Baudžiamoji byla Nr. 1-251-201/2018

                                                                                       Proceso Nr. 1-01-1-66529-2017-1

                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

                1.1.7.2.5.;1.2.4.8.3.; 1.2.5.4.; 2.10.1.4.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O   B A U D Ž I A M A S I S   Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Adolfina Simaitienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., teistas: 1) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2013-01-29 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. - 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2016-01-20 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmę atlikęs, 2016-12-15 išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį

n u s t a t ė:

A. R. smurtaudamas prieš šeimos narį sukėlė jam fizinį skausmą:

Jis, 2017-12-19, apie 19:00 val., bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., konflikto metu koja spyrė sutuoktinei A. R. į kairiąją koją virš kelio, tokiais savo tyčiniais veiksmais A. R. sukeldamas A. R. fizinį skausmą.

Be to, jis grasino nužudyti:

A. R., 2017-12-22  apie 00.15 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., konflikto metu paėmęs odinį diržą grasino A. R. ją pasmaugti, kas nukentėjusiajai sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apklaustas kaip įtariamasis A. R. parodė, kad su A. R. santuokoje gyvena 22 metus. 2017 m. rugsėjo mėn. 17 d. vyko paskutinis teismo posėdis dėl skyrybų. Teismas santuoką nutraukė, tačiau galutinai skyrybų dokumentus dar nesusitvarkė. A. į teismo posėdį neatvyko nei karto, piktybiškai neidavo. Ji žino, kad santuoka yra nutraukta jai nedalyvaujant. Skyryboms padavė jis, kadangi apie du metus ji pastoviai be priežasties pradėjo kaltinti visokiais nebūtais dalykais, elgtis neadekvačiai, pastoviai priekaištauja, įtarinėti, gąsdinti policijos pareigūnais ir panašiai. Gyvena dviejų kambarių bute, kambariais prieš 2 metus pasidalino, tačiau daiktų susinešę kiekvienas į savo kambarį nėra. 2017-12-19 vakare, kiek buvo tiksliai valandų nepamena, A. užėjo į svetainės kambarį kur jis gulėjo lovoje. Nežino ko ji ieškojo, tačiau rausėsi stalčiuose. Jai papriekaištavo, ko ji rausiasi po tuos stalčius. Atsikėlė, priėjo prie jos, spyrė koja į stalčių, kad jis užsidarytų. Ji vėl atsidarė stalčių, tada susinervinęs spyrė A. į koją. Neneigia, kad pykosi, barėsi, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Matė, kad A. stalčiuje susirado kažkokius lapelius, juos pasiėmė ir išsinešė. 2017-12-22 naktį, kiek buvo valandų nepamena, savo kambaryje gulėjo lovoje. A. vėl užėjo į svetainės kambarį ir pradėjo kažko tyčia ieškoti po sekcijos stalčius. Klausė ko ji ieško, ji tylėjo, nieko nesakė. Liepė leisti ilsėtis ir išeiti iš kambario. A. pasakė, kad ieško kažkokios užrašų knygutės. Atsikėlęs ištraukė stalčių ir išvertė iš stalčiaus visus daiktus. Pasakė: "ieškok, ką tu tikiesi rasti". Pykosi, paėmė nuo kolonėlės diržą ir jį paėmęs už galų ištempė. Buvo susinervinęs dėl to, kad žmona pastoviai kažko ieško stalčiuose, pagąsdino, norėdamas, kad ji išeitų. Neneigia, kad išsakytais žodžiais įbaugino A., sukėlė jai pagrindą jo bijoti. Labai gailisi, tokio savo poelgio. A. atsiprašė, ji atleido. Prisiekia daugiau nebedaryti jokių nusikaltimų. Butas kuriame gyvena priklauso jam, jis yra mamos palikimas. Neneigia, kad daug metų buvo priklausimas nuo alkoholio, susirgo kepenų ciroze, stemplės venų verikoze, todėl dabar apie metus laiko alkoholio nebevartoja. Pažada, stengsis gyventi taip  kad A. nereiktų bijoti ir kreiptis į policiją (b.l.91-92).

