Civilinė byla Nr. e2-422-947/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17759-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1;

3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.8; 3.2.6.1

(S)

Kauno apyLINKĖs teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Gabrielei Žemaitytei ir Ievai Blauzdžiūnaitei,

dalyvaujant ieškovėms A. S., B. S.-S. ir jų atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovei J. S. ir jos atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Skridailaitei-Gribėnienei, atsakovui V. K. ir jo atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių B. S.-S. ir A. S. patikslintą ieškinį atsakovams J. S., V. K., G. J., B. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – K. S. B., K. P., Kauno miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškovių reikalavimai ir argumentai

1. Teisme 2018 m. spalio 16 d. gautas ieškovių B. S.-S. ir A. S. ieškinys atsakovei J. S., kuriuo ieškovės prašė:

1)       Nustatyti 1 metro pločio (viso 13 kv. m.) servitutą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal A. Ž. individualios veiklos parengtą 2018 m. rugsėjo 25 d. planą, kuriuo ieškovėms suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi tikslu prižiūrėti ir remontuoti (rekonstruoti) pastatus – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

2)       priteisti ieškovėms iš atsakovės J. S. bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Teisme 2019 m. liepos 22 d. gautas ieškovių B. S.-S. ir A. S. patikslintas ieškinys atsakovams J. S., V. K., G. J., B. P., kuriuo ieškovės prašo:

1)       Nustatyti 1 metro pločio (viso 13 kv. m.) servitutą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal A. Ž. individualios veiklos parengtą 2018 m. rugsėjo 25 d. planą, kuriuo ieškovėms suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi tikslu prižiūrėti ir remontuoti (rekonstruoti) pastatus – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

2)       priteisti ieškovėms iš atsakovų J. S. ir V. K. visas bylinėjimosi išlaidas (2020 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 3 min.
49 sek. – 1 val. 4 min. 08 sek.; 2020 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo
41 min. 43 sek. – 42 min. 08 sek.).

1.       Ieškovės ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovėms B. S.-S. bei A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu ½ dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kitai bendrasavininkei K. S. B. Ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-55810 priedas: Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas), ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkai yra atsakovai J. S., V. K., G. J., B. P.. Nurodė, kad tarp šių bendrasavininkų yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovėms priklausantis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovi ant žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos. Ieškovėms priklausantį gyvenamąjį namą bei dalį ūkinio pastato būtina remontuoti, tvarkyti bei rekonstruoti. Šiems veiksmams atlikti prie statinių reikia prieiti iš visų pusių, tačiau tai padaryti galima tik patekus į dalį žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės paaiškino, jog, formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nebuvo atsižvelgta į tai, kad ant minėtų sklypų ribos stovi ieškovėms priklausantys pastatai, kurių eksploatacijai yra būtina naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi ir nebuvo nustatytas servitutas, skirtas pastatų priežiūrai bei remontui. Ieškovės nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkus dėl servituto nustatymo, tačiau jie su servituto nustatymu nesutiko. Ieškovės 2016 m. rugpjūčio 5 d. taip pat kreipėsi ir į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau buvo informuotos, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra privati nuosavybė, todėl servitutas gali būti nustatomas susitarimu su žemės sklypo savininku arba teismo sprendimu. Ieškovės 2018 m. rugpjūčio 1 d. dar kartą kreipėsi į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkus dėl servituto nustatymo, tačiau su ieškovėmis susisiekė tik B. P., kuri nurodė, jog ji ir G. J. neprieštarautų tokio servituto nustatymui, nes jis būtų nustatytas ne per joms tenkančias naudotis sklypo dalis. Paaiškino, kad atsakovai J. S. ir V. K. su servituto nustatymu nesutiko ir nepateikė jokių kitų situacijos sprendimo būdų, kurie jiems būtų priimtini. Ieškovės turi pareigą tinkamai prižiūrėti savo statinius, tačiau tai gali padaryti tik patekdamos į dalį žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Nenustačius servituto ieškovėms kiekvieną kartą norint remontuoti pastatus reikėtų gauti atsakovų sutikimą, tačiau dėl ne itin gerų šalių santykių tai padaryti būtų sudėtinga. Nurodė, jog servitutas būtų vieno metro pločio, todėl tik minimaliai ribotų atsakovų nuosavybės teises. Be to, ieškovės nustatytu servitutu galėtų naudotis tik pastatų priežiūrai, todėl atsakovų nuosavybės teisės naudotis servitutiniu žemės plotu būtų apribotos trumpai, konkretiems remonto darbams atlikti.

2.       Ieškovės ir jų atstovė advokatė Karina Račkauskienė bylos nagrinėjimo metu patikslinto ieškinio reikalavimą palaikė ir prašė jį tenkinti, taip pat prašė priteisti 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad įvertinus žemės sklypo vertę, tai, kad servitutas sukels tik periodinius, laikinus nepatogumus, pagrįsta kompensacija už servitutą būtų 400,00 Eur.

II. Atsakovų ir trečiųjų asmenų pozicija

3.       Atsakovė J. S. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ji atmesti. Atsakovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 626/1445 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Jai priklausančio sklypo dalyje ieškovės nori nustatyti servitutą, nes, ieškovių teigimu, jos negali remontuoti ir prižiūrėti savo pastatų, nepatekdamos į atsakovei priklausančio sklypo dalį. Atsakovės teigimu, ieškovė A. S. 2011 m. prašė nustatyti 1 m pločio servitutą, tačiau projektiniai sprendiniai nebuvo pateikti, todėl galutinis sprendimas dėl servituto nustatymo nebuvo priimtas. Atsakovė nurodė, jog niekada neprieštaravo, kad, esant poreikiui, ieškovės laikinai pasinaudotų priėjimu prie joms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Atsakovė nurodė, kad su 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu jai buvo pateikta 2018 m. gegužės 25 d. servituto nustatymo schema, kurią parengė UAB (duomenys neskelbtini), o su 2018 m rugsėjo 25 d. servituto nustatymo schema, kurią parengė matininkas A. Ž., susipažino tik po ieškovių kreipimo į teismą. Atsakovė pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija pastabose nurodyta, kad pagal 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėjo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos nesiderina su gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis. Žemės sklypo planas turi būti tikslinamas. Šiuo atveju patikslinus atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas, gali keistis naudojimo tvarka arba paaiškėti kitos aplinkybės, dėl kurių servituto nustatymas bus negalimas. Atsakovės teigimu, šiuo atveju neaišku, ar servituto nustatymas yra teisiškai pagrįstas ir realus, ar tikrai nustatyti servitutą prašoma siekiant rekonstruoti, prižiūrėti ar remontuoti ieškovėms priklausantį nekilnojamąjį turtą, nes ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad joms priklausančiam nekilnojamajam turtui yra kilusi grėsmė, jam yra reikalingas remontas ar yra išduotas leidimas nekilnojamojo turto rekonstrukcijai. Atsakovė nurodė, kad ji neprieštarautų, jog esant objektyviam ir konkrečiam poreikiui ieškovės laikinai pasinaudotų priėjimu prie joms priklausančio nekilnojamojo turto per atsakovei priklausantį žemės sklypą, nenustatant servituto. Tačiau nustačius neterminuotą servitutą, atsakovei turėtų kas mėnesį būti mokama 50,00 Eur dydžio kompensacija, kuri, atsakovės teigimu, būtų proporcinga prašomiems suvaržymams ir atitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningo principus.

