Pranešėjas E. Žironas Civilinė
byla Nr. 2A46-81/08
Teisėja I. Vapsvienė
Procesinio sprendimo kategorijos:
35.3.6; 35.4; 35.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
2008 m. vasario 5 d.
Vilniaus
apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Egidijaus
Žirono,
kolegijos teisėjų Dalios
Višinskienės ir Henricho Jaglinskio,
sekretoriaujant Gražinai
Glavackaitei
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo
2007 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. M. dėl
palūkanų priteisimo.
Kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu
atsakovui V. M., prašydama priteisti iš atsakovo jos
naudai palūkanas – 5 proc. nuo priteisimo sumos nuo bylos ieškinio iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant po 616,10 Lt už kiekvienus uždelstus
metus ir bylinėjimosi išlaidas. Viso ieškovė prašė priteisti palūkanas už 10
metų. Nurodė, jog šalių sudarytos 1996-05-07 paskolos sutarties Nr. 96 pagrindu
ji paskolino atsakovui 3540 JAV dolerių arba 41160 Lt. Atsakovui tinkamai nevykdant
sutartinės prievolės Visagino miesto apylinkės teismo 1997-01-07 sprendimu iš
atsakovo V. M. ir UAB „Alionuška“ solidariai ieškovės
naudai buvo priteista 11400 Lt pagal paskolos sutartį ir bylinėjimosi išlaidos.
Vykdant šį teismo sprendimą, 1998-12-31 buvo išieškota 4785,88 Lt skolos suma.
Likusią neišieškotą sumą atsakovas grąžindavo po 100-150 Lt. Ieškovė nurodė,
jog atsakovas jai skolingas 6161 Lt.
Atsakovas V. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį
atmesti.
Visagino miesto apylinkės teismas 2007-10-17 sprendimu ieškinį atmetė ir
paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nustatęs, kad tarp ieškovės ir
atsakovo sudaryta paskolos sutartis pasibaigė 1996-11-07 (skolos grąžinimo
terminas), t.y. iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo, sprendė, jog ieškovė savo reikalavimą
dėl palūkanų priteisimo nepagrįstai grindžia LR CK 6.120 str., 6.872 str. 1 d.
nuostatomis (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 46
str.). Teismas nurodė, jog pasibaigusioje paskolos sutartyje šalys nebuvo
sulygusios dėl palūkanų mokėjimo, o nauja paskolos sutartis, galiojant naujo LR
CK normoms, sudaryta nebuvo. Teismas taip pat sprendė, jog prievolė, susijusi
su palūkanų mokėjimu, yra papildoma, šalutinė prievolė pagrindinė prievolės
(skolos) atžvilgiu. Teismas nurodė, kad palūkanų priteisimas galimas
nagrinėjant reikalavimą dėl pagrindinės prievolės nevykdymo, o šiuo atveju
skolos priteisimo klausimas jau buvo išspręstas Visagino miesto apylinkės
teismo 1997-01-07 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-54/1997. Teismas taip
pat pabrėžė, jog ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo prieštarauja LR
CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams,
kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji įspėjo atsakovą dėl naujų civilinės
atsakomybės sankcijų taikymo, jei jis su ja neatsiskaitys.
Ieškovė A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti
Visagino miesto apylinkės teismo 2007-10-17 sprendimą, išnagrinėti bylą iš
esmės ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 proc. palūkanų nuo teismo
priteistos sumos nuo bylos ieškinio (taip skunde) iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo, skaičiuojant po 616,10 Lt už kiekvienus uždelstus metus (iš viso –
6161 Lt). Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi
išlaidas – 278 Lt žyminio mokesčio, 10 Lt išlaidų už antstolio išduotą pažymą,
41,80 Lt kelionės išlaidų ir 49 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą
viešo paskelbimo būdu. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame
sprendime padarė prieštaringas išvadas. Teismas, konstatuodamas ieškovės teisę
reikalauti iš atsakovo palūkanų nuo pritiesto sumos iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo, nepagrįstai nurodė, kad ieškovės reikalavimas prieštarauja
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes ji neinformavo atsakovo,
jog šis privalo vykdyti teismo sprendimą. Nagrinėjant bylą pirmosios
instancijos teisme, buvo pažeisti LR CPK 9 str. 1 d. reikalavimai. Teismas
nepagrįstai teismo posėdį paskelbė uždaru. Teismas, konstatuodamas paskolos
sutarties pasibaigimo ir jos nepratęsimo aplinkybes, neatsižvelgė į ieškinio
dalyką ir pagrindą.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas
nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus kai
to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.;
Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr.
