Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3.-4834-888/2016
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08986-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.4.5; 2.4.11; 2.14.3
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. rugsėjo 26 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė,
sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, Salomėjai Muralienei, Kristinai Nekrošienei, Editai Ugianskienei ir Vidai Dambrauskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K. ir jo įgaliotai atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,
institucijos, surašiusios byloje administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotiems asmenims – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniajai specialistei L. M. ir vedėjai V. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 5110 straipsnio 1 dalį, 85 straipsnio 7 dalį, 85 straipsnio 6 dalį, 85 straipsnio 5 dalį, 85 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
A. K. 2015 m. balandžio 13 d., apie 00.30 val., Kauno r. sav. teritorijoje esančiame MŽK ,, (duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete:
1) nepateikė medžioklinio šautuvo apžiūrai, bandė pasišalinti iš įvykio vietos, nereagavo į teisėtus reikalavimus sustoti, nepateikė dokumentų, elgėsi agresyviai ir įžūliai, tuo kliudydamas vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę ir tokiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį;
2) medžiojo naudojant draudžiamą medžioklėje naudoti įrankį - naktinio matymo priedėlį Dedal NV-DK-2 Nr. 98447 ir tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9 punktą;
3) medžiokliniu šautuvu sumedžiojo gyvūną (šerną), kurio sumedžioti neturėjo teisės (leidimas laikyti (nešiotis) ginklą panaikintas) ir tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos taisyklių 58.2.2 punktą;
4) turėdamas užtaisytą (šovinys lizde ir dėtuvė prijungta prie ginklo) ir į dėklą neįdėtą medžioklinį šautuvą medžiojo ir buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie šį medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape medžioklės lapas Nr. 0015 ir tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1 punktą;
5) turėdamas užtaisytą (šovinys lizde, dėtuvė prijungta) ir į dėklą neįdėtą medžioklinį šautuvą pažeidė saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus, kai medžioklės ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius reikiamus dokumentus, o nešiojamas ir vežiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu ir tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 61 ir 62 punktą.
Apklaustas teismo posėdžio metu A. K. nepripažino padaręs administracinius teisės pažeidimus. Jis teismui parodė, kad medžioklėje nedalyvavo. Jis tik atlydėjo į medžioklę savo sūnų A. K.. Atvažiavus paimti sūnaus iš lupyklos, prie automobilio pribėgęs pareigūnas M. T., atidaręs dureles, pripurškė jam dujų, o tik paskui pradėjo aiškintis. M. T. jį spardė, pradėjo dėti antrankius, jis pagalvojo, kad užpuolė banditai. Pareigūnai V. S. ir M. T. be jokio sutikimo atliko kratą automobilyje. Jo metu jie paėmė šautuvą Sauer, dėklą, naktinio matymo prietaisą. Šautuvas priklauso jo sūnui A. K., kuris tą dieną medžiojo. Medžioklės metu sūnus pametė piniginę, todėl nuėjo jos ieškoti, o šautuvą paliko G. V.. Jam pačiam įvykio metu buvo lūžusi kairė ranka, todėl jis fiziškai negalėjo šaudyti ir sumedžioti šerno. Medžioklės vadovas medžioklės lape pažymėjo, kad šerną nušovė jo sūnus A. K.. Naktinio matymo priedėlis yra jo, tačiau šis monokuliaras nėra ginklo priedelis (2 t., b. l. 125-126).
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas M. T. parodė, kad 2015 m. balandžio 12 d. vakare jis su inspektoriumi V. S. pradėjo reidą. Reidas buvo skirtas akcijai „Lydeka“ ir pradėtas nuo vandens telkinių tikrinimo. Naktį iš 2015 m. balandžio 12 d. į 2015 m. balandžio 13 d., važiuojant keliu Vandžiogala–Domeikava, šalutiniame lauko kelyje jie pamatė įtartiną automobilį. Įtarimą sukėlė tai, kad minėtas automobilis buvo MŽK ,,(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete, važiavo vis sustodamas, buvo su atidarytais keleivio pusės langais, todėl kilo įtarimas, kad gali būti brakonieriaujama. Su naktinio matymo prietaisu apžvelgę automobilį pastebėjo, kad automobilyje naudojamasi naktinio matymo prietaisu, kuris turi infraraudonųjų spindulių pašvietėją. Automobilis pavažiavęs kelis šimtus metrų sustojo, kaip išsiaiškino vėliau, automobilyje buvę asmenys pamatė šernus. Jie nusprendė patikrinti automobilį. Privažiavo, iš automobilio išlipo V. S., jie buvo apsirengę Gamtos apsaugos liemenėmis, įjungę švyturėlius. Iš tikrinamo automobilio išlipo G. V.. Jis pastebėjo, kad tikrinamame automobilyje sėdi dar vienas asmuo (įvardijo, kad asmuo, kurį jis mini – A. K.), kuris laikė ginklą, su dešine ranka užantyje turėjo kažką paslėpęs. V. S. tai pamatęs, pastarajam pasakė, kad gal slepia naktinį. Kai šis atsisuko, ginklą laikęs A. K. vamzdį buvo nukreipęs į juos. Jis atidarė automobilio dureles, bandė paimti ginklą ir susistumdė su ginklą laikiusiu A. K.. Ginklas buvo užtaisytas, jo dėklas buvo ant priekinės keleivio sėdynės. Ginklą pavyko paimti ir jis buvo padėtas į tarnybinį automobilį. Po to, A. K., sėdėjęs ant galinės sėdynės, bandė pasišalinti. Jis A. K. liepė sustoti, pradėjo vytis, įspėjo, jog bus panaudotos tarnybinės dujos ir antrankiai. A. K. neragavo, todėl buvo panaudotos tarnybinės dujos ir uždėti antrankiai. Ginklą laikęs A. K. atsisakė pateikti medžiotojo bilietą, leidimo ginklui nepateikė, nes jo neturėjo. Be to, A. K. įvykio metu buvo apsirengęs kamufliažine (maskuojančia) apranga. Įvykio metu nesimatė, kad A. K. turėtų sveikatos negalavimų. Kadangi vyko konfliktinė situacija, jam su V. S. buvo sunku susitvarkyti, iškvietė kitus pareigūnus. Buvo apžiūrėtas ir pas A. K. rastas naktinio matymo prietaisas (monokuliaras), o apžiūrėjus automobilį, bagažinėje buvo rasta šerno skerdiena. Iš po įvykio apklausto P. K. parodymų sužinojo, kad medžioklėje dalyvavo A. K., todėl padarė išvadą, kad šis ir sumedžiojo šerną. (2 t., b. l. 151-156).
