Civilinė byla Nr. e2-297-516/2026

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00008-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės M. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 13 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės M. K. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovų Panevėžio apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams M. K., uždarajai akcinei bendrovei „Ingka Investments Lithuania“, valstybės įmonei Registrų centrui, Č. F. T. (C. F. T.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. K., D. S., A. N., A. B., F. U., notaras Mindaugas Ladas,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Panevėžio apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, 2019 m. sausio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2019 m. kovo 20 d. patikslino. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), kurios procesinė padėtis iš trečiojo asmens į ieškovės procesinę padėtį pakeista 2019 m. spalio 24 d. žodine teismo nutartimi, 2025 m. birželio 3 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, o prokuratūra 2025 m. birželio 3 d. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko šį pareiškimą. Ieškovės galutinai suformulavo tokius reikalavimus:

1.1.       panaikinti J. T. (J. T.), kurio teises perėmė Č. F. T. (C. F. T.), nuosavybės teisės registraciją į 15,5917 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);

1.2.       pripažinti negaliojančia ir panaikinti J. T. ir atsakovės M. K. 2018 m. gegužės 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 15,5917 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo;

1.3.       pripažinti negaliojančia ir panaikinti atsakovių M. K. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ingka Investments Lithuania“ (buvęs pavadinimas – UAB ,,IRI Investments Lietuva“) 2018 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 15,5917 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo;

1.4.       taikyti vindikaciją – išreikalauti iš atsakovės UAB „Ingka Investments Lithuania“ neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn 15,5917 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini);

1.5.       taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės M. K. atsakovei UAB „Ingka Investments Lithuania“ 62 662,50 Eur;

1.6.       taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo Č. F. T. atsakovei M. K. 4 511,70 Eur;

1.7.       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Panevėžio apygardos teismas 2025 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: (1) panaikino J. T. nuosavybės teisės registraciją į 15,5917 ha ploto žemės sklypo dalį; (2) pripažino negaliojančia ir panaikino J. T. ir atsakovės M. K. 2018 m. gegužės 16 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 15,5917 ha ploto žemės sklypo pardavimo; (3) taikė vienašalę restituciją ir priteisė iš atsakovo Č. F. T. atsakovei M. K. 4  511,70 Eur; (4) taikė vienašalę restituciją ir priteisė valstybei iš atsakovės M. K. 62 662,57 Eur; (5) priteisė atsakovei UAB ,,Ingka Investments Lithuania“ iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos po 9 790,52 Eur bylinėjimosi išlaidų; (6) kitą ieškinio dalį atmetė; (7) priteisė valstybei iš atsakovės VĮ Registrų centro 18,51 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, iš atsakovo Č. F. T. – 101 Eur žyminį mokestį ir 18,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, iš atsakovės M. K. – 1 097 Eur žyminį mokestį ir 18,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas; (8) sprendimui įsiteisėjus, panaikino Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurių mastas buvo sumažintas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi; (9) sprendimui įsiteisėjus, grąžino atsakovei M. K. 2 000 Eur užstatą.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą; patikslino šio sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

4.       Atsakovė M. K. 2026 m. sausio 23 d. Panevėžio apygardos teismui pateikė prašymą išdėstyti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7-940/2025 priteistos sumos dalies – 53 263,18 Eur, sumokėjimo vykdymą 24 mėnesiams, kas mėnesį mokant po 2 219,29 Eur; užtikrinant išdėstyto Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimo įvykdymą nustatyti hipoteką atsakovės nekilnojamajam turtui.

5.       Atsakovė prašyme nurodė, kad turi realias galimybes vykdyti išdėstytą sprendimą. Atsakovė nuo 2018 metų eina uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Precator“ direktorės pareigas ir gauna pastovias (vidutines 943,63 Eur per mėn.) darbo pajamas. Atsakovės 2018 m. metinė pajamų deklaracija patvirtina, kad nuo sandorio, kurio dalis teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu ir taikyta restitucija, gautų pajamų yra sumokėjusi 10 432,88 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM). Teismui panaikinus sandorio dalį ir dėl šios dalies pritaikius restituciją, tai turi esminę ir tiesioginę reikšmę mokestinėms pasekmėms: atsakovei negali kilti prievolė mokėti GPM, nes ji neįgijo nuosavybės teisės į apmokestinimo objekto dalį. Atsakovė 2026 m. sausio 7 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau–VMI) prašymą grąžinti 9 399,39 Eur GPM permoką, tai yra atlikti 9 399,39 Eur užskaitą į Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimu priteistus 62 662,57 Eur, todėl liko mokėti 53 263,18 Eur.