4.       Atsakovė J. S. ir jos atstovė advokato padėjėja Viktorija Skridailaitė-Gribėnienė teismo posėdžiuose palaikė atsiliepimo argumentus, prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovių atsakovei 1 050,00 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. 2020 m. birželio 17 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė ieškinio patenkinimo atveju prašė priteisti 57,00 Eur dydžio kompensaciją atsakovei už servituto nustatymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

5.       Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad servitutas teismo sprendimu nustatomas, kai dėl jo nesusitaria savininkai. Nagrinėjamu atveju atsakovas niekada neprieštaravo, netrukdė ieškovėms prieiti prie joms nuosavybės teise priklausančių statinių, juos tvarkyti, prižiūrėti ar esant būtinumui remontuoti ir rekonstruoti. Atsakovas nesutinka su ieškovių teiginiu, kad jis neatsiliepė į ieškovių kreipimąsi, todėl nesutiko su servituto nustatymu. Nurodė, jog ieškovės niekada nesikreipė į atsakovą su prašymu nustatyti servitutą pagal A. Ž. individualios veiklos parengtą 2018 m. rugsėjo 25 d. servituto nustatymo schemą, todėl tokie ieškovių teiginiai yra nepagrįsti. Be to, ieškovių pranešimas atsakovui dėl servituto žemės sklypo daliai nustatymo buvo išsiųstas 2018 m. rugpjūčio 1 d., o matininko A. Ž. parengta servituto nustatymo schema parengta 2018 m. rugsėjo 25 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po pranešimo išsiuntimo. Šiuo atveju jokios derybos tarp ieškovių ir atsakovo dėl servituto nustatymo pagal A. Ž. parengtą servituto nustatymo schemą nevyko, todėl patikslintas ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas, nes ieškovės nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini) prašoma nustatyti gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui, esantiems žemės sklype (duomenys neskelbtini). Šie statiniai yra ant sklypo ribos pietinėje sklypo pusėje, kuria naudojasi atsakovė J. S.. Servitutas nėra nustatomas atsakovo valdomoje žemės sklypo dalyje, todėl atsakovas nėra suinteresuotas bylos baigtimi.

6.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas taip pat nurodė argumentus, kurie, jo vertinimu, papildomai pagrindžia ieškinio nepagrįstumą. Atsakovas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo pastabose nurodyta, jog žemės sklypo ribos nesiderina su gretimo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis. Žemės sklypo planas turi būti tikslinamas (Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėjo išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Kol nėra patikslintos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ir šie patikslinimai nėra pažymėti nekilnojamojo turto kadastre, tol A. Ž. individualios veiklos parengto 2018 m. rugsėjo 25 d. plano negalima laikyti planu, tiksliai apibrėžiančiu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų teisių ribojimų turinį. Atsakovo atstovė 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje nurodė, kad šių argumentų nebepalaiko, nes byloje yra pateikti duomenys apie minėto žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimus (2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašo
13 min. 22 sek. – 13 min. 51 sek.).

7.       Atsakovas V. K. ir jo atstovė advokatė Aušra Veselovaitė bylos nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, ieškinį prašė palikti nenagrinėtą ir priteisti iš ieškovių atsakovui 1 348,00 Eur išlaidas už advokatės suteiktas teisines paslaugas.

8.       Atsakovės G. J. ir B. P. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Nurodė, kad yra žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kurio dalyje norima nustatyti servitutą, bendrasavininkės ir yra pasirašiusios susitarimą dėl naudojimosi šiuo žemės sklypu. Nurodė, jog ieškovių prašomas nustatyti servitutas neapima G. J. ir B. P. naudojamos pagal sutartį žemės sklypo dalies, todėl atsakovės negali spręsti dėl ieškinio pagrįstumo ir kitų atsakovų teisėtų interesų, nustatant servitutą jų naudojamoje žemės sklypo dalyje.

9.       Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad 1335/3624 dalys žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso B. S.-S., 477/3624 dalys – A. S., 1776/3624 dalys – K. S. B. ir 36/3624 dalys šio žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. 2002 m. gegužės 28 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), servituto aprašymas: prižiūrint ir remontuojant pastatus (1 m nuo pastato sienos). Šio servituto naudotojai yra adreso (duomenys neskelbtini) savininkai. Žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta naudojimosi tvarka. Nurodė, jog 96/1445 dalys žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso G. J., 313/1445 dalys – V. K., 410/1445 dalys šio žemės sklypo nuosavybės teise priklauso B. P. ir 626/1445 dalys – J. S.. 1995 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas kelio servitutas (viešpataujantis), servituto aprašymas: įvažiavimas. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. Nacionalinė žemės tarnyba raštu Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovių prašymą nustatyti servitutą administraciniu aktu atsakė, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas savo sprendimu servitutus gali nustatyti tik tuo atveju, jei servitutai yra numatyti patvirtintame teritorijų planavimo dokumente. 2016 m. gruodžio 5 d. Nacionalinė žemės tarnyba raštu Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovių skundą dėl Kauno skyriaus vedėjo atsisakymo įregistruoti prašomą servitutą administraciniu aktu atsakė, kad ieškovių atveju žemės servitutas turėtų būti nustatomas susitariant su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkais. Atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, kad žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti juridiniai faktai: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (pagrindas: 2011 m. gegužės 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu (pagrindas: 2010 m. lapkričio 15 d. teismo pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, gali spręsti, ar ieškovių prašomas servitutas yra objektyviai būtinas. Kadangi abiem žemės sklypais naudojasi keletas savininkų, teismas priimdamas sprendimą turi atsižvelgti, kad nebūtų pažeisti nei vieno žemės sklypų naudotojo teisėti interesai ar pablogintos sąlygos jiems naudotis atitinkamomis žemės sklypų dalimis. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus.

10.       Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, išsamiai ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus ir visapusiškai išnagrinėjus faktines bylos aplinkybes. Kauno miesto savivaldybės administracija, pasisakydama dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovėms siekiant nustatyti servitutą žemės sklypo dalyje, kurioje auga trys saugotini medžiai (du beržai ir vienas ąžuolas), byloje trečiuoju asmeniu turi būti įtrauktas už medžių išsaugojimą atsakingas Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius, nurodė, kad servituto pastatams prižiūrėti ir remontuoti nustatymas nėra susijęs su medžių išsaugojimo klausimu ir su Kauno miesto savivaldybės administracijos teisėmis bei pareigomis, todėl šioje byloje priimtas teismo sprendimas neturės įtakos Kauno miesto savivaldybės administracijos teisėms ir teisėtiems interesams.

11.       Tretieji asmenys K. S. B. ir K. P. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

12.       Atsakovės G. J., B. P., tretieji asmenys K. S. B., K. P., Kauno miesto savivaldybės administracijos bei Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovai į teismo posėdžius neatvyko, apie posėdžius jiems pranešta tinkamai. Byloje yra atsakovių G. J., B. P., trečiųjų asmenų K. S. B., Kauno miesto savivaldybės administracijos bei Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla išnagrinėta minėtiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

Dėl byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties

13.       Atsakovas V. K. ir jo atstovė byloje laikėsi pozicijos, kad byloje neteisingai nustatyta jo procesinė padėtis. Atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad atsakovas neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, nes jis nesinaudoja ta žemės sklypo dalimi, dėl kurios prašoma nustatyti servitutą. Nors atsakovas V. K. deklaravo neturintis teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau jo atstovė aktyviai veikė bylą nagrinėjant iš esmės, teikė išsamius argumentus, atsakovo ir atstovės vertinimu, atskleidžiančius ieškinio reikalavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Šie atsakovo procesiniai veiksmai parodo priešingą viešai deklaruotai valiai suinteresuotumą – atsakovas savo veiksmais parodė esantis suinteresuotas ginčo išsprendimu ir siekė, kad ieškinys būtų paliktas nenagrinėtas.

14.       Atsakovo atstovė akcentavo, kad ieškovės teismo posėdyje patvirtino neturėjusios nesutarimų su atsakovu. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovės B. S.-S. ir A. S. 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje pateikė žodinius paaiškinimus, jog faktiškai jos neturėjo nesutarimų su atsakovu V. K. (2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 28 min. 46 sek. – 1 val. 28 min. 53 sek., 1 val. 54 min. 51 sek. – 1 val. 56 min.
39 sek.), nepaneigia išvados, kad byloje šis asmuo teisingai nurodytas atsakovu.

