Civilinė byla Nr. 2A-1298-924/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12781-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13;

3.3.1.14; 3.3.1.18

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 30 d.  

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. patikslintą ieškinį atsakovei Sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“ dėl nutarimo panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas atsakovės SB „Lepšiškiai“ 2019 m. birželio 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimus pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės valdyba vedė susirinkimą grubiai pažeidžiant Sodininkų bendrijų įstatymą, bendrijos įstatus, bei kitus teisės aktus. Susirinkimo paskelbimo procedūroje, protokole, ir susirinkimo vedimo eigoje yra padaryta daug pažeidimų. Ieškovas įtaria, kad atsakovės narių, dalyvavusių pakartotiniame visuotiniame susirinkime 2019 m. birželio 23 d. 12 val., parašų 3-čias lapas yra suklastotas, nes jame 18-ta įrašyta I. K., kuri susirinkime išvis nedalyvavo, bet buvo įtraukta kaip dalyvavusi, o vėliau dar buvo išrinkta valdybos nare. Nebuvo iš anksto, šalia skelbimo apie susirinkimą, paskelbta valdybos finansinės veiklos ataskaita ir dėl to, kad ji buvo išdalinta tik susirinkimo eigoje – buvo siurprizinė, tad neturėta galimybės nei susipažinti, nei pasiruošti klausimus, ji buvo dar ir su klaidomis. Tai, kad susirinkimo pirmininkas J. J., pats pastebėjęs, kad ne viskas ataskaitoje gerai, vis tiek spaudė sodininkus balsuoti, yra neteisėta. Susirinkimo pradžioje nebuvo nusistatyto reglamento dėl sodininkų pasisakymų, tad tuo buvo grubiai pažeista sodininkų teisė pasisakyti ir būti išgirstiems: užduoti valdybai klausimus, išgirsti atsakymus, pareikšti savo nuomonę svarstytinais klausimais. Valdyba (ir pirmininkas) buvo išrinkti be jokios konkurencijos, net neduodant sodininkams galimybės rinktis iš kelių galimų kandidatų, siūlyti save į kandidatus, siūlyti kitus asmenis ar apskritai pasisakyti tuo klausimu. Kandidatai neprisistatė, todėl buvo išrinktas vienas asmuo – I. K., kurios net susirinkime nebuvo. Nepriimti sodininko (ieškovo) teikiami dokumentai, jis neprileistas užsiregistruoti susirinkimų dalyvių sąraše. Taip pat į sąrašą neįtrauktas dalyvavęs sodininkas B. M., nors abu balsavo prieš, o B. M. vieną kartą buvo „susilaikęs” balsuojant. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymą, įstatus susirinkimo eiga privalo būti protokoluojama. 2019 m. birželio 23 d. susirinkimo protokole neatsispindi reali susirinkimo eiga, neužfiksuota, kad iš ieškovo nei susirinkimo pirmininkas J. J., nei valdybos pirmininkas R. G. teikiamų dokumentų nepriėmė. O ir ieškovas balsavęs „prieš”, buvo neteisingai nurodyta kaip balsavęs „už”, nors pavardės susirinkimo sąraše visai nebuvo. SB „Lepšiškiai“ nariai nežino, kokiu pagrindu yra renkami mokesčiai; valdyba kurį laiką (apie 6 metus) „dirbo“ neteisėtai, nes neorganizavo visuotinio susirinkimo, tad nebuvo perrinkti, dėl ko nenešė jokios atskaitomybės už savo veiklą. Bendrijos valdymo organas pažeidžia Sodininkų bendrijų įstatymą ir bendrijos įstatus, nes nepriima iš sodininkų prašymų, nepateikia bendrijos nariams prašomų dokumentų apie bendrijos veiklą, neatsako į bendrijos narių nei žodinius, nei raštiškus prašymus, slepia atsakovės būstinės tikrąjį adresą, tad sodininkams tiesiog nebėra kur kreiptis. Bendrija neturi pilno valdymo organo, nes jos nariu tariamai nurodyta V. K., tačiau ji negali būti valdybos nare, nes nėra bendrijos nare, nėra sodininke, neturi, nevaldo nei pastato, nei žemės sklypo. 2019 m. birželio 23 d. susirinkimo protokolas, kuriuo nutarta išrinkti vėl pirmininku R. G., neteisėtas, kadangi pirmininkas renkamas iš valdybos narių (įstatų 66 p.). Dėl to toks susirinkimo nutarimas niekinis – negaliojantis, nes rinkimo metu viena valdybos narė V. K. pripažintina nebuvo nei bendrijos nare, nei valdybos nare. Susirinkimo protokolas bei sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, todėl pripažintini negaliojančiais.