Civilinė byla Nr. e2-170-944/2021

Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00800-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 9 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,

sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,

dalyvaujant ieškovės BUAB „Ringesta“ atstovui advokatui Sigitui Čepui,

nuotoliniu būdu per ZOOM programos platformą:

atsakovės UAB „Dereva“ atstovui direktoriui V. V.,

trečiojo asmens DNSB „Parko namas“ atstovui R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė prašė pareigoti atsakovę UAB „Dereva“ per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti 2020-04-15 UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliko bendrabučio pastato (duomenys neskelbtini) privažiavimų, šaligatvių ir žalių plotų darbų rengimo apžiūros akte nustatytus trūkumus, laikantis šiems darbams nustatytų reikalavimų: išardyti betono trinkelių grindinį, nukasti ir išvežti perteklinį gruntą, ištaisyti pagrindo profilį, įrengti 3 cm storio pasluoksnį iš atsijų, įrengti betono (ažūrinių) trinkelių dangą, įrengti augalinio dirvožemio sluoksnį, užsėti žolę, bei defektų šalinimo aktu perduoti atliktus trūkumų šalinimo darbus ieškovui UAB „Ringesta“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pagal 2017-11-15 statybos rangos sutartį atsakovas UAB „Dereva“ įsipareigojo savo jėgomis technika ir rizika, UAB „Ringesta“ medžiagomis, atlikti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus (duomenys neskelbtini). Lokalinėje sąmatoje numatyta, kad atsakovas UAB „Dereva“ atlieka aikštelės dangos įrengimą ažūrinių trinkelių užpylimą juodžemiu ir žolės užsėjimą. Atsakovas UAB „Derva“ pagal rangos sutarties 3.4.1 punktą įsipareigojo darbus atlikti kokybiškai ir ištaisyti defektus nustatytus per garantinį laikotarpį, o pagal rangos sutarties 3.4.2 punktą įsipareigojo darbus atlikti pagal projektinę dokumentaciją. Pažymėjo, kad 2020-04-15 UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliko bendrabučio pastato (duomenys neskelbtini), privažiavimų, šaligatvių ir žalių plotų darbų rengimo apžiūros aktą, kuriuo nustatė betoninių ažūrinių trinkelių dangos nelygumus, kurie yra didesni nei 2 mm ir yra arba lygūs 15 mm ir daugiau, taip pat nustatė, kad pasluoksnis po betoninėms ažūrinėms trinkelėm yra iki 10 mm, turi būti 30 mm ir padarė išvadą, kad atlikti išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbai nesilaikant projekto reikalavimų. Betoninių ažūrinių trinkelių dangos nelygumai atsirado po darbų priėmimo, o pasluoksnio darbai yra paslėpti (neakivaizdūs) darbai. Priimant darbus aikštelė buvo lygi, nelygumai susiformavo po šaltojo periodo iškilnojus plyteles, ir po kiekvienos žiemos vis didėja, todėl trūkumų ieškovas UAB „Ringesta“ negalėjo nustatyti priimdama darbus. Atsakovė turi pašalinti šį defektą t. y. tinkamai įrengti pagrindą (ir atlikti visus su tuo susijusius ardymo ir naujo įrengimo darbus).