15.       Teismas argumentą, kad atsakovo V. K. procesinė padėtis neteisingai nurodyta kaip atsakovo, nes jis nesinaudoja žemės sklypo dalimi, dėl kurios yra kilęs ginčas, laiko nepagrįstu. Teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, 0.1445 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: atsakovei G. J. (96/1445 dalys), atsakovei B. P. (82/289 dalys), atsakovui V. K. (313/1445 dalys) ir atsakovei J. S. (626/1445 dalys). Nekilnojamojo turto registre taip pat yra įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, nustatyta tarp žemės sklypų dalių, priklausančių J. S. ir V. K. (2013 m. gruodžio 19 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-2188-887/2013) (ieškinio Reg. Nr. CBP-23161 priedas). Nesant tarp bendraturčių bendro sutarimo dėl servituto nustatymo ir įregistravimo, ieškovės įgijo teisę kreiptis į teismą dėl civilinių teisių gynimo ir atsakovais byloje įtraukti visus be išimties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus. Jų procesinė padėtis negali būti pakeista vien tik dėl tos aplinkybės, kad pagal naudojimosi žemės sklypu tvarką būtent atsakovei J. S. tenka ta žemės sklypo dalis, kurioje ir prašoma nustatyti servitutą.

16.       Tai, kad atsakovas V. K. turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir yra tinkamai į bylą patrauktas atsakovu patvirtina ir tai, jog iš Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje byloje Nr. e2-2-944/2020 ieškovė J. S. ieškiniu prašo pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių J. S. ir V. K.. Pagal į bylą pateiktą matininko H. B. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą ieškovė siekia nustatyti tokią tvarką, pagal kurią būtent atsakovui V. K. atitektų naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (plane pažymėta „E“, 131 kv. m.), kurioje ieškovės A. S. ir B. S.-S. šioje byloje siekia nustatyti servitutą (atsakovės J. S. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-86282 priedai: ieškinys, pateiktas byloje Nr. e2-2-944/2020, matininko H. B. parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas).

17.       Atsakovų G. J., B. P., V. K. procesinė padėtis negali būti keičiama į trečiuosius asmenis ir dėl procesinių pasekmių, t. y. tokiu atveju šie asmenys netektų ir dalies procesinių teisių, kurias turi tik atsakovai – pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir procesines pareigas, išskyrus teisę pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Taigi nekilnojamojo turto, kurio dalį prašoma pripažinti tarnaujančiuoju, bendrasavininkų procesinė padėtis neabejotinai turi būti vienoda, nepažeidžiant šių asmenų procesinių teisių ir lygiateisiškumo.

18.       Teismas papildomai pažymi, kad teismo iniciatyva trečiuoju asmeniu į bylą buvo įtrauktas K. P., nustačius aplinkybę, kad žemės sklypo bendrasavininkė B. P. yra santuokoje ir žemės sklypą taip pat yra įgijusi po santuokos sudarymo.

19.       Trečiuoju asmeniu byloje taip pat yra įtraukta K. S. B., nes jai paveldėjimo teisės pagrindu yra perėjusi nuosavybės teisė į ½ dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-13599 priedas: Testamentų registro išrašas). Šis asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylą, savarankiško reikalavimo dėl ginčo trečiasis asmuo neteikė. Trečiasis asmuo K. S. B. 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, apie bylos eigą informuoti elektroniniu paštu, nes ji gyvena užsienio valstybėje.

20.       Trečiuoju asmeniu į bylą 2020 m. vasario 27 d. teismo nutarties pagrindu buvo įtraukta ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Šis teismo procesinis sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise (9/906 dalys) priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), todėl valstybė gali turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi būti informuota apie nagrinėjamą ginčą. Teismas nutartyje buvo pažymėjęs, kad, nepaisant aplinkybės, jog Lietuvos Respublika nuosavybės teise neturi pastatų ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir servituto nustatymas (ieškinio patenkinimo atveju) nesukeltų šiam asmeniui tiesioginių teisių ir pareigų, tačiau daiktinės teisės aspektu į asmenų teisminį ginčą dėl servituto nustatymo turi būti įtraukti visi be išimties besiribojančių žemės sklypų savininkai.

21.       Trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta ir Kauno miesto savivaldybė, 2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje paaiškėjus aplinkybei, kad prašomame nustatyti servitutiniame žemės sklype (tiksliau 13 kv. m. ploto dalyje) auga trys medžiai (du beržai ir ąžuolas), kurie pagal teisės aktų nuostatas galimai priskiriami prie saugotinų medžių kategorijos (2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 14 min. 30 sek. – 15 min. 22 sek.).

22.       Apibendrinus išdėstytus motyvus, konstatuojama, kad byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis, įvardinta 2019 m. liepos 25 d. nutartyje, remiantis patikslintu ieškiniu, buvo nustatyta teisingai (CPK 37 straipsnis).

Dėl servituto nustatymo sąlygų

23.       Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas; 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis.

24.       Bylą išnagrinėjęs teismas konstatuoja, kad ieškovės įrodė abi servituto nustatymo sąlygas (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Teismas, išanalizavęs byloje šalių pateiktus įrodymus (šalių ir jų atstovų paaiškinimus, Nekilnojamojo turto registrų duomenis, ginčo vietos nuotraukas, žemės sklypo planus ir servituto schemas ir kt.) (CPK 177 straipsnio 2 dalis), juos įvertinęs pagal įstatyme nustatytas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), sprendžia, kad nenustačius servituto ieškovės neturi kitos galimybės nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus (gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini)) tinkamai prižiūrėti. Šioms išvadoms pagrįsti toliau pateikiami teismo motyvai detaliai pagal atskirus dalykus.

Dėl savininkų nesutarimo (dėl ikiteisminės ginčo tvarkos nesilaikymo)

25.       Dėl sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu – savininkų nesutarimo – kasacinėje praktikoje pasisakyta, kad savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, jog siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visai ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymų patvirtinta, jog susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdus, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).

26.       Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos proceso, šalims dėl servituto (ar kito žemės naudojimo būdo) susitarti nepavyko nei iki ieškinio pateikimo, nei po bylos iškėlimo. Esminė nesutarimo priežastis – nesantaika tarp šalių (kaimynų) ir kardinaliai skirtingas požiūris į ginčo sprendimo būdus. Tai, kad tarp šalių yra kilęs gera valia ir bendru sutarimu neišspręstinas ginčas, patvirtino tiek byloje pateikti įrodymai, kad atsakovai neatsiliepė į ieškovių siūlymą bendru sutarimu notarine tvarka nustatyti servitutą, tiek bylos nagrinėjimo metu išdėstytos kardinaliai skirtingos šalių pozicijos ginčo klausimu (ieškovės B. S.-S. žodiniai paaiškinimai apie tai, kad bendru sutikimu be teismo sprendimo tarp šalių nėra jokios galimybės susitarti taikiai; 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 24 min. 30 sek. – 1 val. 25 min. 45 sek.).

27.       Priešingai nei nurodo atsakovai J. S. ir V. K. bei šių asmenų atstovės, šis ginčas dėl servituto turi būti išspręstas teismo. Šios išvados nepaneigia atsakovų argumentai, kad iki bylos iškėlimo atsakovams buvo atsiųstos susipažinti servituto nustatymo schemos, neanalogiškos į bylą pateiktoms. Teismo vertinimu, esminę reikšmę turi tai, kad dar iki kreipimosi į teismą atsakovai nepateikė sutikimo dėl pačio dalyko – servituto nustatymo. O tai, kad vėliau prašomo nustatyti servituto turinys kito labai minimaliai ir, be to, dar labiau mažinant suvaržymus (vietoje 19 kv. m. ploto servituto, nustatyto 2018 m. gegužės 25 d. servituto nustatymo schemoje, buvo nuspręsta prašyti mažesnio, t. y. 13 kv. m. ploto servituto) nekeičia išvados pagrįstumo (ieškovių pateikto procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-109643 priedas: Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Servituto nustatymo schema, parengta 2018 m. gegužės
25 d. UAB (duomenys neskelbtini)).

28.       Atsakovų J. S. ir V. K. atstovės byloje akcentavo, kad ieškovės tinkamai nepasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme. Atsakovo V. K. atstovės nuomone, ieškinys tuo pagrindu turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Šiuos atsakovų argumentus teismas laiko nepagrįstais.