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad įvykio dieną, kartu su inspektoriumi M. T. jis dalyvavo reide. Grįžtant iš reido, apie 00.30 val., kelyje Domeikava–Boniškės, pastebėjo automobilį, kuris važiavo įtartinai - pavažiuodavo ir vėl sustodavo, pavažiuodavo ir vėl sustodavo. Stebint pro naktinio matymo prietaisą, matėsi iš automobilio šviesos spindulys, tai reiškė, kad įtartiname automobilyje buvo naudojamas naktinio matymo prietaisas. Privažiavus prie įtartino automobilio, jiems priėjus, iš automobilio išlipo G. V., šone ant galinės sėdynės už vairuotojo buvo įremtas medžioklinis graižtvinis šautuvas ir gale sėdėjo A. K.. M. T. atidarius automobilio dureles pasižiūrėti dėl šautuvo, A. K. šautuvo neatidavė, priešinosi jį atiduoti. Pabandžius paimti šautuvą, jis buvo nukreiptas tiesiai į M. T. krūtinę, pilvą. A. K. viena ranka laikė už šautuvo buožės prie nuleistuko, o kita ranka laikė užantyje naktinio matymo prietaisą (priedėlį). Jis pasakė M. T., kad yra priedėlis. Šautuvas buvo paimtas, M. T. įdėjo jį į tarnybinį automobilį. Pradėjus bendrauti su G. V., A. K. bandė pasišalinti, peršoko per melioracijos griovį. M. T. jį pasivijo ir atsivedė prie automobilio. Kiek jam žinoma, sulaikant A. K. buvo panaudotos dujos ir antrankiai. Taip pat jie išsikvietė pastiprinimą. G. V. ir A. K. su jais bendravo pakeltu tonu, A. K. įžeidinėjo juos keiksmažodžiais. Belaukiant pastiprinimo jie apžiūrėjo ginklą, atitraukiant šautuvo spyną, vienas šovinys buvo įleistas į lizdą, tai reiškia, jog šautuvas buvo užtaisytas. Šautuvo dėtuvėje buvo du šoviniai. Tiek A. K., tiek G. V. juos plūdo, paprašius pateikti medžioklės dokumentus, A. K. piktybiškai jų nepateikė. Atvažiavus policijos pareigūnams T. K. ir D. J., po kurio laiko atvažiavo A. K. sūnus A. K.. Tik atvykus pastiprinimui, A. K. pateikė sūnaus medžiotojo bilietą, parodė, kad sūnus sumedžiojo šerną. A. K. buvo apsirengęs medžiokliniais rūbais, automobilyje jis taip pat matė ant kilimėlio padėtą naktinio matymo prietaisą. Ar A. K. butų sužalotas, jis nematė. Bagažinėje buvo rasta šerno mėsa (2 t, b. l. 156-159).
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas T. K. parodė, kad 2015 m. balandžio 13 d., nakties metu, apie 01 val. 00 min., jam paskambino D. J. ir pasakė, kad reikalinga tarnybinė pagalba, kadangi inspektorius M. T. sulaikė pažeidėją. Nuvykus kartu su D. J. į įvykio vietą, jie pamatė du automobilius, šalia jų stovinčius keturis asmenis. Tarp jų buvo vyresnysis specialistas M. T. ir neetatinis inspektorius V. S.. Atvykus paaiškėjo, kad jie sulaikė A. K. ir G. V.. Specialistas M. T. paaiškino, kad šie piliečiai važiavo visureigiu, A. K. su savimi turėjo užtaisytą medžioklinį graižtvinį šautuvą ir draudžiamą naktinio matymo priedėlį. Džipo kuzove matėsi skerdiena. Taip pat M. T. paaiškino, kad A. K. nepateikė medžioklės lapo, medžiotojo bilieto ir leidimo nešiotis ginklus. Po kurio laiko privažiavo dar viena mašina, iš kurios išlipęs asmuo prisistatė A. K., kuris pateikė medžiotojo bilietą. A. K. buvo su medžiokline apranga, sužalojimo ant jo kūno nesimatė. Pas jį buvo rastas medžioklinis graižtvinis ginklas, su savimi jis taip pat turėjo naktinio matymo taikiklį. Kiek jam žinoma, pas A. K. rastas ginklas buvo užtaisytas. Įvykio metu taip pat buvo aiškinamosis šerno medžioklės aplinkybės, bandoma susisiekti su medžioklės vadovu, jog atvežtų medžioklės lapą (2 t., b. l. 149-151)
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas D. J. parodė, kad 2015 m. balandžio 13 d., apie 01 val. nakties, gavo pranešimą, kad M. T. reikalinga pagalba. Atvykus į įvykio vietą kartu su kolega T. K., jie rado V. S., M. T. ir A. K.. Kolegos jiems paaiškino, kad pas sulaikytus asmenis, kurie buvo su džipu, rastas medžioklinis šautuvas, naktinio matymo prietaisas, o A. K. bandė pasišalinti iš įvykio vietos, atsisakė pateikti visus dokumentus, susijusius su medžiokle. A. K. buvo apsirengęs medžiokliniais rūbais. Automobilyje buvo taip pat rasta šerno skerdiena, kaip suprato, prieš tai vykusios medžioklės laimikis. Po kurio laiko atvyko A. K. sūnus, padavė medžiotojo pažymėjimą. Jis pats taip pat prašė A. K. dokumentų, jis atsisakė juos pateikti, motyvuodamas, jog medžioja jo sūnus, o ne jis, ir sūnus tuoj ateis ir atsineš visus dokumentus, bandė įrodinėti, kad naktinio matymo priedėlis yra legalus ir teisėtas. Aplinkos apsaugos pareigūnas M. T. buvo su tarnybine uniforma, o V. S. buvo su ryškios spalvos liemene, su Gamtos apsaugos skiriamaisiais ženklais (2 t., b. l. 185-186).