6.       Siekiant užtikrinti išdėstyto sprendimo įvykdymą ir pašalinti bet kokias abejones dėl kreditoriaus interesų apsaugos, atsakovė pasiūlė papildomą sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonę – teismo hipotekos nustatymą jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui.

7.       Atsakovės nuomone, sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis kreditoriaus – valstybės – teisėtų lūkesčių ar interesų. Sprendimo įvykdymo išdėstymas užtikrina sąžiningą ginčo šalių interesų pusiausvyrą, nepažeidžia proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų bei atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio taikymo tikslus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Panevėžio apygardos teismas 2026 m. vasario 13 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimu priteistos dalies sumos – 53 263,18 Eur – vykdymo išdėstymo 24 mėnesiams.

9.       Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimas įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 2 d. 2025 m. gruodžio 8 d. buvo išduotas vykdomasis raštas VMI dėl 62 662,57 Eur sumos išieškojimo iš atsakovės M. K., kurį nuo 2026 m. sausio 16 d. vykdo antstolė Reda Stašenienė.

10.       Atsakovė prašė išdėstyti įsiteisėjusį ir priverstine tvarka jau nuo 2026 m. sausio 16 d. vykdomą teismo sprendimą. Nors prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą buvo pateiktas praėjus nedideliam laiko tarpui nuo priverstinio jo vykdymo pradžios (2026 m. sausio 16 d.), tačiau teismo vertinimu, byloje nustačius, kad priverstinio vykdymo procesas yra prasidėjęs, o išimtinių aplinkybių, pateisinančių vėlesnį prašymo išdėstyti teismo sprendimą pateikimą, nenustatyta, šią aplinkybę įvertintino kaip teisiškai reikšmingą sprendžiant dėl atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (ne)pagrįstumo.

11.       Atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesių terminui, tačiau siekdama įrodyti, kad įvykdys jį dalimis, nepateikė teismui duomenų, kad yra sumokėjusi nors vieną mokėjimą valstybei pagal savo prašomą patvirtinti mokėjimo tvarką.

12.       Atsakovė prašo išdėstyti 53 263,18 Eur mokėjimą dviejų metų laikotarpiui, nors valstybei yra priteista 62 662,57 Eur. Atsakovės argumentai dėl GPM įskaitymo, taip pat vykstančių ginčų su VMI nekeičia situacijos teisinio vertinimo, nes VMI pateiktais duomenimis atsakovės nurodoma GPM permoka prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nagrinėjimo dieną nėra užskaityta.

13.       Atsakovė prašyme teismui nurodė, kad pateikė prašymą VMI grąžinti 9 399,39 Eur, tačiau iš pateikto prašymo VMI matyti, jog atsakovė prašė įskaityti 8 716,67 Eur GPM.

14.       Atsakovė neteikė teismui detalių duomenų apie savo turtinę padėtį, kurie sudarytų pagrindą įvertinti, kad ji yra sudėtinga. Atsakovė nepagrindė, kad negali įvykdyti sprendimo dėl sunkios finansinės padėties. Pareiškėjos pateikti duomenys dėl gaunamo darbo užmokesčio, turimo nekilnojamojo turto, kuriam atsakovė prašo nustatyti hipoteką, nesudaro pagrindo juos pripažinti išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą svarstyti dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aplinkybėmis jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus.