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. birželio 23 d. įvyko atsakovės pakartotinis visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo išrinktas bendrijos pirmininkas R. G. ir bendrijos valdybos nariai: J. J., I. K., A. L. ir R. G.. Susirinkime dalyvavo 19 bendrijos narių, kurie yra pasirašę 2019 m. birželio 23 d. 12 val. susirinkimo dalyvių sąraše skiltyje ,,parašai“. Ieškovas susirinkime dalyvavo, tačiau dalyvavusių sodininkų bendrijos narių sąraše nepasirašė (kategoriškai atsisakė). Tai, kad ieškovas dalyvavo susirinkime matyti iš 2019 m. birželio 23 d. atsakovės protokolo, kad pradžioje susirinkimo kėlė triukšmą kartu su sugyventine A. A., todėl buvo iškviesta policija. Ieškovas nenurodo konkrečių straipsnių, punktų iš Sodininkų bendrijos įstatymo, bendrijos įstatų, bei kitų teisės aktų pažeidimų. Visas ieškinys paremtas spėlionėmis, samprotavimais ir filosofiniais pamąstymais. Ieškovas konkrečiai nenurodo, ką būtent pažeidė atsakovė ir kokie procedūros pažeidimai buvo padaryti. Joks įstatymas ir teisės aktas nebuvo pažeistas, buvo išlaikyta procedūra dėl pakartotinio susirinkimo paskelbimo, kaip įpareigoja įstatymas, apie susirinkimą paskelbta skelbimų lentoje ir dienraštyje ,,Kauno diena“. Prie skelbimo atsakovė neprivalėjo ir negalėjo pakabinti ir viešai paskelbti valdybos finansinės veiklos ataskaitos, kadangi tokio pobūdžio informacija skirta tik sodininkų bendrijos nariams. O šiuo atveju, skelbimų lentoje esančią informaciją gali matyti ir su patalpinta informacija susipažinti bet kuris asmuo, priėjęs prie skelbimų lentos, nes ji yra viešai prieinamojoje vietoje. Nėra jokių įrodymų, kad ataskaita buvo klaidinga ar kažkas su ja negerai ir, kad susirinkimo pirmininkas J. J. darė spaudimą ir įtaką bendrijos nariams dėl balsavimo. Tai yra tik ieškovo nuomonė, kurią jis išdėstė ieškinyje ir nėra jokių patvirtinančių įrodymų dėl jo išsakytų pažeidimų. Bendrijos nariai balsavo kaip norėjo ir savo laisvu apsisprendimu, priešingų įrodymų byloje ieškovas nepateikė. Susirinkimas vyko įprastine tvarka, susirinko bendrijos nariai, kurie užsiregistravo ir pasirašė. Taip pat buvo išrinktas susirinkimo pirmininkas, kuris vedė susirinkimą ir sekretorė, kuri susirinkimo eigą protokolavo. Susirinkimo metu bendrijos nariams nebuvo jokių draudimų pasisakyti, užduoti klausimus ir kt. Todėl nėra aišku, kas konkrečiai buvo pažeista iš atsakovės pusės, kai pats ieškovas pažeidė procedūrą nepasirašydamas dalyvių sąraše ir realiai jame dalyvavo, trukdydamas vesti susirinkimą. Visa susirinkimo eiga yra užprotokoluota, preziumuojama, kad jo turinys yra teisingas, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovo reiškiamas reikalavimas panaikinti 2019 m. birželio 23 d. atsakovės pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolą negalėtų būti tenkinamas. Teismas gali tik pripažinti bendrijos priimtus sprendimus negaliojančiais. Ieškovui buvo žinoma apie pakartotinį susirinkimą, todėl jis iki 2019 m. birželio 23 d. galėjo pateikti savo prašymus raštu ir juos įteikiant pirmininkui arba bet kuriam valdybos nariui, arba išsiunčiant registruotu laišku. Tačiau ieškovas to nepadarė ir dabar reiškia pretenzijas pats būdamas neteisus. Atsakovė yra registruota sodininkų bendrija ir jos buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Bendrija įkurta jau daugelį metų, todėl adresas visuomet buvo tas pats, niekada nebuvo pasikeitęs. Visus siunčiamus laiškus ir korespondenciją bendrijos pirmininkas R. G. gauna, todėl nėra buvę, kad korespondencija nepasiektų adresato. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad būtent jis siuntė laiškus bendrijai ir laiškai grįžo atgal neįtekti. Ieškovas daugelį metų buvo bendrijos valdybos nariu, todėl kur siųsti laiškus bendrijai neabejotinai žinojo ir žino. Prasidėjus pakartotiniam visuotiniam susirinkimui, pats ieškovas atsisakė pasirašyti dalyvių sąraše. Susirinkimo pirmininkas J. J. pakartotinai išaiškino ieškovui, jei bendrijos narys atvykęs nepasirašo, tai negali dalyvauti balsavime ir kt. Atsakovė mano, kad jokių pažeidimų nebuvo ir negalėjo būti, kadangi pats ieškovas atsisakė pasirašyti dalyvių sąraše. Dėl pažeidimo, kad ieškovui nepasirašius dalyvių sąraše vis vien jo balsas buvo užskaitytas, tai yra ieškovo visiškai neteisingas nurodomas faktas. Susirinkime užsiregistravo 19 bendrijos narių. Visuose balsavimuose ,,už“ balsavo 17 narių, ,,prieš“ 2 nariai. Buvo fiksuoti balsavimai tik pasirašiusių bendrijos narių, todėl toks ieškovo teiginys visiškai neatitinka realios situacijos ir tikrovės.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė bei priteisė atsakovei SB „Lepšiškiai“ iš ieškovo V. Š. 1 400,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, 24,80 Eur kitas išlaidas.