Ieškovė dubliku palaikė ieškinio reikalavimus. Atsakovė UAB „Dereva“ nesutikimą su ieškiniu motyvavo tuo, kad pasikonsultavus su gamintoju UAB „Betono mozaika“ pagal atitikties deklaraciją, plytelės nėra pritaikytos intensyviam automobilių judėjimui, todėl remontas bus tik laikinas problemos sprendimas. Šis motyvas yra nepagrįstas, nes atsakovas painioja darbų defektus. Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl nekokybiškų betoninių ažūrinių trinkelių, nes defektas yra netinkamas pagrindų įrengimas (netinkamas išlyginamasis sluoksnis). Apžiūros aktu nustatytų betoninių ažūrinių trinkelių dangos nelygumo priežastinis ryšis yra ne trinkelių danga, o pagrindai. Pagal atsakovo pateiktą UAB „Betono mozaika“ Minimalius betoninių gaminių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus - dangos stiprumą/stabilumą 90 proc. lemia pagrindai (jų įrengimas) ir tik 10 proc. pats betono gaminys, kaip paviršiaus apdailos medžiaga. Dangos konstrukcijai dėl netinkamų pagrindų esant per silpnai, joje susidaro įdubos, provėžos, dėl šių priežasčių eksploatuojant tokią dangą genda ne tik ja važinėjančios transporto priemonės, bet pažeidžiama ir pati dangos paviršiaus apdailos medžiaga. Ieškovė UAB „Ringesta“ plyteles AP Ekolog-10 pirko ne iš UAB „Betono mozaika“, bet ir UAB „Perdanga“. Panašias plyteles gamina ir UAB „Betono mozaika“, kurios dokumentais vadovaujasi atsakovas. Bet kokiu atveju abejos plytelės gali būti naudojamos aikštelėms, kai nėra transporto eismo, taigi automobilių aikštelėms gali būti naudojamos. Atsakovė neinformavo ieškovės dėl darbų neatitikimo normatyviniams dokumentams dėl žiemos, taip pat kad medžiagos yra netinkamos kokybės, todėl neteko teisės remtis nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Statybos metu atsakovė nereiškė pretenzijų, kad jai projektas neperduotas, projektas buvo parengtas, taigi ieškovė neturėjo priežasčių jo neteikti, vadinasi UAB „Dereva“ projektą buvo gavusi, nes neturint projekto, objektyvai darbai negalėjo būti atliekami. Pagrindų įrengimas yra paslėpti darbai, nes ieškovas darbus priėmė vieną kartą pagal 2018-01-15 pažymą ir PVM sąskaitą faktūrą. Buvo priiminėjama užbaigta aikštelė, todėl ieškovas priimdamas darbus akivaizdžių trūkumų nematė, o paslėptų dangos trūkumų negalėjo nustatyti, nes jie buvo po trinkelių danga.

Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė reiškiamus reikalavimus.

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė turėjo pateikti tinkamas medžiagas darbams atlikti, šių medžiagų galiojančius sertifikatus, eksploatacinių savybių deklaracijas, minimalius betoninių gaminių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Pažymi, kad nerekomenduojama darbus atlikti žiemos metu, statybos užbaigimo procedūros gali būti atliekamos ir aktas pasirašomas neužbaigus šių darbų. Atsakovo vertinimu, atlikti darbai yra ne statybos brokas, todėl išlyginamasis sluoksnis su ieškovės nurodytomis pretenzijomis nesusijęs. Pažymi, kad apžiūrėjus plyteles, jos juda, tačiau jos juda tik ten, kur intensyvus eismas, nes jos nėra pritaikytos intensyviam automobilių judėjimui. Teigia, kad minimalūs betoninių gaminių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai, kurie nenumato, privalomo minimalaus pasluoksnio storio ažūrinėms trinkelėms. Nurodo, kad ažūrinės plytelės netinkamos transporto judėjimui, t. y. plytelės nėra tinkamos transporto apkrovoms, jos lūžinėja. Ieškovė perdavė atsakovei netinkamas pagal paskirtį trinkeles. Be to, atsakovei projektas nebuvo pateiktas. Pažymi, kad UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ pateikta lokalinė sąmata nerealiai užaukštinta ir niekinė. Paaiškina, kad UAB „Ringesta“ turėjo galimybę patikrinti įrengtą pasluoksnį, t. y. kontroliuoti atsakovę.

Atsakovė tripliku prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pateiktuose eksploatacinių savybių deklaracijose nurodyta, kad neleistina, kad gaminius veiktų apkrovos, sukeliamos transporto priemonių eismo. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ tyrė tas vietas, kur trinkelės buvo išstumtos judančio ir besisukančio transporto, o pagrindai permaišyti. Pažymi, kad tuo metu, kai buvo sudaroma sutartis su UAB „Ringesta“ jau buvo sudėti visi bordiūrai ir šaligatvių bortai, įrengti pagrindai, o atsakovė tik pataisė su ieškovo pateiktomis medžiagomis ir sudėjo pateiktas ažūrines trinkeles ieškovės nurodytose vietose. Pažymi, kad nustatyti deformacijos iš fotonuotraukų neįmanoma. Teigia, kad dangos pažeidimus lemia, važinėjančios transporto priemonės, o ne netinkamas pagrindas. Atsakovei nebuvo pateiktas statybos darbų žurnalas, taip pat nebuvo pateiktas projektas, todėl subrangovas negali atlikti darbų pagal projektinę dokumentaciją, jeigu jos niekas neduoda. Ieškovė taip pat nebuvo pateikusi eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatų ir eksploatacinių savybių deklaracijų, o atsakovė, kaip subrangovė, neprivalėjo su jomis susipažinti, nes nebuvo techninis prižiūrėtojas. Atsakovė tinkamai atliko darbus, šie darbai buvo priimti, aikštelė eksploatuojama netinkamai.