15.       Priverstinio skolos išieškojimo procesas, kuris įgyvendinamas tuo atveju, kai skolininkas neįvykdo teismo procesinio sprendimo gera valia, nėra skirtas minimizuoti absoliučiai visus skolininko turtinius praradimus, kurie gali atsirasti pritaikius priverstinio skolos išieškojimo priemones. Vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju išieškotoja yra valstybė, negali lemti būtinumo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16.       Atsakovė M. K. atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išdėstyti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimu iš atsakovės M. K. priteistos 62 662,57 Eur sumos vykdymą, įskaičius 8 716,67 Eur GPM permoką, likusius 53 945,90 Eur išdėstant 24 mėnesiams, nustatant mokėjimą po 2 247,75 Eur kas mėnesį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.       Pagal CPK 624 straipsnio 1 dalį priverstinis sprendimo vykdymas prasideda tuomet, kai antstolis priima vykdomąjį dokumentą, informuoja skolininką apie nustatytą terminą per kurį skolininkas raginamas jį įvykdyti. Apie priverstinio teismo sprendimo vykdymą atsakovė buvo informuota 2026 m. vasario 17 d. gautu elektroniniu laišku. Atsakovė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikė 2026 m. sausio 23 d., t. y. nežinodama apie vykdomosios bylos inicijavimą ir dar iki tol, kol jai buvo faktiškai pranešta apie priverstinio vykdymo veiksmus. Asmeniui negali būti ribojama galimybė pasinaudoti įstatymo suteikta procesine teise tuo pagrindu, kad jis nepateikė prašymo iki momento, apie kurį nebuvo tinkamai informuotas.

16.2.       Atsakovė nurodė visas savo gaunamas pajamas, pasiūlė konkretų 24 mėnesių mokėjimo terminą ir sutiko su teismo hipotekos nustatymu jos nekilnojamajam turtui, siekdama užtikrinti kreditoriaus – valstybės – interesų apsaugą. Tokie veiksmai patvirtina atsakovės siekį sprendimą vykdyti, o ne jo vengti. Vien ta aplinkybė, kad iki prašymo išnagrinėjimo dienos nebuvo atliktas dalinis mokėjimas, savaime negali būti vertinama kaip pagrindas konstatuoti prašymo nepagrįstumą, nes tai nėra įstatyme ar teismų praktikoje įtvirtintas kriterijus.

16.3.       Atsakovės nuomone, reikšminga ne tik tai, ar GPM permoka nagrinėjimo dieną jau buvo techniškai užskaityta, bet ir tai, kad egzistavo reali teisinė galimybė sumažinti prievolės dydį, dėl kurios buvo pradėta atitinkama procedūra. Šios aplinkybės ignoravimas lėmė, kad teismas vertino atsakovės finansinę situaciją ir prievolės dydį kaip galutinį ir nekintantį, nors jis objektyviai galėjo sumažėti.

16.4.       Atsakovė tikslina prašomą išdėstyti sumą, t. y. 53 945,90 Eur mokėjimą per 24 mėnesius, mokant po 2 247,75 Eur kas mėnesį.

16.5.       Atsakovė teismui nepateikė išsamesnių duomenų apie savo sunkią materialinę būklę, tačiau kasacinėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikia papildomus duomenis apie savo finansinę padėtį, kurie leidžia objektyviai įvertinti jos realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą dalimis. Atsakovės finansinė padėtis vertintina kaip sudėtinga tiek, kad ji negali vienu kartu įvykdyti sprendimo, tačiau pakankama tam, kad galėtų vykdyti jį dalimis.

17.       Ieškovė Panevėžio apygardos prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

17.1.       Kritiškai vertintini atsakovės teiginiai, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų nedelsdama po apeliacinės instancijos nutarties įsiteisėjimo, taip pat inicijavo GPM permokos įskaitymo procedūrą ir kreipėsi į teismą dėl mokėjimo išdėstymo. Priverstinio vykdymo procesas yra prasidėjęs, o išimtinių aplinkybių, pateisinančių vėlesnį prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pateikimą, nenustatyta.

17.2.       Atsakovė neteikė detalių duomenų apie savo turtinę padėtį, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad ji yra sudėtinga.

17.3.       Teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Atsakovės M. K. atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo tenkinti atskirojo skundo dėl priteistos sumos mokėjimo išdėstymo.

