Baudžiamoji byla Nr. 1-387-389/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09383-2017-6

                  Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                      1.1.7.2.3.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.1.;

                                         2.12.1.3.; 2.12.1.4.;

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 10 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė

išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta-(duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ technologijų departamento pastočių skyriaus šiaurės regiono 1-os grupės elektriku, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir

n u s t a t ė :

G. M. 2017 m. vasario 25 d., apie 18.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš svainystės ryšiais susijusį asmenį–marčią S. M.: spyrė jai vieną kartą į sėdmenis, po ko buto balkone sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą ir vieną smūgį į pakaušį, po ko sugriebė nukentėjusiajai už plaukų ir juos pešė, o paleidęs jos plaukus, įspyrė S. M. ne mažiau keturių kartų į sėdmenis ir kojas, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. M., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2017 m. vasario 25 d., apie 18.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš svainystės ryšiais susijusį asmenį- marčią S. M.: spyrė jai vieną kartą į sėdmenis, po ko buto balkone sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą ir vieną smūgį į pakaušį, po ko sugriebė jai už plaukų ir juos pešė, o paleidęs jos plaukus, įspyrė jai ne mažiau keturių kartų į sėdmenis ir kojas. S. M. yra jo sūnaus A. M. sutuoktinė, jie turi bendrą vaiką-A. M., kuriai apie 3,5 metų. S. M., jo sūnus A. M., anūkė gyvena kartu, adresu (duomenys neskelbtini). G. M. pats prieš tą įvykį gyveno, adresu (duomenys neskelbtini). Jis aplankydavo savo anūkę A,, lankydavosi pas sūnų ir jo sutuoktinę namuose. Maždaug prieš savaitę iki minėto įvykio, t. y. 2017 m. vasario 25 d., jis gyveno pas savo sūnų ir marčią, padėjo jiems finansiškai, vedė bendrą ūkį. Jis gyveno pas sūnų, kadangi buvo susipykęs su savo sugyventine ir nebenorėjo su ja gyventi, adresu: (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 25 d. jis buvo pas savo sūnų ir marčią bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jis turi jų buto raktus, todėl jų namuose buvo vienas, vartojo alkoholį, buvo tikrai neblaivus. Apie 17.00 val., į namus grįžo S. M. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl jos ir jo sūnaus santykių. Konflikto metu kambaryje jis spyrė S. M. vieną kartą į sėdmenis, po ko ji išėjo į balkoną. Jis nuėjo jai iš paskos, balkone jis sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą. S. M. nusisuko ir norėjo skambinti policijai. Tada jis sudavė jai vieną smūgį į pakaušį, sugriebė S. M. už plaukų ir juos pešė. Po to, paleido plaukus ir ji persisvėrė per balkoną ir pradėjo šaukti pagalbos. Tada jis įspyrė jai ne mažiau keturių kartų į sėdmenis ir kojas, sugriebė S. M. ir norėjo ją pagąsdinti, kad išmes pro balkoną. Ji jam įkando į pirštą ir jis ją paleido. Tada S. M. iškvietė policiją. Jis norėjo išeiti iš buto, tačiau nespėjo, kadangi atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. S. M. atsiprašė, jie susitaikė. Gailisi, kad sumušė savo marčią, buvo neblaivus. Sutinka, kad ši byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 70-71).

Be kaltinamojo G. M. visiško prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusiosios S. M. parodymais apklausos protokoluose, iš kurių matyti, kad  ji ir jos sutuoktinis A. M. yra oficialiai susituokę, tačiau tarp jų planuojamas skyrybų procesas, jie turi vieną bendrą vaiką-A. M., gimusią 2013 m. Kol kas ji ir sutuoktinis bei jų dukra gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš savaitę pas juos, adresu: (duomenys neskelbtini), atsikraustė sutuoktinio tėvas G. M., kadangi jis susipyko su savo sugyventine, su kuria gyveno (duomenys neskelbtini). G. M. iki 2017 m. vasario 25 d. gyveno pas juos maždaug savaitę, prisidėdavo prie jų ūkio, mokėjo mokesčius, pirko maistą. 2017 m. vasario 25 d. ji kraustė savo daiktus ir apie 18.30 val. atvažiavo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ji atvyko viena. Namuose minėtu adresu buvo jos uošvis G. M., kuris vartojo alkoholį ir pradėjo konfliktuoti, priekaištauti jai, dėl ko ji nori skirtis su jo sūnumi. Konflikto metu G. M. spyrė jai vieną kartą į sėdmenis. Tai sukėlė jai fizinį skausmą. Ji nuėjo link pakrovėjo ir matė, kad jis ateina jai iš paskos, todėl ji nuėjo į balkoną. G. M. atėjo iš paskos ir sudavė jai kumščiu vieną smūgį į veidą. Tai taip pat sukėlė jai fizinį skausmą. Tada ji sudavė smūgį jam atgal, nustūmė nuo savęs ir nusisuko kviesti policiją. Ji tada pajuto vieną smūgį į pakaušį, G. M. sugriebė jai už plaukų ir juos pešė. Tai taip pat sukėlė jai fizinį skausmą. Kai G. M. paleido jos plaukus, ji persisvėrė per balkoną, pradėjo šaukti pagalbos. G. M. spyrė jai ne mažiau keturių kartų į sėdmenis ir kojas. Tai sukėlė jai fizinį skausmą. Kiek smūgių ir kur sudavė, pasakyti negali. Po to, G. M. sugriebė ją ir norėjo mesti pro balkoną. Tuo metu ji įkando G. M. į pirštą. Kai jis pamatė policijos pareigūnų mašiną, ją paleido ir norėjo pabėgti iš buto, tačiau tarpduryje jį sulaikė policijos pareigūnai. Smurto žymių ant jos kūno neliko, į medikus nesikreipė, pas teismo med. ekspertus nevyks, nori, kad šis tyrimas būtų nutrauktas. Su uošviu susitaikys, jis prieš ją smurtavo pirmą kartą. Su G. M. nėra šeima, tik gyveno kartu apie savaitę laiko, jis tik prisidėjo finansiškai prie jų bendro ūkio. Civilinio ieškinio byloje nereikš. (b. l. 14, 16-17).