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas M. D. parodė, kad 2015 m. balandžio 14 d. į Aplinkos apsaugos inspekciją buvo atvykęs F. G., kuris yra medžioklės vadovas, atvežė medžioklės lapą. F. G. raštu jokių parodymų nedavė, nieko nerašė, dėl šių aplinkybių jis buvo surašęs tarnybinį pranešimą (b. l. 28) (2 t., b. l. 159-160).
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas G. V. parodė, kad apie įvykusią medžioklę jis yra pateikęs rašytinį paaiškinimą byloje, įvykio metu jis buvo su A. K., kuriam buvo lūžusi kairė ranka. Kadangi A. K. pats negalėjo vairuoti dėl lūžusios rankos, o sūnų A. K. turėjo nuvežti į medžioklę, kadangi šis neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl jis sutiko padėti ir pavairuoti automobilį. Jie susitiko prie parduotuvės, nuvežė A. K. sūnų medžioti į bokštelį, o patys nuvažiavo pažiūrėti sandėlio. Jiems paskambino ir pranešė, kad nušautas šernas, kadangi A. K. buvo lūžusi ranka, šerną į automobilį padėjo įkelti F. G.. Įkėlus šerną A. K. pamatė, kad pametė piniginę su dokumentais, todėl persirengė kelnes, batus ir išėjo jų ieškoti. Kadangi jis turėjo šautuvo leidimą, medžioklės bilietą, A. K. jam perdavė šautuvą, dėklą supakavo ir paliko saugoti mašinoje, o jis su A. K. nuvažiavo lupti šerno. Nulupus šerną, jiems begrįžtant, privažiavo Gamtos apsaugos pareigūnai, jie privažiavo be švyturėlių, be šviesų, automobilio gale sėdėjo A. K., šautuvas buvo padėtas už jo, keleivio pusėje. Šautuvas buvo neužtaisytas. Gamtos apsaugos pareigūnai neprisistatę pripurškė dujų, čiupo už šautuvo, už naktinio žiūrono, spyrė A. K., bandė uždėti antrankius. A. K. nesipriešino. Bagažinėje buvo sudėta šerno skerdiena, A. K. rūbai. Kaip buvo apsirengęs A. K., jis neprisimena. Šerną sumedžiojo A. K.. (2 t., b. l. 169-171).
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas F. G. parodė, kad buvo medžioklės vadovas, prieš medžioklę pas jį buvo atvažiavę Andrejus ir A. K. bei G. V.. Jis A. K. įrašė į medžioklės lapą ir išvyko medžioti. Jis, A. K., A. K. ir G. V. važiavo su atskiromis mašinomis. Jis parodė šiems, kur tykoti bebrų, o jei pradės temti, tai parodė, jog galės eiti tykoti į bokštelį šernų. Apie 22 val. jam paskambino, ar A. K. ar A. K., tiksliai neprisimena, pranešė, kad nušovė šerną. Jis privažiavęs prie jų pakrovė šerną ir visi nuvažiavo prie medžiokles namuko. A. K. pamatė, kad pametė dokumentus ir piniginę. Jam pasakė, palikti ginklą ir eiti ieškoti pamestų daiktų, tuo tarpu jis, A. K., G. V. ir po to prisijungęs P. K. atvažiavę į namuką darinėjo šerną. Šernieną išsidalino. Jie medžiojo tauro klubo teritorijoje, Vandžiogalos – Domeikavos seniūnijoje. Kur po to išvažiavo A. K. su G. V., jis nežino. Prie jo A. K. atidavė ginklą G. V., matė, kad ginklą atidavė neužtaisytą ir dėkle. Pagal medžioklės lapą, šerną nušovė A. K.(2 t., b. l. 171-173).
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad įvykio dieną su tėvu A. K. važiavo į Vandžiogalą, į medžioklę. Prie parduotuvės paėmė G. V. ir visi trys nuvažiavo pas F. G.. F. G. jį užrašė į medžiotojų lapą. F. G. jam pasakė, jog jei nieko nenušausiąs, eiti į bokštelį pamiškėje. Kadangi jis nieko nenušovė, nuėjo į bokštelį ir praėjus valandai nušovė šerną. Nušovęs šerną paskambino tėvui, kad atvažiuotų padėti. Atvažiavęs A. K., taip pat F. G. su G. V. padėjo nutempti šerną iki mašinos. Persirenginėjant jis pasigedo piniginės su dokumentais. F. G. jam pasakė, kad su šautuvu eiti negalima ir kad G. V. turi šautuvui leidimą, todėl jis ginklą išardė, išėmė dėtuvę. Patikrino, ar nieko nėra, sudėjo į dėklą, ginklą paliko neužtaisytą, uždarė viską ir pasiėmęs prožektorių su telefonu, išėjo ieškoti piniginės. Radęs piniginę, einant link kelio, kur jį buvo paleidę, pamatė stovinčią tėvo ir Gamtos apsaugos mašiną. Apsaugininko paprašius, jis padavė medžiotojo bilietą (2 t., b. l. 173 – 174).
