Administracinė byla Nr. ATP-790-628/2014

Teisminio proceso Nr.: 4-39-3-00617-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 42.11.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

      2014 m. liepos 4 d.

  Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. U. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria I. U. skundas tenkintas iš dalies, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2013 m. liepos 23 d. nutarimas, kuriuo I. U. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 85 str. 4 d., nubaustas teisės medžioti atėmimu trejiems metams, pakeistas, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą – teisės medžioti atėmimu dvejų metų terminui;

n u s t a t ė :

I. U. 2013 m. liepos 23 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros nutarimu pripažintas kaltu pagal LR ATPK 85 str. 4 d. už tai, kad jis 2013 m. birželio 21 d., laikotarpiu nuo 21 val. iki 22 d., naktį, iš savo medžioklinio bokštelio, esančio žemės sklypo (kadastrinis numeris Nr. 8520/4:41) šiaurės pusės pakraštyje, neturint licencijos medžiojamiems gyvūnams medžioti, medžiotojo bilieto su atžyma, įrašyta ne daugiau kaip prieš vienerius metus, apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą bei galiojančio medžioklinio lapo, nelegaliai sumedžiojo elnių šeimos vyresniojo nei vienerių metų nenustatytos lyties briedį.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu I. U. jį apskundė Šalčininkų rajono apylinkės teismui, kuris 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi jo skundą tenkino iš dalies, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2013 m. liepos 23 d. nutarimas pakeistas, paskiriant I. U. švelnesnę administracinę nuobaudą – teisės medžioti atėmimą dvejų metų terminui

Apeliaciniu skundu I. U. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantui inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė. 2013 m. birželio 21 d. I. U. buvo darbe (pagal verslo liudijimą jis dirba automobilių servise, taiso kondicionierius) iki 20 val., po to, grįžo namo. Vakare pas juos į svečius atvyko apelianto jaunesniosios dukros krikštatėvis V. D. su žmona D. D., kurie liko nakvoti. Suprantama, kad jis, būdamas išgėręs, jau negalėjo niekaip važiuoti medžioti į Šalčininkų rajoną. Apie tai, kad I. U. įtariamas aukščiau nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymu jis sužinojo 2013 m. birželio 27 d., kai buvo jų medžiotojų klubo „Merkys“ narių susirinkimas, kurio metu medžioklės būrelio pirmininkas E. M. pradėjo reikalauti, kad apeliantas prisipažintų 2013 m. birželio 21 d. nušovęs briedį. Apeliantas tai padaryti atsisakė.

Atsižvelgiant į tai, jog pastaruoju metu medžioklės būrelyje kildavo nesutarimai, barniai dėl medžioklės plotų, jam (apeliantui) kai kurie medžioklės būrelio nariai (P. Š., P. S. ir kai kurie kiti) pavydėdavo, kad jis yra įrengęs šiuolaikišką medžioklės bokštelį, kad tvarkingai prižiūri aplink jį esantį medžioklės plotą, neleidžia medžioti pašaliniams, o šis spaudimas prisipažinti buvo eilinis medžioklės būrelio įtakingų narių noras bet kokiais būdais jį išbraukti iš medžiotojų sąrašų. Apelianto teigimu, jis parašė prašymą išeiti iš būrelio. Tuo visas incidentas ir pasibaigė.

Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, lakoniškai nurodė, jog jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, juos išvardindamas, tačiau visiškai neatskleidė ir neišdėstė apklaustų liudytojų parodymų, nelygino jų tarpusavyje bei su kita bylos medžiaga. Pasak apelianto, teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai V. D. ir D. D., pasirašę liudytojų priesaiką, kurie parodė, kad 2013 m. birželio 21 d. vakare jie atvyko pas I. U. į svečius ir nakvojo, kepė šašlykus, vartojo alkoholį. Tokie šių liudytojų parodymai atitinka apklaustų teisme A. B. bei jo stažuotojos E. J. nurodytas aplinkybes, kad 2013 m. birželio 21 d. jie buvo medžioklėje, bet I. U. joje nebuvo. Taip pat atitinka E. M. parodymus, kuris paaiškino, kad, jis 2013 m. birželio 22 d. skambino apeliantui ir skambučio metu pastarasis paaiškino, kad 2013 m. birželio 21 d. jis medžioklėje nebuvo, gėrė namuose.