102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė
absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nagrinėjamoje byloje nėra
ginamas viešasis interesas, dėl ko bylą teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinio
skundo ribose. Ieškovės A. P. apeliacinis skundas
grindžiamas netinkamu materialinės teisės normų taikymu, padarytu atmetant jos
ieškinį dėl įstatymo nustatytų palūkanų priteisimo.
Byloje nustatyta, jog Visagino miesto apylinkės teismo 1997-01-07
sprendimu ieškovės A. P. naudai iš atsakovų V. M. ir UAB „Alionuška“ solidariai priteista 11400 Lt
skolos, 572 Lt žyminio mokesčio ir 130 Lt išlaidų atstovo pagalbai apmokėti.
Skolininkams nevykdant šio teismo sprendimo, antstolis išieškojo dalį
priteistos sumos. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui V. M.,
kuriuo prašė priteisti 5 proc. palūkanas už likusią neišieškotą 6161 Lt sumą už
dešimties metų laikotarpį.
Paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir paskolos
teisiniai santykiai susiklostė galiojant 1964 m. LR CK. Pasibaigus paskolos
grąžinimo terminui (1996-11-07), įsiskolinimo suma ieškovei A.
P. grąžinta nebuvo, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai
konstatavo sutarties pasibaigimą. Vadovaujantis bendraisiais prievolių pasibaigimo
pagrindais, prievolės pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdyta (1964 m. LR CK 244
str. 1 d., LR CK 6.123 str. 1 d. ). Kadangi atsakovas savo prievolės tinkamai
neįvykdė, prievolė nėra pasibaigusi ir atsakovui išliko pareiga grąžinti
negrąžintą paskolos dalį.
Teisėjų, kolegija, įvertinusi materialinės teisės
normas, numatančias palūkanų mokėjimą kaip termino įvykdyti piniginę prievolę
praleidimo teisines pasekmes, daro išvadą, jog kreditoriaus teisė reikalauti
palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo.
Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas
kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki
piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Paskolos
santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos 1964 m. LR CK
292 str. ir šiuo metu galiojančio LR CK 6.872 str. 1 d.. Reikalavimas dėl tokių
palūkanų priteisimo nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas.
Pagal įstatymą kita palūkanų funkcija yra nuostolių kompensavimas.
Vadovaujantis 1964 m. LR CK 236 str. ir LR CK 6.261 str., skolininkas,
praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino
praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos
minimaliais nuostoliais. Šių įstatyminių nuostatų pagrindu darytina išvada, jog
palūkanos atlieka ir atlyginimo už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo
termino praleidimo funkciją. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas,
skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius
(1964 m. LR CK 235 str. 2 d., LR CK 6.260 str. 2 d.), ir palūkanos turi būti
mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Įsiteisėjusiu Visagino miesto
apylinkės teismo 1997-01-07 sprendimu konstatuota, jog skolininkai V. M. ir UAB „Alionuška“ praleido skolos grąžinimo terminą ir
juo priteista negrąžinta skola, todėl pagal šią įstatymo nuostatą skolininkas
privalo mokėti palūkanas, t. y. atlyginti minimalius išieškotojo nuostolius.
2001-07-01 įsigaliojusio LR CK 6.37 str. 2 dalyje nustatyta, kad
skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šios procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško
teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę,
dar iki kreditoriams kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti
šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi
būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau
sumokėti kreditoriui. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą
nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo.
Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti
skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti.
Kaip minėta, skola ieškovei A. P. buvo priteista
teismo sprendimu dėl to, kad atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą. Taigi
teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovas pažeidė ieškovės teisę susigrąžinti
pinigus. Skola priteista galiojant 1964 m. LR CK. Įsiteisėjus teismo
sprendimui, atsakovas neįvykdė pareigos sumokėti visą priteistą pinigų sumą
tokiu būdu tęsdamas ieškovės teisių pažeidimą, dėl kurio pastaroji galėjo
reikalauti 1964 m. LR CK 236 str. įstatyminių palūkanų (minimalių nuostolių). Ieškovė
neprarado teisės prisiteisti palūkanas (minimalius nuostolius, atsirandančius
praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą) ir 2001-07-01 įsigaliojus 2000
m. LR CK. Toks sisteminis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.261 str., 6.210 str. 1 d.
normų aiškinimas, atitinka įstatyminio reglamentavimo tikslus bei uždavinius,
palūkanų instituto paskirties ir dispozityvumo,
prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo
teisėmis, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus, kuriais
siekiama apsaugoti prievolės šalių teises ir teisėtus interesus. Byloje nesant
įrodymų, kad šalys bendru sutarimu ar veiksmais būtų atsakiusios nuo procesinių
palūkanų skaičiavimo, teisėjų kolegija pripažįsta ieškovės reikalavimo teisę
dėl palūkanų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog
pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino palūkanų priteisimą
dėl netinkamo piniginės prievolės įvykdymo reglamentuojančias materialinės
teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas
teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (LR CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330
str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti,
apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš
naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą.
