Civilinė byla Nr. e2A-401-357/2022

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02749-2020-8

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3;

                                                                                         2.6.18.4; 2.1.5.2; 3.3.1.20

                                                                                         (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Linos Muchatarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių J. K., B. B. ir atsakovės N. G. individualios įmonės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių J. K., B. B. ieškinį atsakovėms N. G. individualiai įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „Metalinis diskas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Artva“ dėl įpareigojimo pašalinti defektus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1.       Bendraieškės J. K. ir B. B. ieškiniu prašė jų naudai solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Metalinis diskas“, N. G. individualios įmonės (toliau – IĮ) priteisti 6288,12 Eur žalą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės nurodė, kad patyrė nuostolių dėl atsakovių netinkamai suteiktų paslaugų pagal su ieškove J. K. (iki santuokos – B.) pasirašytas sutartis: 2007-10-27 J. K. (B.) su atsakove N. G. IĮ pasirašė Projektavimo darbų sutartį Nr. 07; o 2012-04-05 ieškovė J. K. (B.) su atsakove UAB „Metalinis diskas“ pasirašė Rangos sutartį, Nr. S 120405-1. Pagal abi sutartis buvo atliktos paslaugos bei darbai, tačiau realiai kokybiško rezultato ieškovė J. K. (B.), kaip užsakovė, negavo nei pagal vieną sutartį. Nurodė, kad atsakovės N. G. IĮ rengto techninio projekto dalis dėl vandens gręžinio įrengimo yra galimai suklastota, o atsakovės UAB „Metalinis diskas“ įrengtas vandens gręžinys neduoda vandens taip, kaip numatyta Rangos sutartyje, t. y. neduoda 2 kub. m/h vandens kiekio. Ieškovėms paaiškėjo, kad tokio vandens kiekio, kaip buvo numatyta Rangos sutartyje, Nr. S 120405-1, atsakovės UAB „Metalinis diskas“ įrengtas Gavybos geriamojo - gėlo vandens gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini), nedavė nuo pat jo įrengimo pradžios. Manė, kad atsakovė UAB „Metalinis diskas“, siekdama įtikinti ieškovę J. K., kad jai tiesiog neužtenka 2 kub. m /h vandens kiekio, tokiu būdu tiesiog tyčia siekė paslėpti savo atliktų darbų broką ir netinkamą Rangos sutarties sąlygų įvykdymą. Nurodė, kad atsakovė N. G. IĮ nepagrįstai neigia, kad ieškovei rengė techninio projekto dalį dėl vandens gręžinio, tačiau šias paslaugas teikė būtent ji (J. K.) rengė techninį projektą užsakovams J. P. ir M. P., t. y. tam objektui, kuriam techninio projekto dalį dėl vandens gręžinio rengė UAB „Arta“. Planavimo užduotis, kuri pasirašyta tiek ieškovės J. K. (B.), tiek atsakovės atstovės N. G., ir kuri yra neatskiriama Rangos sutarties dalis, patvirtina, kad atsakovės ieškovei rengto techninio projekto viena iš sudėtinių dalių buvo gręžtinio šulinio techninis projektas, dėl jo parengimo šalys buvo susitarusios nuo pat pradžių. Statybos leidimas, kuriame aiškiai įvardinta, kad statybos leidimas išduotas ne tik statiniams, bet ir įrenginiui - gręžiniui, buvo išduotas tą pačią dieną, t. y. 2008-03-04, tai tik dar kartą patvirtina, kad techninis projektas apėmė ir gręžinio techninį projektą. Nurodė, kad 2019-03-20 ieškovė J. K. su atsakove N. G. IĮ pasirašė dar vieną projektavimo sutartį, kurioje taip pat nurodyta, kad atsakovė turi parengti poilsio pastatų lauko tinklų vandentiekio-nuotekų dalį. Ši sutartis praktiškai identiška 2007-10-27 ieškovės J. K. (B.) su atsakove N. G. IĮ pasirašytai Projektavimo darbų sutarčiai Nr. 07. Pagal 2019-03-20 Projektavimo sutartį atsakovė taip pat parengė vandens gręžinio techninį projektą, kaip sudėtinę viso techninio projekto dalį, ir tą faktą patvirtino teisme. Todėl akivaizdu, kad pagal tokią sutarties formuluotę „parengti lauko tinklų vandentiekio-nuotekų dalį“ ji abiem atvejais, tiek 2007-2008 m., tiek 2019 m., laikėsi praktikos rengti ir vandens gręžinio techninį projektą, kaip tai suprato bei tikėjosi ieškovė.

