Baudžiamoji byla Nr. 1-452-606/2015
Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00193-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.11.; 2.10.1.4.
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Mindaugo Pavilansko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje
M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir
n u s t a t ė :
Kaltinamasis M. B. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą.
Kaltinamasis M. B., nuo 2009-10-20 iki 2013-02-19 būdamas (duomenys neskelbtini) ( įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda ) savininku ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 p. nuostatą už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų ir tyrimui nepateikė - 2010-03-05 kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) - 6 500 Lt (savininko įnašas ); 2010-12-31 kasos išlaidų orderio Nr. 27 - 8 800,00 Lt ( savininko išimti pinigai ); 2010-12-31 kasos išlaidų orderio Nr.28 -10 000,00 Lt ( savininko išimti pinigai ); penkių A. J. atlyginimo mokėjimo dokumentų - 2012-05-10 dokumento Nr.2 ( mokamas atlyginimas už 03 m. - 304,00 Lt ), 2012-06-11 dokumento Nr.3 ( mokamas atlyginimas už 04 m. - 304,00 Lt ), 2012-07-10 dokumento Nr.4 (mokamas atlyginimas už 05 m. - 304,00 Lt ), 2012-08-10 dokumento Nr.5 ( mokamas atlyginimas už 06 m. - 304,00 Lt ), 2012-09-10 dokumento Nr.6 ( mokamas atlyginimas už 08 m. - 323,00 Lt ); 2010-09-30 – 2010-12-31 pagal avanso apyskaitas 490,00 Lt skirtumą pagrindžiančio kasos išlaidų orderio, tokiu būdu M. B. aplaidžiai organizavo (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymą, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-10-20 iki 2012-12-31.
M. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009 metų pabaigoje įsteigė savo individualią įmonę (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla - vėdinimo sistemų ir kondicionavimo montavimas ir priežiūra. Įmonė buvo registruota Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), tai įmonės, kuri tvarkė įmonės steigimo dokumentus, adresas. Įmonė ofiso neturėjo, jis dirbo namuose adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla buvo vykdoma Vilniuje, pora darbų buvo Klaipėdoje ir Kaliningrado srityje, kadangi įmonė buvo registruota Klaipėdoje ataskaitos VMI ir SODRAI buvo teikiamos Klaipėdoje. Iš pradžių (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė pats, jam padėjo A. B., kuri jo įmonėje nedirbo. Nuo 2011-08-18 iki 2012-01-09 įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė A. B., tiksliau jis buvo oficialiai priimtas buhalteriu į darbą (duomenys neskelbtini), o realiai apskaitą ir toliau tvarkė A. B.. (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma buhalterinėje programoje RIVILĖ, kuri buvo instaliuota jo asmeniniame nešiojamame kompiuteryje. Tuo metu kai apskaitą tvarkė (duomenys neskelbtini), kompiuteris buvo pas ją namuose, o vėliau buvo grąžintas jam. Po bankroto bylos iškėlimo, iki kol įsiteisėjo teismo nutartis, apskaitą jam padėjo tvarkyti B. U.. Kadangi jis jai liko skolingas už pagalbą tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, skola apie 2 000 Lt, tai jo nuosavas kompiuteris, kuriame yra instaliuota buhalterinė programa RIVILĖ, liko pas ją. Su (duomenys neskelbtini) nebendrauja gal apie 1,5 metų. Visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo saugomi pas Balsius namuose, o po to nuo 2012 metų vasaros, dar iki bankroto bylos iškėlimo, pas jį namuose. Po bankroto bylos iškėlimo visus dokumentus perdavė bankroto administratoriui. Kai atsirado objektas Kaliningrado srityje, prasidėjo bėdos, Rusijos muitinėje buvo labai sunkiai į jų šalį įleidžiamos medžiagos, perkant medžiagas Kaliningrade, buvo sunku gauti medžiagų įsigijimo dokumentus, nes perkant niekas neišrašo tokių dokumentų. 2012-08-13 Klaipėdos apygardos teisme įmonei buvo išketa bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo kontora”, įgaliotas asmuo D. P.. Nutartį jis buvo apskundęs, todėl ji įsiteisėjo tik 2012-12-20 . 2012-12-31 iš buhalterinės kompiuterinės programos RIVILĖ jis atspausdino atsargų likučius, kurių buvo už 24 966,45 Lt, pagrindinių priemonių likučius, ir viską pagal priėmimo perdavimo aktą priėmė saugoti, nes bankroto administratorius, neturėjo jų kur dėti. Vėliau, bankroto administratoriui perdavė automobilį Mersedes Benz Sprinter. Kompiuteris Mac Book Air 11, yra susidėvėjęs, nes jo septynių metų dukra užpylė su kava. Kada tai įvyko neatsimena. Jokio dokumento, apie tai kad minėtas kompiuteris neveikia neturi, jį tiesiog išmetė. Jis nežinojo, kad reikia tokį dalyką įforminti buhalteriškai, ir nurašyti. Todėl tai nebuvo padaryta. 