Ieškiniu A. P. prašo priteisti 5 proc. dydžio
palūkanas nuo likusios neišieškotos iš skolininko V. M. įsiskolinimo
sumos, kuri, jos teigimu, šiuo metu sudaro 6161 Lt. Palūkanas prašo priteisti
už dešimties metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą (iki 2007-05-14).
Nustačius, jog skolos grąžinimo terminas pagal paskolos sutartį baigėsi
1996-11-07, atsakovas V. M. savo sutartinės prievolės dėl
paskolos sumos grąžinimo ieškovei iki šiol tinkamai neįvykdė ir ieškovės
reikalavimams dėl palūkanų priteisimo ieškinio senaties termino taikyti
neprašo, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu dešimties metų terminą, už kurį
ieškovė A. P. prašo priteisti palūkanas. Teisėjų kolegija,
atsižvelgdama į ieškovės reikalavimų apimtį ir teismo pareigą nagrinėti bylą
pareikštų reikalavimų ribose, laiko pagrįstu palūkanų skaičiavimą nuo likusios
šiuo metu negrąžintos paskolos sumos. Įvertinus byloje esančius įrodymus, daroma
išvada, kad ieškovė neteisingai nurodo neišieškotą paskolos sumą, likusią vykdant
Visagino miesto apylinkės teismo 1997-01-07 sprendimą. Iš byloje esančios
antstolio 2007-10-16 pažymos Nr. 0049/05254 matyti, jog pagal vykdomą teismo
sprendimą neišieškota suma sudaro 5102,76 Lt (b.l.32). Todėl pagal ieškovės
pasirinktą palūkanų už netinkamą prievolės įvykdymą skaičiavimo tvarką
priteistinos palūkanos skaičiuojamos nuo 5102,76 Lt sumos. Be to, teisėjų
kolegija pripažįsta nepagrįstu ieškovės reikalavimą už visą dešimties metų
laikotarpį priteisti 5 proc. metinių palūkanų. Sprendžiant dėl ieškovei
priteistinų palūkanų dydžio, būtina atsižvelgti į tokios teisės atsiradimo metu
galiojusias materialinės teisės normas. 1964 m. LR CK 236 str. numatė, kad
skolininkas, praleidęs terminą piniginei prievolei įvykdyti, privalo sumokėti
už termino praleidimo laiką tris metinius procentus nuo sumos, kurią sumokėti praleistas
terminas. Taigi nuo 1997-05-17 iki 2001-06-30 ieškovė turi teisę gauti tris (ne
penkis) metinius procentus palūkanų nuo 5102,76 Lt sumos, kas sudaro 631,46 Lt.
Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.261 str., 6.210 str. 1 d., už laikotarpį
nuo 2001-07-01 iki 2007-05-16 ieškovė turi teisę gauti penkis metinius
procentus palūkanų nuo 5102,76 Lt sumos, kas sudaro 1520,2 Lt. Atsižvelgiant į
tai, kas išdėstyta, ieškovės A. P. ieškinys tenkinamas iš
dalies iš atsakovo V. M. jos naudai priteisiant 2151,66 Lt
palūkanų.
Kadangi apeliacinis skundas ir ieškinys tenkinti iš dalies, atsižvelgiant
į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo V. M. ieškovei A. P. priteistina atitinkama žyminio mokesčio, sumokėto
paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą, dalis – 129 Lt. Proporcingai teismo
patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovės naudai
priteistinos jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu - 30 Lt (LR
CPK 93 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė:
Visagino miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 17 d. sprendimą
panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. P. (asmens
kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2151,66 Lt (du
tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt vieną litą 66 centus) palūkanų.
Priteisti iš atsakovo V. M. ieškovės A.
P. naudai 159 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismuose.
Kolegijos pirmininkas Egidijus
Žironas
Teisėjai Dalia
Višinskienė
Henrichas Jaglinskis