29.       Byloje yra pateikti duomenys, kad ieškovės iki bylos užvedimo teisme kreipėsi į kaimyninio žemės sklypo savininkus (atsakovus) dėl servituto nustatymo. Ieškovės A. S. ir B. S. 2011 m. rugpjūčio 31 d. raštu (registruotu laišku) (ieškinio Reg. Nr. CBP-23161 priedas) kreipėsi į atsakovus V. K., J. K. (dabar – S.) ir B. P. su siūlymu ne ginčo tvarka pasirašyti sutartį dėl žemės sklypo (1 metro pločio pagal pastato sieną) servituto. Šiame rašte ieškovės nurodė, kad nesant teisinio pagrindo (nustatyto servituto) nėra galimybės faktiškai užtikrinti tinkamą pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), priežiūrą.

30.       Ieškovės A. S. ir B. S.-S. 2018 m. rugpjūčio 1 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovams G. J., B. P., V. K. ir J. S. (ieškinio Reg. Nr. CBP-23161 priedas) raštą, kuriame prašė susipažinti su UAB (duomenys neskelbtini) parengta servituto nustatymo schema, pagal kurią būtų nustatytas servitutas (dydis – 19 kv. m. ploto, 1 metro pločio nuo pastatų sienos). Šiame pranešime ieškovės informavo, kad servituto klausimas tebėra aktualus, nes ieškovės neturi galimybės tinkamai prižiūrėti ir remontuoti prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) skiriamosios ribos esančių pastatų. Pranešime buvo nurodyta, per kokį terminą turi būti pateiktas atsakymas dėl siūlymo notarine tvarka sudaryti sutartį.

31.       Byloje atsakovas V. K. argumentavo, kad į jį nepagrįstai dėl servituto poreikio nebuvo kreiptasi iki teismo žodžiu (2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val.
32 min. 32 sek. – 1 val. 33 min. 35 sek.). Tačiau teismas pažymi, kad įstatymas nenumato asmeniui (šiuo atveju ieškovėms) pareigos išsiuntus raštą su užklausa papildomai kreiptis į turto savininkus (atsakovus) dar ir kitu būdu – žodžiu. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas V. K. teismo posėdyje patvirtino, kad raštu teiktą ieškovių siūlymą dėl servituto gavo, tačiau į jį atsakymo neteikė, nes manė, kad tai nesusiję su jo teisėmis ir interesais (2019 m. rugsėjo
19 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 36 min. 54 sek. – 2 val. 39 min. 11 sek.).

32.       Atsakovų J. S. ir V. K. atstovės teigė, kad ieškovės nepagrįstai nepasinaudojo ikiteismine tvarka, todėl byla apskritai negalėjo būti nagrinėjama teisme, neišnaudojus visų galimybių išspręsti susidariusią situaciją iki teismo. Nors CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, kad servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, tačiau ši sąlyga negali būti vertinama kaip išankstinio ginčo sprendimo ne teisme reikalavimas (žr. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-711-436/2018). Savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visai ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymai patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010). Taigi įstatymui nenumatant reikalavimo aktyviais veiksmais siekti susitarimo ir įrodyti, jog šalys padarė viską, kad toks sandoris įvyktų, o iš bylos proceso matant, kad šalims susitarti nepavyko, akivaizdu, kad ginčo atveju susitarimas tarp šalių neįmanomas ir ginčas dėl servituto turi būti išspręstas teismo sprendimu. Tuo pagrindu, kaip nepagrįstas, atmetamas atsakovo V. K. atstovės argumentas, kad teismas negali byloje priimti sprendimo, o ieškinį turėtų palikti nenagrinėtą.

Dėl būtinumo nustatyti servitutą

33.       Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja ieškovių prašomo servituto būtinumą. Nenustačius servituto objektyviai neįmanomas pastatų remontas ir priežiūra. Atsakovės J. S. ir jos atstovės argumentai, kad ieškovės gali pastatus remontuoti iš vidaus arba apskritai pastatus nugriauti (pastatų ardymo darbus atliekant iš vidaus) šios teismo išvados nepaneigia. Nagrinėjamu atveju ieškovių ir atsakovų sklypų riba sutampa su ieškovių pastatų sienomis, todėl ieškovės neturi galimybės prieiti prie dalies joms nuosavybės teise priklausančių pastatų sienų, nepatekus į kaimyninį sklypą. Patekti prie pastatų išorinių konstrukcijų būtina, atliekant pastatų priežiūrą ir remontą (rekonstrukciją).

34.       Pabrėžtina, kad 2019 m. birželio 6 d. vykusio išvažiuojamojo posėdžio metu atsakovės J. S. atstovė advokato padėjėja Viktorija Skridailaitė-Gribėnienė akcentavo, kad ieškovėms priklausančio gyvenamojo namo mūrinė dalis yra akivaizdžiai atskilusi ir pasvirusi į atsakovės naudojamo žemės sklypo pusę, kaminas yra krentantis, pastatas yra fiziškai pažeistas, konstrukcija pakrypusi. Atstovės pastebėjimu ir vertinimu, pastatus reikia griauti (2019 m. birželio 6 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio garso įrašo 3 min. 11 sek. – 4 min. 30 sek., 18 min. 21 sek. – 19 min. 2 sek.). Su tokia atstovės išsakyta pozicija sutiko ir atsakovė J. S.. Teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu taip pat betarpiškai įsitikino, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, kurių priežiūrai ir remontui (rekonstrukcijai) prašoma nustatyti servitutą, yra labai blogos būklės. Taigi kaip nepagrįstais laikytini argumentai, kad ieškovės neįrodė, jog servitutas yra objektyviai būtinas.

35.       Servituto objektyvų poreikį patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštu ir Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovėms pateikė atsakymus, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, patekimas servituto teise prie ieškovėms priklausančių statinių, juos prižiūrėti ir remontuoti 1 m. atstumu, žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nėra suprojektuotas ir nustatytas. Žemės sklypas, kuriame prašoma nustatyti servitutą, yra valdomas privačios nuosavybės teise ir nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kuriame būtų suprojektuotas pageidaujamas nustatyti servitutas (ieškinio Reg. Nr. CBP-23161 priedai).

36.       Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu 2019 m. birželio 6 d. darytose nuotraukose taip pat užfiksuota, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), plane pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai yra remontuotinos būklės (ieškovių pateikto procesinio dokumento Nr. DOK-68928 priedai; atsakovės J. S. pateikto procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-68774 priedai). Prastą pastatų būklę įrodo ir ieškovių pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini) (4 nuotraukos; ieškovių procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-47535 priedai).

37.       Atsakovės J. S. argumentas, kad ieškovės šiuo metu galbūt neketina pastatų remontuoti, o siekia pradėti rekonstrukciją, atmestinas – pastatų priežiūros ir remonto (rekonstrukcijos) darbai yra nevienkartiniai, turi būti atliekami periodiškai, kartais ir neplanuotai, tinkama statinių būklė turi būti palaikoma nuolat (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2014). Kita vertus, nustatyto servituto turinys reiškia, kad ieškovės atsakovei priklausančiu naudotis žemės sklypu galės naudotis tik atlikdamos savo pastatų priežiūrą ir remontą (rekonstrukciją), todėl, nesant poreikio juos prižiūrėti ar remontuoti (rekonstruoti), atsakovės J. S. žemės sklypo dalimi nebus galima naudotis. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina servituto būtinumą.