3.       Pažymėjo, kad pradėjus atsakovės UAB „Metalinis diskas“ įrengtą vandens gręžinį eksploatuoti, 2013 m. pradėjo neužtekti vandens kiekio. Apie tai 2013 m. liepos mėn. ieškovė J. K. (B.) žodžiu informavo atsakovę UAB „Metalinis diskas“. Atsakovė UAB „Metalinis diskas“ (rangovas) niekaip nereagavo į ieškovės J. K. (B.) pastabas dėl neveikiančio gręžinio, nė karto nevažiavo į darbų atlikimo vietą įvertinti situaciją, nors Rangos sutartimi buvo prisiėmusi garantinius įsipareigojimus. Atsakovė tik pateikė vienintelį pasiūlymą dar 2013 m., tai išsigręžti papildomą gręžinį. 2019 m. gegužės mėn. atsakovės UAB „Metalinis diskas“ įrengtas vandens gręžinys pradėjo visiškai neveikti, ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, informavo, apie būsimus vandens kiekio matavimus, tačiau atsakovė neatvyko, dėl ko matavimai buvo vykdomi atsakovės UAB „Metalinis diskas“ atstovams nedalyvaujant. Pažymėjo, kad atsakovė darbus atliko nesivadovaudama Rangos sutarties nuostatomis, nesivadovaudama pateiktu techniniu projektu, nesuderinusi darbo projekto su ieškove, todėl atsakovė yra atsakinga už netinkamą darbų atlikimą, kuris galėjo kilti tiek dėl atsakovės tyčinių veiksmų, tiek dėl jos aplaidaus ir neatsakingo elgesio. Nurodė, kad atsakovė UAB „Metalinis diskas“ (rangovas), kaip savo srities profesionalė ir specialistė, turėjo įspėti ieškovę (užsakovę) dėl visų su Rangos sutarties vykdymu susijusių aplinkybių, tame tarpe ir techninio projekto neatitikimą esamai situacijai ar poreikį keisti techninius sprendinius, ir nedelsiant stabdyti darbus, tačiau to atsakovė nedarė. Ieškovės pateiktu techniniu projektu atsakovė nesivadovavo, jokių pastabų, pasiūlymų dėl dokumentacijos ir/ar darbų atlikimo ieškovei neteikė. Vandens gręžinys turi esminių defektų (trūkumų) ir ieškovės negali naudoti jo pagal paskirtį ir, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, vandens gręžinys yra įrengtas pagal galimai suklastotą projektą, kuris neatitinka tos vietovės geologinių-hidrologinių sąlygų ir pagal tokį projektą atsakovė UAB „Metalinis diskas“ negali būti įpareigota pašalinti atsiradusių trūkumų, todėl ieškovės yra priverstos taikyti alternatyvų savo teisių gynimo būdą ir prašyti atlyginti patirtas išlaidas įrengiant netinkamos kokybės vandens gręžinį.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis ieškovių pusėje, UAB „Artva“ nurodė, kad jokių sutartinių santykių dėl ginčo artezinio gręžinio nė su viena bylos šalimi neturėjo. Nurodė, kad byloje esančioje gręžinio projekto (suklastoto) kopijoje būtent ir nėra projekto brėžinių sąraše nurodyto genplano (1 poz.) su nurodyta gręžinio vieta. Mano, kad prielaidą, kad UAB „Metalinis diskas“ gręžinio projekto aplamai net nematė, todėl ir negalėjo „Darbus atlikti pagal UAB „Artva“ parengtą projektą“. Šią prielaidą patvirtina ir tas faktas, kad profesionalai, jei būtų matę byloje esantį gręžinio projektą, būtų pastebėję projekto klastojimo požymius (projekto išleidimo metų taisymus, tituliniame lape iš 2005 m. pataisyta į 2008 m., o brėžiniuose jau nurodomi 2005 m., t. y. išeina, kad 2008 metų projektui brėžiniai buvo parengti iš anksto jau prieš 3 metus, spausdinimo šriftų skirtumus, neatitikimą vietovės hidrogeologinei situacijai ir t.t.). Labiausiai tikėtinas variantas, kad statybos leidimų išdavimo komisijai tokios sudėties gręžinio projektas, kuris yra byloje, net nebuvo pateiktas, nes atsakovės teigia vienodai, kad „Projekte buvo numatyta konkreti vandens gręžinio vieta“. Kadangi byloje esančiame projekte tokio brėžinio nėra, galimai gręžinio vieta buvo nurodyta kurioje nors iš bendrojo projekto dalių. Pabrėžia, kad tai nepatvirtina tvarkingo (nesuklastoto) gręžinio projekto egzistavimo fakto. Pažymėjo, kad profesionalai (gręžimo įmonės) turi įvertinti projekto sprendinius atsižvelgiant į konkrečios vietovės hidrogeologines sąlygas ir, pastebėję neatitikimus, nedelsiant informuoti užsakovą, todėl vartotojo poreikius tenkinančio vandens gręžinio įrengimui tinkamo projekto buvimo ar nebuvimo aplinkybė esminės įtakos nedaro. Paaiškino, kad pagal nusistovėjusią įmonėje praktiką, parengtos projekto techninės dokumentacijos originalai (2 egz.) įprastai atiduodami projekto užsakovui (arba jį atstovaujantiems asmenims), o 1 egz. saugojamas UAB „Artva“ archyve. Tad darė išvadą, kad N. G. IĮ, kuri rengė bendrąjį projektą K., galėjo turėti 2005 m. UAB „Artva“ rengto projekto kopiją, ant kurios (nors ir labai nekokybiškai) buvo atlikta klastotė. 2005 m. gręžinio projektas irgi buvo reikalingas būtent statybos leidimui gauti.

5.       Atsakovė UAB „Metalinis diskas“ nesutiko su ieškovių reikalavimais, prašė juos atmesti. Nurodė, kad ieškovės neįrodė visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškinys turi būti atmestas. Atsakovė neginčija, kad atliko vandens gręžinio įrengimo darbus pagal 2012-04-05 pasirašytą Rangos sutartį Nr. S-120405-1, kurios tekstą parengė ieškovė J. K.. Be to ši Ieškovė sudarė su projektuotoju - N. G. IĮ Projektavimo darbų sutartį Nr. 07. Projekto sudėtinė dalis buvo Gręžinio techninis projektas (Gręžinio projektas), kuriame kaip Gręžinio projekto rengėjas buvo nurodytas trečiasis asmuo UAB „Artva“. Atsakovė nori pažymėti, kad darbus atliko pagal ieškovės pateiktą neva UAB „Artva“ parengtą Gręžinio projekto kopiją. Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, jog Projektas yra galimai suklastotas, t. y. Projektas ir jo sprendiniai yra pagamintas kito UAB „Artva“ rengto projekto pagrindu visiškai kitoje vietovėje. Kaip paaiškėjo šiuo metu, atsakovė UAB „Metalinis diskas“ darbus atliko pagal galimai suklastotą ieškovės J. K. pateiktą Gręžinio projektą. Šią aplinkybę patvirtino ir trečiojo asmens UAB „Artva“ atstovas, apklausiamas teisme. Kadangi Gręžinio projektas yra sudėtinė viso Projekto dalis, o pagal teisinį reglamentavimą Projekte turėjo būti išspręstas vandentiekio klausimas, tai ieškovei nebūtų buvęs išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jei Projekte nebūtų buvęs Gręžinio projektas. Pastebėjo, kad ieškovės prašo žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „Metalinis diskas“, nors atsakovė darbus pagal Sutartį atliko būtent galimai suklastoto Gręžinio projekto pagrindu, o galimai suklastoto Gręžinio projekto kopiją jai perdavė pati ieškovė J. K.. Atsakovės nuomone, nėra galimybių analizuoti ir vertinti vandens gręžinio darbų atlikimą bei jų kokybę, jei darbai atlikti pagal galimai suklastotą Gręžinio projektą.