4.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškiniu ginčijami visi susirinkimo metu priimti sprendimai, tačiau ieškovas nurodo motyvus ir argumentus tik dėl sprendimų antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais, neteisėtumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra susirinkimo sušaukimo tvarkos atitikties vertinimas pagal teisės aktų reikalavimus, taip pat priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

5.       Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad viešai buvo paskelbta tik susirinkimo darbotvarkė, o siūlomų sprendimų projektai nebuvo paskelbti. Skelbime taip pat nenurodytas laikas, kuriuo galima susipažinti su siūlomais sprendimų projektais. Pažymėjo, jog vis dėlto atsižvelgtina į tai, kad skelbime apie vyksiantį susirinkimą buvo nurodyti bendrijos kontaktiniai duomenys, todėl, esant poreikiui, bendrijos nariai turėjo galimybę nurodytais kontaktais kreiptis į bendrijos valdybą su prašymu pateikti siūlomų sprendimų projektus.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, kaip bendrijos narys, susipažinęs su skelbimų lentoje nurodyta susirinkimo darbotvarke, turėjo teisę kreiptis į valdybos narius, pirmininką ir prašyti pateikti informaciją dėl susirinkimų metu svarstytinų klausimų, projektų ir pan. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kas nors iš bendrijos narių būtų kreipęsi į atsakovę su prašymu pateikti informaciją dėl finansinės veiklos ataskaitos ar kt. Byloje taip pat nėra įrodymų apie tai, kad kurie nors iš bendrijos narių būtų pareiškę atsakovei pretenzijas dėl neaiškios darbotvarkės ar šiuo pagrindu būtų ginčiję susirinkimo metu priimtus nutarimus. Pats ieškovas byloje taip pat neįrodinėjo, kad iki susirinkimo jam nebuvo žinoma, kad jo metu bus sprendžiamas klausimas dėl finansinės veiklos ataskaitos, jam buvo trukdoma gauti šios ataskaitos projektą ar kt. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, jog finansinės veiklos ataskaita yra neteisėta, tačiau jokių konkrečių duomenų, motyvų nenurodė ir nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad šie ieškovo argumentai ir motyvai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo.

7.       Teismas sprendė, kad nepaskelbus siūlomų sprendimų projektų buvo padarytas tik formalus pažeidimas, kuris neturėjo esminės įtakos priimtų sprendimų teisėtumui, todėl šis pažeidimas negali būti pagrindu susirinkimo metu priimtus ginčijamus sprendimus pripažinti negaliojančiais.

8.       Pirmosios instancijos teismas vertino, jog kandidatų prisistatymo procedūrų, tvarkos ar pan. į bendrijos valdybą ar pirmininkus nereglamentuoja nei Sodininkų bendrijų įstatymas, nei Bendrijos įstatai. Pagal pateiktus duomenis į valdybos narius ir pirmininkus buvo pateikti tik tie kandidatai, kurie ir buvo išrinkti. Duomenų, kad būtų buvę kitų asmenų kandidatūrų, kurie būtų siūlomi į valdybos narius ar pirmininką, byloje nėra. Teismas sprendė, jog nors ieškovas nurodo, kad nebuvo suteikta galimybė jam iškelti savo kandidatūros, tačiau šie motyvai ir argumentai nurodomi tik su ieškiniu, ir jokių duomenų, kad ieškovui buvo ribojama teisė kandidatuoti 2019 m. birželio 23 d., nėra pateikta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais valdybos ir pirmininko rinkimų vien tuo aspektu, kad galimai ieškovo kandidatūra nebuvo iškelta.