18.       Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nacionalinė žemės tarnyba pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytiems argumentams ir motyvams. Skundžiama nutartis yra teisėta, motyvuota ir pagrįsta, todėl paliktina galioti. Atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį.

19.       Trečiasis asmuo VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo sprendimą dėl atsakovės M. K. atskirojo skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 13 d. nutarties panaikinimo priimti teismo nuožiūra. Papildomai informavo, kad atsakovės skundas dėl GPM permokos Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepimo teikimo dieną yra neišnagrinėtas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: antstolės Redos Stašenienės 2026 m. vasario 17 d. lydraštį Nr.S-26-106-5786, 2026 m. vasario 17 d. atsakovės elektroninį laišką, 2026 m. vasario 18 d. elektroninį laišką, antstolės Redos Stašenienės 2026 m. sausio 16 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-26-106-2101, atsakovės Paysera banko sąskaitos 2026 m. vasario 13 d. išrašą, atsakovės Swedbank AB banko sąskaitos 2026 m. vasario 13 d. išrašą, AB „Regitra“ pažymą apie M. K. vardu registruotas ir nuosavybės teise deklaruotas transporto priemones. Atsakovė atskirajame skunde prašė pridėti prie bylos pateiktus papildomus įrodymus apie jos finansinę padėtį

22.       Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

23.       Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkerta kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas).

24.       Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

25.       Teismas, susipažinęs su apeliantės teikiamais įrodymais, kuriais apeliantė įrodinėja savo turtinę padėtį (Atskirojo skundo priedai Nr. 5–7) pažymi, kad apeliantė niekaip nepagrindžia pavėluoto šių įrodymų teikimo apeliacinės instancijos teismui. Visi šie įrodymai egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė jais disponavo, todėl apeliantė ne tik galėjo, bet ir turėjo pateikti visus klausimo nagrinėjimui aktualius duomenis pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgia pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl nepriima apeliantės kartu su atskiruoju skundu teikiamų naujų duomenų apie apeliantės turtinę padėtį.

26.       Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys, kurie susiję su vykdomųjų dokumentų gavimu (Atskirojo skundo priedai Nr. 1–4) yra atsiradę po skundžiamos nutarties priėmimo, jie susiję su apeliantės įrodinėjamomis faktinėmis aplinkybės dėl termino pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kiti dalyvaujantys asmenys su jais yra susipažinę, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima ir dėl jų pasisakys, nagrinėdamas atskirąjį skundą (CPK 314 straipsnis).

Dėl sąlygų išdėstyti teismo procesinio sprendimo įvykdymą 

27.       CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

28.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

29.       Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

30.       Nagrinėjamu atveju išdėstyti prašoma ne tik įsiteisėjusį, bet ir priverstine tvarka jau pradėtą vykdyti teismo sprendimą. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimas įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 2 d., jį nuo 2026 m. sausio 16 d. priverstinai vykdo antstolė Reda Stašenienė.

31.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.). (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, 23 punktas).

32.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad prašymą teismui dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pateikė nežinodama apie vykdomosios bylos inicijavimą ir dar iki tol, kol jai buvo faktiškai pranešta apie priverstinio vykdymo veiksmus. Savo poziciją apeliantė įrodinėja kartu su atskiruoju skundu pateiktais įrodymais, susijusiais su vykdomųjų dokumentų gavimu.

33.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, nusprendžia, kad apeliantės pateiktas susirašinėjimas su priverstinį vykdymą vykdančia antstole patvirtina, jog 2026 m. vasario 17 d. atsakovei buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir kiti nurodyti dokumentai, tačiau, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, tai nepatvirtina, kad patvarkymas dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti jai nebuvo išsiųstas anksčiau nei nurodoma atskirajame skunde. Apeliantės atstovui 2026 m. vasario 18 d. elektroniniu paštu pasikreipus į antstolę, jam tą pačią dieną buvo išsiųstas 2026 m. sausio 16 d. patvarkymas dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti. Tačiau šis faktas niekaip nepatvirtina atskirajame skunde nurodomo argumento, kad šis patvarkymas anksčiau pačiai atsakovei nebuvo išsiųstas. Byloje nepateikta įrodymų, kad antstolės 2026 m. sausio 16 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nebuvo išsiųstas apeliantei taip kaip numatyta CPK 604, 654 straipsniuose. Pažymėtina, kad apeliantės atstovo 2026 m. vasario 18 d. elektroniniame laiške antstolei nebuvo klausiama ar patvarkymas buvo išsiųstas M. K., nebuvo prašoma pateikti tokį faktą patvirtinančių duomenų ir pan., tiesiog paprašyta atsiųsti patvarkymą atstovui. Taigi, šio advokato elektroninio laiško pateikimas niekaip nepagrindžia atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad 2026 m. sausio 16 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti iki 2026 m. vasario 18 d. atsakovei nebuvo įteiktas ir ji apie vykdymo veiksmų pradžią nežinojo.