6.       Nurodė, jog abejonių dėl Gręžinio projekto nekilo, nes buvo nurodoma, kad Gręžinio projektą parengė vienas didžiausių ir stipriausių rinkos dalyvių – UAB „Artva“. Pažymėjo, kad nuo pat pradžių atsakovei Projekto originalas nebuvo duotas, nes ieškovė J. K. tvirtino, jog Gręžinio projekto originalas yra Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. Pažymėjo, jog tai, kad Gręžinio projekte numatytas vandens kiekis buvo gautas, patvirtina tiek byloje pateiktas Aktas, tiek ir Gręžinio pasas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė neginčija, kad atlikus darbus 2012-05-08 atlikti darbai buvo perduoti ieškovei J. K. ir abiejų šalių pasirašytas Gavybos geriamojo-gėlo vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo aktas. Prieš aktą pasirašant buvo atlikti išgaunamo vandens kiekio matavimai. Akte nurodoma, kad perduodamo gręžinio vandens debitas, t. y. našumas, yra 2 kub.m /h. Ieškovė J. K. darbus priėmė ir pretenzijų neturėjo. Gręžinio techniniame pase nurodyta, kad debitas – 0,56 l/s, t. y. 2 kub.m /h. Ieškovė iki 2019 metų gegužės jokių pretenzijų atsakovei dėl atliktų gręžinio darbų kokybės nereiškė. O 2019 metais, ieškovė J. K. jau net nebebuvo žemės sklypo, kuriame yra gręžinys, savininkė, todėl apskritai neturėjo jokių teisių į ginčo gręžinį, o tai reiškia, kad nebeturėjo ir teisės reikšti bet kokias pretenzijas atsakovei. Atsakovė nesutinka su ieškiniu ir dėl to, kad ieškovės nepateikė įrodymų, kad gręžinio vandens debitas yra mažesnis nei 2 kub.m./h. Ieškovės J. K. pateikto Defektinio akto negalima vertinti kaip įrodymo, nes jį surašė ir pasirašė pati ieškovė ir jos sutuoktinis. Atkreipė dėmesį, kad garantija suteikta gręžinio konstrukcijoms, o ne iš žemės išgaunamam vandeniui. Nurodė, kad ieškovės neįrodė solidarios atsakovių atsakomybės. Pažymėjo, kad CK 1.125 str. 9 d. numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl prašė taikyti ieškinio senatį, o ieškovių ieškinį atmesti ir dėl ieškinio senaties.

7.       Atsakovė N. G. IĮ su ieškovių reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad atsakovė rengė tik projekto sklypo suvestinį inžinierinių tinklų planą, kuriame buvo nurodytos gręžinio ir nuotekų valymo įrenginio vietos bei vandentiekio – nuotekų dalį; gręžinio projekto rengimas projektavimo darbų rangos sutartyje nebuvo numatytas ir toks projektas nebuvo rengtas; atsakovė nevykdė statomų objektų techninės priežiūros ir statinių projektų vykdymo priežiūros, taip pat nedalyvavo priimant eksploatuoti pastatus, gręžinį ir nuotekų valymo įrenginį. Nors projektavimo sąlygų sąvade (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos projektas pavadintas „Gręžtinis šulinys, gyvenamojo namo ir svirno nauja statyba bei pastatų pritaikymas kaimo turizmo poreikiams (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“, tačiau pasirašytoje 2007 m. spalio 27 d. projektavimo darbų rangos sutartyje šalių nebuvo numatytas gręžinio projekto rengimas, todėl gręžinio projektas N. G. IĮ (Rangovo) nebuvo ruoštas. Parengtame projekte N. G. buvo numatyta tik gręžinio vieta, pažymėta plane „10“; ši gręžinio įrengimo vieta su užsakove buvo suderinta. Tai vieta kaip atskaitos taškas vandentiekio tinklams tiesti. N. G. IĮ rengė projekto dalį dėl pastatų statybos bei suvestinių inžinerinių tinklų planą, kuriame buvo nurodytos vandens gręžinio ir nuotekų valymo įrenginio vietos bei vandentiekio - nuotekų dalis (įvadinių tinklų trasos bei profiliai). N. G. IĮ neprojektavo geriamo vandens gręžinio, dėl kurio vyksta ginčas, nedalyvavo ir jo statybos priežiūroje bei priėmime eksploatuoti. Projekto dalį dėl vandens tiekimo ir nuotekų tinklų pajungimo ruošė A. B. J., kuris yra miręs.