Pabrėžiama, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai I. U. kaltę grindė V. K. parodymais, duotais teisme. Apelianto teigimu, V. K. teismui paaiškino, kad I. U. 2013 m. birželio 21 d. jis nematė. Briedį buvo galima nušauti ne tik iš pastarojo bokštelio, bet ir iš kitos vietos. Be to, teisme apklausta E. J. paaiškino, kad 2013 m. birželio 21 d. ji medžiojo su A. B. jo bokštelyje. Apie 21 val. 15 min. matė briedį, tris asmenis ir girdėjo šūvius. Apie 00.15 nulipo su A. B. iš bokštelio ir nuvažiavo į medžiotojų suvažiavimą. Papildomai teisme apklaustas liudytojas P. Š. nurodė, kad jo ir I. U. santykiai yra
įtempti, kad briedžio palaikus jis surado 2013 m. birželio 23 d. ir šis briedis galėjo būti nušautas išvakarėse. Šių parodymų visuma, apelianto vertinimu, patvirtina, kad niekas jo įvykio vietoje 2013 m. birželio 21 d. nematė, nušauto briedžio palaikai rasti  ir tinkamai užfiksuoti nebuvo, nors P. Š., kuris neva juos surado, privalėjo ne tik skambinti medžioklės būrelio pirmininkui, bet apie įvykį iš karto pranešti agentūrai, apsaugoti įvykio vietą, bet to jis nepadarė.

Pažymima ir tai, kad joks kraujas iš įvykio vietos nebuvo paimtas tyrimui, buvo surasti tik keli šeriai, pagal kuriuos specialistai davė paaiškinimą, kad tai gali būti briedžio šeriai. Esant tokiai situacijai, tikėtina, kad briedis galėjo būti sužeistas nenustatytų trijų asmenų, kuriuos matė E. J., bet tų asmenų tapatybė nenustatyta. Klausimas, ar tas gyvūnas krito, ar liko gyvas ir pabėgo. Tai, kad prie I. U. bokštelio buvo nušautas briedis, jokių įrodymų nėra. Jei tai ir būtų padaryta, tai nereikštų, kad šį pažeidimą galėjo padaryti ir padarė tik bokštelio savininkas. Šerius briedžiai galėjo palikti ir bet kokiu kitu laiku, nes prie bokštelių paprastai įrenginėjamos šėryklos, prie kurių ateina žvėrys.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūra pateikė atsiliepimą į I. U. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros vedėjas, 2013 m. birželio 24 d. gavo anoniminį skundą, atsiųstą elektroniniu laišku, kuriuo pareigūnas informuotas, kad iš penktadienio 2013 m. birželio 21 d. į šeštadienio 2013 m. birželio 22 d. naktį, Jašiūnų kaime medžioklės klubo „Merkys“ vykusios medžioklės metu buvo neteisėtai nušautas briedis. Anoniminiame laiške buvo nurodyta galimo pažeidimo padarymo vieta, bei galimi pažeidėjai, t.y. medžioklės klubo „Merkys“ medžiotojai - A. B. ir ija Uljanov.