9.       Teismas nustatė, kad pagal byloje esančius duomenis, į valdybą buvo išrinkti šie asmenys: R. G., J. J., I. K., A. L., iš jų pirmininku išrinktas R. G.. Visi šie asmenys yra bendrijos nariai, t. y. jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijoje. Teismas darė išvadą, jog įstatyme keliamus reikalavimus būti bendrijos valdymo organo nariais minėti asmenys atitiko. Pažymėjo, kad ginčas iš esmės kilo dėl I. K., tačiau teismas pripažino, jog byloje nėra pateikta objektyvaus pobūdžio duomenų, kad balsuojant dėl valdybos narių ir pirmininko rinkimų I. K. susirinkime nebuvo, todėl sprendė, kad ieškovo motyvai nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiu susirinkimo sprendimo šiuo aspektu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Ieškovas V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2021 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog I. K. dalyvavo, pasirašė, balsavo susirinkime, ir kad susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašą nėra pagrindo pripažinti neatitinkančiu tikrovės, suklastotu bei kreiptis į prokuratūrą dėl įtariamos nusikalstamos veikos padarymo. Šioje dalyje teismas neobjektyviai, nevisapusiškai vertino byloje surinktus įrodymus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nes ieškovo poziciją patvirtino neginčijamas įrodymas – garso įrašas, jo stenograma, tačiau jis teismo nepagrįstai nevertintas. Garso įrašas patvirtina, kad I. K. SB „Lepšiškiai“ susirinkimo pradžioje iš susirinkimo išėjo dėl sveikatos problemų.

10.2.       Teismas nepagrįstai nesivadovavo V. Š. paaiškinimais, liudytojos A. A. ir liudytojo B. M. parodymais, nors visas aplinkybes prieš pat SB „Lepšiškiai“ susirinkimo pradžią ir visą susirinkimo eigą jie matė bei fiksavo garso įrašu. Tai, kad susirinkimo narių sąrašas neatitinka tikrovės, patvirtina sistemiškas šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, susirinkimo protokolo, garso įrašo vertinimas.

10.3.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodo nepagrįtus motyvus dėl V. Š. parodymų, juos neteisingai interpretuojant, kad tariamai V. Š. nematė, nežino, nepažįsta I. K., nors ieškovas tokių parodymų teismui nedavė, tokie buvo būtent B. M. parodymai.

10.4.       Nors teismas pripažįsta, kad nebuvo iš anksto paviešinta finansinė ataskaita, nesupažindinta su sprendimų projektais, tačiau sprendimas argumentuojamas, kad tariamai byloje nepateikta įrodymų, kad buvo kreiptasi į valdybą dėl susipažinimo, kad  ieškovas žinojo kur kreiptis, bet nesikreipė ir pan. Tokie teismo argumentai vertintini kaip šališki. Negalima sutikti su teismo motyvais, kad šie pažeidimai formalūs, nes pagrindiniai ginčai, nepasitikėjimas valdybos pirmininku, valdyba kyla dėl finansinių klausimų, dėl informacijos nepateikimo apie bendrijos buhalteriją, pinigų naudojimą ir pan. Pagal įstatų 59 p., 52 p. galima iš anksto balsuoti ar pareikšti nuomonę, tačiau neturėdami dokumentų, nežinodami jų turinio nariai to padaryti negali.

10.5.       Teismo argumentai, kad nepateikta įrodymų dėl to, jog V. Š. norėjo pasiūlyti kandidatus ar pats kandidatuoti, visiškai nepagrįsti, nes ieškovui susirinkimo metu nebuvo leidžiama pasisakyti, tai patvirtina byloje pateiktas garso įrašas, jo stenograma.

10.6.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodo, kad R. G., J. J. yra SB „Lepšiškiai“ valdybos nariais, nes turi sodininkų bendrijoje žemės sklypus. Pagal SB „Lepšiškiai“ įstatus, valdybos nariu gali būti tik sodininkų bendrijos narys, t.y. asmuo, ne tik turintis žemės sklypą bendrijoje (Įstatų 20 p.), bet ir priimtas į narius. Atsakovės byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad R. G., J. J. nėra SB „Lepšiškiai“ nariai.

10.7.       Teismas be pagrindo naudoja informaciją iš rašytinių įrodymų, kurie neturėjo būti byloje, o turėjo būti grąžinti atsakovei. Dėl šios priežasties ir apeliacinė instancija negali naudoti duomenų, kurie yra bylos tome Nr. 3 nuo b.l. 20 iki b.l. 55, nes teisėjo rezoliucija 2021 m. kovo 18 d. minėtus duomenis buvo atsisakyta priimti (b. l. 21 ). Nepaisant teisėjo rezoliucijos, minėti dokumentai yra byloje ir juose esantys duomenys naudojami. Nors 2021 m. vasario 19 d. atsakovės prašyme yra teisėjo rezoliucija „priimti“, tačiau dokumentai (b.l. 4-19) neturėjo būti priimti, nes nebuvo pratęstas terminas jų priėmimui, kuris buvo pasibaigęs 2021 m. balandžio 11 d. Tokie pažeidimai leidžia daryti išvadą, kad teismas buvo neobjektyvus, šališkas ir priimtas teismo sprendimas nepagrįstas, nes buvo priimtas netinkamai vertinus įrodymus, kurie nebuvo priimti į bylą.

