Civilinė byla Nr. e2-725-883/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00193-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.1; 2.6.8.2; 2.6.8.10; 3.1.15; 3.2.6.5

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

G A L U T I N I S S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, 

sekretoriaujant O. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Saitema“ ieškinį atsakovei UAB „Donkis“ dėl skolos priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Saitema“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Donkis“ ieškovei UAB „Saitema“ 40 913,84 Eur skolos už suteiktas prekes ir 39 313,65 Eur delspinigių, iš viso 80 227,49 Eur, taip pat 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. spalio 2 d. su atsakove sudarė degalų – pirkimo pardavimo sutartį Nr. MZ 2017/13, tačiau atsakovė UAB „Donkis“  nėra atsiskaičiusi pagal sutartį ir yra skolinga ieškovei 40 913,84 Eur skolos ir 39 313,65 Eur delspinigių. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.

2.       Atsakovė UAB „Donkis“ pateikė teismui prieštaravimus dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. preliminaraus sprendimo, prašydama pakeisti preliminaraus teismo sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo, jas sumažinant iki 2000 Eur sumos. Atsakovės teigimu, netesybos mažintinos, nes atsakovas dalį prievolės įvykdė, o 0,5 procento dydžio sutartyje numatyti delspinigiai yra per dideli ir neprotingi. Be to, šalys jau vedė derybas dėl šios skolos likvidavimo trišalės tarpusavio užskaitos būdu; derybų faktą patvirtina ta aplinkybė, kad ieškinys teismui pateiktas ne iš karto atsiradus tokiai teisei, o gerokai vėliau.

3.       Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė UAB „Saitema“ nurodė, kad atsakovė nenurodo ir neįrodinėja, kad jos sutartinių įsipareigojimų pažeidimai atsirado dėl objektyvių priežasčių ar sunkių susiklosčiusių aplinkybių, nepateikia skolos apmokėjimo perspektyvų ateityje, todėl atsakovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu; atsakovė niekaip neįrodinėja savo teiginio, kad sutartyje įtvirtintos ir teismo priteistos netesybos yra aiškiai per didelės; iki kreipimosi į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo atsakovė neginčijo sutartimi nustatyto delspinigių dydžio ir neprašė jų mažinti; dėl skolos negrąžinimo ieškovės patirti nepatogumai ir nuostoliai neabejotinai neatitinka atsakovo nurodytos 2000 Eur sumos.

4.       Byloje dalyvaujantys asmenys į posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. preliminarus sprendimas keistinas.   

Dėl pagrindinės skolos priteisimo

6.       Preliminaraus sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, reiškia, jog yra priimtas sąlyginis sprendimas tik pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. sprendimas atskleidžia tik vienos šalies požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo dar tik bus išdėstyta prieštaravime (CPK 430 straipsnis) ir taip užtikrinta jo teisė būti išklausytam. Taip pat pažymėtina, kad preliminarus sprendimas įsiteisėja atsakovui per įstatyme nustatytą terminą nepareiškus prieštaravimų (CPK 428 straipsnio 8 dalis). Taigi preliminaraus sprendimo likimas, kaip ir dokumentinio proceso tąsa, priklauso nuo to, pareiškia atsakovas prieštaravimų ar ne. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu.

7.       Byloje nustatyta, kad šalys 2017 m. spalio 2 d. sudarė degalų – pirkimo pardavimo sutartį Nr. MZ 2017/13, kurios pagrindu sutarė, kad ieškovė UAB „Saitema“ parduos atsakovei degalus ieškovės degalinėse, fiksuojant įsigyjamų prekių kiekį ir kainą ieškovės (pardavėjos) išduodamomis specialiomis nepiniginėmis mokėjimo priemonėmis, o atsakovė (pirkėja) įsipareigojo sumokėti už parduotus degalus sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties pagrindu ieškovė nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. sausio 22 d. pardavė atsakovei degalus ir tuo pagrindu išrašė PVM sąskaitas-faktūras. Iš pateiktos 2017-11-27 PVM sąskaitos faktūros Nr. 2568 matyti, kad atsakovė UAB „Donkis“ iš ieškovės UAB „Saitema“ pirko kuro už 11 406,55 Eur, pagal 2017-11-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2580 atsakovė iš ieškovės pirko kuro už 9 388,02 Eur, pagal 2017-12-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2584 atsakovė iš ieškovės pirko kuro už 2 892,77 Eur, pagal 2017-12-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2610 atsakovė iš ieškovės pirko kuro už 6 053,33 Eur, iš 2017-12-18 PVM sąskaitos faktūros Nr. 2624 matyti, kad atsakovė iš ieškovės pirko kuro už 5 853,50 Eur, pagal 2017-12-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2634 atsakovė iš ieškovės pirko kuro už 2 878,87 Eur, pagal 2017-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2656 atsakovė iš ieškovės pirko kuro už 746,44 Eur, pagal 2018-01-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2661 atsakovė iš ieškovės pirko kuro už 1 135,69 Eur, pagal 2018-01-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2664 atsakovė iš ieškovės pirko kuro už 7 016,06 Eur, pagal 2018-01-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2675 atsakovė iš ieškovės pirko kuro už 4 949,19 Eur (viso 52 320,42 Eur). Atsakovė iki ieškinio parengimo dienos nebuvo atsiskaičiusi su ieškove ir skolinga ieškovei už degalus  40 913,84 Eur. Dėl šių faktinių aplinkybių ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo, ginčo tarp šalių nėra. 