2014-05-06 Vilniuje jis bankroto administratoriui perdavė dalį atsargų už 1 287,79 Lt. Visų likučių perduoti jis negali, nes jų tiesiog neturi. Dalis inventoriaus buvo sunaudota objekte, kur užsakovas (duomenys neskelbtini). Dėl darbų atlikimo 2011-08-18 buvo pasirašyta sutartis 36 344,89 Lt sumai. Visi darbai buvo atlikti laiku, tačiau liko nepasirašyti darbų priėmimo perdavimo aktai, nes buvo pasirašyta dar viena 2011-08-31 darbų sutartis (kondicionavimo sistemai) už 16 880,53 Lt ir gautas avansas 7 000 Lt. Ši sutartis įvykdyta nebuvo, nes trūko apyvartinių lėšų. Todėl (duomenys neskelbtini) projektų vadovas (duomenys neskelbtini), pavardės nežino, atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą. Jie norėjo kad butų pasirašytas darbų atlikimo aktas tokiai sumai, kaip jie sumokėjo avansą, jis nesutiko. Tuo viskas baigėsi. Pripažįsta, kad dėl nežinojimo, buhalterio jis neinformavo, ir buhalterijoje neatsispindi (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas jo įmonei, kur ir buvo sunaudotos atsargos. Viskas, kad panaudota (duomenys neskelbtini) atliekant darbus, matyti Vėdinimo įrenginių pardavimo-sumontavimo sąmatoje Priedas Nr. 1 (prie sutarties Nr. SEM 11/08-17). 2012 balandžio mėnesį jis Ž. V. paskolino įmonės automobilį Renault Espace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jokie dokumentai surašyti nebuvo. Jis jam tik surašė rusų kalba įgaliojimą (nebuvo tvirtinamas), nes jis išvyko į Rusiją 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau iki šiol negrįžo. Į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nes galvojo, kad Ž. V. yra jo draugas. Šiuo metu jis yra Rusijoje Samaroje. Bankrutavus įmonei, pagal kasos dokumentus, buvo likęs kasos likutis, tačiau realiai tų pinigų jis neturėjo. Visi pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėm perkant medžiagas. Kaip atskaitingas asmuo, pagal avansines apyskaitas, jis taip pat liko skolingas, nes pinigus panaudojo perkant medžiagas Kaliningrade, automobilio remontui Kaliningrade, tačiau įrodančių dokumentų apie panaudotą pinigų sumą, jis neturi. 2013-02-08 jis su D. P. pasirašė skolos grąžinimo grafiką, pagal kurį jis įsipareigojo į įmonės sąskaitą sumokėti 98 645,05 Lt. Skolos grąžinimo grafike buvo nurodyta būtent tokia suma, nes (duomenys neskelbtini) bandomojo balanso duomenimis 2012-12-20 dienai kasos likutis buvo 15 460, 01 Lt ir atskaitingo asmens M. B. negrąžintų pinigų likutis buvo 83 185, 04, iš viso 98 645,05 Lt. Šiai dienai jis sumokėjo 3 400 Lt, realiai šiuo metu neturi jokių galimybių mokėti, nes neturi pakankamų pajamų. Pasirašydamas minėtą skolos grąžinimo grafiką jis sutiko, kad yra skolingas įmonei minėtą pinigų sumą, tačiau visi pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėm, o būtent – medžiagų pirkimui Kaliningrade, automobilio remontui Kaliningrade, darbo užmokesčio mokėjimas sau, nes jis kaip įmonės savininkas per visą įmonės veikimo laikotarpį buvo sau išsimokėjęs ir apiforminęs buhalteriškai sau algą tik už šešis mėnesius, o už vėlesnį laikotarpį pinigai buvo paimti, bet buhalterine tvarka neapiforminti kaip alga, o apiforminti kaip atskaitingo asmens M. B. skola įmonei. Į Kaliningradą dažniausiai važiuodavo įmonės darbuotojai – A. G., A. K. ( miręs), V. B. ( Ukrainos pilietis). Jam įteiktame pranešime apie įtarimą nurodyta, kad jis, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų ir tyrimui nepateikė - 2010-03-05 kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) - 6 500 Lt (savininko įnašas ); 2010-12-31 kasos išlaidų orderio Nr. 27 - 8 800,00 Lt ( savininko išimti pinigai ); 2010-12-31 kasos išlaidų orderio Nr.28 -10 000,00 Lt ( savininko išimti pinigai ); penkių A. J. atlyginimo mokėjimo dokumentų - 2012-05-10 dokumento Nr.2 ( mokamas atlyginimas už 03 m. - 304,00 Lt ), 2012-06-11 dokumento Nr.3 ( mokamas atlyginimas už 04 m. - 304,00 Lt ), 2012-07-10 dokumento Nr.4 (mokamas atlyginimas už 05 m. - 304,00 Lt ), 2012-08-10 dokumento Nr.5 ( mokamas atlyginimas už 06 m. - 304,00 Lt ), 2012-09-10 dokumento Nr.6 ( mokamas atlyginimas už 08 m. - 323,00 Lt ); 2010-09-30 – 2010-12-31 pagal avanso apyskaitas 490,00 Lt skirtumą pagrindžiančio kasos išlaidų orderio, tokiu būdu aplaidžiai organizavo (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymą, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-10-20 iki 2012-12-31. Dėl paminėtų pirminių dokumentų gali paaiškinti, kad minėti dokumentai yra įmonės dokumentai ir jie tikrai buvo surašyti atliekant ūkines operacijas ir apskaityti įmonės registruose, o kur šie dokumentai galėjo dingti nežino ir negali paaiškinti. Savo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi, sutinka mokėti baudą ir sutinka, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (T.. 3, b. l. 89 – 91 ).