Atsakovė teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes.

Trečiasis asmuo DNSB „Parko namas“ atsiliepimu palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad namo įrengta aikštelė, kuria naudojami namo gyventojai. Iš pradžių aikštelė buvo tvarkinga, jokių trūkumų nesimatė, bet jau po žiemos išryškėjo defektai, t. y. plytelės išsikraipė, po plytelėmis susiformavo duobės, kuriose kaupiasi vanduo, plytelės siūbuoja, todėl taško vandenį ant automobilių ir praeivių. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo palaikė savo reikalavimus.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu ieškinio pagrįstumą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta.

Trečiasis asmuo UAB „Statybų burės“ teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad jo vertinimu netinkamai atlikti pagrindai. Nurodė, kad trečiasis asmuo atliko techninę priežiūrą, tačiau automobilių stovėjimo aiktelės darbai nebuvo priduoti.

Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos projektas“ teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio reikalavimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelės reikalavimai buvo nustatyti pagal kelininkų reikalavimus, nes kitų normatyvų nėra. Buvo parengtos tipinės detalės, projektas buvo ekspertuotas, tačiau pastabų dėl šių detalių (trinkelių), sprendinių neturėjo. Šios trinkelės yra tinkamos automobilių stovėjimo aikštelėms.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017-11-15 buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kuria atsakovė UAB „Dereva“ įsipareigojo savo jėgomis technika ir rizika, ieškovės UAB „Ringesta“ medžiagomis, atlikti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus (duomenys neskelbtini). Pagal 2018-01-15 pažymą 2017-12-02 – 2018-01-05 atliktus statybos ir remonto darbus bei išlaidas ir 2018-01-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. DER2018001 UAB „Dereva“ perdavė atliktu darbus už 5271,07 Eur sumą. 2020-01-20 pretenzija UAB „Ringesta“ paprašė iki 2020-01-24 raštu atsakyti, kada UAB „Dereva“ pašalins defektus, ir informavo, kad nesulaukus atsakymo, defektų šalinimui samdys kitą įmonę, o patirtas išlaidas reikalaus padengti iš UAB „Dereva“. 2020-01-21 UAB „Dereva“ elektroniniu laišku atsakė, kad apžiūrėjus plyteles, jos juda, tačiau juda tik ten kur yra intensyvus eismas, pasikonsultavus su gamintoju UAB „Betono mozaika“ pagal atitikties deklaraciją, jos nėra pritaikytos intensyviam automobilių judėjimui, todėl remontas bus tik laikinas problemos sprendimas. 2020-01-22 elektroniniu laišku UAB „Ringeta“ nurodė, kad plytelės yra tinkamos ir buvo numatytos projekte, aikštelėje intensyvaus judėjimo nėra, jos yra daug kur išklotos, ir pasiteiravo ar UAB „Derava“ žada šalinti defektus, o jei ne, tai nurodė, kad kreipsis į ekspertus. 2020-01-24 UAB „Dereva“ elektroniniu laišku atsakė, kad pagal atitikties deklaraciją plytelės skirtos tik pėsčiųjų takams, ir nurodė, kad pretenzijų nepriima.2020-04-15 UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliko bendrabučio pastato (duomenys neskelbtini) privažiavimų, šaligatvių ir žalių plotų darbų rengimo apžiūros aktą, kuriuo nustatė betoninių ažūrinių trinkelių dangos nelygumus, kurie yra didesni nei 2 mm ir yra arba lygūs 15 mm ir daugiau, taip pat nustatė, kad pasluoksnis po betoninėm ažūrinėm trinkelėm yra iki 10 mm, turi būti 30 mm ir padarė išvadą, kad atlikti išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbai nesilaikant projekto reikalavimų. Taip pat pateikė defektų šalinimo sąmatą 13 699,23 Eur sumai. Ieškovė UAB „Ringesta“ atsakovei UAB „Dereva“ 2020-06-22 pakartotinai pateikė pretenziją, UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ apžiūros aktą ir defektų šalinimo sąmatą ir pareikalavo nurodyti, kada UAB „Dereva“ pašalins defektus, ir informavo, kad nesulaukus atsakymo, defektų šalinimui samdys kitą įmonę, o patirtas išlaidas reikalausime padengti UAB „Dereva“. 2020-06-22 UAB „Dereva“ elektroniniu laišku atsakė, kad trinkelės netinkamos automobilių aikštelėms, todėl gali įrengti aikštelę, kurios yra tinkamos automobilių judėjimui.

