VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Trucklita“ ieškinį atsakovams BUAB „Grista“ ir Š. G. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (dokumentinio proceso tvarka), prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 4178,80 skolos, 1000,00 Eur dydžio baudą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. šalys ieškovė su atsakove UAB“Grista“ pasirašė Mechanizmų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei statybinių mechanizmų - buldozerį CAT-D6K su mechanizatoriumi. Atsakovas Š.G. už pateiktų sąskaitų-faktūrų apmokėjimą laidavo asmeniškai. Už suteiktas prekes atsakovei UAB „Grista“ buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kurios neapmokėtos, todėl susidarė 4178,80 Eur dydžio skola.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. Preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai ir ieškovo UAB „Trucklita“ naudai solidariai iš atsakovų UAB „Grista“ ir Š. G. priteista 4178,80 Eur skolos, 1000,00 Eur dydžio bauda, 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5178,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-12-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 458,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (po 229,00 Eur).
Atsakovas Š. G. pateikė prieštaravimus dėl Preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė nesutinkantis su ieškiniu, nes niekada nelaidavo už atsakovę UAB „Grista“, kad pastaroji tinkamai ir laiku įvykdys sutartinius įsipareigojimus. Taip pat nurodė, kad jis nepasirašė Sutarties ir apie jos sudarymą nieko nežino, o 2019 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus m. 16-ajame notaro biure buvo sudaryta UAB „Grista“ Akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kuria jis (atsakovas) pirkėjui J. L. pardavė 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Grista“ akcijų.
Ieškovė atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Trucklita" su UAB „Grista" pasirašė Mechanizmų nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Trucklita" išnuomojo statybinį mechanizmą - buldozerį CAT-D6K su mechanizatoriumi, o UAB „Grista“ sumokėjo 1000,00 Eur avansą ir per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos įsipareigojo visiškai atsiskaityti (Sutarties 2.1 punktas). Nei vienas atsakovas neginčija, kad ieškovė UAB „Trucklita" ir atsakovė UAB „GRISTA" pasirašė 2019 m. rugpjūčio 22 d. Mechanizmų nuomos sutartį ir atsakovė UAB „Grista" tinkamai neatsiskaitė pagal pasirašytą Sutartį, todėl susidarė įsiskolinimas bendrai 5178,80 Eu sumai. Atsakovas Š. G. nesutinka, kad laidavo pagal 2019 m. rugpjūčio 22 d. Sutartį ir laiko nepagrįstu Preliminarų teismo sprendimą. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad Š. G. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo UAB „Grista“ vadovu (direktoriumi). Nors Akcijų perleidimo sutartis buvo pasirašyta 2019 m. rugpjūčio 22 d., tačiau notaro patvirtinta tik 16.20 val., o ieškovė atsakovui sutartį pateikė 10.46 val. Todėl Mechanizmų nuomos sutarties pasirašymo dieną (2019-08-22) už UAB „Grista" veiklos organizavimą buvo atsakingas būtent atsakovas Š. G., žinojęs ir turėjęs žinoti apie pasirašytą Sutartį. Vertinant atsakovų ketinimus, matyti, kad iš esmės jų valia buvo tokia pati, t.y., kad būtų sudaryta Mechanizmų nuomos sutartis. Taigi, UAB „Grista" pasirašius 2019 m. rugpjūčio 22 d. Mechanizmų nuomos sutartį, abu atsakovai, nes tuo metu bendrovės direktoriumi ir akcininku dar buvo Š. G., tapo bendraskoliais pagal iš Sutarties atsiradusią prievolę tinkamai atsiskaityti.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Akvilė Gargasaitė iš esmės palaikydama ieškinio reikalavimus ir atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodytus argumentus, prašo palikti nepakeistą Preliminarų sprendimą.
Teismo posėdžio metu atsakovas Š. G. ir jo atstovas advokatas Romas Žėkas iš esmės palaikydami prieštaravime nurodytus argumentus, prašo panaikinti Preliminarų sprendimą ir šio atsakovo atžvilgiu ieškinį atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsniu, atsižvelgdamas į šalių prašymus, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.
Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove UAB „Grista“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudarė Mechanizmų nuomos sutartį Nr. 19-06-12-242, kurios objektas - buldozerio CAT-D6K nuoma su mechanizatoriumi (Sutarties 1.1 punktas). Pagal Sutarties 2.1 punktą iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Grista“ sumoka ieškovei 1000,00 Eur avansą, o pagal Sutarties 2.1 punktą – atsakovė turi atsiskaityti su ieškove kiekvieną mėnesį per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Avansinis apmokėjimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 27 d.. Sutarties 2.2 nustatyta, kad UAB „Grista“ direktorius Š. G. už sąskaitos - faktūros apmokėjimą laiduoja asmeniškai. Už suteiktas paslaugas ieškovė išrašė PVM sąskaitas - faktūras: 2019-08-30 Serija TRUC Nr. 00603, suma - 2734,60 Eur (apmokėjimo terminas iki 2019-09-18); 2019-09-17 Serija TRUC Nr. 00608, suma - 2444,20 Eur (apmokėjimo terminas iki 2019-09-30). Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė Sutartį pasirašymui pateikė atsakovei 2019 m. rugpjūčio 22 d. 10.46 val. Atsakovas Š. G. 2019 m. rugpjūčio 22 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi J. L. pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausančias 100 vnt. paprastųjų vardinių materialiųjų UAB „Grista“ akcijų. Šios Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisė į parduodamas akcijas pereina iš pardavėjo pirkėjui nuo Sutarties pasirašymo ir indosamentų bendrovės akcijose padarymo momento. Vilniaus m. 16-ojo notaro biuro notarė D. J. minėtą sutartį patvirtino 2019 m. rugpjūčio 22 d. 16.20 val. Iš Juridinių asmenų registro centro duomenimis, kad atsakovas Š. G. UAB „Grista“ vadovu buvo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2019 m. rugs4jo 26 d. (įgaliojimų pabaigos data 2019-08-30).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie) (CPK 176, 185 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje duomenų, kad atsakovai pilnai atsiskaitė su ieškovu už suteiktas paslaugas, nėra (CPK 185 straipsnis, 179 straipsnis). Ieškovas susidariusią skolą prašo priteisti solidariai iš atsakovo UAB „Grista“ ir laiduotojo Š. G.. Byloje nėra ginčo dėl skolos sumos. Atsakovas Š. G. savo nesutikimą su ieškiniu grindžia vien tuo, kad jis pagal 2019-08-22 Mechanizmų nuomos sutartį nelaidavo, jos nepasirašė, kadangi 2019-08-22 pasirašė Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl skolos priteisimas iš jo yra nepagrįstas.
Prievolių įvykdymo užtikrinimas – civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas – prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais.
Pagal CK 6.76 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra vienas iš prievolės užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Laidavimo sutarties pagrindu, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Esant laidavimui, yra dvi prievolės: pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios prievolės akcesorinė (papildoma, šalutinė) prievolė, siejanti kreditorių ir laiduotoją (CK 6. 76 straipsnio 2 dalis). Laidavimo akcesoriškumas reiškia, kad, tik pagrindiniam skolininkui prievolės neįvykdžius, atsiranda laiduotojo solidarioji pareiga. Laidavimas, kaip skolininko prievolės užtikrinimo priemonė, įgalina kreditorių gauti visišką visų savo reikalavimų patenkinimą (t. y. ir papildomų, tokių kaip palūkanos, netesybos ir pan.) patenkinimą tuo atveju, jei skolininkas pažeidžia savo sutartinę prievolę, nebent laiduotojo įsipareigojimų apimtis sumažinama laidavimo sutartyje. Taigi laidavimo apimtį nulemia laiduotojo įsipareigojimų pagal sutartį apimtis. Negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinama iki skolos dydžio (CK 6.78 straipsnio 2 dalis) – taigi akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės ir negali šios viršyti. Laiduotojas atsako tiek pat, kiek ir skolininkas pagal sutartį (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą, t. y. už skolininko prievolę visa apimtimi, nebent laidavimo sutartis nustatytų kitaip (CK 6.81 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 3K-7-229/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. 3K-7-61/2011).
Sutarties sudarymui esminę reikšmę turi šalių ketinimai ir valia (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), o ypač jeigu sudarant sutartį dalyvauja daugiau nei du subjektai. Sandoryje dalyvaujanty asmeys, turintys vienodą, tą patį ketinimą ir išreiškiantys bendrą valią, atitinkamai įstoja į kurios nors iš sutarties šalių pusę ir tuo pačiu atsiranda kreditorių arba skolininkų daugetas iš sutarties kylančios prievolės.
