Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-303-194-2010].doc
Bylos nr.: 2A-303-194/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėja L

                                                                                          Kopija 

Pranešėja J. Badaugienė                                                   Civilinė byla Nr. 2A - 303 - 194/2010

Teisėja A. Petkevičienė                                                    Procesinio sprendimo kategorija 121.

 (S)

 

                                                                                                                                                      

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. birželio 29 d.

Šiauliai

 

 

        Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,

kolegijos teisėjų: Danutės Matiukienės ir Laisvės Aleknavičienės,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „ Linar“ atstovui advokatui L. M.,

atsakovams  R. M., jos atstovui advokatui J. K., atsakovui T. M., jo atstovui  advokatui A. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Linar“ apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 dienos  sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-67-674/2010 pagal ieškovo UAB „Linar“ ieškinį atsakovams R. M., T. M., tretiesiems asmenims kooperatinei bendrovei „Raseinių prekyba“, Kauno apskrities viršininko administracijai, Raseinių rajono savivaldybei  dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu  nustatymo.

 

        Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

        Ieškovas UAB „Linar“ ieškiniu, kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką tarp UAB „Linar“ ir  atsakovų ir Kooperatinės bendrovės „Raseinių prekyba“ pagal UAB „Geoversa“ 2009-07-17 paruoštą žemės sklypo planą, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):

-UAB „Linar“ nustatyti naudotis žemės sklypu pažymėta plane raide A 1200 m2 ;

-R. M. nustatyti naudotis žemės sklypu pažymėta plane raide B 1119 m2 ;

-T. M. nustatyti naudotis žemės sklypu pažymėtą plane raide B 919 m2 ;

-Kooperatinei bendrovei „Raseinių prekyba“ nustatyti naudotis žemės sklypu pažymėtą plane raide A 3071 m2 ir C 592 m2 ;

nustatyti kelio servituto UAB „Geoversa“ žemės sklypo naudojimosi plane pažymėtu indeksu S1 ir VĮ Registrų centro pažymėjime aprašytą 6.2 p. pabaigą; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad UAB „Linar“ 2003-06-04 sudarė žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią išsinuomojo 99 metams  iš valstybės 1200 m2 dalį žemės sklypo, kurio visas plotas yra 6901 m2, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovai R. M. išsinuomojo iš valstybės  1119 kv.m., T. M. išsinuomojo  iš valstybės 919 m2 žemės sklypus, o tretysis asmuo kooperatinė bendrovė „Raseinių prekyba“ išsinuomojo iš valstybės  3071 m2 tame pačiame žemės sklype iš bendro  6901 m2 ploto. Tačiau nebuvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Pagal ieškovo prašymą UAB „Geoversa“ paruošė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, su kuriuo tretysis asmuo KB „Raseinių prekyba“ sutiko, tačiau atsakovai nesutinka nustatinėti naudojimosi tvarkos, prašo teismą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.  Pagal paruoštą UAB „Geoversa“ žemės sklypo naudojimosi planą, ieškovui numatyta naudotis žemės sklypo pažymėtu indeksu plane „A“, trečiajam asmeniui numatyta naudotis žemės sklypu pažymėtu indeksais plane „A“ ir „C“, o atsakovams indeksu „B“. Be to, siekiant kuo mažiau pažeisti bendraturčių interesus, nori pripažinti kelio servitutą UAB „Geoversa“ žemės sklypo naudojimosi plane pažymėtą indeksu S1,- pasibaigusiu. Atsakovai turi galimybę patekti į savo valdas per žemės sklypą, plane pažymėtą koordinatėmis 3, 23, 24, 41, ten jie gali įsirengti  naują, atskirą įvažiavimą.

 