34.       Apeliantė teismo prašė išdėstyti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7-940/2025 priteistos sumos dalies – 53 263,18 Eur, sumokėjimo vykdymą 24 mėnesiams, kas mėnesį mokant po 2 219,29 Eur, atskirajame skunde sumą patikslino – 53 945,90 Eur, mokant po 2 247,75 Eur kas mėnesį; teismo sprendimo įvykdymą užtikrinant hipoteka atsakovės nekilnojamajam turtui.

35.       Pažymėtina, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024, 28 punktas).

36.       Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės yra pripažįstamos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, faktinę situaciją turi vertinti individualiai kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-910/2025, 48 punktas).

37.       Kiekvienu atveju, be kita ko, turi būti įvertinta tai, ar per terminą, kuriam prašoma išdėstyti sprendimo vykdymą, skolininkas realiai įgis galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir ar teismo sprendimu priteistos sumos išdėstymas nepažeis kitos šalies (išieškotojo) interesų bei pagrindinių civilinės teisės principų. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-330/2023 18 punktas).

38.       Apeliacinės instancijos teismas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl galimybės atsakovei išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, pripažįsta, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurių vykdymą prašoma išdėstyti, yra konstatuotas apeliantės nesąžiningumas įgyjant žemės sklypą ir dėl to gavus turtinę naudą, kurios vertinė išraiška ir yra priteista valstybei. Apeliantė perleidusi sklypą trečiajam asmeniui gavo pinigines lėšas, jomis disponavo visą laikotarpį kai buvo nagrinėjama civilinė byla, todėl galėjo objektyviai įvertinti, kad teismui panaikinus neteisėtus sandorius gali tekti grąžinti gautas pinigines lėšas. Atsakovė nenurodė, kokiam tikslui panaudojo nesąžiningai gautas lėšas, nepagrindė, kad jų jau nebeturi ir negali grąžinti vykdydama teismo sprendimą. Atsakovės ankstesnis nesąžiningas elgesys, dėl kurio ji iš nesąžiningų veiksmų gavo turtinės naudos, apeliacinės instancijos teismui neleidžia palankiai įvertinti apeliantės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, nes būtų pažeisti teisingumo ir sąžiningumo principai.

39.       Reikšminga ir tai, kad atsakovė teismui pateikė prašymą išdėstyti tik dalies sprendimu priteistos sumos – 53 945,90 Eur iš 62 662,57 Eur – vykdymą, nurodydama, kad pateikė prašymą VMI dėl GPM permokos grąžinimo. Apeliantė skunde nurodo, kad egzistuoja reali teisinė galimybė sumažinti prievolės dydį, dėl kurios buvo pradėta atitinkama procedūra.

40.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, nėra pagrindo apeliantės nurodoma GPM permokos suma mažinti iš atsakovės išieškomą sumą, nes tai yra apeliantės mokestinis ginčas su VMI, o teismo sprendimas vykdomas tokia apimtimi, kokia yra priteista ir nurodyta įsiteisėjusiame ir vykdytiname teismo sprendime. Tuo atveju, jeigu GPM mokesčio permoką bus nuspręsta grąžinti, atsiras teisinės prielaidos atlikti įskaitymą. Kol toks sprendimas mokestiniame ginče nėra priimtas, teismas, spręsdamas su sprendimo vykdymu susijusius klusimus, turi atsižvelgti į priteistą sumą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo GPM permokos įvertinimo atmetami kaip nepagrįsti.