Nagrinėjamo ginčo atveju, atsakovė UAB “Grista” pasirašė konsensualinę Mechanizmų nuomos sutartį, kai šalių teisės ir pareigos atsirado nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių - ieškovės ir atsakovės UAB “Grista”, priešpriešinė valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis, 6.154 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.160 straipsnio 1 dalis). Vertinant atsakovų UAB “Grista” bei Š. G. ketinimus laiduojant pagal Mechanizmų nuomos sutartį, yra pagrindas išvadai, kad iš esmės atsakovų valia buvo bendra – statybinio mechanizmo nuoma. Taigi, pasirašydami sutartinius dokumentus (Mechanizmų nuomos sutartį) atsakovai išreiškė bendrą, vieną ir tą patį ketinimą, taigi abu bendrai buvo vienos iš sutarties šalių pusėje ir tapo nuomotojo bendraskoliais pagal iš Sutarties atsiradusią prievolę - moėkti nuomos mokestį už išsinuomotą daiktą. Nors sutarties šalies sutikimas sudaryti sutartį gali būti išreikštas ne tik viename, bet keliuose dokumentuose, vis gi asmens valią išreiškia ir to asmens elgesys tam tikromis aplinkybėmis ir situacijoje (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.65 straipsnio 2 dalis, 1.67 straipsnis). Konkrečiu atveju, nors atsakovas Š. G. su ieškove nesudarė atskiros laidavimo sutarties, tačiau jis išreiškė pagrindinio bendraskolio valią ir prierašas (Sutartties 2.2 punktas) buvo sudėtinė Mechanizmų nuomos sutarties dalis. Taigi, atsakovas Š. G. savo veiksmais ir elgesiu išreiškė sutikimą ir valią kartu su atsakove UAB “Grista” būti ieškovės solidariuoju bendraskoliu ir sutarties sudarymo metu abiems atakovams atsirado solidarioji bendraskolių prievolė.
Konkrečiu atveju, nors atsakovas Š. G. savo, kaip bendraskolio, prievolę ginčija argumentuodamas tuo, kad nepasirašinėjo Mechanizmų nuomos sutarties, nes tą dieną pasirašė Akcijų pirkimo pardavimo sutartį, tačiau tokius atsakovo teiginius paneigia byloje nustatytos aplinkybės, - Sutarties projektas atsakovui buvo išsiųstas 2019 m. rugpjūčio 22 d. 10.46 val., o Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta 2019 m. rugpjūčio 22 d. tik 16.20 val., t.y. praėjus daugiau nei 5 valandoms. Be to, avansinis mokėjimas atliktas 2019 m.rugpjūčio 27 d., o atsakovas Š. G. UAB “Grista” įmonės vadovu buvo iki 2019 m. rugpjūčio 30 d.. Taigi, iš išdėstyto matyti, kad nors atsakovas Akcijų pirkimo - pardavimo sutartį pasirašė tą pačią dieną kaip ir sudaryta Mechanizmų nuomos sutartis (2019-08-22), tačiau iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. jis buvo įmonės vadovu, o taip pat asmeniu atsakingu už įmonės veiklos organizavimą, todėl jis negalėjo nežinoti apie Mechanizmų nuomos sutarties sudarymą, o tuo pačiu ir savo, kaip laiduotojo, prisiimtą atsakomybę. Konstatavus, kad ieškovė įrodė pareikšto reikalavimo pagrįstumą, ieškinys yra tenkinamas.
CK 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. 2019 m. rugpjūčio 22 d. Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad už laiku neapmokėtą PVM sąskaitą-faktūrą atsakovas apmoka ieškovui 1000,00 Eur baudos. Kadangi atsakovai savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai solidariai iš atsakovų 1000,00 Eur baudą už apmokėjimo termino praleidimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi ir 2 straipsnio 5 dalimi, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 8 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (5178,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 58,00 Eur žyminis mokestis bei 1050,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, viso 1108,00 Eur. Konkrečiu atveju teismas nemato pagrindo mažinti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes jos procesinis elgesys yra tinkamas, sąžiningas, ieškinys paduotas pagrįstai, todėl vertinant teisinių paslaugų kompleksiškumą, bylos sudėtingumą, ieškovės atstovo dalyvavimą teismo posėdyje ir elgesį proceso metu, tenkinamas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš atsakovų, jos naudai priteistina 1108,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 554,00 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 268-270, 279, 430 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Grista“, į.k. 303220218, ir Š. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Trucklita“, į.k. 225899190, naudai 4178,80 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 80 ct) skolos, 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) baudos, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5178,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-12-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 1108,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 554,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) iš kiekvieno atsakovo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Teisėja Gražina Žukauskienė