Kitą dieną po anoniminio skundo gavimo dienos, t.y. 2013 m. birželio 25 d., Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros pareigūnai, dalyvaujant medžiotojų klubo „Merkys“ medžiotojui P. S., nuvyko į anoniminiame skunde nurodytą galimo administracinio pažeidimo vietą, atliko neplaninį specifinį skundo tikrinimą tikslu apžiūrėti miško sklypą, kuriame įtariamas brakonieriavimas. Apžiūrėjus vietą, surinkus įkalčius, surašytas patikrinimo aktas Nr. VR-9.10-62. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtoje vietoje įrengtas medžioklės bokštelis, kuris užrakintas spyna ir patekti į jį neįmanoma. Medžiotojo P. S. teigimu, šis medžioklės bokštelis priklauso MK „Merkys“ medžiotojui – I. U.. Nustatyta, kad bokštelio rytinėje pusėje esančių atveriamų langų šūvio trajektorijoje, 32 metrų atstumu nuo bokštelio yra ištryptos (išgulėtos) žolės aikštelė su didele skysčio, primenančio kraują, dėme. Apžiūrint aikštelę, joje rasti galimai laukinio gyvūno šeriai (plaukai), kurie paimti tyrimui, siekiant nustatyti gyvūno rūšį, amžių bei lytį. Tęsdami įvykio vietos apžiūrą, pareigūnai pastebėjo išmindžiotos žolės taką, kuris vedė prie miške esančios taisyklingos, stačiais kraštais, iškastos duobės. Duobė buvo šviežiai užversta žemėmis, pareigūnai pakasę duobę jokių gyvūninės kilmės atliekų nesurado. Prie duobės buvo aptikti nenustatyto automobilio (galimai visureigio) pėdsakai.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūra 2013 m. birželio 28 d. raštu Nr. VR-9.6-236 kreipėsi į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokslininką Doc. Dr. E. B. su prašymu ištirti įvykio vietoje rastus, galimai neteisėtai sumedžioto laukinio gyvūno šerius (plaukus), bei atsakyti į klausimus - koks tai gyvūnas; koks šio gyvūno amžius; kokia šio gyvūno lytis. 2013 m. liepos 12 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūroje gautas atsakymas iš Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dėl minėtų laukinio gyvūno šerių (plaukų) ištyrimo. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai atlikę lyginamąją plaukų pavyzdžių ekspertizę, nustatė, kad pateikti šeriai (plaukai) yra elninių šeimos laukinio žvėries - vyresnio nei vienerių metų briedžio kailio plaukai. Taip pat nustatyta, kad plaukų pagrindo pobūdis rodo, kad jie buvo nupjauti aštriu daiktu, t. y. šeriai (plaukai) nuo kailio buvo pašalinti pjovimo (dūrinio) metu ir negalėjo būti savaime iškritę gyvūnui šeriantis ar dėl išorinio mechaninio poveikio.

Pabrėžiama, jog pareigūnas, tirdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė visus asmenis, galinčius suteikti reikšmingą informaciją dė1 šio pažeidimo. Visų byloje apklaustų liudytojų parodymai užfiksuoti jų paaiškinimuose. Byloje yra kelių asmenų parodymai, kuriuose liudytojai tiesioginiai patvirtino faktą, kad pats I. U. prisipažino neteisėtai nušovęs briedį taip padarydamas administracinį pažeidimą. Liudytojas E. M. (MK „Merkys“ pirmininkas) savo 2013 m. birželio 25 d. paaiškinime nurodė, kad telefoninio pokalbio, bei susitikimo su I. U. metu, pastarasis jam prisipažino, kad jis nušovė briedį bei siūlė finansiškai atsilyginti už tai, kad ši informacija nepasiektų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų. Tą patį paliudijo ir P. Š., kuris 2013 m. birželio 26 d. paaiškinime nurodė, kad jis kartu su liudytojais P. S. ir V. K. (kurių paaiškinimai užfiksuoti atitinkamai 2013-07-22 ir 2013-06-26) 2013 m. birželio 23 d. buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje, kurioje rado išmindžiotos žolės plotą, daug kraujo ir laukinio gyvūno šerius (plaukus), taip pat netoliese rado vietą, kur buvo šviežiai kasinėta žemė, bei truputį pakasę žemę toje vietoje rado briedžio palaikus (odą, plaukus, kaulus, žarnas). Toliau P. Š. paaiškinime nurodė, kad tą pačią dieną, po pietų, į jo namus atvažiavo I. U., kuris paprašė niekam nesakyti apie radinį, į ką P. Š. atsakė, kad ne jis vienas buvo įvykio vietoje, bei kad padarytos įvykio vietos nuotraukos ir, kad I. U. nepavyks išvengti atsakomybės dėl padaryto teisės pažeidimo, į tai I. U. atsakė, kad briedžio palaikai jau perslėpti kitą vietą. Liudytojai A. B. ir E. J. paliudijo (2013-06-27 ir 2013-07-05 liudytojų paaiškinimai), kad dalyvavo iš 2013 m. birželio 21 d. į 2013 m. birželio 22 d. naktį vykusioje medžioklėje ir matė po apylinkes besiganantį briedį, tačiau 2013 m. birželio 22 d., apie 00  val. išvyko į medžiotojų šventę. E. J. taip pat paliudijo, kad medžioklės bokšteliai rakinami, nes jie yra labai brangūs ir juos įsirengę medžiotojai labai saugo, tai patvirtino ir pats I. U. savo apeliaciniame skunde, kas patvirtina, jog joks kitas asmuo į I. U. priklausantį bokštelį patekti negalėjo.