Liudytojas D. P. parodė, kad 2012-08-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Teismo nutartis įsiteisėjo 2012-12-20. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo kontora“. Įgaliotas asmuo yra jis. Jis kreipėsi į M. B., prašydamas pateikti visus turimus įmonės dokumentus ir turtą. Pagal gautus įmonės dokumentus, nustatė, kad įmonės vadovas M. B. pagal buhalterinės apskaitos duomenis privalo perduoti ilgalaikio turto už 17 351,14 Lt (tai automobilis Renault Espace - 2500,64 Lt vertės, ir kompiuteris MacBook Air11 – 1 592,48 lt vertės.) Automobilį Mersedes Benz- M. B. perdavė. Be to pinigines lėšas 126 342,00 Lt bei atsargas (pagal atsargų likučių sąrašą) už 24 966,45 Lt. Susitikus Vilniuje su M. B., šis jam pasirašė priėmimo perdavimo aktus: atsargų likučių, pagrindinių priemonių likučius, kuriuos jis įsipareigojo saugoti, o kai turės transporto priemonę įsipareigojo atvežti į Vilnių bankroto administratoriui. Kada tiksliai buvo pasirašyti priėmimo perdavimo aktai, jis pasakyti negali, nepamena, o pasirašyti buvo adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Ar M. B. tuo metu visas atsargas turėjo jis nematė, jos buvo pagal buhalterinę apskaitą. Pagal M. B. be datos pateiktą balansą nutarties įsiteisėjimo dienai, nustatė, kad „kitos gautinos sumos“ balanse, nurodoma, jog skola 83 185 Lt, tai yra šią sumą M. B. kaip atskaitingas asmuo skolingas įmonei. Be to, ši suma atvaizduota įmonės buhalterinėje apskaitoje kasos registruose. Jis tiksliai neatsimena, bet lygtai per vieną kartą, M. B., jam pagal priėmimo perdavimo aktus (vienas iš jų pasirašytas 2013-01-11), perdavė įmonės nuostatus, registracijos pažymėjimą, steigėjų sprendimus, antspaudą, buhalterinius dokumentus. 2013-02-08 jis su M. B. pasirašė skolų grąžinimo grafiką, kuriame numatytas mokėjimų grafikas, pagal datas ir sumas. Pagal šį grafiką M. B. yra sumokėjęs bankroto administratoriui į sąskaitą LT 024010042403996451: 2013-03-29-500 Lt, 2013-04-10 – 900 Lt., 2013-04-22 -1000 Lt, 2013-07-18 – 500 Lt, 2013-09-24 -500 Lt., viso sumokėjo 3 400 Lt. Įmonės buhalterė jam buvo pateikusi el paštu įmonės klientų būklę, pagal kurią jis matė, kad L. M. įmonei skolingas 25 980 Lt. Susisiekus su L. M., buvo nustatyta, kad jis su įmone pilnai atsiskaitė apmokėdamas grynais 2012-12-13 25 980 Lt, pagal kasos pajamų orderį Nr. 029. M. B. į įmonės kasą šių pinigų neįnešė, todėl galimai pasisavino. Susisiekus su M. B., šis visada žada, kad kai tik turės automobilį, atveš visas saugomas atsargas, o kai turės pinigų juos atiduos, kreditorinių reikalavimų patenkinimui. Tačiau iki šios jokių atsargų neatvežė, ir pinigų daugiau bankroto administratoriui neperdavė. Dėl to jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu skirti įmonės buvusiam vadovui M. B. 10 000 Lt baudą bei apriboti jo teisę 5 metams eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas. 2013-06-06 Klaipėdos Apygardos teismo nutartimi paskyrė M. B. 4 000 Lt baudą už pareigos nevykdymą. Viso M. B. yra skolingas 155 401,57-3400,00 (sumokėta suma) – 152 001,57 Lt. 2013-07-19 jis su pretenzija kreipėsi į M. B. dėl atsargų ir pagrindinių priemonių likučių perdavimo ir suteikė 5 dienų terminą įsipareigojimams vykdyti. Tačiau M. B. neperdavė nieko neperdavė (T. 1, b. l. 33 – 35 ).