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas P. K. parodė, kad įvykio dieną jis medžiojo bebrus, kitai medžiotojų grupei vadovavo F. G.. Apie 22 val. jam paskambino F. G., paklausė pastarojo, ar šis padės išdoroti šerną. Po 10-15 min. privažiavo F. G., A. K. ir jo draugas G. V., išėmė šerną. Padėjo išdarinėti šerną, apie 23 val. – 23 val. 30 min. išsiskirstė. Kadangi darinėjant šerną kalba buvo, kad ji sumedžiojo „A.“, galima buvo manyti, kad jį sumedžiojo A. K.. Jis buvo apklaustas pareigūnų, pateikė paaiškinimą, kuriame teisingai nurodė visas įvykio aplinkybes (3 t., b. l. 19-20).
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas K. M. parodė, kad iš gauto administracinio teisės pažeidimo protokolo jis žinojo, kad medžioklėje dalyvavo trys asmenys – F. G., A. K. ir padėjo G. V.. Jis apklausinėjo P. K., jo paaiškinime surašė tai, ką pasakė šis. P. K. jį perskaitė, dėl šerno nušovimo aplinkybių, jis paaiškino tai, kas buvo parašyta jo paaiškinime. Pasak P. K., kadangi šernas buvo darinėjamas nuo 22 val. 00 min. – 23 val. 50 min., jis paklausė, kas tas laimingasis, jam buvo pasakyta kad A. K., medžioklės vadovas patvirtino tą patį (3 t., b. l. 18-19).
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas Tomas Barkauskas parodė, kad patvirtino nutarimą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Paaiškino, kad specialistas nutarime atsižvelgė ne į pačią Kauno apylinkės teismo nutartį, o į jos priėmimo datą. Administracinio teisės pažeidimo byla tuo metu buvo pas pareigūną, kuris kontroliavo bylą. Nutarimas surašytas nedarbo dieną (sekmadienį), kadangi Gyvosios gamtos inspekcija išskirtiniais atvejais (akcijos, neršto metu) gali dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitą, o tuo metu pagal sudarytą darbo grafiką buvo specialisto darbo diena (2 t., 168-169).
Apklaustas teismo posėdžio metu specialistas T. B. parodė, jog jis surašė specialisto išvadą byloje ir joje nustatė, kad pateiktas tirti prietaisas yra naktinio matymo monokuliaras, bet jis nėra ginklo priedelis kaip naktinis taikiklis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011-11-30 posėdžio protokolu Nr. 13, šiam naktinio matymo monokuliarui yra taikomi naktiniams taikikliams (A kategorijos ginklų priedėliams) nustatyti apyvartos reikalavimai. Daiktas savaime nėra naktinis taikiklis, bet jam apyvartos reikalavimai taikomi tokie patys kaip ir naktiniam taikikliui. Monukuliarą priskirė naktiniams taikikliams dėl to, kad jį galima be papildomo perdarymo pritvirtinti prie ginklo (3 t., b. l. 17-18).
Dėl tyčinio kliudymo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo nepripažino, teismui parodė, kad neprivalėjo pateikti medžioklinio šautuvo apžiūrai ir dokumentų, kadangi nemedžiojo, iš įvykio vietos pasišalinti nebandė ir nesipriešino, agresyviai ir įžūliai nesielgė (2 t., 125-126), tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visų pirma, įrodo liudytojų M. T. ir V. S. parodymai. Liudytojas M. T. parodė, kad įvykio dieną pastebėjo įtartiną automobilį. Sustabdė minėtą automobilį, iš jo išlipo G. V.. Automobilyje sėdėjo ir A. K., kuris laikė ginklo vamzdį buvo nukreipęs į juos. Jis bandė paimti ginklą ir susistumdė su ginklą laikiusiu A. K.. Po to, A. K. bandė pasišalinti. Jis A. K. liepė sustoti, pradėjo vytis, įspėjo, jog bus panaudotos tarnybinės dujos ir antrankiai. A. K. neragavo, todėl buvo panaudotos tarnybinės dujos ir uždėti antrankiai. Ginklą laikęs A. K. atsisakė pateikti medžiotojo bilietą, leidimo ginklui nepateikė (2 t., b. l. 151-156). Liudytojo M. T. nurodytas aplinkybes patvirtino ir kartu į įvykio vietą atvykęs liudytojas V. S., kuris taip pat parodė, kad A. K. šautuvo neatidavė, priešinosi jį atiduoti. Pabandžius paimti šautuvą, jis buvo nukreiptas tiesiai į M. T. krūtinę, pilvą. A. K. bandė pasišalinti, peršoko per melioracijos griovį, kolega M. T. jį pasivijo, kiek jam žinoma, panaudojo dujas ir antrankius, ir atsivedė prie automobilio. A. K. su jais bendravo pakeltu tonu, A. K. įžeidinėjo juos keiksmažodžiais. A. K. juos plūdo, paprašius pateikti medžioklės dokumentus, piktybiškai jų nepateikė (2 t, b. l. 156-159). Liudytojų M. T. ir V. S. nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojas T. K., kuris parodė, kad į įvykio vietą atvyko kaip pastiprinimas, įvykio aplinkybes jam papasakojo M. T. ir V. S., A. K. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų pateikti dokumentus (2 t., b. l. 149-151), o liudytojas D. J. taip pat parodė, kad įvykio dieną į įvykio vietą išvyko kaip pastiprinimas, jis pats prašė A. K. dokumentų, jis atsisakė juos pateikti, motyvuodamas, jog medžioja jo sūnus, o ne jis (2 t., b. l. 185-186). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kuriais jie patvirtino esmines tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 20-22, 26-27), kadangi šių liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, taip pat pažymėtina, jog liudytojai yra valstybės tarnautojai, vykdantys įstatymu jiems pavestas funkcijas, veikę teisėtai ir savo įgaliojimų ribose, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi. Teismas nelaiko objektyviais ir nesivadovauja liudytojo G. V. parodymais, kadangi jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugas, įvykio vietoje buvo su A. K., todėl šis liudytojas nėra suinteresuotas duoti teismui objektyvių parodymų apie pažeidimo, dėl kurio padarymo yra kaltinamas A. K., įvykdymo aplinkybes, priešingai, situaciją vertina subjektyviai ir yra suinteresuotas padėti išvengti A. K. administracinės atsakomybės. A. K. kaltę taip pat patvirtina ir byloje surinkta ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 t., b. l. 4-6), aktas (1 t., b. l. 9-14), M. T. paaiškinimas (1 t., b. l. 39), V. S. paaiškinimas (1 t., b. l. 41), D. J. paaiškinimas (1 t., b. l. 43), CD su vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 66).