Byloje kilo ginčas dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbų, t. y. ieškovė reikalauja pašalini defektus pagal UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ apžiūros aktą.

Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką: tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas. Rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartimi prisiimamas įsipareigojimas dėl rezultato, ir kol darbo rezultatas, esantis sutarties dalyku, nebus pasiektas, tol nebus laikoma, kad rangovo pareiga įvykdyta tinkamai. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. Kasacinio teismo praktika dėl rangos sutarties šalių priešpriešinių pareigų vykdymo yra gausi ir pakankamai išplėtota.

Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai taikomos CK 6.681 – 6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams. Statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, jį lydinčių poįstatyminių aktų, Statybos techninių reglamentų, kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

Pagal šalių sudarytos 2017-11-15 statybos rangos sutarties nuostatas, atsakovė UAB „Dereva“ įsipareigojo savo jėgomis technika ir rizika, ieškovės UAB „Ringesta“ medžiagomis, atlikti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus ir perduoti darbų rezultatą ieškovei (Sutarties 1.1 punktas). Byloje ginčo nėra, kad per nustatytą terminą darbai buvo atlikti, šiuos darbus priėmė ieškovė ir už juos apmokėjo atsakovei. Po darbų atlikimo, ieškovė pretenzijomis kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad laikui bėgant grindinio plytelės išsikraipė, pradėjo siūbuotis, išsiplovė juodžemio užpildas, plytelės trupa. Byloje kilo ginčas dėl to, ar tinkamai buvo atlikti sutarties priede nurodyti darbai: aikštelės pagrindo paruošimas ir trinkelių suklojimas. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad automobilių stovėjimo aikštelės pagrindo paruošimas atliktas netinkamai sutankinus projekte nurodytas medžiagas, t. y. pasluoksnis yra iki 10 mm, o turi būti 30 mm, todėl pastebėti betoninių ažūrinių trinkelių netolygumai. Darbų netinkamą kokybę grindė savo paaiškinimais, UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ statinio apžiūros aktu, liudytojų parodymais. Tuo tarpu atsakovė laikėsi pozicijos, kad visi darbai buvo atlikti tinkamai, netinkamos tokiai dangai ieškovės pateiktos/pasirinktos trinkelės, tačiau rašytinių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti neteikė.

Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos suformuluotų įrodinėjimo taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas privalo įvertinti byloje esančių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją ir patikrinti, ar ji nėra prieštaringa. Objektyvus įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas juos privalo vertinti nešališkai, visapusiškai ir pagrįsti savo išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015, kt.).

Nagrinėjamu atveju pagal sudarytos sutarties 3.4.2 punkto sąlygas atsakovė įsipareigojo darbus atlikti pagal projektinę dokumentaciją, statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybos veiklą (normų taisyklių) reikalavimus. Teisminio proceso metu atsakovė nurodė, kad jai nebuvo pateikta projektinė dokumentacija. Ieškovė teigė, kad šie duomenys buvo pateikti. Šiuo argumentus grindė sutarties nuostatomis, savo paaiškinimais. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju buvęs ieškovės vadovas A. S.. Šis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad yra bevės UAB „Ringesta“ vadovas, steigėjas, akcininkas. Nurodė, kad su atsakovė buvo pasirašyta rangos sutartis dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbų. Buvo sutarta, kad medžiagos bus tiekiamos ieškovės, o atsakovė atliks darbus. Pastebėjo, kad po darbų atliko, praėjus kuriam tai laikui, trinkelės pradėjo svyruoti, po trinkelėmis susidarė balos, kurios taškydavosi. Pradžioje galvojo, kad galimai čia lokalūs atvejai, tačiau vėliau pastebėjo, kad defektai dėl įrengimo yra visoje aikštelėje. Paaiškino, kad dėl pastebėtų defektų buvo informuota atsakovė, tačiau atsakovė pastebėtų defektų netaisė, todėl buvo kreiptasi į teismą. Atsakovei projektinės dokumentacijos perdavimo akto nėra, nes tokio perdavimo nebuvo, kadangi darbai buvo elementarūs darbai, o su projektu, bet kada galėjo susipažinti. Liudytojo vertinimu buvo netinkamai sutankintas sluoksnis, todėl smulkesnės frakcijos medžiagos – atsijos, subyrėjo į skaldą, kuri nebuvo tinkamai sutankinta, todėl UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ nustatė per mažą pakloto storį.