Dėl vieno iš viešpataujančio daikto savininko (trečiojo asmens K. S. B.) savarankiškų reikalavimų nebuvimo

38.       Teismo išvados dėl ieškovių prašomo servituto nustatymo būtinumo nepaneigia ir kitas atsakovės J. S. bei atsakovo V. K. argumentas, kad dalis ūkinio pastato, kuriam prižiūrėti ir remontuoti (rekonstruoti) būtinas servitutas, nuosavybės teise priklauso ir trečiajam asmeniui K. S. B. Pažymima, kad šis asmuo buvo informuotas apie ieškovių reikalavimus, savarankiškų reikalavimų neteikė, prieštaravimų dėl ginčo dalyko taip pat neišdėstė. Trečiojo asmens K. S. B. teisių ir turtinių interesų prašomas nustatyti servitutas niekaip nepažeidžia – šiam asmeniui nėra nustatoma pareiga atlyginti už servitutą. O tai, kad servitutas nustatomas ir dėl trečiajam asmeniui K. S. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto (ūkinio pastato) priežiūros, nors tokio reikalavimo trečiasis asmuo nėra pateikęs, nepaneigia ieškovių teisės ginti savo interesus ir siekti teismo sprendimu nustatyti servitutą. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kai išimtinai dėl vieno iš bendraturčių iniciatyvos nebuvimo (neturint poreikio, valios ar noro prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą) savo teisių negalėtų tinkamai įgyvendinti kitas bendraturtis, šiuo atveju – ieškovės.

Dėl servituto turinio

39.       Teismo vertinimu, iš šalių paaiškinimų, pateiktų nuotraukų, žemės sklypo plano, pasiūlymo schemos, taip pat teismui turėjus galimybę faktiškai įvertinti esamą situaciją dėl ginčo objektų, darytina ši išvada – yra pagrindas spręsti apie tai, jog ieškovių siūlomas servituto nustatymo būdas (1 m pločio ir 13 m ilgio sklypo dalis, esanti šalia gyvenamojo namo ir ūkinio pastato sienų) yra optimaliausias, mažiausiai pažeidžiantis atsakovų interesus bei užtikrinantis abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

40.       Teismas pažymi, kad nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

41.       Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovai J. S. ir V. K. nepaneigė, jog ieškovių projektinis servituto siūlymas labiausiai atitinka šalių pusiausvyros principo taikymą, užtikrina galimybę ieškovėms naudotis daiktais, juos prižiūrėti ir nepagrįstai nevaržo atsakovų, ir ypatingai atsakovės J. S., teisėtų interesų naudotis žemės sklypu pagal savo poreikius. Atmestini, kaip nepagrįsti, atsakovės J. S. argumentai, kad servitutas negali būti nustatomas, nes neaišku, kokie yra tikrieji ieškovių ketinimai. Atsakovės J. S. manymu, nustačius servitutą, ieškovės turės teisę netrukdomai visada, kiek tik panorėjusios, būti jos žemės sklypo dalyje. Šie argumentai yra laikomi teisiškai nepagrįstais ir neįrodytais, nes prašomo nustatyti servituto turinys neapima viešpataujančio daikto savininkų (ieškovių) teisės tarnaujančiu daiktu naudotis tikslais, nesusijusiais su pastatų priežiūra ir remontu (rekonstrukcija). Atsakovės J. S. nuogąstavimai apie tai, kad galimai servitutiniame žemės sklype nuolat vaikščios statybininkai (darbininkai), kiti svetimi žmonės ir savo buvimu trikdys jos privatumą yra pagrįsti tik prielaidomis. Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Antra vertus, ateityje pasikeitus situacijai (nesilaikant servitutu nustatytų teisių), servituto klausimas gali būti sprendžiamas iš naujo (pakeičiamas servituto turinys ar panaikinamas servitutas).

42.       Byloje be ieškovės pateiktų projektinių pasiūlymų nebuvo pateikta daugiau servituto nustatymo galimų variantų. Teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu išsamiai išanalizavo visas galimybes dėl pastatų priežiūros ir konstatuoja – egzistuoja teisinis pagrindas ginčo žemės sklypo servitutą – teisę naudotis 1 m pločio ir 13 m ilgio (13 kv. m. ploto) atsakovei J. S. priklausančiame žemės sklype – nustatyti pagal ieškovių pateiktą matininko A. Ž. individualios veiklos parengtą 2018 m. rugsėjo 25 d. planą. Teismo įsitikinimu, nustatomas servitutas pagal minėtą projektinį pasiūlymą visiškai atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo – servitutu ieškovėms būtų suteiktos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui (viešpataujantiems daiktams) prižiūrėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).

Dėl servituto atlygintinumo

43.       Šiame kontekste pastebėtina, kad ginčo tarp šalių nekilo tik dėl vieno aspekto – servituto atlygintinumo, t. y. šalys iš esmės sutarė, kad servitutas, jeigu būtų nustatytas teismo sprendimu, turi būti atlygintinas. Pabrėžtina, kad atsakovė J. S. laikėsi pozicijos, kad ieškinio reikalavimas visgi turi būti atmestas, tačiau ieškinio patenkinimo atveju turi būti svarstomas klausimas dėl atlygintinumo. Tačiau dėl piniginės kompensacijos pobūdžio (vienkartinės ar periodinės) bei dydžio šalių pozicija vėl kardinaliai išsiskyrė: ieškovės prašė priteisti vienkartinę 400,00 Eur kompensaciją, atsakovė J. S. prašė priteisti po 57,00 Eur kiekvieną mėnesį.

44.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu, yra įtvirtinta ir įstatyme. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

45.       Pažymėtina, kad nustatydamas kompensacijos dydį teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, o vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise bei remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai tokiais atvejais turi atsižvelgti į šias aplinkybes:

1)       į tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas;

2)       koks servituto turinys ir trukmė;

3)       kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui;

4)       ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo, ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti;

5)       kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo;

6)       kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009;
2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).

46.       Dėl to, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas ir dėl servituto turinio – šioje byloje nustatyta, kad servitutas nustatomas atsakovei J. S. priklausančioje naudotis žemės sklypo dalyje. Servitutas nustatomas ne visame 498 kv. m. žemės sklypo plote, o tik žemės sklypo nedidelėje dalyje (13 kv. m. ploto) prie žemės sklypo ribos (1 m pločio ir
13 m ilgio pagal viešpataujančių pastatų sienas). Servitutą prašoma nustatyti išimtinai dviejų viešpataujančių daiktų (gyvenamojo namo ir ūkinio pastato) priežiūrai ir remontui (rekonstrukcijai).

47.       Dėl servituto trukmės – išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas nustatė ir įsitikino, kad pastatų priežiūra yra objektyviai būtina neterminuotai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra 1939 m. statybos, ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) yra 1936 m. statybos, būklė – fiziškai pažeistas. Teismo vertinimu, terminuoto servituto nustatymas nagrinėjamu atveju ne tik būtų neracionalus ir neprotingas sprendimas, bet taip pat sudarytų teisines ir faktines kliūtis ieškovėms įgyvendinti joms, kaip pastatų savininkėms (naudotojoms), teisės aktų nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus statinių savininkai (naudotojai) turi pareigą rūpintis, kad statinyje nebūtų trūkumų, o jeigu jų yra – juos pašalinti. Lietuvos Respublikos įstatymai statinio savininką (naudotoją) įpareigoja naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą, suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų pareigūnams, atliekantiems savo funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka patekti į naudojamą statinį, butą ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti juos (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnis). Už šių įpareigojimų nevykdymą statinio savininkui (naudotojui) gali būti taikoma atitinkama atsakomybė.

48.       Dėl to, kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui – teismas pažymi, kad atsakovė J. S. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu į teismo klausimą, kokios jos teisės ir interesai būtų pažeisti, jeigu būtų nustatytas servitutas, atsakė: pirma, atsakovė prieštarauja svetimų žmonių buvimui jos sklype, tai pažeistų jos privatumą; atsakovės nuogąstavimu, ieškovės ketina įsirengti vitrinos langus ir tokiu būdu dar labiau pažeisti jos privatumą; antra, atsakovei iki šiol nepaaiškinta, ką konkrečiai ieškovės darys tame žemės sklype (2019 m. birželio 6 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio garso įrašo 11 min. 8 sek. – 16 min. 20 sek.). 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje atsakovė J. S. paaiškino, kad nustačius servitutą jos teisės bus pažeistos dviem aspektais: pirma, svetimi žmonės naudosis jos turtu, antra, tikėtina, kad kris jos turto vertė (2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 24 min. 51 sek. – 2 val. 25 min. 46 sek.).