ATPK 5110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tyčinis kliudymas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus, užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.
Pažymėtina, kliudymas vykdyti kontrolę gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, jo pasireiškimo formų įstatymas nedetalizuoja; priklausomai nuo atliekamos kontrolės pobūdžio jos gali būti įvairios: neįleidimas į įmonės teritoriją ar jos dalį, tam tikrų patikrinimo objektų slėpimas, dokumentų apie tikrinamus objektus nepateikimas ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai teisės aktais įgaliotam vykdyti atitinkamą kontrolę pareigūnui ar institucijai nepateikiami dokumentai, be kurių kontrolė negalima, toks asmens neveikimas yra kliudymas ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9/2013, Nr. 2AT-22-2013).
Įvertinus liudytojų M. T. ir V. S., apklaustų teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė ginklo, bandė pasišalinti, atsisakė pateikti medžiotojo bilietą, leidimo ginklui nepateikė, plūdosi necenzūriniais žodžiais (2 t., b. l. 151-156, b. l. 156-159), taip pat atsižvelgiant į byloje esančius aukščiau išvardintus rašytinius duomenis, darytina išvada, kad yra neabejotinai įrodyta, jog A. K. 2015 m. balandžio 13 d., apie 00.30 val., Kauno r. sav. teritorijoje esančiame MŽK ,, (duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete nepateikė medžioklinio šautuvo apžiūrai, bandė pasišalinti iš įvykio vietos, nereagavo į teisėtus reikalavimus sustoti, nepateikė dokumentų, elgėsi agresyviai ir įžūliai, tuo kliudydamas vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę ir tokiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto ATPK 5110 straipsnio 1 dalyje sudėtis. A. K. kaltas dėl šio teisės pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.
Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimo
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo nepripažino, teismui parodė, kad neturėjo užtaisyto ir į dėklą neįdėto medžioklinio šautuvo, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visų pirma, įrodo liudytojų M. T. ir V. S. parodymai. Liudytojas M. T. parodė, kad įvykio dieną sustabdytame automobilyje buvo A. K., kuris laikė ginklą, ginklas buvo užtaisytas, ginklo dėklas buvo ant priekinės keleivio sėdynės (2 t., b. l. 151-156). Liudytojas V. S. parodė, kad įvykio dieną, belaukiant pastiprinimo, jie apžiūrėjo ginklą, atitraukiant šautuvo spyną, vienas šovinys buvo įleistas į lizdą, tai reiškia, jog šautuvas buvo užtaisytas. Šautuvo dėtuvėje buvo du šoviniai (2 t, b. l. 156-159). Minėtus liudytojų parodymus patvirtina ir kitų liudytojų paaiškinimai - liudytojas T. K. parodė, kad jam M. T. paaiškino, jog A. K. su savimi turėjo užtaisytą medžioklinį graižtvinį šautuvą ir draudžiamą naktinio matymo priedėlį. Kiek jam žinoma, pas A. K. rastas ginklas buvo užtaisytas (2 t., b. l. 149-151). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kuriais jie patvirtino esmines tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 20-22, 26-27), kadangi šių liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, taip pat pažymėtina, jog liudytojai yra valstybės tarnautojai, vykdantys įstatymu jiems pavestas funkcijas, veikę teisėtai ir savo įgaliojimų ribose, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi. Teismas nelaiko objektyviais ir nesivadovauja liudytojų G. V., F. G. ir A. K. parodymais apie tai, jog ginklas buvo neužtaisytas, kadangi G. V. ir F. G. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugai, o A. K. yra A. K. sūnus, be to G. V. buvo įvykio vietoje buvo su A. K., todėl šie liudytojai nėra suinteresuoti duoti teismui objektyvių parodymų apie pažeidimo, dėl kurio padarymo yra kaltinamas A. K., įvykdymo aplinkybes, priešingai, situaciją vertina subjektyviai ir yra suinteresuoti padėti išvengti A. K. administracinės atsakomybės.
A. K. kaltę taip pat patvirtina ir byloje surinkta ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 t., b. l. 4-6), aktas (1 t., b. l. 9-14), automobilio Ford apžiūros aktas (1 t., b. l. 23), M. T. paaiškinimas (1 t., b. l. 39), V. S. paaiškinimas (1 t., b. l. 41), D. J. paaiškinimas (1 t., b. l. 43), CD su vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 66).
ATPK 85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 61 punktas numato, kad prieš užtaisant medžioklinį ginklą įsitikinama, kad jo vamzdžiai neužsikimšę, o 62 punktas numato, kad medžioklinis ginklas nešiojamas arba vežiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu. Medžioklinis ginklas nešiojamas arba vežiojamas tik perlaužus (jei yra techninės galimybės).