Teismas nurodo, kad rangos sutartimi rangovas įsipareigoja pasiekti konkretų užsakovo nurodytą darbų rezultatą pagal jo pateiktą užduotį, todėl vienas iš esminių reikalavimų, taikomų rangos teisiniuose santykiuose, tai reikalavimas, kad rangovo atlikti darbai ir pasiektas rezultatas atitiktų nustatytus kokybės kriterijus. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos,– įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Darytina išvada, kad 2017-11-15 Statybos rangos sutarties tikslas yra automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas, t. y. atlikti darbai turėjo būti tokios kokybės, kad aikštelės būtų naudojama pagal paskirtį, t. y. automobilių stovėjimui.

Teismas nurodo, kad objektyvaus pobūdžio duomenų kaip ir kada buvo pateikta projektinė dokumentacija atsakovei nėra. Tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad atsakovė galėjo darbus atlikti bet kaip. Atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, pagal kokius reikalavimus atliko 2017-11-15 sutartyje nurodytus darbus, kokį rezultatą sukūrė ir perdavė ieškovei. Teismas nurodo, kad atsakovė privalėjo reikalauti pateikti projektą, pagal kurį turi atlikti sutartus darbus, tik nesant projekto šiuos darbus atlikti pagal normatyvinius reikalavimus, nustatančius tokią statybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Bet kuriuo atveju atsakovė turėjo pateikti objektyvaus pobūdžio duomenis, pagal kokius reikalavimus įrenginėjo aikštelę, jeigu jai nebuvo žinoma ir nebuvo pateikta projektinė dokumentacija, t. y. kokius, kieno nurodymus vykdė dėl aikštelės įrengimo darbų apimties, kokybės, kokiais teisės aktais vadovavosi ir pan. Atsakovė nurodė, kad nereikalavo projekto, nes taisė kitų asmenų pradėtą darbą. Teismas nurodo, kad be atsakovė paaiškinimų, byloje nėra jokių duomenų, kad automobilių stovėjimo aikštelės darbai buvo pradėti kitų asmenų. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad buvo sudėti aikštelės borteliai, tačiau neigė, kad darbai buvo pradėti kitų asmenų. Teismas nurodo, kad šalių sudarytoje 2017-11-15 sutartyje nėra jokių duomenų, kad atsakovė tęsia, perima ar pan. kitų asmenų pradėtus darbus, taip pat nėra jokių priėmimo perdavimo duomenų, t. y. kokia apimtimi darbai galimai atsakovei galėjo būti perduoti, kokie darbai buvo galimai atlikti kitų asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė yra statybos veikla užsiimantis asmuo, t. y. savo srities žinovė ir profesionalė, todėl turėjo suvokti, kad darbus atlikti ir juos priduoti, atitinkamai atsakyti už darbų kokybė turės pagal projektinius dokumentus, o tik jų nesat, darbai privalės atitikti teisės aktų reikalavimus ar įprastai tokio pobūdžio darbams keliamus reikalavimus.

Ieškovė teigė, kad atlikti darbai neatitinka projekto reikalavimų bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymo Dėl automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo metodinių nurodymų MN TRINKELĖS 14 Nr. V-72 reikalavimų. Atsakovė nesutiko, kad jos darbai būtų vertinami pagal šį teisės aktą. Teismas nurodo, kad minėta teisės akte nurodyta, kad automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo metodiniuose nurodymuose MN TRINKELĖS 14 (toliau – metodiniai nurodymai) išdėstyti nurodymai darbams, atliekamiems įrengiant dangos konstrukcijas valstybinės reikšmės keliuose; metodiniai nurodymai taip pat gali būti taikomi vietinės reikšmės keliams (gatvėms), kitoms eismo zonoms. Esant tokioms nuostatoms sutiktina, kad minėti metodiniai nurodymai negali būti privalomai taikomi šalių sudarytai sutarčiai, tačiau šaliai teigiant, kad ji neturėjo projektinės dokumentacijos darbams atlikti, pagal šį teisės aktą gali būti vertinami atsakovės atlikti darbai vertinant ar jie atitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus.