41.       Teismo sprendimu priteistos sumos dalies (53 945,90 Eur) mokėjimą apeliantė prašo išdėstyti 24 mėnesių terminui, tačiau nenurodo, kokių realių pastangų ji ėmėsi, ar ketina imtis, siekdama įvykdyti teismo sprendimą.

42.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad atsakovė nėra sumokėjusi nė vieno mokėjimo valstybei, net ir pagal savo prašomą patvirtinti mokėjimo tvarką, todėl nesant byloje duomenų apie atsakovės realiai atliekamus veiksmus, siekiant turtinės padėties pagerėjimo, jos prašymas išdėstyti teismo sprendimą laikytinas deklaratyviu. Nors atskirajame skunde pagrįstai nurodoma, kad sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą nėra reikalaujama, jog bent dalis sprendimo būtų įvykdyta (sumokėta bent viena prognozuojama įmoka), tokia aplinkybė pagrįstų realų ketinimą ir galimybes vykdyti sprendimą gera valia. Tačiau šiuo atveju atsakovė tokios valios nepademonstravo, o teismas turėjo pagrindą į tai atsižvelgti.

43.       Apeliantė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pateikė duomenis apie dabartinę savo finansinę padėtį, teigdama, kad gaudama nuolatines pajamas – vidutiniškai 943,63 Eur per mėnesį darbo užmokestį – yra pajėgi kas mėnesį sumokėti po 2 247,75 Eur. Pažymėtina, kad reali kas mėnesį išieškotina suma būtų didesnė, nes 2 247,75 Eur nurodyta išdėstant 53 945,90 Eur, o ne teismo priteistus 62 662,57 Eur. Apeliantė nenurodė realaus pajamų šaltinio, kuris pagrįstų jos galimybę sumokėti kitą dalį išdėstytos sumos, kuri daugiau negu dvigubai viršytų jos gaunamą darbo užmokestį. Taigi, ji nepagrindė, kad turi realią galimybę vykdyti teismo sprendimą jo vykdymą išdėsčius prašomu būdu, taip pat neįrodinėjo, kad jos padėtis ateityje pagerės. Tai lemia išvadą, kad nėra pagrįstų duomenų kuriais remdamasis teismas galėtų konstatuoti, kad teismo sprendimo vykdymą išdėsčius, apeliantė bus pajėgi jį įvykdyti gera valia.

44.       Ieškovė nepagrindė išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti išvadą, kad vykdant teismo sprendimą įprasta tvarka, nepagrįstai, neproporcingai nukentėtų jos interesai. Šiuo konkrečiu atveju, patenkinus apeliantės prašymą ir leidus teismo sprendimą dėl priteistos sumos dalies vykdyti dvejus metus, nebūtų užtikrintas prioritetinis teismo sprendimo privalomumo principas, pažeisti valstybės kaip kreditorės teisėti interesai ir lūkestis kuo greičiau gauti teismo priteistą sumą, o apeliantei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, ypač įvertinant ir tai, kad pagal pateiktus duomenis realių galimybių vykdyti teismo sprendimą gera valia apeliantė taip pat nepagrindė. Kartu tai reikštų šalių interesų pusiausvyros, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo, vykdymo proceso operatyvumo principų pažeidimą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1 dalis).

45.       Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės (kuriomis atsakovė grindžia prašymą) nesudaro pagrindo jų pripažinti išimtinėmis ir sudarančiomis prielaidas svarstyti dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Kaip nurodyta pirmiau, sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių. Pagal atsakovės nurodomų aplinkybių pobūdį spręstina, kad jos buvo žinomos ir teismo sprendimo priėmimo metu, todėl aplinkybės, kurias savo prašyme nurodė atsakovė negali būti vertinamos kaip išimtinės ir sudarančios pagrindą svarstyti prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą jau prasidėjus priverstiniam vykdymui.

46.       Konstatavus tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstomis pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis remiantis netenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo atskirojo skundo argumentai nepaneigia, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                           Rasa Gudžiūnienė