Teismo posėdžio metu tiesiogiai ištyrus ir įvertinus byloje surinktus ir aukščiau išvardintus rašytinius įrodymus bei tiesiogiai pažeidimo padarymo faktą mačiusių liudytojų parodymus, vaizdo medžiagą, darytina išvada, kad A. K. 2015 m. balandžio 13 d., apie 00.30 val., Kauno r. sav. teritorijoje esančiame MŽK ,, (duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete turėdamas užtaisytą (šovinys lizde, dėtuvė prijungta) ir į dėklą neįdėtą medžioklinį šautuvą pažeidė saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus, kai medžioklės ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius reikiamus dokumentus, o nešiojamas ir vežiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu, kadangi Lietuvos vyriausiojo teismo praktikoje pažymėtina, kad vien aplinkybė, kad asmuo automobilio salone medžioklės plote vežasi užtaisytą ir iš dėklo išimtą medžioklinį šaunamąjį ginklą leidžia daryti išvadą, kad medžioklės procesas jau yra pradėtas bei leidžia konstatuoti patį medžioklės faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-912/2007, Nr. N10-1139/2006), tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 61 ir 62 punktus ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 1 dalyje.
Dėl asmens, turinčio teisę medžioti (medžiotojo), buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo nepripažino, teismui parodė, kad sūnus A. K. šautuvą paliko saugoti ne jam, o G. V., tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visų pirma, įrodo įvykio vietoje buvusių liudytojų M. T. ir V. S. parodymai. Liudytojas M. T. parodė, kad įvykio dieną sustabdytame automobilyje A. K. laikė ginklą, o jo dėklas buvo ant priekinės keleivio sėdynės (2 t., b. l. 151-156). Liudytojas V. S. parodė, kad įvykio dieną matė, jog medžioklinis graižtvinis medžioklinis šautuvas buvo ant galinės sėdynės už vairuotojo vietos, o tuščias šautuvo dėklas buvo ant priekinės keleivio sėdynės (2 t., b. l. 156-157). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kuriais jie patvirtino esmines tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 20-22, 26-27), kadangi šių liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, taip pat pažymėtina, jog liudytojai yra valstybės tarnautojai, vykdantys įstatymu jiems pavestas funkcijas, veikę teisėtai ir savo įgaliojimų ribose, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi. Teismas nelaiko objektyviais ir nesivadovauja liudytojų G. V., F. G. ir A. K. parodymais apie tai, jog ginklas buvo įdėtas į dėklą, kadangi G. V. ir F. G. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugai, A. K. yra A. K. sūnus, G. V. buvo įvykio vietoje buvo su A. K., todėl šie liudytojai nėra suinteresuoti duoti teismui objektyvių parodymų apie pažeidimo, dėl kurio padarymo yra kaltinamas A. K., įvykdymo aplinkybes, priešingai, situaciją vertina subjektyviai ir yra suinteresuoti padėti išvengti A. K. administracinės atsakomybės, be to, juos paneigia kiti byloje surinkti ir teismo tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 t., b. l. 4-6), aktu (1 t., b. l. 9-14), automobilio Ford apžiūros aktas (1 t., b. l. 23), M. T. paaiškinimas (1 t., b. l. 39), V. S. paaiškinimas (1 t., b. l. 41), D. J. paaiškinimu (1 t., b. l. 43), CD su vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 66).
ATPK 85 straipsnis numato atsakomybę už Medžioklės taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus. Šio straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už asmens, turinčio teisę medžioti (medžiotojo), buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimą teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Medžioklės taisyklių 58.2.1 punkte nurodyta, jog draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės.
Nors ATPK 85 straipsnio 5 dalies dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pasisakoma, kad pagal ATPK 85 straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys gali būti traukiami už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklės tvarką, tarp jų ir „Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių“ pažeidimų padarymą tiek tyčia, tiek neatsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2013).
Teismo nuomone, įvertinus visus bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, nėra pagrindo abejoti pažeidimą užfiksavusių pareigūnų parodymais, apie tai, kad jie matė, jog ginklas nėra dėkle, o yra laikomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sėdynės (2 t., b. l. 151-156, 156-157), o kitų surinktų ir teismo tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. 2015 m. balandžio 13 d., apie 00.30 val., Kauno r. sav. teritorijoje esančiame MŽK ,, (duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete turėdamas užtaisytą (šovinys lizde ir dėtuvė prijungta prie ginklo) ir į dėklą neįdėtą medžioklinį šautuvą medžiojo ir buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie šį medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape (medžioklės lapas Nr. 0015) ir tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1 punktą ir jo veiksmais atitinka ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.
Dėl gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimo
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo neigė, teismui parodė, kad ne jis, o jo sūnus A. K. sumedžiojo šerną, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visų pirma, įrodo liudytojų M. T. ir V. S. parodymai. Liudytojas M. T. parodė, kad įvykio dieną 2015 m. balandžio 12 d. vakare jis su inspektoriumi V. S. pradėjo reidą. Reidas buvo A. K. įvykio metu buvo apsirengęs kamufliažine (maskuojančia) apranga. Įvykio metu nesimatė, kad A. K. turėtų sveikatos negalavimų, o apžiūrėjus automobilį, bagažinėje buvo rasta šerno skerdiena. Iš po įvykio apklausto P. K. parodymų sužinojo, kad medžioklėje dalyvavo A. K., todėl padarė išvadą, kad šis ir sumedžiojo šerną. (2 t., b. l. 151-156). Liudytojas V. S. parodė, kad įvykio dieną, A. K. buvo apsirengęs medžiokliniais rūbais, automobilyje jis taip pat matė ant kilimėlio padėtą naktinio matymo prietaisą. Bagažinėje buvo rasta šerno mėsa (2 t, b. l. 156-159). Aplinkybę, kad A. K. buvo su maskuojančia apranga patvirtino ir liudytojai T. K. (2 t., b. l. 149-151) bei D. J. (2 t., b. l. 185-186). Teismui kelia pagrįstų abejonių versija, jog medžiojo A. K., kadangi bylos baigtimi nesuinteresuoti liudytojai T. K., M. T., V. S. ir D. J. parodė, kad jis buvo su sportine šviesia apranga, sportine apranga, atvyko į įvykio vietą vėliau (2 t., b. l. 150, 153, 158, 186). Kartu su A. K. buvo G. V., tačiau jis taip pat nebuvo pasiruošęs medžioklei, tai patvirtino liudytojas M. T. (2 t., b. l. 154), be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parodė, kad G. V. įvykio dieną buvo tik vairuotojas (2 t., b. l. 126), todėl pagrįstai darytina išvada, jog vienintelis su medžiokline apranga buvo A. K.. Pažymėtina ir tai, kad dėl A. K. gresiančios griežtos sankcijos, liudytojai G. V., A. K. bei F. G. nėra suinteresuoti padėti teismui nustatyti objektyvią tiesą byloje. Aplinkybę, kad šerną sumedžiojo A. K., patvirtina ir liudytoju apklausas P. K., kuris parodė, kad įvykio dieną padėjo darinėti sumedžiotą šerną, darinėjant šerną kalba buvo, kad ji sumedžiojo „A.“, galima buvo manyti, kad jį sumedžiojo A. K. (3 t., b. l. 19-20), o P. K. pirminius rašytinius (1 t., b. l. 30-31) parodymus paėmęs K. M. parodė, kad šernas buvo darinėjamas įvykio dieną nuo 22 val. 00 min. – 23 val. 50 min., P. K. paklausė, kas tas laimingasis, jam buvo pasakyta kad A. K., medžioklės vadovas patvirtino tą patį (3 t., b. l. 18-19). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors medžioklės lape Nr. 0015 nurodyta, jog 2015 m. balandžio 12-13 d. vykusioje medžioklėje dalyvavo „A. K.“, tai nepaneigia, kad medžiojo ne A. K., o jo sūnus A. K..