Liudytojo A. M. parodymais apklausos protokole, iš kurių matyti, kad jis su savo sutuoktine S. M. ir jų bendru vaiku gyvena kartu bute, adresu: (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario mėnesio pabaigoje pas juos minėtu adresu atsikraustė trumpam pagyventi jo tėvas G. M., kadangi jis buvo susipykęs su savo sugyventine. Tėvas pas juos gyveno maždaug 2-3 dienas, neilgiau. G. M. padėjo jų šeimai finansiškai, kol gyveno su jais. 2017 m. vasario 25 d. jis dirbo visą dieną iki pat vakaro. Kai grįžo namo, sutuoktinė papasakojo jam, kad ją sumušė jo tėvas. Tėvo namuose nebuvo. Sutuoktinė pasakė, kad jo tėvą išvežė policijos pareigūnai. Sutuoktinė S. M. jam pasakė, kad tarp jos ir jo tėvo G. M. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jie apsistumdė. Jis pastebėjo, kad buvo prakirsta sutuoktinės lūpa. Po minėto įvykio, kai jo tėvą G. M. paleido iš areštinės, jis iš jų išsikraustė, kartu nebegyvena (b. l. 21-22).

Liudytojo K. Ž. parodymais apklausos protokole, iš kurių matyti, kad 2017 m. vasario 25 d., dirbant ekipaže, apie 18.39 val., buvo gautas pranešimas iš budėtojų, jog (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje, pranešėją muša ir spardo uošvis. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja mergina, jos anketinių duomenų tikrai neprisimena. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad pranešėją spardė ir trenkė į veidą jos uošvis, jo anketinių duomenų neprisimena. Nukentėjusioji moteriškė paaiškino, kad uošvis ją spardė į kojas, sudavė į veidą ir į galvą smūgius, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Be to vyriškis grasino pranešėjai išmesti ją pro balkoną. Nukentėjusioji mergina atsisakė medikų pagalbos, ant apatinės merginos lūpos matėsi kraujo žymės, tai pažymėta ant schemos tarnybiniame pranešime. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nurodė, kad smurto nebuvo. Vyriškis, kuris smurtavo pranešėjos atžvilgiu, buvo sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas. Jis elgėsi ramiai, nustatyti girtumą atsisakė. Įvykio liudytojų nustatyta nebuvo (b. l. 24-25).

2017 m. vasario 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017 m. vasario 25 d., apie 18.39 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje, pranešėją muša ir spardo uošvis. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė S. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), jog S. M. mušė ir spardė, trenkė į veidą jos uošvis G. M., gim. (duomenys neskelbtini) S. M. nurodė, kad ją spardė į kojas, sudavė į veidą ir į galvą jos uošvis G. M., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, grasino išmesti ją per balkoną. S. M. atsisakė medikų pagalbos, ant apatinės lūpos matėsi kraujavimo žymės. Ant moteriškės buvo akivaizdžios smurto žymės, tai kraujuojanti žaizda lūpoje, tarnybiniame pranešime buvo pažymėta ta vieta. Smurtu įtariamas G. M. įvykio vietoje neigė smurto panaudojimą prieš S. M.. Sulaikytas G. M. elgėsi ramiai, atsisakė nustatyti girtumą. (b. l. 11-12).

Tokiu būdu byloje kaltinamojo G. M. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo artimoje aplinkoje prieš svainystės ryšiais susijusį asmenį–marčią S. M., sukeldamas jai fizinį skausmą. Todėl G. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis G. M. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 77). Civilinio ieškinio byloje nėra pareikšta. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis G. M. už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą yra teisiamas antrą kartą, naują nusikaltimą padarė, neišnykus teismui už prieš tai padarytą nusikalstamą veiką (b. l. 36-38), administracine tvarka baustas ir turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 49-51), Psichikos sveikatos centro įskaitoje ir Priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (b. l. 45), dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigimai (b. l. 47). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam G. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus prokuroro siūlomą ir BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir į kitų nustatytų aplinkybių reikšmę, laisvės apribojimo terminas parinktinas artimas įstatyme nustatytam šio bausmės vidurkiui. Taip pat kaltinamajam skirtini atitinkami įpareigojimai ir draudimai, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies punktu ir 7 dalimi, kurie padės pasiekti bausmės tikslus ir darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Vertinant padaryto nusikaltimo pobūdį bei tai, jog kaltinamasis G. M. nusikaltimą padarė prieš artimą giminaitį (artimoje aplinkoje prieš svainystės ryšiais susijusį asmenį–marčią), jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė–įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 722 straipsnis).

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. M. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas G. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 25 d., 19.00 val., iki 2017 m. vasario 27 d., 14.50 val. (dvi paros) (b. l. 57-58, 61).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l.  72-73) –iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

G. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 48 str.  1 d., 2 d., 6 d. 3 p., 7 d., nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir uždrausti visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. M. paskirti galutinę bausmę–laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaityti G. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 25 d., 19.00 val., iki 2017 m. vasario 27 d., 14.50 val. (2 paras), ir laikyti, kad G. M. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, G. M. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę–įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti-iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. M. palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti G. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                   Gražina Kazilionienė