Baudžiamoji byla Nr. e1-2743-1123/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37505-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

M. H., 2022 m. spalio 1 d., apie 19.55 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,29 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais M. H. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. H., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, bet turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, čia jis gyvena apie dvejus su puse metų. Teistas jis nebuvo nei Lietuvoje, nei (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 3 d. jam įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis. Jis mano, kad automobilis „Volvo“, kurio valstybinių numerių jis nežino, priklauso įmonei, kurioje jis dirba, bet jis nėra tikras. Automobilį jam patikėjo jo darbdavys, kad jis važinėtų į darbą bei vežiotų kitus darbuotojus į objektus. Šį automobilį jam įmonė davė prieš tris mėnesius, automobilis stovi namo, kuriame jis gyvena, kieme. Automobilis jam buvo patikėtas naudotis tik darbo reikalais bei nuvažiuoti į parduotuvę. 2022 m. spalio 1 d., apie 15.00 val. jis pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, gėrė stiprų alkoholinį gėrimą viskį, vieną butelį, apie 0,7 litro talpos. Gerti jis baigė apie 19.00 val. (jis gėrė su kolegomis, su kuriais kartu dirba). Jam paskambino jo draugė, pakvietė į svečius, jis nusprendė pas ją važiuoti, kadangi ji gyveno netoliese. Taksi jis nekvietė, nusprendė, kad pats greitai nuvažiuos. Jie vėliau nematė, kad jis su automobiliu išvažiavo. Jis neatsimena, ką jis darė toliau, jis labiau atsimena tik nuo to momento, kai vyras jam iš mašinos ištraukė raktelius. Jis negali nuodyti atkarpos kiek jis važiavo. Jis buvo sustojęs vienu momentu, kai pamatė užtvertą kelią, tuomet ir atėjo tas vyras. Vyras tiesiog ištraukė raktelius ir tiek, jis vyrui nesipriešino, jokių smūgių vyrui nesudavė. Vėliau jau jis pamena, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Jis pūtė į alkotesterį du kartus, tikslių parodymų jis neatsimena, bet žino, kad nemažai įpūtė, su alkotesterio parodymais jis sutinka. Važiuojant automobilyje alkoholio jis nevartojo. Tuščia tara nuo alaus, buvusi automobilyje, yra likusi nuo seniau, matyt jo kolegos gėrė kažkada. Nei jį sulaikiusio vyro, nei policijos pareigūnų akivaizdoje alkoholio jis nevartojo. Jis turi (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau pažymėjimas liko namuose, su savimi įvykio dieną pažymėjimo jis neturėjo. Jis įsipareigoja sekantį kartą vairuotojo pažymėjimą pristatyti į policijos įstaigą. Gyvenamosios vietos keisti jis neplanuoja, jeigu ji keistųsi – apie tai jis praneš. Jis labai gailisi, kad vairavo girtas, niekada iki tol girtas jis nevairavo. Jis supranta, kad tai yra nusikaltimas, už tai jis yra pasiruošęs atsakyti. Jis sutinka tyrimą pabaigti su teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiks su bet kokia jam siūloma bausme.

Liudytojas V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis savo teises ir pareigas suprato. 2022 m. spalio 1 d., apie 19.50 val., būdamas namuose, laukdamas dukros, jis žiūrėjo pro namų langą, tuo metu pamatė atvažiuojantį automobilį – tai buvo „Volvo“ juodos spalvos universalas, kuris sustojo kelio viduryje, iš jo išlipo vyras, kuris nuėjo prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie ten esančio stulpo šlapinosi. Jam tai atrodė nenormalu, tuomet jis pamatė, kaip vyras nesugebėjo atidaryti priekinių savo automobilio durelių, atidarinėjo galines, vyras svirduliavo, apskritai bendras vyro elgesys jam pasirodė įtartinas, jis pagalvojo, kad vyras gali būti girtas. Vyras įlipo į automobilį ir išvažiavo. Tada jis išbėgo į lauką užsirašyti valstybinius numerius, kad praneštų policijai apie galimai neblaivų vairuotoją. Tuomet jis pamatė, kad automobilis sustojo ir pradėjo važiuoti atgal. Jis pribėgo prie automobilio, pabeldė į langą (vairuotojo pusės) ir atidarė vairuotojo duris. Tuo metu automobilis dar ritosi atgal. Jis paklausė, ar vyras išgėręs, vyras jam rusiškai atsakė, kad nesupranta. Jis pamatė, kad vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo vyro sklido alkoholio kvapas, automobilyje jis matė tuščią tarą nuo alaus. Automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Vyras įjungė pirmą pavarą, pradėjo važiuoti. Tuomet jis staigiai pasilenkė, išjungė variklį ir ištraukė raktelius. Jis tą vyrą užgulė. Vyras pradėjo jį mušti, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, o būtent į galvą, į šoną. Dėl patirtų sužalojimų jis lankėsi pas medikus, tačiau pareiškimo jis nerašys, kadangi jis vyrui pretenzijų neturi. Jis į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino 20.00 val., tuomet, kai jau ištraukė raktelius iš automobilio. Jam vyras iš pradžių sakė, kad yra išgėręs, vėliau – kad negėrė. Vyras reikalavo, kad jis atiduotų raktelius, vyras buvo agresyvus. Jis to vyro nepažįsta, anksčiau nebuvo matęs. Jo akivaizdoje vyras alkoholinių gėrimų nevartojo.