Papildomos apklausos metu D. P. parodė, kad jis patvirtina savo parodymus duotus 2014-04-29 bei nori papildyti, kad 2013-02-08 jis su M. B. pasirašė skolos grąžinimo grafiką, pagal kurį (duomenys neskelbtini) savininkas M. B. įsipareigojo į įmonės sąskaitą sumokėti 98 645, 05 Lt. Skolos grąžinimo grafike buvo nurodyta būtent tokia suma, nes (duomenys neskelbtini) bandomojo balanso duomenimis 2012-12-20 dienai kasos likutis buvo 15 460, 01 Lt ir atskaitingo asmens M. B. negrąžintų pinigų likutis buvo 83 185, 04, iš viso 98 645, 05 Lt. Todėl būtent tokia suma ir buvo įrašyta Skolos grąžinimo grafike. Bandomąjį balansą sudarė savininkas, duomenys į balansą įrašyti iš įmonės buhalterinės apskaitos. Kaip jau minėjo ankstesnės apklausos metu pagal minėtą grafiką M. B. sumokėjo tik 3 400 Lt, mokėjimų suma nepasikeitė iki šios dienos. M. B. skola įmonei yra didesne negu nurodyta skolos grąžinimo grafike, nes yra negrąžinta didžioji dalis atsargų, dabar negali pasakyti tikslios sumos, bet turėtų būti apie 20 000 Lt, kompiuteris, automobilis Renault Espace, ir piniginės lėšos 25 980 Lt, gautos iš L. M. už parduotą automobilį TOYOTA HILUX. Jo žiniomis (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė moteris vardu (duomenys neskelbtini), kurios tikslius duomenis gali pateikti M. B.. Apie tai, kad apskaitą tvarkė kitas asmuo informacijos neturi (T. 1, b. l. 62 - 63 ).
Liudytoja B. U. parodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) gali paaiškinti, kad ji šioje įmonėje oficialiai nebuvo įdarbinta, 2012 metų vasara, tiksliai kada neprisimena, ieškojo papildomo buhalterio darbo ir pagal skelbimą internete rado kontaktinį telefoną ir paskambinus susitarė dėl susitikimo, kaip vėliau paaiškėjo su (duomenys neskelbtini) savininku M. B.. Jis atvažiavo pas ją į darbą ir pasakė, kad jam skubiai reikia pateikti deklaracijas Sodrai ir valstybinei mokesčių inspekcijai, ji sutiko sutvarkyti tą reikalą, jis žadėjo ją įdarbinti į minėtą įmonę. Vėliau jis jai į namus atvežė nešiojamą kompiuterį, kuriame buvo instaliuota buhalterinė programa RIVILĖ. Susipažinusi su programos duomenimis ji pamatė, kad įmonė veiklos beveik nevykdo. Savininko M. B. prašymu į programą suvedė duomenis iš jo pateiktų pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, o tiksliau pagrinde kuro kvitų. Dar vėliau sužinojo, kad šiai įmonei yra iškelta bankroto byla ir jai teko telefonu bendrauti su bankroto administratoriumi ir elektroniniu paštu siuntė jam prašomus duomenis iš buhalterinės programos. Už atliktą darbą M. B. su ja neatsiskaitė, pas ją liko minėtas nešiojamas kompiuteris, kuriame instaliuota buhalterinė programa RIVILĖ bei esantys duomenys (duomenys neskelbtini). Ji matė, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma ir buhalterinėje programoje yra ir kasos registrai ir atskaitingo asmens registrai, pirkėjų apskaitos registrai (T. 3, b. l. 41 - 42 ).