        Atsiliepimais į ieškinį atsakovai R. M. ir T. M. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp atsakovų ir ieškovo nuomojamų žemės sklypo dalių 2001-12-17 Kauno  apskrities viršininko įsakymu buvo nustatytas 419 m2 kelio servitutas. Ieškovo pateiktame UAB „Geoversa“ žemės sklypo plane nebelieka minėto servituto S1, o atsiranda naujas servitutas S3. Atsakovų lėšomis yra rengiamas detalusis planas, kuris padėtų išspręsti kylančias problemas su ieškovu dėl naudojimosi žeme. Be to, VĮ „Kauno regiono keliai“ išdavė planavimo sąlygas detaliajam planui, kuriose nustatė, jog į padalijamus sklypus neprojektuoti naujų įvažiavimų. 2008-02-29 Kauno apskrities viršininkas išdavė sutikimą dėl detaliojo plano rengimo, kurio tikslas -  sklypo padalijimas, sklypų teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo nustatymas, nekeičiant pagrindinės tikslinės paskirties, būdo ir pobūdžio. Visi, išskyrus ieškovą, sutiko, kad atsakovų lėšomis būtų rengiamas detalusis planas, atidalijant atsakovų naudojamus žemės sklypus. Tuo tarpu, ieškovas vilkina klausimo išsprendimą visokiais būdais ir nepagrįstai prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką teisminiu keliu. Ieškovo prašymu UAB „Geoversa“ parengtas žemės sklypo plano projektas buvo derintas VĮ „Kauno regiono keliai“, tačiau paaiškėjus, kad šio plano projektas prieštarauja anksčiau išduotoms sąlygoms, suderinimą VĮ „Kauno regiono keliai“ direktorius atšaukė, anuliavo. Be to, šiuo metu esantis servitutas S1 suteikia galimybę ne tik žemės sklypo naudotojams, bet ir visiems suinteresuotiems asmenims nevaržomai eiti ar važiuoti per minėtą žemės sklypą, taip pat patekti į statinius, todėl nėra jokios būtinybės naikinti esamą servitutą. Siūlomas naikinti servitutas S1 yra padengtas asfaltuota kelio danga, tuo tarpu suprojektuotas ieškovo siūlomas servitutas S3 būtų ant žaliosios vejos ir įeitų į komercinio pastato teritoriją. Dar prieš sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, ieškovas žinojo apie esamą servitutą S1 ir su tuo sutiko. Ieškovas nenurodė, kad buvo atlikta ieškovui priklausančio pastato rekonstrukcija, ir nors pagal LR Statybos įstatymo 2 str. 18 dalį minėtą pastatą buvo galima išplėsti tik iki 10 procentų, ne daugiau kaip 285 m2, realiai prie esamo statinio buvo pristatytas maždaug 630 m2 ploto priestatas arba 2,2 karto daugiau nei leistina. Tokiu būdu ieškovas ne tik pažeidė LR Statybos įstatymą, statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002, bet ir išvengė prievolės rengti detalųjį planą, derinimų su visuomene, gretimų žemės sklypų naudotojais ir pastato bendrasavininkiu, dėl ko neteisėtai užstatė 381 m2 tako servitutą S2 bei išplėtė savo dalį pastate iki 785 m2. Todėl, ne dėl atsakovo ar dėl kito asmens kaltės, bet dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų, pasikeitė jo galimybės naudotis 419 m2 kelio servitutu S1. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

        Atsiliepimu į ieškinį tretysis asmuo kooperatinė bendrovė „Raseinių prekyba“ nurodė, kad ieškovo UAB „Linar“ ieškinio dalį, kurioje kalbama apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymą, palaiko, o kita ieškinio dalis dėl kelio servituto panaikinimo, laiko  nelogiška, nes atsakovai neturėtų įvažiavimo į savo sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

 

Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovai turi skirtingus pastatus tik tame pačiame iš valstybės nuomojamame žemės sklype. 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.260 (2004-11-15 nutarimo Nr.1442 redakcija), kuriuo patvirtino Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, kurių 30.10 str. numato, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą išnuomojamo žemės sklypo planą. Parengiant planą, o ne teisme nustatant naudojimosi tvarką, turi būti nustatyta valstybinės žemės nuomininkų naudojimosi žemės sklypu tvarka.

 

        Ieškovas UAB „Linar“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir naikintinas.
  2. Pirmosios instancijos teismo sprendime nesuprantamas argumentas, kad panaikinus servitutą, atsakovai negalėtų eksploatuoti sklype esančių pastatų pagal jų tiesioginę paskirtį, nes byloje yra surinkti įrodymai, kad patekti atsakovams prie jų pastatų yra net keletas būdų, o būtent, atsakovai turi galimybę padaryti įvažiavimą iš Vilniaus gatvės pusės arba per turgelį. Ši galimybė nepaneigta ir yra realiai įgyvendinama. Teismas nepasisakė savo sprendime, dėl ko atsakovai negalėtų patekti prie savo pastato kitu būdu.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nepasikeitė aplinkybės, kad servitutas tapo nereikalingas, nes teismui yra pateikta ieškovo nuosavybės dokumentai, tai kad yra rekonstruotos patalpos,  kad ieškovas vykdo komercinę veiklą, pas ieškovą nuolat atvyksta komerciniais reikalais klientai,  o juos aptarnaujant, reikalinga ieškovo ir klientų transporto priemonėms privažiavimas ir laikinas parkingas automobiliams.
  4. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad į Kauno apskrities Viršininko administraciją ieškovas nesikreipė, nepasinaudojo ikiteisminiu ginčo sprendimo būdu. Su tokiu teismo argumentu ieškovas  nesutinka, nes kai yra nesutarimas, LR CK 4.75 str. nurodo, kad valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka yra  nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
  5. Teismas nepagrįstai priteisė dideles bylinėjimosi išlaidas.  Byla nebuvo sudėtinga, atsakovų atsiliepimai yra identiški, abu atsakovus atstovavo vienas ir tas pats advokatas, o priteista pinigų suma neatitinka Teisingumo ministro įsakymu pavirtintų rekomendacinių įkainių, ir  šios sumos neatitinka protingumo kriterijų.

 

        Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. M. ir T. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

            Apeliacinis skundas netenkintinas.

 

           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( LR CPK 320 str. 1dalis.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. ( LR CPK 320 str. 2d.).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas I instancijos teismo priimtą sprendimą bei jo teisines pasekmes, konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

 

Dėl apelianto nurodytų argumentų įrodymų vertinimo aspektu bei dėl I instancijos teismo sprendimo nemotyvavimo.