11.       Atsakovė SB „Lepšiškiai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto V. Š. apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, ir palikti galioti 2021 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Ieškovo argumentai dėl valdybos narės I. K. dalyvavimo 2019 m. birželio 23 d. pakartotiniame visuotiniame susirinkime yra nepagrįsti, nes liudytojas B. M. paliudijęs teismo posėdyje, kad nematė susirinkime I. K., vėliau paaiškino, kad iš matymo jos net nepažįsta. Tai akivaizdu, kad B. M. nežinodamas, kaip atrodo I. K., jos ir negalėjo atpažinti. O pats apeliantas taip pat neaiškiai nurodo aplinkybės dėl I. K.. Ieškovas nori pagrįsti savo ieškinio reikalavimus nebūtais faktais ir aplinkybėmis, tačiau įrodymų, pagrindžiančių savo ieškinį, nepateikė.

11.2.       Nesutiktina su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl V. Š. ir B. M. atsisakymo pasirašyti dalyvavusių susirinkime narių sąraše ir, kad tai neįforminta tinkamai. Tiek V. Š., tiek B. M. atvykę į 2020 m. birželio 23 d. pakartotinį visuotinį narių susirinkimą atsisakė pasirašyti atvykusiųjų narių sąraše. Tiek apeliantas V. Š., tiek liudytojas B. M. patvirtino pirmosios instancijos teisme, kad atvykę į susirinkimą specialiai nepasirašė sąraše, bet stebėjo susirinkimą iš šalies.

11.3.       Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo įrodymu – garso įrašu, jo stenograma. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktas į civilinę bylą susirinkimo garso įrašas buvo pateiktas su pareiškimu dėl teisėjo A. Š. nušalinimo. Teismas šį garso įrašą priėmė ir prijungė prie bylos. Atsakovės nuomone, garso įrašas yra padarytas neteisėtai, kadangi garso įrašą darė V. Š. sugyventinė A. A., kuri yra visiškai nesusijusi su SB ,,Lepšiškiai“ ir tik stebėjo bei įrašinėjo susirinkimo eigą kaip pašalinis asmuo. Todėl bylos nagrinėjimo metu garso įrašas nebuvo perklausytas ir pirmosios instancijos teismas garso įrašu nesivadovavo priimant skundžiamą teismo sprendimą.

11.4.       Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pažeidimai susiję su iš anksto nepaviešinta sodininkų bendrijos finansine ataskaita negali būti laikomi formaliais. Pažymėtina, kad finansinė ataskaita negali būti patalpinta susipažinimui viešoje skelbimų lentoje, nes bet koks praeivis galėtų susipažinti su bendrijos finansiniais duomenimis. Ieškovas turi teisę kreiptis tiesiogiai žodžiu ar raštu į bendriją su įvairiais prašymais. Nėra duomenų, kad bendrija apeliantui būtų atsisakiusi pateikti su bendrija susijusius dokumentus. Todėl visi ieškovo argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Pabrėžtina, kad pats ieškovas V. Š. yra buvęs bendrijos pirmininkas, todėl visą tvarką žino geriau, nei bet kuris sodininkų bendrijos narys. Todėl pačio apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis net nežino kur yra SB ,,Lepšiškiai“ buveinė, yra visiškai nesuprantama.

11.5.       Apeliantas savo apeliaciniame skunde dėl R. G., J. J. narystės nurodo, kad  teismas nepagrįstai sprendė, kad jie yra bendrijos nariais, nes turi bendrijoje žemės sklypus. Ieškovas V. Š. pirmininko išrinkimo teisėtumo klausimą jau kėlė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-194-959/2019, tačiau teismas konstatavo, kad nekyla abejonių dėl ieškovės SB ,,Lepšiškiai“ atstovo R. G. teisės atstovauti ieškovę teisme bei sudaryti atstovavimo sutartį su advokate. 2019 m. gruodžio 10 d. Kauno apygardos teismas atsakovo V. Š. apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-194-959/2019, todėl nėra jokių pagrindų panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11.6.       Atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo naudoja informaciją iš rašytinių įrodymų, kurie neturėjo būti byloje, o turėjo būti grąžinti atsakovei. Pažymėtina, kad ieškovo atstovė prašė pirmosios instancijos teismo įpareigoti pateikti papildomus dokumentus į bylą. Atsakovė įpareigojimą įvykdė, tačiau papildomus dokumentus pateikė po teismo nustatyto termino. Tuomet pati ieškovo atstovė advokatė K. Č. prašė pirmosios instancijos teismo neprijungti atsakovės pateiktų dokumentų, kadangi jie pateikti po termino. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo atstovės advokatės K. Č. prašymą ir atsisakė prijungti atsakovės pateiktus papildomus dokumentus. Ieškovo V. Š. byla užvesta kaip popierinė byla, o atsakovės atstovė visus procesinius doumentus ir minėtus papildomus dokumentus pateikė per EPP sistemą. Dėl to pirmosios instancijos teismas negalėjo išeliminuoti pateiktų atsakovės papildomų dokumentų, nes jie buvo pateikti per EPP sistemą. Visų antra, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nevertino į šią civilinę bylą atsakovės pateiktų papildomų dokumentų. Be to, ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo konkrečiai, ką būtent teismas panaudojo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