Liudytojas A. B. 2015-01-20 parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo buhalteriu nuo 2011-08-18 iki 2012-01-09. Į darbą jį priėmė įmonės savininkas M. B.. M. B. yra jo pusbrolio dukros vyras. Jo žmona A. B. turi didelį patirtį tvarkant įmonių buhalterinę apskaitą, todėl su jos pagalba pradėjo tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkė buhalterinėje programoje RIVILĖ, kuri buvo instaliuota (duomenys neskelbtini) nešiojamame kompiuteryje. Apskaitą tvarkė savo namuose, kaip jau minėjo padėjo tvarkyti žmona. Įmonės dokumentus jiems į namus pristatydavo M. B., dabar tiksliai negali pasakyti, kaip dažnai jis atveždavo dokumentus. (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo saugomi jų namuose tuo metu kai tvarkė buhalterinę apskaitą, po to visi įmonės dokumentai, kompiuteris bei spausdintuvas buvo grąžinti savininkui M. B.. Iš darbo išėjo, nes nemokėjo atlyginimo, nesumokėjo nei vieno karto, turėjo mokėti 1 000 Lt. Tuo metu kai tvarkė apskaitą į buhalterinę apskaitą buvo suvedami duomenys iš dokumentų, kuriuos pateikdavo savininkas, buvo vedami visi apskaitos registrai. Labai dažnai savininko M. B. reikėdavo prašyti pateikti trūkstamų dokumentų ir dažniausiai trūkdavo kasos dokumentų. Tvarkant dokumentus matė, kad iš banko sąskaitos buvo paimami pinigai, tačiau nebuvo pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų, todėl tokius ir prašė pateikti, bet ne visada pateikdavo. (duomenys neskelbtini) turėjo sąskaitą banke AB DnB NORD banke, prisijungimą prie sąskaitos turėjo tik M. B., kuris ir pateikdavo jiems banko sąskaitos išrašus, jie patys negalėjo prisijungti prie sąskaitos. M. B. taip pat darydavo ir visus pavedimus bei atliko kasininko funkcijas. Visas įmonės pinigines lėšas tvarkė savininkas. Kaip jau minėjo į apskaitą buvo įtrauktos ūkinės operacijos iš dokumentų, kuriuos pateikdavo įmonės savininkas, jeigu dokumentai nebuvo pateikti, tai ir ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos į apskaitą. Jie priskaičiuodavo darbo užmokestį įmonės darbuotojams, kaip buvo priskaičiuojamas darbo užmokestis M. B. pasakyti negali, nes neprisimena. Kiek prisimena, darbo užmokestis darbuotojams buvo išmokamas grynais, tačiau tiksliai negali pasakyti, nes pinigų pats niekada nemokėjo. Taip pat priskaičiuodavo mokesčius SODRAI, Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau pagal dokumentus matė, kad mokesčių nemoka, buvo susidaręs įsiskolinimas. Inventorizacijos įmonėje nebuvo atliekamos (T. 3, b. l. 2 - 3 ).
Liudytoja A. B. parodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) gali paaiškinti, kad ji šioje įmonėje oficialiai nebuvo įdarbinta, šios įmonės savininkas M. B. yra jos vyro A. B. giminaitės vyras, todėl ji ir padėjo tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Jos vyras A. B. dirbo šioje įmonėje buhalteriu nuo 2011-08-18 iki 2012-01-09, ji jam padėjo tvarkyti apskaitą, nes turi didelę patirtį tvarkant įmonių buhalterinę apskaitą. (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkė buhalterinėje programoje RIVILĖ, kuri buvo instaliuota (duomenys neskelbtini) nešiojamame kompiuteryje. Apskaitą tvarkė savo namuose. Įmonės dokumentus jiems į namus pristatydavo M. B.. (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo saugomi jų namuose tuo metu kai tvarkė buhalterinę apskaitą, po to visi įmonės dokumentai, kompiuteris bei spausdintuvas buvo grąžinti savininkui M. B.. Tuo metu kai tvarkė apskaitą į buhalterinę apskaitą buvo suvedami duomenys iš dokumentų, kuriuos pateikdavo savininkas, buvo vedami visi apskaitos registrai. Tvarkant dokumentus matė, kad iš banko sąskaitos buvo paimami pinigai, tačiau nebuvo pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų, todėl tokius ir prašė pateikti, bet ne visada pateikdavo. (duomenys neskelbtini) turėjo sąskaitą banke AB DnB NORD banke, prisijungimą prie sąskaitos turėjo tik M. B., kuris ir pateikdavo jiems banko sąskaitos išrašus, jie patys negalėjo prisijungti prie sąskaitos. M. B. taip pat darydavo ir visus pavedimus bei atliko kasininko funkcijas. Visas įmonės pinigines lėšas tvarkė savininkas. Į apskaitą buvo įtrauktos ūkinės operacijos iš dokumentų, kuriuos pateikdavo įmonės savininkas, jeigu dokumentai nebuvo pateikti, tai ir ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos į apskaitą. Jie priskaičiuodavo darbo užmokestį įmonės darbuotojams pagal jų darbo sutartyse nustatytą atlyginimo dydį. Dėl savininko M. B. atlyginimo priskaičiavimo gali paaiškinti, kad ji dabar neprisimena kaip buvo priskaičiuojamas darbo užmokestis M. B.. Pagal tuo metu galiojančius įstatymus individualios įmonės savininkui darbo užmokestis kiekvieną mėnesį galėjo būti ir nepriskaičiuojamas, o metų pabaigoje įmonės savininkas galėjo nurodyti sumą ( kasos išlaidų orderyje ), kurią jis išsiėmė kaip pajamas, susijusias su darbo santykiais, tokiu atveju iki vasario 1 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai turi būti pateikta deklaracija FR 0471, kurioje atitinkamu kodu nurodomas savininko išimtų pinigų paskirtis ( su darbo santykiais susijusios pajamos, pajamos iš pelno prieš apmokestinimą, ir iš paskirstyto pelno ). Kiek ji dabar pamena minėta deklaracija buvo teikiama. Taip pat priskaičiuodavo mokesčius SODRAI, Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau pagal dokumentus matė, kad mokesčių nemoka, buvo susidaręs įsiskolinimas. Inventorizacijos įmonėje nebuvo atliekamos. Buhalterinėje programoje buvo suvesti ir kasos registrai ir atskaitingo asmens registrai, pirkėjų apskaitos registrai. Minėti registrai buvo atspausdinti ir su visais kitais dokumentais grąžinti įmonės savininkui ( b. t. 3, b. l. 9 – 10 ).