49.       Įvertinus atsakovės paaiškinimus, taip pat išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad servitutas suponuotų minimalius tarnaujančiojo daikto savininkės suvaržymus. Šiai išvadai pagrįsti teikiami teismo motyvai:

1)       šioje žemės sklypo dalyje atsakovė neužsiima veikla, kuri būtų sutrikdyta iš esmės. Atsakovės J. S. paaiškinimu teismui, toje žemės sklypo dalyje yra tik pieva, ji pati (duomenys neskelbtini) negyvena (2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašo
2 val. 24 min. 51 sek. – 2 val. 25 min. 46 sek.). Be to, kaip nustatyta išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, šioje žemės sklypo dalyje (kurioje prašomas nustatyti 13 kv. m. ploto servitutas) yra užaugę trys medžiai, taigi žemės sklypo dalies naudojimas yra šiek tiek ribojamas ir dėl šio aspekto;

2)       išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas ribojasi ir su kitais kaimyniniais sklypais, todėl argumentas dėl privatumo pažeidimo yra laikomas pagrįstu tik iš dalies. Privatumo apribojimas, atsižvelgus į servituto turinį, būtų itin nežymus;

3)       nustatytinas pastatų priežiūros servitutas sudarytų ieškovėms teisę tik išimtiniu atveju, t. y. esant poreikiui pastatus prižiūrėti, remontuoti (rekonstruoti), patekti į atsakovei priklausantį naudotis žemės sklypą, nepažeidžiant servitutu nustatytų ribų (1 m plotis, 13 m ilgis, 13 kv. m. plotas);

4)       ieškovės išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad į 13 kv. m. žemės sklypo dalį jos patektų per įrengtus vartelius tiesiogiai iš savo sklypo, t. y. nebūtų reikalingumo patekti į servitutinį sklypo plotą per kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) (priklausantį dalinės nuosavybės teise visiems atsakovams) (2019 m. birželio 6 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio garso įrašo 9 min. 28 sek. – 9 min. 57 sek.). Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas turėjo galimybę įsitikinti, kad toks patekimas į servitutinį žemės sklypą būtų realus ir minimaliai pažeidžiantis atsakovės J. S. interesus.

50.       Dėl to, ar tarnaujančio daikto savininkui tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo – byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nustačius tokio turinio servitutą atsakovė J. S. patirtų realius turtinius nuostolius.

51.       Dėl to, kokią naudą turės ar įgis viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo – pažymėtina, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog nustačius servitutą ieškovės įgytų materialinę naudą. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad servitutu būtų sudaryta teisinė ir faktinė galimybė prieiti ieškovėms prie joms nuosavybės teise priklausančių pastatų sienų vieninteliu tikslu – pastatus (gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą) prižiūrėti ir remontuoti (rekonstruoti). Nurodyti motyvai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad sprendžiant dėl servituto atlygintinumo nei tarnaujančio daikto savininkė, nei viešpataujančių daiktų savininkės realios materialinės naudos nei įgis, nei praras. Atitinkamai į tai atsižvelgtina ir sprendžiant dėl kompensacijos pobūdžio (vienkartinės ar periodinės) bei dydžio.

Dėl piniginės kompensacijos dydžio

52.       Kaip jau minėta, teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Teismo teisė parinkti kompensacijos rūšį įtvirtinta CK 4.129 straipsnio nuostatose. Šalių prašymas priteisti konkrečios rūšies kompensaciją negali riboti aptariamos teismo teisės. Tačiau teismas turi motyvuoti, kodėl parinkta konkreti kompensacijos rūšis, kaip ji dera su abiejų šalių interesais, ar viešpataujančiojo daikto savininkui nepriskiriama neproporcinga našta, parinkus vienkartinę kompensaciją, ar toks kompensavimo įvykdymas yra realus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 33 punktas).

53.       Teismas pažymi, kad žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015). Taigi teismas, nagrinėjamu atveju nustatydamas kompensacijos atsakovei dydį, be kitų kriterijų remiasi sklypo rinkos verte, kuri nurodyta į teismo ekspertų sąrašą įrašyto M. K. parengtoje išvadoje (atsakovės J. S. 2020 m. birželio 9 d. pateikto procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-67528 priedas: 2020 m. balandžio 10 d. Rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas atmeta ieškovių atstovės argumentus, kad pateikta išvada negalima remtis, nes joje žemės sklypo dalies vertinimas atliktas, be pagrindo remiantis, jog turtas gali būti realizuotas rinkoje kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Specialisto (į teismo ekspertų sąrašą įrašyto eksperto) parengta turto vertinimo išvada negali būti paneigta išimtinai proceso šalių vertinimu – abejonėmis dėl išvadų kompetentingumo. Ieškovės, kritikuodamos išvados turinį, nepateikė teismui išvadą paneigiančių dokumentų, ieškovės taip pat neprašė objektyvumo tikslu skirti teismo ekspertizę ir pan. Nagrinėjama byla nepriklauso bylų kategorijai, kurioje teismas būtų įgaliotas rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl laikytina, kad ieškovės savo nesutikimą su turto vertinimo išvada pagrindžiančių argumentų neįrodė (CPK 178 straipsnis).

54.       Taigi byloje esant pateiktam 2020 m. balandžio 10 d. žemės sklypo Rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktui, teismas atitinkamai turi teisinį pagrindą remtis būtent individualiai parengtu dokumentu dėl turto rinkos vertės ir nesiremti masinio turto vertinimo duomenimis, kuriuos į bylą teikė ieškovės ir atsakovė J. S. (ieškovės pateikė į bylą duomenis apie viso žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę – 42 300,00 Eur (ieškovių procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-109643 priedas: mokestinės vertės paieška); atsakovė J. S. pateikė į bylą duomenis apie žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę –
40 900,00 Eur (atsakovės procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-18228 priedas: Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį Nr. (duomenys neskelbtini)).

55.       Ieškovės, be kita ko, nurodo, kad teismas, nustatydamas kompensaciją, turi vadovautis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 531 redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 8 d.). Teismas pažymi, kad Metodika reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, t. y. administraciniu aktu, nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimą (Metodikos 1 punktas). Metodikos 9 punkto nuostatose sureguliuotas nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiavimas (pateiktos formulės). Dėl šio akto taikymo, kai jis nereglamentuoja byloje nagrinėjamo atvejo, kasacinis teismas yra pasisakęs ir pažymėjęs, kad taikyti teisės akto nuostatas, nereglamentuojančias byloje nagrinėjamo atvejo, neprivaloma, tačiau, apskaičiuojant tarnaujančiojo daikto savininkui priteistiną kompensaciją dėl servituto nustatymo, į Metodikos nuostatas gali būti atsižvelgiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 34 punktas). Teismo vertinimu, šioje byloje esant pateiktai turto vertinimo išvadai, netikslinga remtis išimtinai tik Metodikoje pateikta formule ir tik šio teisės akto pagrindu skaičiuoti kompensacijos dydį.

56.       Už nustatytą servitutą atsakovė J. S. prašo periodinės, kiekvieną mėnesį mokamos kompensacijos (57,00 Eur). Nurodė, jog servitutas mažintų sklypo vertę, be to, būtų pažeidžiamas atsakovės privatus gyvenimas. Atsakovės vertinimu, periodinės kompensacijos mokėjimas skatintų ieškoves kuo greičiau pasirūpinti pastatais ir ateityje kuo skubiau spręsti klausimą dėl servituto panaikinimo.

57.       Ieškovės savo ruožtu teikė siūlymą sumokėti vienkartinę piniginę kompensaciją (400,00 Eur). Ieškovių vertinimu, nustatant kompensacijos dydį, tikslinga vadovautis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541.

58.       Ieškovių vertinimu, kompensacija už servituto nustatymą negali būti tokio dydžio, kokia būtų mokama kaina įgyjant analogišką daiktą nuosavybės teise, nes servitutas neatima nuosavybės teisės, o tik ją apriboja. Ieškovės neketina kiekvieną dieną ar kiekvieną mėnesį sistemiškai remontuoti joms priklausančius statinius, tai darys tik prireikus.

