl negalima net svarstyti galimybės, jog jį veikė tiesiogine tyčia. S. L. neturėjo motyvo pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti atsakomybės: automobilį vairavo blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Esant tokioms aplinkybėms, S. L. veiksmai negali būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., kadangi nebuvo nustatyta šio teisės pažeidimo sudėtis. Priešingai, teismas daro išvadą, kad S. L. iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-22-511/2016). Visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, administracinės bylos teisena S. L. atžvilgiu dalyje dėl nubaudimo administracine tvarka pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo S. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis nuoširdžiai gailėjosi dėl eismo įvykio (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jog jis baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų bei kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Todėl S. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą skirtina nuobauda, numatyta arčiau sankcijos minimumo (ATPK 302 str.).
Teismas, vadovaudamasis ATPK 286 – 288 str.,
n u t a r i a :
S. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą.
Administracinę bylą S. L. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinio teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: 16054693532.
Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vaida Motiejūnienė