8.       Nurodė, jog tai, kad gręžtinio gręžinio įrengimą užsakovo J. B. užsakymu projektavo UAB „Artva“ patvirtina į bylą ieškovės pateiktas 2008 m. Techninis projektas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės reikalavimai atsakovės N. G. IĮ atžvilgiu visiškai nepagrįsti, nes: ieškovė su N. G. IĮ 2007-10-27 sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. 07, pagal kurią numatyta parengti kaimo turizmo sodybos - gyvenamojo namo ir svirno - naujos statybos projektą (duomenys neskelbtini), architektūrinę - konstrukcinę, lauko ir vidaus tinklų vandentiekio nuotekų ir elektrotechninę dalis, sąmatą, statybinių medžiagų specifikaciją, nurodant tik gręžinio vietą ir jo neprojektuojant, nes toks buvo šios sutarties šalių susitarimas; jokios gręžinio įrengimo projektavimo darbų sutarties užsakovė su N. G. IĮ niekada nėra sudariusi; Gręžinio įrengimas buvo vykdomas UAB „Metalinis diskas“ pagal UAB „Artva“ parengtą projektą. Kadangi N. G. IĮ nėra nei ginčo gręžinio projektuotojas, nei jo rengėjas, todėl visi ieškovių reikalavimai jos atžvilgiu atmestini.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Bendraieškės B. B. reiškiamą kartu su J. K. solidarų reikalavimą dėl 6288,12 Eur nuostolių atlyginimo atsakovėms N. G. IĮ ir UAB „Metalinis diskas“ atmetė. Tenkinant ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovės N. G. IĮ ieškovei J. K. 3 144,06 Eur nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3 144,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-07-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 129,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje ieškovės J. K. reikalavimų dalyje ieškinį solidarioms atsakovėms N. G. IĮ ir UAB „Metalinis diskas“ atmetė. Priteisė iš ieškovės J. K. atsakovės UAB „Metalinis diskas“ naudai 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Priteisė iš ieškovės J. K. atsakovės N. G. IĮ naudai 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Priteisė iš ieškovės J. K. 69,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Priteisti iš atsakovės N. G. IĮ 69,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

10.       Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas iš statybos rangos ir projektavimo darbų teisinių santykių, kurių pagrindu ieškovės reikalauja atlyginti patirtus nuotolius - 6288,12 Eur, sumokėtų už artezinio vandens gręžinio įrengimą, dėl atsakovių solidarių veiksmų – projektuotojos N. G. IĮ nesąžiningų veiksmų pagal 2007-10-27 Projektavimo darbų sutartį Nr. 07, faktiškai neatliekant ginčo gręžinio projektavimo darbų (duomenys neskelbtini) kaime esančioje užsakovės J. K. (iki santuokos – B.) sodyboje ir pateikus šiai užsakovei trečiojo asmens – UAB „Artva“ vandens gręžinio projektą, parengtą visai kitiems užsakovams (duomenys neskelbtini) mieste, jį perkopijuojant ir prijungiant prie projekto dalių; o atsakovei UAB „Metalinis diskas“ pagal 2012-04-05 rangos darbų sutartį netinkamai atliekant vandens gręžinio rangos darbus, dėl ko gręžiniu ieškovės nuo 2019 metų visiškai nebegali naudotis. Konstatavo, kad vykdyti projektavimo rangos darbus atsakovė N. G. individuali įmonė ėmėsi kaip šios srities profesionalas, todėl teises ir pareigas turi ne tik sutartinės atsakomybės pagrindu, bet ir pagal imperatyvias įstatymų nuostatas.

11.       Teismas sutiko su ieškovės J. K. argumentais ginče, kad ji kaip užsakovė, siekė vieno kompleksinio projekto parengimo ir pagal sutartį susitarė su rangove N. G. IĮ dėl visų statybos objektų – gręžtinio šulinio, gyvenamojo namo ir svirno statybos bei sodybos pastatų pritaikymo turizmo poreikiams projektavimo darbų. Sutiko su ieškovės J. K. argumentais ir teiktais įrodymais ginče, kad būtent pagal atsakovės N. G. IĮ parengtą techninę užduotį ir techninį projektą, 2008-03-04 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos skyrius išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2018-03 04, statybos objektui: Gyvenamasis namas, svirnas-poilsio paskirties pastatai, pirtis - pagalbinio ūkio paskirties pastatas, gręžtinis šulinys - hidrologinis įrenginys. Statybos adresas: (duomenys neskelbtini), ir kad šis leidimas nebūtų išduotas, jei nebūtų parengtas bei statybos komisijai pateiktas vieno iš statybos komplekso objektų – gręžtinio šulinio techninis projektas. Teismas darė išvadą, kad atsakovės teiktos projektavimo paslaugos apima ir gręžtinio šulinio techninio projekto parengimą. Nurodė, kad Planavimo užduotis, kuri pasirašyta tiek ieškovės J. K. (B.), tiek atsakovės atstovės N. G., ir kuri yra neatskiriama Rangos sutarties dalis, dar kartą patvirtina, kad atsakovės rengto techninio projekto viena iš sudėtinių dalių buvo gręžtinio šulinio techninis projektas, dėl jo parengimo šalys buvo susitarusios nuo pat pradžių. Pažymėjo, kad tiek ieškovė J. K., tiek trečiasis asmuo UAB „Artva“ neigia tarp jų buvus bet kokius sutartinius santykius, turėtus tarpusavio kontaktus iki šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme, kad teismas neturi pagrindo abejoti šių proceso dalyvių teiktais paaiškinimais bei rašytiniais duomenimis.