59.       Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais ir tuo, kad ieškovės nustatytu servitutu galės naudotis tik pastatų priežiūrai ir remontui (rekonstrukcijai), teismas atmeta atsakovės argumentus apie nepertraukiamą pastatų priežiūros pobūdį ir su tuo susijusį galimą ieškovių piktnaudžiavimą teise. Atsakovės nuosavybės teisė naudotis servitutiniu žemės plotu bus apribota arba labai trumpai (vienkartinio pobūdžio priežiūros darbai), arba konkretiems remonto darbams atlikti, kurie, vertinant protingumo požiūriu, irgi yra apibrėžti atitinkamu laiko tarpu, o ne nuolatiniu pastolių įrengimu prie pastatų sienų ar nuolatiniu vaikščiojimu servitutine žemės dalimi.

60.       Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į šalių lygiateisiškumo principą, teismas sprendžia, kad teisinga kompensacija atsakovei J. S. už neterminuotą ieškovių naudojimąsi 13 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi yra:

1)       vienkartinė, o ne periodinė kompensacija – atsakovės J. S. argumentas, kad nustačius periodinius mokėjimus, ieškovės bus suinteresuotos kuo greičiau pasinaudoti tarnaujančiu daiktu ir inicijuoti servituto panaikinimą, yra laikomas nepagrįstu. Servitutas dėl susiklosčiusios situacijos (pastatų išsidėstymo ant kaimyninių žemės sklypų ribos) yra objektyviai būtinas neterminuotai. Nėra pagrindo įpareigoti ieškoves kiekvieną mėnesį mokėti tarnaujančio daikto savininkui (naudotojui) piniginę kompensaciją, nes paties servituto turinys apsprendžia, kad bus pasinaudota žemės sklypo dalimi tik esant konkrečiam poreikiui ir epizodiškai, o ne nepertraukiamai. Ypatingai svarbu pažymėti ir tai, kad pastatų priežiūros servituto poreikis atsirado ne dėl kokių nors neteisėtų ieškovių veiksmų, o objektyviai susidarius tokiai situacijai, kai dėl nustatytų žemės sklypų ribų nėra faktinės galimybės prieiti prie nuosavybės teise valdomų pastatų, nepatekus į kaimyninio sklypo dalį. Šias aplinkybes pagrįstai akcentavo ir ieškovė B. S.-S., teikdama žodinius paaiškinimus teismui (2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 22 min. 50 sek. – 1 val. 24 min. 10 sek.);

2)       vienkartinės kompensacijos dydis – 400,00 Eur (pagal ieškovių reikalavimą). Teismas, nustatydamas piniginės kompensacijos dydį, remiasi rašytiniu įrodymu, t. y. 2020 m. balandžio 10 d. Rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo ekspertizė byloje nebuvo paskirta, todėl šis aktas negali būti laikomas teismo eksperto išvada, todėl yra vertinamas kaip rašytinis įrodymas), ir šiame dokumente nustatyta atsakovės J. S. valdomos ir naudojamos žemės sklypo dalies, plane pažymėtos „H“, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos verte 2020 m. vasario 27 d. –
26 300,00 Eur. Visos žemės sklypo dalies, kurios plotas yra 498 kv. m. (0.0498 ha), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 26 300,00 Eur. Vadinasi, vieno kvadratinio metro vidutinė rinkos kaina yra apytiksliai 52,81 Eur (26 300,00 Eur : 498 = apytiksliai 52,81 Eur). 13 kv. m. kaina atitinkamai sudaro 686,00 Eur sumą. Tačiau pastebėtina, kad ši suma negali būti laikoma teisingu vienkartinės kompensacijos dydžiu, nes nustačius pastatų priežiūros servitutą, ieškovės iš trijų daiktinių teisių, t. y. valdymo, naudojimo ir disponavimo, esant poreikiui, įgytų teisę tik į vieną iš daiktinių teisių – naudojimą. Atitinkamai tai yra apie 33 proc. dalis teisių į nekilnojamąjį daiktą (žemės sklypą). Tokiu atveju matematinė kompensacijos išraiška sudarytų 226,38 Eur sumą
(686 Eur x 33 proc. = 226,38 Eur). Ieškovių siūlomas didesnis 400,00 Eur atlygis, teismo vertinimu, atitinka protingumo ir teisingumo reikalavimus bei nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo.

61.       Apibendrinus nurodytas aplinkybes, pažymima, kad: 1) servitutas nustatytinas tik nedidelei žemės sklypo daliai (iš valdomos 498 kv. m. žemės sklypo dalies servitutas būtų nustatytas tik 13 kv. m. ploto daliai); 2) į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovė negalėtų naudoti servitutu atskirtos 13 kv. m. žemės sklypo dalies pagal tiesioginę jos paskirtį ar būtų kitaip apribota jos teisė valdyti ir disponuoti minėtu žemės sklypu; 3)        dėl nustatyto servituto atsakovė nepraras minėtos žemės sklypo dalies naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių (epizodiškai bus apribota tik naudojimosi daiktu teisė); 4) objektyviuoju kriterijumi, lemiančiu nustatytinos vienkartinės kompensacijos dydį, teismas laiko ne masinio vertinimo metu atliktus nekilnojamųjų daiktų vertinimus, o į bylą atsakovės J. S. pateiktu kitu rašytiniu įrodymu, t. y. į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (Lietuvos Respublikos teismo eksperto sąrašo duomenys atnaujinti 2020 m. birželio 23 d.) įrašyto M. K. 2020 m. balandžio 10 d. Rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame nurodyta atsakovės J. S. valdomos 498 kv. m. žemės sklypo dalies rinkos verte (26 300,00 Eur).

62.       Taigi teismas, vadovaudamasis jam įstatymų suteikta nuožiūros teise, remdamasis nustatytomis ir teismo sprendime aptartomis bylos aplinkybėmis, sprendžia, kad ieškovių nurodytos 400,00 Eur vienkartinės piniginės kompensacijos priteisimas atsakovei J. S. yra visiškai pagrįstas.

Dėl atsakovės J. S. atstovės advokato padėjėjos prašymo šioje byloje remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019

63.       Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismų precedentų kaip teisės šaltinių reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

64.       Atsakovės J. S. atstovė prašė teismo remtis kasacinio teismo 2019 m. rugsėjo
12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019. Teismas konstatuoja, kad atstovės nurodytos bylos ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos ratio decidendi, todėl šioje byloje pateiktu aiškinimu dėl piniginės kompensacijos negalima remtis. Pažymima, kad šioje byloje servitutas prašomas nustatyti dviejų pastatų (gyvenamojo namo ir ūkinio pastato) priežiūrai užtikrinti, ginčas kilo tarp fizinių asmenų (nekilnojamųjų daiktų savininkų). Tuo tarpu nurodytoje kasacinio teismo nutartyje ginčas buvo sprendžiamas dėl atlygintino kelio ir statinių servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir statiniais: administraciniu pastatu ir garažu. Ginčas kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas dėl komercinės paskirties objektų, tuo tarpu šioje byloje ginčas kilęs dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato priežiūros būtinumo.

65.       Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad nurodyta civilinė byla Nr. 3K-3-260-687/2019 savo aplinkybėmis nėra panaši į nagrinėjamą bylą, todėl nėra pagrindo vadovautis šioje nutartyje pateiktu išaiškinimu dėl piniginės kompensacijos dydžio ir mokėjimo periodiškumo.