Nukentėjusioji A. R. apklausta kaip liudytoja parodė, kad su A. R. santuokoje gyvena nuo 1995 metų. Sutuoktinis nuolatos kalba, kad jis greičiau ją papjaus, atsėdės, bet butu nesidalins. Kambariais neoficialiai yra pasidalinę. 2017-12-22, apie 00.15 val., užėjo į kambarį, kuriame buvo sutuoktinis, kadangi reikėjo sekcijos stalčiuje susirasti aplankalą, užrašų knygutę ir dar kai kuriuos daiktus. Sutuoktinis gulėjo lovoje, naudojosi kompiuteriu. Kai užėjo šis atsistojo, priėjo prie atidaryto sekcijos stalčiaus ir piktybiškai jį užtrenkė, pasakydamas "ko čia ieškai". Paskui sutuoktinis vėl keikdamas necenzūriniais žodžiais, žemindamas ištraukė stalčių ir visą stalčiaus turinį išvertė ant grindų pasakydamas "ieškok". Po to jis nuėjo į miegamąjį ieškoti jos teisinių dokumentų. Ji buvo palikusi savo dokumentus, rankinę, telefoną ant lovos. Kad jis nepaimtų daiktų A. išstūmė iš kambario. Jis grįžo atgal į kambarį, ji paskui jį ir pasakė surinkti išverstus daiktus. Jis pradėjo rinkti daiktus ir pasakė, kad dabar iškvies savo draugus ir ją sutvarkys. Nesuprato kokius draugus, ar tai narkomanus, ar tai vagis. Tame pačiame kambaryje ant muzikinės kolonėlės buvo padėtas suvyniotas jo kelnių diržas. A. paėmė į rankas tą diržą, paėmęs jį už galų ištiesė ir pasakė: "aš tave geriau prismaugsiu, sėsiu" ir kokį žingsnį žengė link jos. Tuo momentu ji stovėjo prie kambario durų, kokiu 2-2,5 metrų atstumu nuo jo. Buvo išsigandusi žinodama, kad jis dažnai smurtauja, saugojosi ir buvo pasiruošusi bėgti į kitą kambarį paskambinti pareigūnams arba giminei. A. pasakė: "kviesk, kviesk, tave išveš pačią". Ji išsigando dėl savo gyvybės, nes gyvybei grėsė pavojus, nebuvo užtikrinta ką jis gali padaryti, kadangi A. buvo labai įpykęs, iš pykčio gniaužė kumščius, žandikauliai iš pykčio judėjo. A. dažnai jai grasina, kad nužudys, per mėnesį po penkis kartus taip pasako. 2017-12-19 arba 20 dieną, apytiksliai apie 19.00 val., kai užėjo į kambarį, kur buvo A., pažiūrėti ar nesusilankstė dokumentai, A. atsikėlė iš lovos ir koja spyrė jai vieną kartą į kairę koją, pataikydamas aukščiau kelio ir iškeikė necenzūriniais žodžiais už tai, kad ji užėjo į jo kambarį. Policijos tą vakarą nekvietė, nes tokie jo smurtai būna labai dažni, tektų labai dažnai kviesti pareigūnus. Ta vieta kur spyrė skaudėjo, liko mėlynė, tačiau gydyti jos nereikėjo. Mėlynė yra likusi iki šiol, tačiau pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Vyro iš tikrųjų labai bijo, tačiau jam to neparodo, kadangi jis visiškai su ja nebesiskaitytų. Didžioji konfliktų dalis vyksta dėl buto, kadangi ji siūlė pasidalinti butu, tačiau jis nesutinka, sako geriau ją papjaus, bet nesidalins, geriau ją nužudys, atsėdės, bet butas liks jam. Sutuoktinis ilgus metus vartojo alkoholį, šiuo metu alkoholio nebevartoja, kadangi nebeleidžia sveikata (b.l.29-30). Papildomos apklausos metu A. R. parodė, kad sutuoktinis jos atsiprašė, ji jam atleido. Pasižadėjo daugiau niekados jai negrasinti, nebauginti ir nesmurtauti. Prašo pagal jos rašytą pareiškimą bylą dėl smurto ir grasinimų nutraukti jiems susitaikius. Prašo panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę, kad grįžtų gyventi į namus, kadangi jis serga kepenų ciroze, turi pastoviai vartoti vaistus, bei turi ir kitokių sunkių ligų, reikalingas jam pastovus gydymas ir priežiūra. Jokia žala padaryta nėra, civilinio ieškinio nereiškia (b.l.33).