12.       Teismas sutiko su ieškovės J. K. bei trečiojo asmens UAB „Artva“ atstovo paaiškinimais ir teiktais įrodymais apie ginčo vandens gręžinio projekto suklastojimo požymius. Nustačius, kad UAB „Metalinis diskas“ rangos darbus atliko pagal suklastoto gręžinio projekto pagrindu, kurio kopiją rangovei perdavė pati užsakovė, teismas vertino, kad UAB „Metalinis diskas“, kaip rangovei, galėjo nekilti abejonių dėl Gręžinio techninio projekto tikrumo ir jo sprendinių pagrįstumo, nes jame buvo nurodoma, kad Gręžinio projektą parengė vienas didžiausių Lietuvos rinkos dalyvių - UAB „Artva“, kaip nekilo jokių įtarimų dėl projekto klastotės pačiai užsakovei. Teismas atmetė ieškovės J. K. teiktus argumentus ginče, jog atsakovės UAB „Metalinis diskas“ nekokybiškai atliktą darbą įrodo tai, jog Gręžinio projekte numatytas geologinis pjūvis neatitiko faktinio geologinio pjūvio, užfiksuoto Gręžinio pase. Pažymėjo, kad teisme apklausiamas liudytojas L. M. ir atsakovės atstovas L. M. patvirtino, jog jie matė, kad šie geologinio pjūvio skirtumai yra, apie tai informavo ieškovę, tačiau kadangi juos laikė neesminiais, nes buvo pasiektas vandeningas horizontas ir gautas reikiamas vandens kiekis, numatytas Gręžinio projekte, tuo metu jokių abejonių dėl rangos darbų nekilo ir jokios grėsmės tinkamam sutarties įvykdymui nebuvo. Nurodė, jog tai, kad Gręžinio projekte numatytas vandens kiekis įrengus gręžinį buvo gautas, patvirtina tiek byloje pateiktas 2012-05-08 darbų perdavimo - priėmimo aktas, ir Gręžinio pasas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, kad UAB „Metalinis diskas“ neturi solidariai atsakyti kartu su vandens gręžinio techninį projektą suklastojusia projektuotoja – N. G. IĮ. Sprendė, kad šiame ginče yra nustatytos visos projektuotojos N. G. IĮ civilinės atsakomybės sąlygos – kaltė, neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis tarp kaltų veiksmų ir atsiradusių nuostolių dėl netinkamo vandens gręžinio projektavimo ir jo įrengimo. Teismas, įvertinęs, kad ieškovė J. K.,  teigdama, kad gręžinys jau nuo priėmimo momento 2012 m. gegužę neužtikrino jos verslo poreikiams reikiamo vandens kiekio - 2 kub. m per valandą, tą tvirtino ir apklaustas liudytoju kitas rangos darbus toje sodyboje atlikęs asmuo G. J., visgi nurodo tokį gręžinį epizodiškai eksploatavusi iki 2019 metų gegužės, kol pastarasis visiškai nustojo tiekti vandenį, ką liudija ir ieškovės teiktos rašytinės 2019-05-29, 2019-06-19 pretenzijos rangovei UAB „Metalinis diskas“, darė išvadą, kad jei vandens gręžinys nors ir mažais pajėgumais visgi buvo naudojamas apie 7 metus, tai nėra pagrindo vertinti, kad buvo patirta nuostolių, atitinkančių visą gręžinio įrengimo darbų kainą.

13.       Teismo vertinimu, ginčo vandens gręžiniui, rangovės UAB „Metalinis diskas“ įrengtam pagal suklastotą ir negaliojantį gręžinio techninį projektą, negali būti taikomi sutartimi su užsakove J. K. numatyti garantiniai darbų rezultato terminai, nes iš neteisės negali atsirasti teisės. Todėl skaičiuojant ieškinio senaties taikymo terminus pagal ieškovių reikalavimą priteisti nuostolius dėl nekokybiškai atliktų rangos darbų trūkumų, teismas vertino, kad apie gręžinio trūkumus ieškovė J. K. jau žinojo 2013 metais, nes į jos pareikštą pretenziją dėl nepakankamo gaunamo vandens kiekio iš gręžinio atsakovė UAB „Metalinis diskas“ atsakė 2013 m. liepos 24 d. raštu Nr.17, atsisakydama vertinti nurodytas aplinkybes kaip rangos darbų trūkumus. Sprendė, kad CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas specialusis vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl rangos darbų trūkumų yra praleistas. Teismas atmetė ieškovių reikalavimus atsakovei „Metalinis diskas“ dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tik po 2021-11-19 trečiojo asmens UAB „Artva“ atsiliepimo į ieškinį buvo gauti duomenys, pagrindžiantys atsakovės N. G. IĮ atliktų projektavimo rangos darbų trūkumus, liudijančius apie vandens gręžinio techninio projekto suklastojimą, konstatavo, jog 2011-07-19 patikslinto ieškinio reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo šiai individualiai įmonei, veikusiai pagal 2007-10-27 projektavimo darbų sutartį, taip pat buvo praleistas ieškinio senaties terminas, tačiau šį terminą teismas turi pagrindą atnaujinti. Teismas vertino, kad tiek ieškovė J. K., tiek bendraieškė B. B. nežinojo ir negalėjo numanyti, neturėdamos specialių žinių giluminio vandens gręžinio projektavime bei įrengime, kad projektuotoja N. G. IĮ parengė suklastotą vandens gręžinio projektą, todėl vertino, kad ginče nustatyti objektyvūs ir subjektyvūs kriterijai ieškinio senaties terminui atnaujinti.