A. K. kaltę apie taip pat patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 t., b. l. 4-6), aktas (1 t., b. l. 9-14), ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolas (1 t., b. l. 18), daiktų poėmio protokolas (1 t., b. l. 19), M. T. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 20-22), medžioklės lapas Nr. 0015 (1 t., b. l. 24), T. K. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 26-27), M. T. paaiškinimas (1 t., b. l. 39), V. S. paaiškinimas (1 t., b. l. 41), D. J. paaiškinimas (1 t., b. l. 43), P. K. paaiškinimas (1 t., b. l. 45), iš kurio matyti, jog P. K. A. K. pasakė, jog jam pavyko nušauti šerną (1 t., b. l. 45), įvykio schema (1 t., b. l. 48), Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 20-S-69534 „Dėl informacijos suteikimo“, iš kurio matyti, jog 2012 m. gruodžio 27 d. A. K. panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nes neatitinka nepriekaištingos reputacijos (1 t., b. l. 50), CD su vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, jog A. K. apsirengęs medžiokliniais kamufliažiniais rūbais (1 t., b. l. 66).
ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.
Medžioklės Lietuvos Respublikos taisyklių 58.2.2 punktas numato, kad draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus.
Lietuvos vyriausiojo teismo praktikoje pažymėtina, kad vien aplinkybė, kad asmuo automobilio salone medžioklės plote vežasi užtaisytą ir iš dėklo išimtą medžioklinį šaunamąjį ginklą leidžia daryti išvadą, kad medžioklės procesas jau yra pradėtas bei leidžia konstatuoti patį medžioklės faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-912/2007, Nr. N10-1139/2006).
Taigi teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl šerno sumedžiojimo yra įrodyta aukščiau išvardintų įrodymų visuma, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais, kadangi A. K. automobilio salone medžioklės plote vežėsi užtaisytą ir iš dėklo išimtą medžioklinį šaunamąjį ginklą, buvo apsirengęs maskuojančiais rūbais, todėl, remiantis teismų praktika, vien tai leidžia konstatuoti medžioklės fakto buvimą, ir nors A. K. teigė, kad jo kaltė grindžiama prielaidomis, tačiau teismas vadovaujasi ATPK 257 straipsniu, nustatančiu, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. nurodė, kad medžioti jis negalėjo, nes jam buvo lūžusi ranka (2 t., b. l. 125-126), tačiau kaip matyti iš vaizdo medžiagos (1 t., b. l. 66), A. K. viena ranka laiko cigaretę, o kita – naudojasi mobiliuoju telefonu, jokiais sveikatos sužalojimais nesiskundė ir neprašė gamtos apsaugos inspektorius suteikti medicinos pagalbą ar iškviesti medikus.
Įvertinus visus bylos nagrinėjimo metu surinktus rašytinius įrodymus, bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymus, konstatuotina, kad A. K. 2015 m. balandžio 13 d., apie 00.30 val., Kauno r. sav. teritorijoje esančiame MŽK ,, (duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete medžiokliniu šautuvu sumedžiojo gyvūną (šerną), kurio sumedžioti neturėjo teisės (leidimas laikyti (nešiotis) ginklą panaikintas) ir tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos taisyklių 58.2.2 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje.
Dėl medžiojimo <...> draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo nepripažino, teismui paaiškino, kad monokuliaras nėra ginklo priedėlis, kuris yra draudžiamas (2 t., b. l. 125), tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai, visų pirma, teismo posėdžio metu apklausto specialisto T. B. parodymai, jog pateiktas tirti prietaisas yra naktinio matymo monokuliaras, bet jis nėra ginklo priedelis kaip naktinis taikiklis, o vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, šiam naktinio matymo monokuliarui yra taikomi naktiniams taikikliams (A kategorijos ginklų priedėliams) nustatyti apyvartos reikalavimai (3 t., b. l. 17-18). A. K. kaltę taip pat patvirtina ir tiesiogiai teismo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 t., b. l. 4-6), aktu (1 t., b. l. 9-14), ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu (1 t., b. l. 18), daiktų paėmimo protokolu (1 t., b. l. 19), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 140-S-879 „Dėl informacijos suteikimo“ (1 t., b. l. 52), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos 2015 m. birželio 17 d. raštu Nr. 5-S-5839 „Dėl prietaiso DEDAL-NV 552-DK-2“ (1 t., b. l. 55-56), Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 3GF-487 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 58), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada (1 t., b. l. 132-133).
ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad medžiojimas <...> draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9 punktas numato, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais - naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose.
Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados, naktinio matymo monokuliarui Dedal-NV 552-DK-2, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolu Nr.13, yra taikomi naktiniams taikikliams (A kategorijos ginklų priedėliams) nustatyti apyvartos reikalavimai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 551 „Dėl ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ 1 dalimi, minėta komisija turi teisę priskirti ginklams ir konkrečiai jų kategorijai daiktų ir įrenginių modelius. 2011 m. lapkričio 30 d. protokole Nr. 13 minėta Ekspertų komisija nusprendė naktiniams monokuliarams, kurių gamintojai numatė jų panaudojimą kaip naktinių taikiklių arba kuriuos be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie ginklo esančių optinių taikiklių, taikyti naktiniams taikikliams nustatytus apyvartos reikalavimus, t. y. uždrausti juos civilinėje apyvartoje.
Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog A. K. 2015 m. balandžio 13 d., apie 00 val. 30 min., sumedžiojo šerną, teismo posėdžio metu liudytojai M. T. ir V. S., būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir nesant jokių duomenų dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi, kategoriškai patvirtino (2 t., b. l. 152, 156), kad matė, kaip A. K. užantyje laikė naktinio matymo priedėlį, kuriam ir prilyginamas įvykio vietoje rastas Dedal-NV 552-DK-2, t. y. turėjo galimybę šį neleistiną įrankį panaudoti.
Darytina išvada, kad byloje esančiais duomenimis visiškai įrodyta, jog A. K. 2015 m. balandžio 13 d., apie 00.30 val., Kauno r. sav. teritorijoje esančiame MŽK ,, (duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete medžiojo naudojant draudžiamą medžioklėje naudoti įrankį - naktinio matymo priedėlį Dedal NV-DK-2 Nr. 98447 ir tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9 punktą. Toks draudimas yra įtvirtintas ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, todėl laikytina, kad A. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Tai atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (2016 m. liepos 15 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-384-581/2016).
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino
Nors administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. ir jo įgaliota atstovė advokatė Karina Račkauskienė nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas A. K. atžvilgiu surašytas praleidus administracinės nuobaudos skyrimo terminą ir jis nebuvo pratęstas, tačiau 2016 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-444-478/2016 konstatavo, jog administracinės nuobaudos skyrimo laikotarpis Institucijos vyr. specialisto M. T. 2015-10-11 teikimu pratęstas tinkamai ir nepraleidžiant ATPK numatyto šešių mėnesių termino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ATPK 35 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos, taigi, atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminas, nuo Kauno apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, pradedamas skaičiuoti iš naujo (2 t., b. l. 116-119).
Dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo laiko
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliota atstovė advokatė Karina Račkauskienė nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų, kadangi nurodytas laikas yra netikslus. Teismas sutinka, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo laikas nėra labai tikslus, kadangi padarytas ne vienas pažeidimas. Byloje nustatyta, kad pažeidimai sekė vienas po kito, ir padaryti apie 00 val. 30 min. Tačiau šis laiko netikslumas savaime nešalina administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. administracinės atsakomybės ir nepaneigia pačių administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 5110 straipsnio 1 dalyje, 85 straipsnio 7 dalyje, 85 straipsnio 6 dalyje, 85 straipsnio 5 dalyje, 85 straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto. Tai atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (2015 m. spalio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-322-462/2015, 2013 m. gruodžio 31 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1427-658/2013).
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. K. administracine tvarka nebaustas (remiantis viešais Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina administracinės nuobaudos – baudos, numatytos ATPK 5110 straipsnio 1 dalies, 85 straipsnio 7 dalies, 85 straipsnio 6 dalies, 85 straipsnio 5 dalies, 85 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, bei papildoma nuobauda, numatyta ATPK 85 straipsnio 5 dalyje – teisės medžioti atėmimu, ATPK 85 straipsnio 6 dalyje – teisės medžioti atėmimu su pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu, ATPK 85 straipsnio 7 dalyje – teisės medžioti atėmimu su pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5110 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsnio 7 dalimi, 85 straipsnio 6 dalimi, 85 straipsnio 5 dalimi, 85 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 3024 straipsniu,
n u t a r i a :
A. K. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 5110 straipsnio 1 dalyje, 85 straipsnio 7 dalyje, 85 straipsnio 6 dalyje, 85 straipsnio 5 dalyje, 85 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:
pagal ATPK 5110 straipsnio 1 dalį – 216 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų) baudą;
pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį – 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) baudą;
pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį – 1 013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą su teisės medžioti atėmimu 3 (trejiems) metams;
pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį – 1 302 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dviejų eurų) baudą su teisės medžioti atėmimu 3 (trejiems) metams ir naktinio matymo monokuliaro DEDAL-NV Nr. 98447, ginklo Sauer 202, Nr. N55097, optikos Swarovski Z61 2,5-15x561, 3 vienetų šovinių 300 WSM, dėtuvės, rudo odinio diržo konfiskavimu;
pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį - 1 158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės medžioti atėmimu 3 (trejiems) metams ir naktinio matymo monokuliaro DEDAL-NV Nr. 98447, ginklo Sauer 202, Nr. N55097, optikos Swarovski Z61 2,5-15x561, 3 vienetų šovinių 300 WSM, dėtuvės, rudo odinio diržo konfiskavimu.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 1 302 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dviejų eurų) baudą su teisės medžioti atėmimu 3 (trejiems) metams ir naktinio matymo monokuliaro DEDAL-NV Nr. 98447, ginklo Sauer 202, Nr. N55097, optikos Swarovski Z61 2,5-15x561, 3 vienetų šovinių 300 WSM, dėtuvės, rudo odinio diržo konfiskavimu.
Teisės medžioti laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 15053924575. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Laima Šeputienė