Įvertinus minėtus metodinius nurodymus ir byloje pateiktą projektą, nustatyta, kad projekte nebuvo nustatyti aukštesni, didesni reikalavimai nei metodiniuose nurodymuose. Pateiktame projekte nurodyti šie sprendiniai: betoninių (ažūrinių) trinkelių danga – 60 mm; išlyginamasis sluoksnis – 30 mm; skaldos arba žvyro pagrindo sluoksnis E v2?80Mpa –150mm; sutankintas žvyro ir smėlio mišinys E v2?80 Mpa –300 mm; stabilizuotas natūralus gruntas E v2?45 Mpa. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2020-04-15 statinio apžiūros akte Nr. PDS 20/04/15 nurodyti šie defektai, deformacijos gedimai: vizualiai atlikus apžiūrą, pastebėti betoninių ažūrinių trinkelių dangos nelygumai, atlikus matavimus metrologiškai patikrintu gulsčiuku ir metrologiškai patikrinta liniuote, nustatyta, kad trinkelių dangos nelygumai yra daugiau arba lygus 15 mm; vizualiai atlikus apžiūrą, pastebėta ir matavimo prietaisais nustatyta, kad pasluoksnis po betoninėmis ažūrinėmis trinkelėmis yra iki 10 mm, matavimai atlikti metrologiškai patikrinta liniuote. Šiame dokumente nurodyta, kad rekomenduojami darbai defektams pašalinti yra pagal ĮT TRINEKELĖS 14 reikalavimus: dėl nelygumų (146 trinkelių ir plokščių danga siūlių vietose turi būti paklota vienodame aukštyje (lygyje); klojant lygaus paviršiaus statybos produktus nuokrypis neturi viršyti 5 mm; bendrabučio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekte, detalės Nr. KLP-014-31DP-SP.B-04A nurodomas išlyginamojo sluoksnio (pasluoksnio) storis 30 mm; atlikti išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbai nesilaikant projekto reikalavimų); dėl pasluoksnio storio (151 mažiausia pasluoksnio storio vertė nurodyta VIII skyriaus II skirsnyje paklojus pasluoksnį negali būti nepasiekta daugiau kaip 1 cm; nurodyta didžiausia pasluoksnio storio vertė negali būti viršyta; sutankintos būklės pasluoksnio storis turi būti nuo 3 cm iki 5 cm; naudojant statybos produktus, kurių gaminimo storis ?120 mm, pasluoksnio storis gali būti nuo 4 cm iki 6 cm.

Atsakovė nesutiko su šiame dokumente nurodytais defektais ir jų šalinimo būdu dėl aktą surašiusių asmenų kompetencijos. Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojais K. M. ir L. G., kurie nurodė, kad turi tinkamą išsilavinimą surašyti apžiūros aktą. Abu šie asmenys patvirtino, akte nurodytas aplinkybes, t. y. kad įrengtas pasluoksnis neatitinka projekto reikalavimų, kad netinkamai įrengtas esamas pasluoksnis ir panaudota per mažai medžiagų. Pagal šių asmenų parodymus darytina išvada, kad buvo panaudota per mažai statybinių medžiagų pakloto įrengimui, atitinkamai jis nebuvo tinkami sutankintas. Ieškovės buvęs vadovas, kuris buvo apklaustas liudytoju, ir atsakovė teigė, kad medžiagų trūkumo nebuvo, tačiau objektyvaus pobūdžio duomenų, aplinkybių, kur galėjo dingti medžiagos nenurodė ir duomenų nepateikė.