14.       Teismas, vertindamas pateiktų 2016-01-16 dovanojimo sutarties ir panaudos sutarčių turinį, darė išvadą, kad ieškovė B. B. nepagrindė savo reikalavimo teisės į žalos atlyginimą iš atsakovių pagal ieškovės J. K. sudarytas projektavimo ir gręžinio rangos darbų sutartis, nes 2016 metais priėmė iš savo dukters J. K. nekilnojamuosius daiktus kaip dovaną be jokių išlygų ir nesant sutartyje įtvirtintų kokių nors sąlygų apie nekilnojamųjų daiktų defektus. Atsižvelgė ir į tai, kad ši ieškovė, tapusi (duomenys neskelbtini) kaimo sodybos savininke, daugiau nei 5 metus nereiškė jokių pretenzijų atsakovėms, nešalino ginčo vandens gręžinio defektų ir neteikė duomenų apie patiriamus kokius nors faktinius nuostolius, susijusius su vandens gręžinio naudojimu. Teismas darė išvadą, kad ieškovė B. B. nepagrindė savo solidaraus su J. K. reikalavimo teisės abiem atsakovėms, neįrodė patyrusi kokių nors faktinių nuostolių, susijusių su vandens gręžinio netinkamu projektavimu ir jo naudojimu, todėl sprendė, kad šioje solidaraus ieškovių reikalavimo dalyje ieškinio nėra pagrindo tenkinti. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus ieškinio senaties praleidimo terminus, į nesavalaikį ieškovės (-ių) kreipimąsi į teismą bei negalėjimą pateikti pagrindinio projektavimo sutarties darbų rezultato - vandens gręžinio projekto originalo, kas iš esmės apsunkino bylos nagrinėjimą ir sukliudė operatyviai nustatyti objektyvią tiesą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taikomais civilinėje teisėje, darė išvadą, jog turi pagrindą lygiomis dalimis paskirstyti sutarties šalims – užsakovei J. K. ir projektuotojai N. G. IĮ riziką dėl projektavimo darbų vykdymo, dėl suklastotos projekto dalies panaudojimo statybos rangoje, ir nuostolių atlyginimui priteisti ½ dalį iš 6288,12 Eur reikalaujamos sumos, t. y. 3144,06 Eur. Šią sumą teismas laikė pagrįsta ir pakankama teisingam nuostolių atlyginimui ieškovei J. K. dėl nekokybiško vandens gręžinio rangos darbų rezultato. Teismas šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15.       Apeliaciniu skundu bendraieškės J. K. ir B. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovių UAB „Metalinis diskas“ ir N. G. IĮ solidariai 6 288,12 Eur nuostolių ieškovės J. K. naudai, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Teismas, sumažindamas priteistų nuostolių dydį 50 proc., netinkamai taikė CK 6.251 str. įtvirtintą normą. Šiuo konkrečiu atveju, teismas nenustatė, kad ieškovė būtų atlikusi kokius tai neteisėtus veiksmus, ir būtų kalta dėl to, kad rangovas UAB „Metalinis diskas“ pagal atsakovės (projektuotojos) parengtą projektą netinkamai ir nekokybiškai įrengė vandens gręžinį. Teismas pripažino, kad ieškovė, priimdama iš atsakovės (projektuotojos) techninį projektą, ir jį pateikdama vykdymui rangovui buvo sąžiningą, ir nežinojo, kad jis yra suklastotas, ir kad šią faktinę aplinkybę sužinojo tik tada, kai trečiasis asmuo UAB „Artva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis nerengė šio vandens gręžinio projekto.

15.2.                      Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad įrengtas vandens gręžinys yra įrengtas netinkamai, nes, pagal tos vietovės geologinius duomenis, vandeningas sluoksnis toje vietovėje yra nuo 156 iki 170 metrų, ir jis negalėjo užtikrinti tinkamo gręžinio veikimo. Trečiasis asmuo UAB „Artva“, kaip tos srities specialistas, teisme paaiškino, kad šiuo atveju vandens gręžinys yra įrengtas į pirmą pasitaikiusį vandeningą sluoksnį, neatsižvelgiant į faktinį tos vietovės vandeningų sluoksnių buvimo gylius, todėl toks vandens gręžinys yra ne remontuotinas, o jis turi būti pergręžtas iš naujo. O tai reiškia, kad ieškovė, iš naujo pergręždama vandens gręžinį, patirs tokias pat ar didesnes išlaidas, kurios buvo sumokėtos atsakovei UAB „Metalinis diskas“ už tinkamą vandens gręžinio įrengimą. Tiek projektuotoja, tiek rangovas yra savo veiklos profesionalai, savo prievoles sugebantys/privalantys vykdyti pagal tai profesinei veiklai taikomus standartus (CK 6.38 str. 2d., 6.256 str. 2d.), taip pat prisiimantys riziką visais atvejais atsakyti už sutartinių prievolių tinkamą įvykdymą (CK 6. 256 str. 3d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturėjo teisinio pagrindo mažinti priteistinų nuostolių dydį nuo 6 288,12 Eur iki 3 144,06 Eur, vien tuo pagrindu, kad netinkamai įrengtu gręžiniu ieškovė naudojosi tam tikrą laiką.

15.3.                      Atsakovės UAB „Metalinis diskas“ teiginiai, kad jai nebuvo žinoma, kad techninis projektas yra netinkamas darbų atlikimui ir kad pagal jį faktiškai atliko darbus, neatitinka tiesos. Rangovo pareiga yra ne tik darbą atlikti pagal techninį projektą, bet ir užtikrinti, kad atliktas darbas atitiks visus teisės aktus ir sukurtu rezultatu bus galima naudotis pagal jo paskirtį protingą laiko tarpą.

