Baudžiamoji byla Nr. T-68-581/2025

Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00067-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. D. 2025 m. balandžio 14 d. prašymą dėl jos padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo,

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jai skirta bausmė – laisvės apribojimas 3 mėnesiams, įpareigojant dirbti; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) jai skirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir L. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir L. D. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 8 punktu, skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant L. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už savo gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m sausio 10 d. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2018 m. sausio 10 d.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi prieš terminą nutraukta Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu vykdyta nuteistosios (probuojamosios) L. D. priežiūra.

Panevėžio apygardos teisme gautas L. D. 2025 m. balandžio 14 d. prašymas (toliau – Prašymas) Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu L. D. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (sunkus nusikaltimas), perkvalifikuoti pagal BK 2601 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nesunkus nusikaltimas) ir laikyti, kad teistumas dėl šios veikos yra išnykęs. Prašyme nurodyti šie esminiai argumentai:

L. D. yra atlikusi jai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą anksčiau laiko, teistumas išnyko ir ji laikoma neteista (BK 97 straipsnio 6 dalis). Pagal užimamas pareigas jai reikalingas teisėto darbo su vaikais kodas, nes yra dirbanti (duomenys neskelbtini), tačiau tokio kodo gavimas iš Informatikos ir ryšių departamento negalimas, kadangi ji teista už tuo metu buvusį sunkų nusikaltimą;

L. D., būdama teista už sunkų nusikaltimą, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, net ir esant išnykusiam teistumui, nebegali dirbti su vaikais (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnis), o šiuo metu jos padaryta nusikalstama veika laikoma nebe sunkiu, o nesunkiu nusikaltimu. Įvertinus šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusias specifines ir išskirtines aplinkybes, atsižvelgiant į teismų pareigą vykdyti ne formalų, bet tikrą teisingumą, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog net ir išnykus teistumui, teismas turi pareigą nagrinėti klausimą dėl teisinę padėtį lengvinančio įstatymo taikymo L. D.. Netaikymas teisinę padėtį palengvinančio baudžiamojo įstatymo prieštarautų konstituciniams teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams;

nagrinėjamu atveju yra nustatytos išskirtinės, būtent L. D. padėčiai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios, kad Prašymo netenkinimas, formaliai atitiktų teisės nuostatas, tačiau toks sprendimas yra neteisingas, kadangi juo pažeidžiamos esminės L. D. teisės ir interesai – teisė į asmenų lygybę, teisė į darbą. Šiuo atveju susidarė išskirtinė situacija, dėl kurios L. D. teisės ir laisvės, net ir išnykus teistumui, toliau yra varžomos. Jos teisė vykdyti bet kokią veiklą, kuri tiesioginiais ir/ar reguliariais kontaktai susijusi su vaikais yra ribojama ne teistumo, o fakto, kad ji praeityje buvo teista už sunkų nusikaltimą, nors ši nusikalstama veika šiuo metu jau yra laikoma ženkliai lengvesniu nusikaltimu;

Nuo 2023 m. birželio 1 d. nusikalstama veika, analogiška L. D. padarytai laikoma nebe sunkiu nusikaltimu, kurio padarymas, įstatymo leidėjo vertinimu, būtų pagrindas neišduoti asmeniui teisėto darbo su vaikais kodo, o nesunkiu nusikaltimu, kurio padarymas tam įtakos neturėtų. Įvertinus tai, ne tik nepagrįsta, bet ir nehumaniška asmeniui riboti jo teises gauti teisėto darbo su vaikais kodą vien dėl praeityje padarytos nusikalstamos veikos ir išnykus teistumui, kai teistumui neišnykus, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuosprendis būtų peržiūrimas ir veika būtų laikoma nesunkiu nusikaltimu.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto atsiliepimu siūloma Prašymą tenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos išskirtinės, būtent L. D. padėčiai reikšmingos aplinkybės, kadangi pažeidžiamos esminės L. D. teisės ir interesai, t. y. tęsti darbinę veiklą. L. D. teisė dirbti norimą darbą yra ribojama ne teistumo, o fakto, kad ji praeityje buvo teista už sunkų nusikaltimą, nors ši nusikalstama veika šiuo metu jau yra laikoma nesunkiu nusikaltimu. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, o pats asmens nuteisimo faktas visada lieka biografijos dalimi, gali negrįžtamai neigiamai paveikti jo reputaciją, sukelti tam tikrus teisinius padarinius, užkirsti kelią dirbti tam tikrą darbą ir pan., todėl kiekvienu individualiu atveju valstybė privalo užtikrinti, jog tokios asmeniui kylančios pasekmės atitiktų šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas. Nepaisant to, kad L. D. teistumas yra išnykęs, Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu L. D. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (sunkus nusikaltimas) ir BK 259 straipsnio 2 dalį, turėtų būti perkvalifikuojama pagal BK 2601 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nesunkus nusikaltimas) ir laikoma, kad teistumas yra išnykęs.

Prašymas netenkinamas.

BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3621 straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas.

BPK 3621 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis.

Taigi, BK 3 straipsnio 2 dalyje ir BPK 3621 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad išnykus asmens teistumui, pasibaigia ir iki to laiko egzistavęs šio asmens baudžiamasis teisinis santykis su valstybe. Kadangi išnykęs teistumas nebegali asmeniui sukelti jokių neigiamų baudžiamųjų teisinių pasekmių, todėl, asmens teistumui išnykus, tuo pačiu pasibaigia ir veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo taikymo grįžtamoji galia, tokio įstatymo taikymui nebelieka baudžiamajame įstatyme ir baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų.

Nagrinėjamu atveju Prašyme nurodyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. D. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), turi būti perkvalifikuota pagal BK 2601 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) iš sunkaus nusikaltimo į nesunkų. Tačiau Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjęs 2017 m. sausio 10 d. (Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi vykdyta probuojamosios L. D. priežiūra baigta. BK 97 straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 punkte numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, kurie bausmės vykdymas buvo atidėtas, - laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Šis teisinis reglamentavimas bei bylos duomenys dėl L. D. atžvilgiu vykdytos probacijos pabaigos patvirtina, kad teistumas L. D. atžvilgiu yra išnykęs. Be to, vadovaujantis Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis L. D. po Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo teista nebuvo. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nebegali būti peržiūrimas ir asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas.

Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Prašyme nurodyti draudimai, kurie aktualūs L. D., galioja asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo (toliau kartu – seksualiniai nusikaltimai), taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas <...>. Taigi įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytus ribojimus numatė ir asmenims, kurių teistumas yra išnykęs. Akivaizdu, jog Prašyme dėstomos aplinkybės dėl L. D., jos darbovietės ir valstybės nurodo į tai, kad yra susiformavęs visai kito pobūdžio naujas, tačiau ne baudžiamasis teisinis santykis, susijęs su išnykusio asmens teistumo įtaka asmens galimybei tęsti darbinę veiklą, ir kuris šiuo atveju, turi būti sprendžiamas ne baudžiamojo proceso nustatyta tvarka.

Teismo pozicija yra ta, jog nagrinėjamoje situacijoje sprendžiant civilinio ar administracinio pobūdžio teisinį santykį, nėra jokio teisinio pagrindo dirbtinai pasitelkti baudžiamosios teisės normas, nes priešingu atveju, baudžiamosios teisės normų taikymas prieštarautų baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės paskirčiai, bendriesiems principams.

Vadovaujantis išdėstytu, pripažįstama, jog Prašymas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

L. D. 2025 m. balandžio 14 d. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėja                                                    Jolanta Raščiuvienė