14.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl sodininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimo ir organizavimo tvarkos pažeidimų bei susirinkimo metu priimtų sprendimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

15.       Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 1992 m. Sodininkų bendrijos pavyzdinius laikinuosius įstatus ir teigia, kad jie paneigia atsakovės atstovo R. G. versiją, jog iki 2003 metų bendrijos nariais buvo tampama automatiškai įsigijus žemės sklypą. Apelianto teigimu, 1992 m. bendrijos įkūrimo metu buvo priimti ir įregistruoti įstatai, pagal kuriuos narius į bendriją turėjo priimti bendrijos valdyba (Įstatų 6 p.). Kadangi šio įrodymo priėmimo būtinybė iškilo tik rengiant apeliacinį skundą, apeliantas prašo šiuos įstatus priimti.

16.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

17.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise, nes nėra jokio pagrindo spręsti, kad jis objektyviai neturėjo galimybių pateikti šio įrodymo pirmosios instancijos teisme. Byloje nenustatyta, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos teikti prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo. Apelianto teikiamas įrodymas – 1992 m. Sodininkų bendrijos pavyzdiniai laikinieji įstatai, nelaikytinas, kaip naujas, svarbus ir reikšmingas įrodymas, kurio būtinybė pateikti atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, jis nei patvirtinta, nei paneigia išnagrinėto ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto naujai pateiktą įrodymą.

Dėl susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarkos bei susirinkimo metu priimtų nutarimų teisėtumo

18.       2019 m. birželio 23 d. įvyko pakartotinis visuotinis Sodininkų bendrijos (toliau – SB) „Lepšiškiai“ narių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtinta valdybos ataskaita, finansinė veiklos ataskaita, išrinkta valdyba: R. G., J. J., I. K., A. L., ir jos pirmininkas (R. G.), patvirtinta 2019 m. finansinė sąmata, svarstyti kiti einamieji klausimai (2019 m. birželio 23 d. protokolas).

19.       Ieškovas, kuris yra SB „Lepšiškiai“ (toliau – taip pat Bendrija) narys, kreipėsi į teismą bei prašo panaikinti 2019 m. birželio 23 d. įvykusio SB „Lepšiškiai“ visuotinio narių susirinkimo metu priimtus nutarimus kaip neteisėtus. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

20.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, neišsamiai ir netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, nepasisakė dėl ieškovo nurodomų argumentų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliantas skunde nurodo, kad: 1) valdyba neturėjo susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisės, nes vienas iš jos narių neteko nuosavybės teisių į sodo žemės sklypą; 2) iš anksto nebuvo paviešinta finansinė ataskaita, nesupažindinta su sprendimų projektais; 3) bendrijos narė I. K. susirinkime nedalyvavo bei nebalsavo, todėl susirinkimo dalyvių sąrašas su jame esančiu jos parašu yra suklastotas; 4) į bendrijos valdybą išrinkti R. G. ir J. J. nėra bendrijos nariai, todėl negalėjo būti renkami; 5) ieškovui nebuvo sudaryta galimybė pasiūlyti savo kandidatų į valdybą, jos pirmininkus ar pačiam kandidatuoti bei pasisakyti susirinkime. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl Bendrijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimo ir organizavimo tvarkos bei jo metu priimtų sprendimų teisėtumo.