Liudytojas A. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo montuotoju nuo 2010-12-20 iki 2011-10-14. Į darbą jį priėmė savininkas M. B., kuris yra jo sesers dukros vyras. (duomenys neskelbtini) veikla buvo vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montavimas. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis, sutartyje buvo nustatytas darbo užmokestis – 1 500 Lt. Atlyginimą jam grynais mokėjo įmonės savininkas M. B.. Montavimo darbai buvo atliekami objektuose, buvusiose Vilniuje, Klaipėdoje, teko vykti ir į Kaliningrado sritį. Jeigu reikėdavo pirkti medžiagas ar reikalingą įrangą, tai įmonės savininkas jam pinigus duodavo grynais, o vėliau pateikdavo pinigų panaudojimą, pateisinančius dokumentus. Taip pat buvo išduodami pinigai ir kurui, dienpinigiai, kai vyko į komandiruotes. Dažniausiai pinigus (duomenys neskelbtini) darbuotojams išduodavo be kasos išlaidų orderių, darbuotojai sau užrašydavo kiek pinigų gavo ir vėliau (duomenys neskelbtini) atiduodavo pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus – čekius, kvitus, sąskaitas faktūras ir t. t. Visas įmonės pinigines lėšas tvarkė savininkas (duomenys neskelbtini). Jam pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad ,, tyrimo metu nustatyta, kad į įmonės kasos knygą 2011-01-31 buvo įrašytas kasos išlaidų orderis Nr.3, pagal kurį įformintas A. G. sausio mėn. 409,50 Lt dienpinigių išmokėjimas, tačiau tyrimui nepateiktas kasos išlaidų orderis. Todėl tyrimo metu negalima nustatyti ar buvo išmokėti 409,50 Lt“. Dėl minėtos sumos gali paaiškinti, kad šią sumą tikriausiai gavo, tiesiog nebuvo išrašytas tai patvirtinantis dokumentas, tačiau tiksliai dabar jau neatsimena. Iš darbo išėjo, nes nemokėjo atlyginimo (T. 3, b. l. 12 - 13 ).
Liudytojas A. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba projektų vadovu. 2011-08-18, 2011-08-31 (duomenys neskelbtini), atstovaujama generalinės direktorės V. V., su (duomenys neskelbtini), atstovaujama savininko M. B., sudarė Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. SEM 11/08-17, Nr. SEM 11/08-31 dėl patalpų, esančių Verkių g. 29, Vilniuje, vėdinimo įrenginių pirkimo ir montavimo darbų. Pagal šias sutartis (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) yra sumokėjusi avansinius mokėjimus, kurių sumą yra 23 000 Lt. Pagal sutartis darbai buvo atlikti, bet likusi suma nebuvo sumokėta, nes (duomenys neskelbtini) nepateikė galutiniam apmokėjimui reikiamos dokumentacijos, t. y. atliktų darbų aktų, sąskaitų faktūrų, vėdinimo pasų, naudojimosi instrukcijų. Jis visą laiką bendravo su įmonės savininku M. B.. Pasirašant minėtas sutartis buvo pasirašyti ir priedai prie sutarčių, t. y. Vėdinimo įrenginių pardavimo-sumontavimo sąmatos, kuriuose yra išvardintos medžiagos, įranga bei darbai. Visas medžiagas bei įranga (duomenys neskelbtini) pirko iš savo lėšų. Priede Nr. 1 prie sutarties Nr. SEM 11/08-17 yra nurodyta galutinė atsiskaitymo suma – 36 344, 89 Lt. Buvo atlikti visi darbai bei sumontuota įranga nurodyta minėtame priede, išskyrus tai, kad nebuvo padaryti vėdinimo sistemų pasai ir projektas, todėl iš minėtos sumos turi būti minusuota 3 000 Lt be PVM, o su PVM – 3 630 Lt. Pagal Priedą Nr. 1 prie sutarties Nr. SEM 11/08-31 buvo atlikti visi darbai bei sumontuota įranga nurodyta minėtame priede. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) liko skolinga (duomenys neskelbtini) 49 595 Lt ( 14 363, 83 EUR ). Jis niekaip negalėjo telefonu susisiekti su įmonės savininku M. B., norėjo pasakyti, kad sutvarkytų visą dokumentaciją, bet jam taip ir nepavyko su juo susisiekti. (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo D. P. išrašė (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) vardu 14 363, 83 EUR sumai, būtent tiek (duomenys neskelbtini) liko skolinga (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus bei panaudotas medžiagas, įrangą objekte Verkių g. 29, Vilniuje. Prie protokolo prideda šios sąskaitos faktūros kopiją, 1 lapą (T. 1, b. l. 90 - 91).