15.4.                      Atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kad ji apie techninio projekto neatitikimą būtų informavusi ieškovę (užsakovę) ir kad ieškovė būtų sutikusi, kad vandens gręžinio įrengimo darbai būtų atliekami pagal tikrovės neatitinkantį projektą ir atsakovė šios faktinės aplinkybės neįrodė CPK 178 str. Tiek iš 2012 05 08 Gavybos geriamojo - gėlo vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo - priėmimo akto, tiek iš vandens gręžinio paso Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vandens gręžinys yra įrengtas nukrypstant nuo ieškovės pateikto techninio projekto. Tai yra gręžinys išgręžtas tik tai 50 metrų gylio, kai projektinis gylis buvo 62 metrai, pakeista apsauginio vamzdžio konstrukcija, vandens siurblys įleistas į visiškai kitą gylį ir t.t. Be to, kaip nurodė UAB „Artva“, šis gręžinys jau nuo pat jo įrengimo negalėjo iš gauti 2 kub.m. per val. vandens kiekio, ir tai galima spręsti pagal atsakovės surašytus į 2012 05 08 Gavybos geriamojo-gėlo vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo aktą gręžinio dinaminius parametrus, ir juos lyginant su Gręžinio pase nurodytais duomenimis, o būtent atsakovė UAB „Metalinis diskas“ 2 kub.m./val vandens debitą gauna ir prie 35 metrų vandens dinaminio lygio, esant 1,5 m. statiniam vandens lygiui (perdavimo - priėmimo akto 3 p.) ir tuos pačius 2 kub.m./val vandens debitą gauna prie 43 metrų vandens dinaminio lygio, esant 1,5 m. statiniam vandens lygiui (gręžinio paso 7 lapas). Atsakovės atstovas L. M. šį duomenų neatitikimą aiškino kaip rašymo apsirikimą, ir nurodo, kad duomenys turėtų būti teisingi 2012 05 08 Gavybos geriamojo - gėlo vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo akte, nes į gręžinio pasą duomenys buvo rašomi iš akto. Jeigu tikėti 2012 05 08 Gavybos geriamojo-gėlo vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo akte nurodytų duomenų teisingumu, kurie yra faktiniai duomenys parodantys tikruosius gręžinio parametrus, ir suvedus juos į formulę, pagal kurią geologai skaičiuoja vandens debitą, tai gaunasi, kad šio gręžinio didžiausias leistinas vandens debitas, pagal įrengimo metu nustatytus hidrodinaminius parametrus, gali būti tik - 1 kub.m/val., o ne 2 kub.m/val., kaip nurodyta gręžinio perdavimo akto 3.3 punkte. Laiko, kad atsakovė UAB „Metalinis diskas“, siekdama išgauti reikiamą vandens debitą oficialiame dokumente, t. y., jį užfiksuoti gręžinio pase, sąmoningai į gręžinio pasą įrašė kitus hidrodinaminius duomenis, nei 2012 05 08 Gavybos geriamojo-gėlo vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo akte.

15.5.                      Teismas, priimdamas teismo sprendimą, vadovavosi gręžinio pasu, nes jis neva išduotas valstybinės institucijos ir turi didesnę juridinę galią, tai nelaikytina teisinga, nes gręžinio pase nurodyti duomenys akivaizdžiai prieštarauja Gręžinio priėmimo - pardavimo aktui ir atsakovės atstovo L. M. ir liudytojo L. M. parodymams ir teismas šiuo dokumentu neturėjo remtis priimdamas sprendimą. Pagal sutarties 8.4.12 p. rangovas keisti techninio projekto sprendimus gali tik gavus užsakovo raštišką sutikimą. Tačiau šiuo atveju, atsakovė ne tik, kad raštu neinformavo apie techninio projekto neatkimus, bet techninio projekto sprendinius pakeitė negavusi ieškovės sutikimo ir tokiu būdu veikė savo rizika.

15.6.                      Jeigu tikėti tuo, kad atsakovė, vandens gręžinį įrengė pagal ieškovės pateiktą UAB „Artva“ rengtą techninį projektą, kurį teismas laiko suklastotu, tai akivaizdu, kad atsakovė vandens gręžinį įrengė nesilaikant „Požeminio vandens gavybos gręžinio įrengimų bendrųjų techninių aplinkosauginių reikalavimų“, kad gręžinys būtų išgręžtas pagal tos vietovės geologines - hidrogeologines sąlygas, gręžinio konstrukcija, matmenys ir įranga parenkami atsižvelgiant į hidrogeologines sąlygas (14-17p.), ir tokiais savo veiksmais, gaudama užmokestį už netinkamai atliekamą darbą, ieškovei padarė nuostolį, kuris turėtų atlygintas.

15.7.                      Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y., sumažinti darbų kainą iki nulio.

15.8.                      Teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmetė ieškinį atsakovės UAB „Metalinis diskas“ atžvilgiu. Ieškovė jokios pretenzijos dėl atsakovės netinkamai ir nekokybiškai atliktų darbų 2013 metais nepareiškė ir neprašė jų pašalinti. Tik 2019 m. gegužės mėn. ieškovei pradėjus trūkti vandens, matomai, vandens gręžiniui visiškai nustojus veikti, o šachtinio šulinio vandens nepakankant, pirmą kartą pareiškė pretenziją rangovui, ką patvirtina į bylą mano pateiktos pretenzijos 2019-05 29 ir 2019-06-19, į kurias atsakovė nereagavo.

16.       Atsakovė N. G. IĮ pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą dalyje dėl 3 144,06 Eur sumos bei 6 procentų dydžio palūkanų priteisimo ieškovei J. K. iš atsakovės N. G. IĮ ir šioje dalyje ieškovės J. K. ieškinį atmesti. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės J. K. atsakovei N. G. IĮ visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmos bei apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas visiškai nepagrįstai ir viršydamas savo kompetencijos ribas apkaltino atsakovę N. G. IĮ nusikaltimo padarymu, t. y. dokumento klastojimu ir tai padarė vadovaudamasis tik pačios ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Artva“ teiginiais. Ieškovė įrodymų dėl jai atsakovės N. G. IĮ padarytų nuostolių nepateikė. Ieškovės teiginiams dėl tariamai atsakovės suklastoto projekto prieštarauja į bylą pateikti įrodymai, šalių paaiškinimai, kurių teismas tinkamai nevertino, pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus.