Atsakovė teigė, kad pasluoksnis yra tinkamai įrengtas, netinkamos yra trinkelės, jų konstrukcija. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad objektyvaus pobūdžio duomenų, kokį pasluoksnį atsakovė įrenginėjo, pagal kokius reikalavimus ir pan. nepateikė. Taip pat nepateikė jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, kad pasluoksnis įrengtas tinkamai ir kuo grindžia šiuos savo argumentus. Atsakovė nurodė, kad trinkelės nėra tinkamos, todėl yra aikštelės nelygumai. Atsakovė grįsdama savo argumentus dėl netinkamų medžiagų – trinkelių, pateikė eksploatacinių savybių deklaraciją, kurioje nurodyta, kad neleistina, kad šiuos gaminius veiktų apkrovos, sukeliamos transporto priemonių eismo. Atsakovės vertinimu, dėl automobilių eismo, automobilių stovėjimo aikštelėje, atsirado ieškovės nurodyti trūkumai, t. y. dėl nelygumų, įdubimų ir pan. Teismas nurodo, kad 2017-11-15 sutartyje šalys aiškiai susitarė dėl darbų pobūdžio – automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbų. Pagal sutarties nuostatas darbai turėjo būti atlikti ieškovės medžiagomis. Pirmiausia, atsakovė, kaip rangovė ir tos srities specialistė, turėjo suprasti, kad darbai yra dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo, t. y. šioje aikštelėje stovės, bus parkuojami automobiliai, todėl nustačiusi, kad ieškovės medžiagos galimai netinkamos šiems darbams, pagal CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turėjo informuoti ieškovę. Duomenų, kad atsakovė būtų įspėjusi, informavusi ieškovę dėl trinkelių nėra. Be to, jeigu darant prielaidą, kad trinkelės yra netinkamos, tai nepaaiškina, kodėl atsirado aikštelės įdubimai ir nelygumai. Šios bylos nagrinėjimo metu, ne kartą teismas išaiškino byloje dalyvaujantiems asmenims, prašyti byloje paskirti teismo ekspertizę dėl atlikto pakloto kokybės, dėl trinkelės konstrukcijos ir tinkamumo ir pan., tačiau šia teise nei ieškovė, nei atsakovė nepasinaudojo. Dėl šios priežasties, pareikštų reikalavimų pagrįstumas buvo vertinamas pagal byloje esančius duomenis.

Byloje nustatyta, kad ieškovės vykdomo objekto statybos darbų techninę priežiūrą vykdė UAB „Statybų burės“, tačiau šio objekto statybos darbų žurnale nėra jokių atžymų dėl automobilio stovėjimo aikštelės statybos darbų. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Statybų burės“ atstovas K. K. nurodė, kad į jį kaip techninę priežiūrą atliekantį asmenį nebuvo kreipiamasi dėl atliekamų aikštelės darbų, atitinkami jokių žymų dėl šių darbų nėra statybos darbų žurnale. Pažymėjo, kad prieš perduodant darbus turėjo būti atlikti matavimai su dinaminiu štampu. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms laikytina, kad perduodant darbus užsakovei (ieškovei), nebuvo galimybės tinkamai įvertinti atliktų darbų kokybės dėl aikštelės pakloto įrengimo, todėl ieškovės nurodyti darbų trūkumai laikyti paslėptais trūkumais, kurie priimant darbus vizualiai negalėjo būti nustatyti ir įvertinti.

Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).

Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Taigi, defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Šalis sieja sutartiniai santykiai. Statybos darbų atlikimas rangovui statybos įmonei yra verslas. Jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį ir yra griežta, t. y. be kaltės. Ji taikoma atsižvelgiant į CK 6.667 straipsnio 3 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004, 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-1075/2018).

Sutartimi rangovė, t. y. atsakovė, įsipareigojo nustatytu laiku pradėti, kokybiškai atlikti, už baigti ir perduoti užsakovei , t. y. ieškovei visus sutartyje nurodytus darbus ir ištaisyti defektus iki darbų perdavimo užsakovei ar per garantinį laikotarpį (Sutarties 3.4.1 punktas). Šalys rangos sutartyje 3.4.6 punkte buvo susitarusios, kad užsakovui nurodžius, rangovas įsipareigoja atidengti konstrukcijas, atlikti konstrukcijų ir kitus bandymus; jei po to paaiškėja, kad darbai neatitinka galiojančių statybos normų ir reikalavimų ir (arba) projektinės dokumentacijos, už visas su tuo susijusias išlaidas (tame tarpe ir išlaidas, susijusias su atliekamų trūkumų šalinimu) apmoka rangovas; jei paaiškėja, kad viskas atlikta laikantis galiojančių statybos normų ir reikalavimų ir (arba) projektinės dokumentacijos, visas su tuo susijusias išlaidas apmoka užsakovas. Nors byloje duomenų nėra pateikta, kad ieškovė pasinaudojo šia sutarties nuostata, tačiau ši aplinkybę nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė atlikdama darbus ne pagal projektą tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus.