Liudytojas L. M. parodė, į klausimą kokiomis aplinkybėmis, kieno iniciatyva buvo sudaryta 2012-04-19 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1 pagal kurią jis pirko automobilį TOYOTA HILUX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), jis atsakė, kad ši sutartis buvo sudaryta jo iniciatyva, nes (duomenys neskelbtini) savininkas M. B. ( jo žentas ) buvo jam asmeniškai skolingas apie 40 000 Lt, ši skola raštiškai nebuvo apiforminta, tiesiog žodiniu susitarimu, kadangi juos sieja šeimyniniai santykiai ir tokiu būdu norėjo, kad (duomenys neskelbtini) padengtų minėtą skolą, perrašant jo vardu įmonės automobilį. Sutarties sudarymo aplinkybių dabar jau neatsimena, nes praėjo nemažai laiko. Į klausimą - sutartyje nurodyta, kad parduodamo automobilio kaina – 37 510 Lt, ar jis būtent tiek ir sumokėjo ? Jeigu taip, tai kam ir kokiomis aplinkybėmis, buvo išrašyti dokumentai, patvirtinantys pinigų sumokėjimą, jis parodė, kad sutartyje nurodytos sumos - 37 510 Lt, M. B. jis nemokėjo. Jis (duomenys neskelbtini) grynais davė 9 300 Lt pirminiam įnašui už automobilį ir ši pinigų sumą buvo sumokėta UAB ,,Autotoja“ kaip avansas už automobilį. Šis avansas buvo sumokėtas IĮ (duomenys neskelbtini) vardu, nes 2010-11-10 minėto automobilio Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp UAB ,,Autotoja“ ir (duomenys neskelbtini). Kiekvieną mėnesį įmokas iki 2011 m. birželio mėnesio pagal sutartį mokėjo (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau nustojo mokėti ir jis pagal 2012-04-23 Kasos pajamų orderio kvitą Serija AUT Nr. 0007359 į UAB ,,Autotoja“ sumokėjo grynais 11 530 Lt, tai buvo automobilio likutinė vertė. Į klausimą - ar jis mokėjo pinigus – 11 530 Lt pagal jam pateiktą 2012-04-19 Kasos pajamų orderį Serija SEM Nr. 002 ? Jeigu taip, tai kam, kas išrašė šį kasos pajamų orderį ?, jis atsakė, kad pagal šį 2012-04-19 Kasos pajamų orderį Serija SEM Nr. 002 jis (duomenys neskelbtini) pinigų - 11 530 Lt nemokėjo, tą sumą sumokėjo UAB ,,Autotoja“. Šį orderį išrašė M. B., kad buhalteriškai apiforminti pinigus, nes kaip jau minėjo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį su UAB ,,Autotoja“ sudarė (duomenys neskelbtini), o ne jis kaip fizinis asmuo. I klausimą - ar jis mokėjo pinigus – 11 530 Lt pagal jam pateiktą 2012-04-23 Kasos pajamų orderio kvitą Serija AUT Nr. 0007359 ? Jeigu taip, tai kam, kas išrašė šį kasos pajamų orderį, jis parodė, kad į šį klausimą jau atsakė, t. y. 11 530 Lt pagal 2012-04-23 Kasos pajamų orderio kvitą Serija AUT Nr. 0007359 sumokėjo grynais į UAB ,Autotoja“ kasą. Į klausimą - ar jis mokėjo pinigus – 25 980 Lt pagal jam pateiktą 2012-12-13 Kasos pajamų orderio kvitą Serija SEM Nr. 029 ? Jeigu taip, tai kam, kas ir kada išrašė šį kasos pajamų orderį , jis atsakė, kad minėtos sumos nemokėjo, apie visus mokėjimus už minėtą automobilį paaiškino, atsakant į prieš tai užduotus klausimus, o 2012-12-13 Kasos pajamų orderio kvitą Serija SEM Nr. 029 išrašė M. B., nes bankroto administratorius pradėjo reikalauti iš jo ( L. M. ) minėtos sumos. Prie protokolo prideda dokumentų kopijas – 2012-04-19 PVM sąskaitos faktūros Serija SEM Nr. 00102, 1 lapą, Kasos pajamų orderių kvitų, 1 lapą, iš viso 2 lapus (T. 1, b. l. 117 - 118 ).