Liudytojas M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Automobilis „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) yra įmonės nuosavybė. Automobilis buvo patikėtas naudotis įmonės darbuotojams, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį galėjo vairuoti Y. S., kuris dirba vienoje brigadoje su M. H.. Automobilis jiems buvo patikėtas važinėti tik darbo reikalais, t. y. važinėti į statybinius objektus. Jis nežino, kokiomis aplinkybėmis automobilis atsidūrė pas M. H.. Kiek jie kalbėjo, M. H. pats to irgi neatsimena. Jis nežino ką M. H. darė 2022 m. spalio 1 d., jis nežinojo, kad M. H. girtas vairuos įmonei priklausantį automobilį. Automobilį iš aikštelės jis atsiims pats.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto R. R. 2022 m. spalio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2022 m. spalio 1 d. jis dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties specialistu A. Š. ir specialistu M. B.. Tarnybą jie vykdė tarnybiniu policijos automobiliu „VW Transprter“. Apie 20.01 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini). Gautame pranešime buvo nurodyta: „Pranešėjas sugavo neblaivų vairuotoją, atėmė raktelius, laukia. a/m Volvo v/n (duomenys neskelbtini) Apie 20.18 val., atvykus į įvykio vietą, gatvėje pastebėtas stovintis automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia automobilio stovėjo du asmenys, iš kurių vienas asmuo atrodė neblaivus – svirduliavo į šalis, vizualiai buvo nekoordinuotas. Priėjus prie asmenų nustatyta, kad tai yra pranešėjas V. G. ir jo sulaikytas automobilio vairuotojas M. H., kuris pats teigė gyvenantis (duomenys neskelbtini). Bendraujant su V. G., šis žodžiu paaiškino, kad pastebėjo kaip M. H. vairuoja automobilį būdamas galimai neblaivus. Siekdamas nutraukti teisės pažeidimą, pranešėjas priėjo prie automobilio ir paėmė automobilio užvedimo raktelius bei iškvietė policiją. Kaip asmuo teigė, nuo vairavimo fakto iki atvykstant policijai M. H. alkoholinių gėrimų nevartojo. Dėl įvykio V. G. surašė paaiškinimą, kuriame detaliai nurodė įvykio aplinkybes. Vertinant paaiškinimo turinį pastebėta, kad M. H. mažiausiai kelis kartus V. G. smogė galva į galvą. Paklausus V. G. ar dėl šio įvykio jis turi pretenzijų, V. G. nurodė, kad pretenzijų neturi. Patikrinus automobilio vairuotoją alkoholio kiekio išpūstame ore matuokliu „Drager alcotest 7510“ Nr. ARKB-0103, automobilio vairuotojui pirmuoju pūtimu nustatytas 3,52 prom. neblaivumo laipsnis. Patikrinus asmenį pakartotinai daugiau kaip po 15 min., šiam nustatytas 3,29 prom. neblaivumo laipsnis. Automobilio vairuotojas prietaiso rodmenis vertino dvejopai – vienu atveju su rodmenimis sutiko, kitu atveju nesutiko. Taip pat asmuo įvykio vietoje teigė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš valandą iki buvo sulaikytas vairuojant transporto priemonę. 

        2022 m. spalio 1 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad M. H. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą. Patikrinus asmens neblaivumą alkotesteriu, pirmojo tikrinimo metu 20.24 val. jam buvo nustatytas 3,52 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 20.41 val. jam buvo nustatytas 3,29 promilių girtumas. Byloje esančiuose alkotesterio Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB0107 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai. Iš 2022 m. balandžio 29 d. patikros sertifikato Nr. 1680709 matyti, kad alkotesteris Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB0107 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2022 m. spalio 29 d.