21.       Nepagrįsti apelianto argumentai, kad bendrijos valdyba neturėjo teisės šaukti bendrijos narių susirinkimą, nes viena iš valdybos narių, V. K., neteko nuosavybės teisės į turėtą žemės sklypą sodų bendrijoje, t.y. nebuvo reikiamos 4 valdybos narių sudėties. Viena vertus, nors nėra ginčo, kad V. K. iki ginčijamo susirinkimo neteko nuosavybės teisių į turėtą žemės sklypą, tačiau kitos sudėties valdyba iki tol taip pat nebuvo išrinkta. Be to, tokia situacija negali būti vertinama taip, kaip siekia ieškovas, t.y., jog bendrijos valdyba (likus trims iš keturių jos narių) veikė neteisėtai bei neturėjo iniciatyvos teisės sušaukti Bendrijos narių susirinkimą. Tokiu atveju nebūtų galimybės Bendrijai įgyvendinti SBĮ jai suteikiamų teisių bei pareigų, tame tarpe sušaukti bendrijos narių susirinkimą (SBĮ 16 straipsnio 2 dalis), o tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms bei neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal SBĮ 17 straipsnio 2 dalį, valdybą turi sudaryti ne mažiau kaip trys nariai, kas nagrinėjamu atveju atitiko imperatyvų teisinį reguliavimą.

22.       Ieškovo nuomone, pažeidimai šaukiant ir organizauojant susirinkimą buvo padaryti nesudarius galimybės bendrijos nariams iš anksto susipažinti su ataskaitomis, sprendimų projektais. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, jog pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalį iš anksto privalo būti paskelbti siūlomų sprendimų projektai arba nurodyta vieta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, bendrijos valdymo organui to nepadarius, tai nėra absoliutus pagrindas pripažinti bendrijos valdybos sprendimus, susijusius su susirinkimo šaukimo ir organizacimo tvarka, neteisėtais bei atitinkamai panaikinti susirinkimo metu priimtus sprendimus.

23.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad bendrijos skelbimų lentoje ir dienraščių skelbimuose buvo nurodyta darbotvarkė: valdybos ataskaita, finansinės veiklos ataskaita, valdybos ir pirmininko rinkimai, 2019 m. sąmata, kiti klausimai, todėl iš darbotvarkės turinio bendrijos nariams turėjo būti aišku, kokie klausimai bus svarstomi susirinkimo metu; finansinės veiklos ataskaita nariams buvo pateikta susirinkimo metu, todėl nebuvo apribota galimybė su ja susipažinti; skelbime apie vyksiantį susirinkimą buvo nurodyti bendrijos kontaktiniai duomenys, todėl, esant poreikiui, bendrijos nariai turėjo galimybę nurodytais kontaktais kreiptis į bendrijos valdybą (jos pirmininką) su prašymu pateikti siūlomų sprendimų projektus, tačiau tokia galimybe nesinaudojo. Pritartina atsakovei, jog kiekvienas bendrijos narys, tame tarpe ir ieškovas, turėjo teisę kreiptis į Bendrijos valdybą ar jos pirmininką dėl susipažinimo su dokumentais, kokios apimties informacija jam yra reikalinga, kad jis balsuodamas galėtų tinkamai išreikšti savo nuomonę, tačiau nėra duomenų, kad ieškovas būtų siekęs šia teise pasinaudoti bei būtų atsisakyta jam informaciją pateikti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista bendrijos narių bei ieškovo teisė susipažinti su susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais, sprendimų projektais, ataskaitomis.

24.       Apeliantas teigia, kad bendrijos narė I. K. susirinkime nedalyvavo bei nebalsavo, todėl susirinkimo dalyvių sąrašas su jame esančiu jos parašu yra suklastotas. Tačiau šiuos ieškovo deklaratyvius teiginius paneigė pati I. K., kuri teismo posėdyje buvo apklausta liudytoja. Bendrijos narė I. K. patvirtino, kad ji susirinkime dalyvavo bei balsavo, pasirašė lape, kuriame buvo registruojami susirinkimo dalyviai. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. birželio 23 d. vykusio susirinkimo metu tarp jo dalyvių kilo konfliktinė situacija, susirinkimas nevyko sklandžiai, buvo kviečiama policija, todėl tikėtina, kad ieškovas susirinkime nepastebėjo I. K.. Tuo tarpu ieškovo pateiktas vykusio susirinkimo garso įrašas (bei jo stenograma) nepatvirtina, kad I. K. susirinkime nedalyvavo bei nebalsavo. Liudytojas B. M. negalėjo patvirtinti, kad I. K. susirinkime nebuvo, nes jos nepažinojo. Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš ginčijamo susirinkimo protokolo, pritardami darbotvarkėje numatytiems sprendimams balsavo 17 iš 19 pakartotiniame susirinkime dalyvavusių Bendrijos narių, todėl net ir pripažinus I. K. balsą negaliojančiu, kitų balsavusiųjų balsų pakaktų priimti ginčijamus sprendimus (SBĮ 16 straipsnio 12 dalis).