2014-10-16 specialisto išvadaNr. 5-1/116 nustatyta, kad daroma išvada, kad pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1d. ir 2 d. reikalavimus „Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Dėl tyrimo metu nustatytų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų ir dėl to, kad nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos registrai: 2009, 2010, 2012 kasos knyga, atskaitingo asmens avanso apyskaitos 2009 m. lapkričio mėn., 2010 metų spalio – gruodžio mėn. ir 2012 metų sausio-gruodžio mėn., ir pirkėjų apskaitos registrai negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-10-20 iki 2012-12-20 (T. 2, b.l. 17-45).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad dėl tyrimo metu nustatytų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų ir dalies dokumentų nepateikimo (t.y. 2010-03-05, Nr.(duomenys neskelbtini) - 6 500,00 Lt savininko įnašas kasos pajamų orderiu; kasos išlaidų orderiai: 2010-12-31, Nr.27 - 8 800,00 Lt savininko išimti pinigai; 2010-12-31, Nr.28-10 000,00 Lt savininko išimti pinigai; 2012-05-10, Nr.2, A. J. mokamas atlyginimas už 03 m., 304,00 Lt; 2012-06-11, Nr.3, A. J. mokamas atlyginimas už 04 m., 304,00 Lt; 2012-07-10, Nr.4, A. J. mokamas atlyginimas už 05 m., 304,00 Lt; 2012-08-10, Nr.5, A. J. mokamas atlyginimas už 06 m., 304,00 Lt; 2012-09-10, Nr.6, A. J. mokamas atlyginimas už 08 m., 323,00 Lt; 2010-09-30 – 2010-12-31 m. – pagal avanso apyskaitas 490,00 Lt skirtumas nepagrįstas kasos išlaidų orderiu) tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-10-20 iki 2012-12-31. Pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. (2007-06-07 Įstatymo Nr.X-1178 redakcija) - “Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 str. nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d. nuostatas – už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ (T. 3, b. l. 78-83).
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, neabejotinai konstatuotina, jog M. B. nuo 2009-10-20 iki 2013-02-19 esant (duomenys neskelbtini) ( įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda ) savininku ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 p. nuostatą už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, esant atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų ir tyrimui nepateikė - 2010-03-05 kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) - 6 500 Lt (savininko įnašas ); 2010-12-31 kasos išlaidų orderio Nr. 27 - 8 800,00 Lt ( savininko išimti pinigai ); 2010-12-31 kasos išlaidų orderio Nr.28 -10 000,00 Lt ( savininko išimti pinigai ); penkių A. J. atlyginimo mokėjimo dokumentų - 2012-05-10 dokumento Nr.2 ( mokamas atlyginimas už 03 m. - 304,00 Lt ), 2012-06-11 dokumento Nr.3 ( mokamas atlyginimas už 04 m. - 304,00 Lt ), 2012-07-10 dokumento Nr.4 (mokamas atlyginimas už 05 m. - 304,00 Lt ), 2012-08-10 dokumento Nr.5 ( mokamas atlyginimas už 06 m. - 304,00 Lt ), 2012-09-10 dokumento Nr.6 ( mokamas atlyginimas už 08 m. - 323,00 Lt ); 2010-09-30 – 2010-12-31 pagal avanso apyskaitas 490,00 Lt skirtumą pagrindžiančio kasos išlaidų orderio, aplaidžiai organizavo (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymą, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų.
Konstatuotina, jog M. B. kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, taigi, pavojingą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Kaltinamojo nusikalstama veika tokiu būdu kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai.
Kaltinamasis anksčiau nėra teistas. Dirba ir dirba vadovaujantį darbą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu padarius nusikalstamą veiką kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, kritiškai vertino savo nusikalstamus veiksmus, manytina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vieną iš švelnesnių įstatyme numatytų bausmių – baudą, kurios dydis, imant domėn išdėstytą, nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos baudos vidurkis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897, bazinis bausmės ir nuobaudų dydis nustatytas 37,66 euro. Šis dydis taikytinas skiriant bausmes ir nuobaudas už veikas, padarytas po 2015 m. sausio 1 d., tuo tarpu už veikas, padarytas iki 2015 m. sausio 1 d. taikytinas bazinis dydis 37,65 euro 9 130 Lt – 37,65 eur).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti - 30 MGL, tai yra 1 129,5 Eur dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį baudžiamąjį įsakymą M. B. paskirti - 20 MGL, tai yra 753 Eur dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Išaiškinti, kad išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Edita Lapinskienė