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valdytojas ir savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Volvo V70 D5“ vidutinė kaina su PVM yra 1490 Eur.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad M. H., 2022 m. spalio 1 d., apie 19.55 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,29 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino M. H. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, M. H. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad įvykio dieną, nuo 15.00 val. iki 19.00 val. jis su kolegomis vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė stiprų alkoholinį gėrimą viskį. Po to jam paskambino jo draugė, pakvietė į svečius, jis nusprendė pas ją važiuoti, kadangi ji gyveno netoliese. Jis išvažiavo su įmonės automobiliu „Volvo“, kuris jam buvo patikėtas važiuoti į darbą, kolegos nematė, kad jis su automobiliu išvažiavo. Jis neatsimena, ką jis darė toliau, negali nurodyti atkarpos, kiek jis važiavo, atsimena tik nuo to momento, kai vyras jam iš mašinos ištraukė raktelius. Vyras tiesiog ištraukė raktelius ir tiek,. Vėliau jau jis pamena, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Jis pūtė į alkotesterį du kartus, tikslių parodymų jis neatsimena, bet žino, kad nemažai įpūtė, su alkotesterio parodymais jis sutinka. Tai, kad M. H. vairavo automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,29 promilės girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų V. G., M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. H. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis M. H. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau nurodė, kad paskirtą baudą norėtų sumokėti dalimis per du metus po 200-300 eurų į mėnesį.

Teismas, skirdamas bausmę M. H., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, anksčiau neteistas, iki pastarojo įvykio administracine tvarka nebaustas.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti kaltinamajam skiriant baudą, artimą minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tikslinga skirti mažesnę, nei prokuroro siūlomą, baudą, artimesnę minimaliam baudos dydžiui, nes būtent toks baudos dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, M. H. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis M. H. prašė teismo leisti baudą sumokėti dalimis po 200-300 Eur  per 2 metų laikotarpį. Pažymėtina, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenumato galimybės išdėstyti baudos bausmę dalimis. Tačiau, remiantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. T-188-485/2015). Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. H. nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis negali paskirtos baudos sumokėti per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių teismui padaryti tokią išvadą. Bylos duomenimis, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirbantis. Teismas neturi duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas, turtą, finansinius įsipareigojimus, ar kitų duomenų, kurie suteiktų pagrindą manyti, jog kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki ir baudos sumokėjimas per įstatyme nustatyta dviejų mėnesių laikotarpį jam būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo M. H. prašymas netenkintinas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį įstatymas nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais, todėl toks sprendimas neužkerta kelio kaltinamajam kreiptis į teismą su nauju prašymu jam nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, tuo pačiu pateikiant tokį prašymą pagrindžiančius duomenis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis M. H. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones (kaltinamasis turi (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad M. H. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, be to, jam nustatytas girtumo laipsnis (3,29 prom.) gerokai viršijo ne tik vidutinio, bet ir sunkaus girtumo ribą (daugiau nei 2,5 promilės), tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo tokių jo elgesio padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga M. H. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad M. H. 2022 m. spalio 3 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, tokiu būdu M. H. nuo 2022 m. spalio 3 d. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, M. H. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams – terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. spalio 3 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 2811 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis M. H. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) (kaltinamojo darbovietei). Liudytojas M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Automobilis „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) yra įmonės nuosavybė. Automobilis buvo patikėtas naudotis darbo reikalais, t.y. važinėti į statybinius objektus, įmonės darbuotojams, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį galėjo vairuoti Y. S., kuris dirba vienoje brigadoje su M. H.. Jis (M. K.) nežino, kokiomis aplinkybėmis automobilis atsidūrė pas M. H.. Kiek jie kalbėjo, M. H. pats to irgi neatsimena. Jis nežino ką M. H. darė 2022 m. spalio 1 d., jis nežinojo, kad M. H. girtas vairuos įmonei priklausantį automobilį. Taigi, iš liudytojo paaiškinimų, kuriems prieštaraujančių duomenų byloje nėra, darytina išvada, kad byloje nėra pagrindo teismui konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos darydamas nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 1490 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo M. H. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis M. H. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo M. H. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš M. H. išieškotina automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 1490 eurų.

Kaltinamajam M. H. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – M. H. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi prie bylos medžiagos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate (P. Vileišio g. 20C, Vilnius) – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“, o paimti dokumentai – leidimas gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžintini M. H..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

M. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. H. paskirti 50 MGL, tai yra 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Paskirti M. H. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. H. išieškoti automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1490 (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt) eurų. 

Kaltinamajam M. H. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – M. H. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos medžiagos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate (P. Vileišio g. 20C, Vilnius) – perduoti saugoti VĮ „Regitra“, o paimtus dokumentus – leidimą gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti M. H..

Išaiškinti M. H., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                         Aušra Ragelienė