25.       Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad į Bendrijos valdybą išrinkti R. G. ir J. J. nėra SB „Lepšiškiai“ nariai, todėl negalėjo būti renkami. Sutiktina su ieškovu, kad pagal teisinį reguliavimą bendrijos valdyba gali būti renkama tik iš bendrijos narių (SBĮ 17 straipsnio 1 dalis). Tačiau vien ta aplinkybė, jog atsakovė napeteikė valdybos sprendimo dėl R. G. ir J. J. priėmimo į Bendrijos narius, negali būti pakankamu pagrindu nelaikyti jų Bendrijos nariais. Byloje nekilo ginčo, kad jie sodininkų bendrijoje valdo žemės sklypus bei yra sodininkai, todėl pagal SBĮ ir Bendrijos įstatus gali būti nariais. R. G. bendrijos pirmininku išrinktas bei viešajame registre registruotas nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. ir nustatyta tvarka yra perrenkamas vis kitoms kadencijoms, J. J. Bendrijos veikloje dalyvauja nuo pat jos įregistravimo dienos. Iš byloje esančių Bendrijos narių susirinkimo protokolų matyti, kad tiek R. G., tiek J. J. kaip Bendrijos nariai nuolat dalyvavo jos susirinkimuose, byloje jokių duomenų, kad būtų priimtas sprendimas dėl jų pašalinimo, nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip paaiškino R. G., jis turi Bendrijos dokumentus tik nuo 2004 metų, nes prieš tai buvusi jos pirmininkė (V. Z.) jokių dokumentų jam (naujam pirmininkui) neperdavė ir tokių dokumentų teismui pateikti negali. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visetą, neturi jokio pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo paaiškinimais. Be to, pagal SB „Lepšiskiai“ įstatus, įregistruotus viešajame registre tiek 2004 m. lapkričio 29 d., tiek 2013 m. liepos 18 d., Bendrijos nario teises ir pareigas bendrijos teritorijoje esančio sklypo savininkas įgyja nuo įstojimo į Bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sklypų savininkai nariais tapo nuo Bendrijos įregistravimo (atitinkamų Įstatų 25, 26 p.). Tiek R. G., tiek J. J. registruoti Bendrijos narių knygoje (sąraše). Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-194-959/2019 ieškovas taip pat kėlė klausimą dėl R. G. išrinkimo valdybos pirmininku teisėtumo bei jo teisės sudaryti atstovavimo sutartį su advokate, tačiau šis ieškovo argumentas teismų buvo atmestas kaip nepagrįstas (2019 m. gruodžio 10 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1902-260/2019 27 ir 38 punktai).

26.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasiūlyti savo kandidatų į Bendrijos valdybą, jos pirmininkus ar pačiam kandidatuoti bei pasisakyti susirinkime. Pagal SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Bendrijos narys turi teisę dalyvauti ir balsuoti bendrijos narių susirinkime, rinkti ir būti išrinktas bendrijos valdymo organo nariu, tačiau ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad ši jo teisė 2019 m. birželio 23 d. vykusio susirinkimo metu buvo pažeista. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nors ieškovas buvo atvykęs į pakartotinį visuotinį narių susirinkimą, tačiau atsisakė pasirašyti susirinkimo dalyvių sąraše. Ieškovo į bylą pateiktas susirinkimo metu darytas garso įrašas nepatvirtina, kad jam buvo ribojama teisė kelti savo ar kitų asmenų kandidatūrą bei būti pačiam išrinktam bendrijos valdymo organo nariu. Ta aplinkybė, kad susirinkimo metu buvo apribota ieškovo teisė pasisakyti, įvertinus tuo metu susidariusią konfliktinę situaciją, teismo negali būti įvertinta pakankamu pagrindu panaikinti jame dalyvavusių ir absoliučia bendrijos narių balsų dauguma priimtus sprendimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas be nurodytų formalių teiginių nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog skundžiami bendrijos narių susirinkimo sprendimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams, kas būtų pakankamas teisinis pagrindas juos panaikinti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti sodininkų bendrijos visuotinio susirinkimo narių priimtų sprendimų.

27.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas, buvo šališkas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes vertino įrodymus, kuriuos atsisakė priimti bei kurie turėjo būti grąžinti atsakovei. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip deklaratyvius bei nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad vien tik fizinis atitinkamų dokumentų buvimas byloje (3 t., b.l. 20-55) nepatvirtina, kad jie teismo buvo vertinti bei jais grindžiamas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą būtų grindęs įrodymais, kurių byloje nėra ar tais, kuriuos būtų atsisakęs priimti, bei buvo šališkas byloje.

28.       Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą (jo dalį), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

29.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 265 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

31.       Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos.

32.       Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 400 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apelianto.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. Š. atsakovei sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“ 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                        Marius Bartninkas

                                                                                                                         Edvardas Paliokas

                                                                                                                         Egidijus Tamašauskas