Dėl byloje pateiktos matininko parengtos žemės sklypo servituto nustatymo schemos teisinio vertinimo

66.       Byloje buvo pateikta 2018 m. rugsėjo 25 d. parengta matininko A. Ž. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) servituto nustatymo schema (ieškinio Reg. Nr. CBP-23161 priedas). Ši schema buvo koreguota dėl vieno aspekto – teisinio aiškumo ir apibrėžtumo tikslu pagal bylą nagrinėjusios teisėjos pastabas, išsakytas 2019 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio metu, schemoje buvo pataisyti duomenys, nurodant teisingus pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), indeksus (byloje ginčas yra dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo ir (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato). Nustatyta, kad tai buvo tik techninės matininko atliktos klaidos taisymas, nekeičiantis ginčo esmės. Atitinkamai nesutiktina su atsakovų J. S. ir V. K. atstovių argumentais, kad byloje nėra aišku, kuria į bylą pateikta servituto nustatymo schema yra remiamasi. Teismas pažymi, kad pagal ieškovių patikslintą ieškinį servituto klausimas spręstinas pagal ieškovių į bylą pateiktą matininko A. Ž. individualios veiklos parengtą 2018 m. rugsėjo 25 d. planą (koreguotą 2019 m. lapkričio 14 d. įrašu), pateiktą 2019 m. lapkričio 15 d. su procesiniu dokumentu Reg. Nr. DOK-136532.

67.       Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad ieškovių pasiūlyme parinkta servituto vieta ir apimtis yra objektyviai pagrįsta, yra pakankama ieškovių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų indeksai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tinkamam naudojimui pagal paskirtį, nesukurianti žymių papildomų žemės sklypo savininkės J. S. teisių apribojimų, labiausiai atitinkanti tarnaujančiojo ir viešpataujančiųjų daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą.

Dėl draudimo sprendime peržengti byloje pareikštus reikalavimus

68.       Atsakovo V. K. atstovė 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje išsakė nuomonę, kad teismas šio pobūdžio byloje neturi teisės išeiti už ieškinio reikalavimo ribų, todėl bet koks nukrypimas nuo ieškinio reikalavimų, suformuluotų patikslintame ieškinyje, suponuotų teismo sprendimo neteisėtumą.

69.       Šį argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad nors patikslintame ieškinyje ieškovės nenurodė reikalavimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo, tačiau teismas, spręsdamas šalių ginčą pagal CK ketvirtosios knygos nuostatas turi pareigą išspręsti ir klausimą dėl servituto atlygintinumo. CK 4.129 straipsnis nustato, kad teismo sprendimu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Būtent šiuo teisiniu pagrindu byloje buvo analizuojami šalių ir jų atstovių paaiškinimai, vertinami byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie turto vertę. Taigi teismas, išsprendęs šalių ginčą dalyje dėl servituto būtinumo, negali palikti neišspręstu klausimo dėl jo atlygintinumo, tuo labiau, kad abi šalys (ieškovės ir atsakovė J. S.) teikė į bylą rašytinius įrodymus, svarbius sprendžiant klausimą dėl piniginės kompensacijos dydžio.

70.       Tai, kad teismas šioje byloje gali išspręsti piniginės kompensacijos mokėjimo klausimą patvirtina ir kasacinio teismo išaiškinimai. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kreipdamasis į teismą dėl teisės į servitutą, ieškovas turi nurodyti, kokį servitutą (atlygintiną ar ne) prašo nustatyti ir kokią kompensaciją siūlo tarnaujančiojo daikto savininkui (pažymėtina, kad 2019 m. liepos 22 d. patikslintame ieškinyje nenurodytas reikalavimas dėl piniginės kompensacijos, tačiau bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose ieškovių atstovė nurodė poziciją, kad ieškovių siūlymas yra vienkartinė 400,00 Eur piniginė kompensacija, jei būtų konstatuota, kad servitutas turi būti atlygintinas). Tais atvejais, kai ieškinyje toks siūlymas nenurodytas, teismas gali vertinti ieškinio pareiškimą kaip ieškovo prašymą nustatyti neatlygintiną servitutą. Kai ieškovas nurodo kompensacijos dydį, o atsakovas į ieškinį atsikerta nurodydamas, kad nesutinka su servituto nustatymu, bet nepasisako dėl siūlomos kompensacijos dydžio, teismas jam suteikta nuožiūros teise gali nustatyti kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).

71.       Taip pat atmestinas atsakovo V. K. atstovės 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje nurodytas argumentas, kad išėjimą už ginčo nagrinėjimo ribų lemia ir tai, kad ieškinys atitinkamai nebuvo patikslintas, nors bylos nagrinėjimo metu buvo taisomi matininko A. Ž. individualios veiklos parengto 2018 m. rugsėjo 25 d. plano duomenys (planas pakoreguotas 2019 m. lapkričio 14 d. įrašu). Teismas pažymi, kad nežymios techninės klaidos ištaisymas negali būti laikomas ieškinio trūkumu dėl rezoliucinės reikalavimų dalies.

Dėl bylos baigties

72.       Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, byloje pateiktų įrodymų visuma, nurodytomis teisės normomis ir teismų praktika, konstatuojama, kad patikslintas ieškinys, pateiktas 2019 m. liepos 22 d. Reg. Nr. DOK-86583, yra pagrįstas, todėl yra tenkinamas, priteisiant tarnaujančio daikto savininkei J. S. piniginę kompensaciją:

1)       nustatytinas 1 metro pločio (viso 13 kv. m.) servitutas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal A. Ž. individualios veiklos parengtą 2018 m. rugsėjo 25 d. planą (koreguotą 2019 m. lapkričio 14 d. įrašu), kuriuo ieškovėms B. S.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi tikslu prižiūrėti ir remontuoti (rekonstruoti) pastatus – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

2)       iš ieškovių B. S.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistina 400,00 Eur (keturių šimtų Eur) vienkartinė piniginė kompensacija už servitutą.

Kiti procesiniai klausimai

73.       Pažymima, kad paskutinio teismo posėdžio metu ieškovių atstovė advokatė Karina Račkauskienė nurodė, kad atsisako prašymo skirti kitai šaliai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl šis prašymas, priimant teismui galutinį sprendimą, nebesvarstomas.

74.       Į atsakovės J. S. atstovės advokato padėjėjos Viktorijos Skridailaitės-Gribėnienės sąskaitą banke (Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžintinas į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtas, bet nepanaudotas 150,00 Eur dydžio užstatas (2020 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 18).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

75.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

76.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą).

77.       Šioje byloje patenkinus patikslintą ieškinį, tenkinamas ieškovių prašymas priteisti iš atsakovų J. S. ir V. K. 1 375,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos priteistinos ieškovėms iš atsakovų lygiomis dalimis. Atitinkamai atmetami atsakovų J. S. ir V. K. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovių.

78.       Ieškovės prašo priteisti iš atsakovų 1 300,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir 75,00 Eur žyminį mokestį. Pagal ieškovių atstovės pateiktus 2018 m. lapkričio 20 d., 2020 m. birželio 9 d. advokato išlaidų pagrindimo duomenis ir 2020 m. vasario 7 d. rašytinius paaiškinimus (procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-18234) matyti, kad ieškovės už ieškinio parengimą, pranešimų parengimą bei išsiuntimą, konsultacijas, pasiruošimą bylos nagrinėjimui, prašymų rengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose advokatei sumokėjo 1 300,00 Eur sumą. Pažymėtina, kad išlaidos už advokatės Karinos Račkauskienės teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių.

79.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (113,32 Eur) valstybei priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų J. S. ir V. K. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2; CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti 1 metro pločio (viso 13 kv. m.) servitutą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal A. Ž. individualios veiklos parengtą
2018 m. rugsėjo 25 d. planą (koreguotą 2019 m. lapkričio 14 d. įrašu), kuriuo ieškovėms B. S.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi tikslu prižiūrėti ir remontuoti (rekonstruoti) pastatus – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Iš ieškovių B. S.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 400,00 Eur (keturių šimtų Eur) vienkartinę piniginę kompensaciją už servitutą.

Ieškovėms B. S.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 687,50 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt septynių Eur ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovėms B. S.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 687,50 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt septynių Eur ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,66 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 66 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,66 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 66 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Į atsakovės J. S. atstovės advokato padėjėjos Viktorijos Skridailaitės-Gribėnienės sąskaitą banke (Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą, bet nepanaudotą 150,00 Eur dydžio užstatą (2020 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 18).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                        Asta Žeromskytė-Stanienė