 

Kolegija konstatuoja, jog pagal ieškovo pateiktą ieškinį bei ieškovo nurodytas bylos šalis ir ieškovo pasirinkimu įtrauktus į bylą atsakovus, I instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus,  įrodymų vertinimo taisyklių  ieškinyje  nurodytų atsakovų atžvilgiu nepažeidė. ( LR CPK 185str.).

Teismo sprendimas yra  pakankamai motyvuotas pagal tuos įrodymus, kuriuos pateikė vertinti teismui  pats ieškovas. Ieškovas yra privatus juridinis asmuo ir įrodinėjimo pareiga priklausė būtent ieškovui( LR CPK 178 str.).  Viešo intereso buvimo  įrodinėjimo prasme šioje byloje, kolegija nekonstatuoja.

 

Byloje yra visi duomenys, jog ieškovas ir atsakovai bei  byloje nurodytas trečiuoju asmeniu KB „ Raseinių prekyba“  yra valstybinės žemės nuomininkai, todėl žemės valdymo prasme yra ne bendraturčiai, o nuomininkai, besinaudojantys valstybinio žemės sklypo dalimis , todėl nėra bendraturčiai žemės naudojimosi ir valdymo  prasme. Jų visų atžvilgiu netaikytinos LR CK 4. 75 str. nuostatos. Taigi, ieškinio pagrindo prasme, ieškinys yra neteisėtas, todėl atmestinas.  Kelio servitutas yra nustatytas Kauno apskrities viršininko įsakymu, todėl tokio servituto pabaigos klausimas negali būti nagrinėjamas bendros kompetencijos teisme pagal valstybinės žemės naudotojų ieškinį, o pirma turi būti išspręstas minėto Kauno apskrities viršininko įsakymo panaikinimo klausimas, kas nebuvo daryta.  Ginčas dėl valstybinės žemės sklypo naudotojų gali būti inicijuotas pirmiausia kreipiantis į tos žemės sklypo savininką -  Raseinių rajono savivaldybę, kuri pagal detaliojo planavimo sąlygas nustatys naudojimosi tvarką detaliojo planavimo tvarka tarp atskirų  valstybinės žemės nuomininkų. Tai I instancijos teismas nustatė bei nurodė savo sprendime. Su šiomis I instancijos teismo išvadomis kolegija pilnai sutinka ir detaliau jų nekartoja.

Visi kiti apelianto argumentai – dėl naujo servituto nustatymo galimybių ir  naudojimosi tvarkos  valstybiniame žemės  sklype kitų aplinkybių,  yra teisiškai nereikšmingi, nes pagal ieškovo pateiktą ieškinį bei nurodytas bylos šalis, teismas iš esmės  tarp valstybinės žemės sklypo  nuomininkų  ginčo išspręsti negali, nes tai yra Kauno apskrities viršininko administracijos  ir Raseinių rajono savivaldybės kompetencijai priklausantys klausimai, kurie sprendžiami pagal detaliojo planavimo nustatytą tvarką.  Dėl pasakyto, kolegija nedaro detalesnio kitų apeliacinio skundo argumentų aptarimo.

 

Bylinėjimosi išlaidos iš pralošusios bylos šalies yra priteistos pagal pateiktus byloje realiai atliktų mokėjimų kvitus ir kitus apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.( LR CPK 93 str. 1d.) Šalys byloje yra verslininkai, privatūs asmenys, todėl kolegija nemato pagrindo atlikti realiai turėtų bylinėjimosi išlaidų perskaičiavimo, nes priteistos išlaidos nėra neprotingai didelės ( LR CPK 1.5 str.). Atstovavimo išlaidas sudaro ne tik procesinių dokumentų surašymo išlaidos, bet ir kelionės, vykstant kelis kartus į teismo posėdžius iš Kauno miesto  į Raseinių apylinkės teismą, kaštai bei atstovavimo išlaidos  pačiame Raseinių rajono apylinkės   teisme.  Byla  buvo skirta nagrinėti į teismo posėdžius penkis kartus.  Dėl pasakyto, kolegija atmeta apelianto argumentus dėl per didelių bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

 

                      Pagal pareikštą reikalavimą ir taikytinas teisės normas ginčo santykiams reguliuoti, I instancijos teismas nustatė būtinas faktines aplinkybes ir padarė tinkamas išvadas dėl pareikštų ieškinio reikalavimų tarp  ieškovo nurodytų šalių, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

 

Apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovo priteistinos atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme ( LR CPK 88 str. 1d.6p.) ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei pagal LR CPK 88 str. 1d. 3p. nuostatas.  

 

 

 

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

 

Raseinių rajono apylinkės teismo  2010 metų vasario 4 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „ Linar“ 1000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme  T. M. ir 1815 Lt  R. M. naudai bei  8 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.  

 

 

 Kolegijos pirmininkė                                                                          Jolanta Badaugienė

 

 

Teisėjai                                                                                               Danutė Matiukienė

 

 

                                                                                                            Laisvė Aleknavičienė

Kopija tikra

Teisėja

Jolanta Badaugienė