Minėta, kad vienintelė atsakovės atsakomybę šalinanti aplinkybė yra pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį, t. y. atsakovė turėjo įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus nusidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenių kitokių kaltų veiksmų. Tokio pobūdžio aplinkybių atsakovė neįrodinėjo, o teismas pagal byloje esančius duomenis nenustatė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad automobilių stovėjimo aikštelės atlikti darbai, t. y. pasluoksnio įrengimas neatitiko sutartinius įsipareigojimus ir metodinių nurodymų reikalavimus. Už šiuos darbų trūkumu atsakinga atsakovė, nes darbai nėra atlikti pagal parengtą projektą, t. y. netinkamai įrengtas pasluoksnis, t. y. per mažas panaudotas medžiagų kiekis bei atitinkamai, nesutankintas pagal reikalavimus.

CK 6.665 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Šiuo atveju ieškovė gindama savo interesus reikalauja neatlygintinai pašalinti trūkumus per vieno mėnesio terminą, t. y. reikalauja prievolė įvykdymo natūra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis), pagrindė savo reikalavimą, todėl jis tenkintinas. Teismas nurodo, kad ieškovė reiškia reikalavimą pašalinti trūkumus pagal UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ akte nurodytus trūkumus. Teisminio proceso metu nustatyta, kad dabai nebuvo atlikti pagal projekto reikalavimus, o UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ akte nurodytu trūkumai iš esmės atkartoja projekto reikalavimus. Darytina išvada, kad atsakovė turi atlikti darbus būtent pagal projektinius sprendinius projekto „Bendrabučio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą“, t. y. įrengti tinkamą aikštelės pasluoksnį. Dėl šios priežasties atsakovė įpareigotina atlikti darbus pagal patvirtintą projektą. Be to, ieškovė prašo šiuos darbus atlikti per vieną mėnesį. Pagal sutarties nuostatas – 5.1 punktą, sutarties terminas buvo ilgesnis nei pusė metų. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamai aikštelės pakloto įrengimui, reikės nuimi sudėtas trinkeles ir įrengti reikiamo storio pasluoksnį ir vėl sudėti trinkeles, teismo vertinimu vieno mėnesio terminas yra ženkliai per trumpas. Įvertinus darbų apimtį tikslinga nustatyti 6 mėn. terminą atsakovei atlikti darbus pagal projekto reikalavimus. Be to, pagal sutarties nuostatas, medžiagos buvo tiekiamos ieškovės, įvertinus liudytojų nurodomas aplinkybes dėl per mažo statybinių medžiagų kiekio, atsakovė defektų šalinimo darbus turi atlikti ieškovės medžiagomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė šioje byloje iš viso  patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 363 Eur už defektinį aktą 308 Eur žyminio mokesčio ir 1200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovei buvo iškelta bankroto byla, todėl pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus grąžintinas visas sumokėtas žyminis mokestis – 308 Eur. Pagal CPK 87 straipsnio 3 dalies nuostatas žyminis mokestis grąžinamas valstybinės mokesčių inspekcijos. Kitos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovei.

Kadangi ieškovei iškelta bankroto byla už pareikštą reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis iš atsakovės priteistinas valstybei pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Už reiškiamą reikalavimą mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis. Esant tokios aplinkybėms 75 Eur suma priteistina iš atsakovės valstybei.

Valstybė šioje byloje patyrė 45,12 Eur pašto išlaidų, kurios atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovės valstybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti:

įpareigoti atsakovę UAB „Dereva“, juridinio asmens kodas 300102168, buveinė Piliakalnio g. 8, Puodkalių k., Skuodo r. sav., per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovės UAB „Ringesta“, juridinio asmens kodas 164681651, medžiagomis atlikti 2017-11-15 sutartimi numatytus automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), įrengimo/trūkumų šalinimo darbus, pagal projekto „Bendrabučio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ reikalavimus. 

Priteisti ieškovei UAB „Ringesta“, juridinio asmens kodas 164681651, iš atsakovės UAB „Dereva“, juridinio asmens kodas 300102168, buveinė Piliakalnio g. 8, Puodkalių k., Skuodo r. sav.,  363 Eur už defektinį aktą ir 1200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Grąžinti UAB „Ringesta“, juridinio asmens kodas 164681651, sumokėtą 308 Eur žyminį mokestį. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti valstybinei mokesčių inspekcijai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Dereva“, juridinio asmens kodas 300102168, buveinė Piliakalnio g. 8, Puodkalių k., Skuodo r. sav., 45,12 Eur pašto išlaidų ir 75 Eur žyminio mokesčio. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Aušra Barškietytė