2017-12-22 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog pareigūnams atvykus į įvykio vietą policiją kvietusi A. R. paaiškino, jog 2017-12-22, apie 00.15 val., įėjus į kambarį pasiimti savo asmeninių daiktų, kambaryje buvęs jos vyras A. R. pradėjo išsidirbinėti, grasinti, teigė, kad išsikvies savo draugus ir bus su ja susidorota; paėmė kelnių diržą ir grasino juo pasmaugti, įžeidinėjo ją ir ji juto realią grėsmę, kas su ja gali susidoroti, nužudyti, papjauti (b.l.6-9).

2018-01-04 apžiūros protokole aprašytas įvykio vietoje policijos pareigūno darytas vaizdo įrašas, kuriame fiksuoti A. R. paaiškinimai. Pastaroji parodė, kad jai atėjus į kambarį pasiimti teisinių dokumentų ir atidarius stalčių, viskas buvo iškratyta ant grindų. Paskui paimtas diržas ir pasakyta "aš tave prismaugsiu", grasina savo draugais su ja susidoroti. Ant kojos yra mėlynė, įėjus į kambarį spardosi, ranka traumuota buvo. A. R. teigė, kad pasakė: "aš tave pripjausiu, nesidalinsiu, man viskas liks". Paėmusi kambaryje buvusį diržą, suėmė jį už galų diržą, vieną diržo galą apsivyniojo apie vieną ranką, antrą diržo galą apsivyniojo apie kitą ranką, diržą ištempė ir parodė kaip A. R. laikė diržą sakydamas "dabar aš tave pritempsiu, prismaugsiu" (b.l.19).

2017-12-22 apžiūros protokole apžiūrėta A. R. kairė koja, į kurią, pasak nukentėjusiosios, spyrė sutuoktinis. Virš kelio aptikta 3,5 cm skersmens netaisyklingos formos kraujosrūva (b.l.44).

2017-12-27 apžiūros protokole apžiūrėtas diržas, kuriuo buvo grasinta A. R. (b.l.22).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (Kasacinė nutartis 2K-639/2010).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. R. konflikto metu koja spyrė sutuoktinei A. R. į kairiąją koją virš kelio, tuo sukeldamas A. R. fizinį skausmą, be to, paėmęs odinį diržą grasino A. R. ją pasmaugti, kas nukentėjusiajai sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra konfliktiški, vyksta skyrybų procesas bei buto padalijimo klausimas. Nukentėjusioji A. R. patvirtino, kad sutuoktinis nuolatos kalba, kad jis greičiau ją papjaus, atsėdės, bet butu nesidalins. Toks sistemingos psichinės prievartos buvimas artimoje kaltinamojo aplinkoje, leidžia konstatuoti, kad nukentėjusioji sąmoningai buvo verčiama nerimauti, nesaugiai jaustis, gyventi baimėje. Grasinimas nužudyti nukentėjusiąją A. R. buvo išsakytas naudojant jos atžvilgiu fizinį smurtą, grasinant pasmaugti diržu, išsakant grasinančius žodžius, tokiu būdu sustiprinant nukentėjusiosios realų nesaugumo jausmą ir baimę. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji A. R. turėjo pagrindą manyti, jog agresyvus, fiziškai stipresnis A. R. galėjo ją nužudyti, ar sunkiai sužaloti, ir atsižvelgiant į konfliktiškus jų tarpusavio santykius, grasinimas ją nužudyti gali būti įvykdytas.

A. R. veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,145 straipsnio 1 dalį teisingai, nes atitinka šiuose straipsniuose įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – gailisi dėl savo poelgio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs smurtiniai nusikaltimai, į kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją – padaryti nusikaltimai baigti. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, bausmes atliko, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, nedirbantis, turintis 40 procentų darbingumo lygį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktais, jam skirtini  įpareigojimai: pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnis, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-12-22 01.05 val. iki 2017-12-23 14.58 val. (dvi dienos) (b. l. 73, 105), kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. prilygintinas keturioms laisvės apribojimo dienoms.

A. R. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 100 metrų atstumu (b. l. 100-101) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103-104), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena su garso ir vaizdo įrašu paliktina saugoti byloje, odinis diržas sunaikintinas.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto  b) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (2 dienas), kas prilyginama 4 laisvės apribojimo dienoms.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti A. R. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 100 metrų atstumu ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną su garso ir vaizdo įrašu palikti saugoti byloje, odinį diržą - sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                            Adolfina Simaitienė