I. U. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

LR ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl organo (pareigūno) priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nutartimi pateikia motyvuotas išvadas, paremtas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, aptariant pateiktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, nurodant, kurie iš įrodymų laikytini patikimais ir objektyviais, kurie jų – atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinęs pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais remiantis buvo atmestas I. U. skundas dėl jo atžvilgiu 2013 m. liepos 23 d. priimto Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros nutarimo, kuriuo pastarasis buvo pripažintas kaltu pagal LR ATPK 85 str. 4 d., apeliacinio skundo kontekste, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, teismo išvados išdėstytos neaiškiai, jos nepagrįstos byloje surinktų ir patikrintų įrodymų visetu, tuo tarpu lakoniškas byloje esančių įrodymų išvardijimas, nepateikiant jokių jų vertinimo motyvų, negali būti laikytinas išsamiu ir objektyviu skundo išnagrinėjimu.

Pagal LR ATPK 301 str., teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Analizuojant skundžiamos teismo nutarties turinį matyti, kad joje I. U. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą grindžiama 2013 m. birželio 25 d. patikrinimo aktu (b. l. 18-23), medžiotojų sąvado tvarkymo sistemos nuorašu (b. l. 51), Vilniaus Universiteto gamtos mokslų fakulteto 2013 m. liepos 10 d. išvada (b. l. 54-55), P. Š., P. S., V. K. parodymais, iš dalies E. M. parodymais, pažymint, kad teismui nėra pagrindo kritiškai vertinti įrodymus, kuriais grindžiamas 2013 m. liepos 23 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros nutarimas.

Teismas, konstatuodamas I. U. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, visiškai nevertino išvardintų įrodymų, nepaaiškino, kodėl būtent šiais įrodymais grindžiamos teismo išvados, kokiais motyvais atmestini pažeidėją teisinantys įrodymai – jo paties, D. D., V. D., E. J. bei kitų asmenų teismo posėdžio metu duoti parodymai.

Šių aplinkybių kontekste būtina pažymėti ir tai, kad, nors administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta eilė liudytojų, remiantis LR ATPK 300 str. 3 d., buvo rašomi teismo posėdžių protokolai, tačiau ši aplinkybė neatsispinti skundžiamoje nutartyje. Apylinkės teismas neišdėstė teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, nepateikė išsamaus ir motyvuoto jų vertinimo, nors, kaip matyti iš apylinkės teismui pateikto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo, jame ginčijamos liudytojų P. S., E. M. bei P. Š. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, išsamiai aprašant nesutikimo su šių asmenų parodymais motyvus.

Pažymėtina ir tai, kad nutartyje visiškai neanalizuoti ir kiti I. U. skundo argumentai. Skunde buvo nurodomi ir tam tikri procesiniai pažeidimai, kurie, pasak apelianto, buvo padaryti administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nagrinėjant Institucijoje – pareigūnas įteikė I. U. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau dėl valstybinės kalbos nežinojimo, jis negalėjo suprasti jo turinio ir kitų jame esančių įrašų. Nesutinkama su pažeidimo nustatymo faktu, nurodant, kad nebuvo laikytasi medžioklės pažeidimo nustatymo tvarkos – Institucijos pareigūnai apie neva įvykdytą pažeidimą buvo informuoti ne iš karto, nebuvo imtasi priemonių apsaugoti įvykio vietą. Šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje vėlgi liko neįvertintos, jų neaprašant ir neišdėstant, kodėl tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai atmestini.

Esant nustatytoms aplinkybėms, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 4 p.,

n u t a r ė:

I. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                Sigita Bieliauskienė