Dėl delspinigių priteisimo

8.       Šalys 2017-10-02 degalų pirkimo – pardavimo sutarties 3.5. punkte nustatė, kad pažeidus sutarties 3.4. punktą pirkėjas (UAB „Donkis“) įsipareigoja mokėti pardavėjui (UAB „Saitema“) 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną. Iš į bylą pateikto skolos ir delspinigių apskaičiavimo akto matyti, kad atsakovė yra skolinga 39 313,65 Eur delspinigių. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad 0,5 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną yra neprotingai dideli, ieškovė specialiai vilkino derybas dėl skolos užskaitymo, kad galėtų priskaičiuoti kuo daugiau delspinigių.

9.       Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

10.       CK 6.73

11.       Kasacinis teismas, aiškindamas aptartas CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6. 258 straipsnio 3 dalies normas, yra nurodęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

12.       Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Istpro“ prašymą patvirtinti kreditoriaus reikalavimą, bylos Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dujų sfera“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K‑3‑562/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė, atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl delspinigių dydžio, tikėtinų nuostolių dydžio nenurodė, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, jog ilgą laiką negaudama atsiskaitymo iš atsakovės, ieškovė negali atsiskaityti su savo kotrahentais, dėl to patiria nuostolius netesybų, delspinigių, palūkanų, baudų refinansavimo  kaštų pagrindu; dėl negautų apyvartinių lėšų ieškovė negali toliau savo maksimaliai suplanuotais tempais vykdyti komercinės veiklos, negali investuoti savo lėšų į prekybą ar kitas sritis, todėl patiria ne tik tiesioginius, bet ir netiesioginius nuostolius.

13.       Kaip jau minėta, CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes.

14.       Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010).

15.       Atsakovė UAB „Donkis“ prieštaravimus dėl delspinigių pareiškė tik tada, kai pradėta taikyti atsakomybė už paskolos sutarties pažeidimą. Skolos suma pakankamai didelė (40 913,84 Eur), atsakovė neatsiskaito nuo 2017 m. spalio mėnesio, todėl atsakovė turėjo tinkamai įvertinti savo finansines galimybes grąžinti skolą laiku tam, kad nebūtų taikoma sutartinė atsakomybė. Atsakovė, laiku neatsiskaitydama su ieškove, pažeidė ieškovės teises, nes ji negalėjo naudotis savo pinigais. Būtent dėl tokio elgesio atsakovei taikytina atsakomybė – netesybos (delspinigiai), kurie laikytini minimaliais ieškovės nuotoliais. Teismas pripažįsta, kad sumažinus delspinigius iki atsakovės nurodyto dydžio, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl sutartinės atsakomybės taikymo, nes 2000 Eur delspinigių suma (už 6 mėnesius) yra akivaizdžiai per maža. Atsižvelgdamas į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, ir į tai, kad sumažintos netesybos turi nepažeisti sutarties laisvės principo ir savo funkcijos kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti netesybų suma mažintina iki 20 000 Eur. 

16.       Atsakovė taip pat privalo mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6. 210 str. 2 d.) Ieškovo prašymas dėl 8 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, todėl tenkintinas.

17.       LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos duomenimis, ieškovė teikdama ieškinį teismui dokumentinio proceso tvarka sumokėjo 764 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (76 procentai), iš atsakovės UAB „Donkis“ ieškovui priteistinas 580 Eur žyminis mokestis (CPK 79 str., 80 str., 93 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270, 430 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Donkis“, j. a. k. 302786291, ieškovei UAB „Saitema“, j. a. k. 301886666, 40 913,84 Eur (keturiasdešimt tūkstančių devynis šimtus trylika eurų 84 ct) skolos ir 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) delspinigių, 8 % metines palūkanas už priteistą 60 913,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018-07-19, iki teismo sprendinio visiško įvykdymo, 580 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

 Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja                                                  Irena Stasiūnienė