16.2.                      J. K. (B

16.3.                      Ieškovės bei atsakovės pasirašyta Sutartis, priešingai nei konstatavo teismas, atitinka visas vartojimo rangos sutarties nuostatas, numatytas tuo metu galiojusio CK 6.672 - 6.680 straipsniuose.

16.4.                      Teismas netinkamai vertino ir pasisakė dėl vadovės N. G. Projekto, parengto vadovaujantis šalių pasirašyta 2007-10-27 Projektavimo darbų sutartimi Nr. 07. Šio Projekto bei Projekto sudėtis įrašytas gręžtinis šulinys, tačiau jis įrašytas tik todėl, jog atsakovė N. G. savo parengtame projekte nurodė tik šio gręžinio vietą, pažymėdama Nr. 10 ir gręžinio vieta buvo nurodyta į projektą pateiktame sklypo sutvarkymo plane, kurį į bylą pateikė būtent gręžinio įrengimo darbus ieškovės užsakymu vykdžiusi atsakovė UAB „Metalinis diskas“ kartu su savo atsiliepimu. N. G. rengto Projekto sudėtyje yra nurodytos 4-ios projekto dalys: A- Architektūrinė - statybinė dalis, K- konstrukcinė dalis, V- vandentiekio dalis ir N - Nuotekų dalis ir Projekto sudėtyje nėra nurodytas joks gręžinio šulinio įrengimas.

16.5.                      Tai, kad ieškovės užsakymu jos sodyboje (duomenys neskelbtini) rajone gręžtinio šulinio įrengimo projektą ruošė UAB „Artva“, patvirtina į bylą pateiktas pats projektas. Šiame 2005 metais UAB „Artva“ rengtame projekte nurodyta, jog projekto darbų vadovė G. G., projektavo G. G., yra abiejų parašai. Jokių duomenų apie N. G. nėra.

16.6.                      Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį dalinai ir priteisdamas 3144,06 Eur sumą iš N. G. IĮ, teigė, jog ši nepateikė savo rengto projekto originalo. Teismas neatsižvelgė į tai, jog po šios atsakovės projekto rengimo praėjo daugiau nei 14 metų, kad projekto originalą turėjo ir pati ieškovė, tačiau į bylą jo taip pat nepateikė, o vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 50 p., statytojas projekto originalą, kai jis buvo parengtas statytojui, saugo iki perdavimo naujam turto valdytojui.

16.7.                      N. G. IĮ visiškai nesusijusi su gręžinio įrengimu žemės sklype (duomenys neskelbtini), nes šiam gręžiniui įrengti ji neruošė jokio projekto, jo neįrengė ir neatliko jokių dokumento klastojimo veiksmų, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas dėl ieškovei priteistos žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir naikintinas.

16.8.                      Žalos dydį privalo įrodyti ieškovas, tačiau teismas pats pripažino, kad ieškovė jokių įrodymų nepateikė, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas. 6288,12 Eur suma ieškovės buvo sumokėta rangovui UAB „Metalinis diskas“ už jo atliktus darbus, ši suma niekuo nesusijusi su N. G. IĮ ir tuo labiau su tariamai padaryta žala ir jos dydžiu.

16.9.                      Abu atsakovai pagrįstai šioje byloje taip pat savo atsiliepimuose prašė taikyti senaties terminą. Ieškovė, susipažinusi su atsakovės N. G. IĮ rengtu projektu, žinojo, jog gręžinio įrengimo projekto ši atsakovė nerengė. Teikdama gręžinio įrengimo projektą, kurį jai parengė UAB „Artva“ rangovui UAB „Metalinis diskas“, ieškovė taip pat buvo su juo pilnai susipažinusi ir tik ji žinojo, koks projektas bus įgyvendinamas. Teismui pripažinus, kad senaties terminas yra praleistas, be ieškovės prašymo jį atnaujinti savo iniciatyva teismas neturėjo teisės.

17.       Ieškovės J. K. ir B. B. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovės N. G. IĮ apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas grindė padarytas išvadas sprendime analizuodamas šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, padarė analizę rašytinės bylos medžiagos ir tinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl atsakovės, kaip projektuotojos, atsakomybės ribų, jai vykdant sudarytą projektavimo darbų sutartį. Teismas pagrįstai atmetė kaip nenuoseklius, nepakankamus, prieštaraujančius nuosekliai ir logiškai aplinkybių visumai, atsakovės paaiškinimus, ir tinkamai taikė materialinės teisės normas.

17.2.                      Teismas darė pagrįstą išvadą, kad Projektavimo darbų sutartimi šalys tarėsi ir dėl gręžinio projektavimo bei jo įrengimo. Šią išvadą teismas tinkamai motyvavo bylos medžiaga. Apeliantei nustatyta pareiga saugoti techninio projekto originalą pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2005. 

17.3.                      Ieškovė už tinkamą darbų atlikimą rangovui sumokėjo 6 288,12 Eur, tai ši sumokėta suma laikytina patirtais tiesioginiai nuostoliai, nes vandens gręžinį reikia perdaryti iš naujo.

17.4.                      Nepagrįstas apeliantės nurodytas motyvas, kad nei ieškovė J. K., nei ieškovė B. B. neturi reikalavimo teisės. Ieškovę J. K. su atsakove sieja sutartiniai santykiai, kylantys iš 2007-11-17 projektavimo darbų sutarties, kadangi darbas atliktas netinkamai, tai tarp ieškovės J. K. ir atsakovės kilo ginčas iš sutartinių santykių ir būtent ji turi teisę reikšti reikalavimą tiesiogiai atsakovei. Pagal ieškovės parengtą techninį projektą buvo įrengtas inžinerinis įrenginys - vandens gręžinys, kuriam pagal įstatymą yra suteikiama garantija, ir garantiniu laikotarpiu tiek projektuotojas, tiek rangovas atsako už tinkamą darbų atlikimą, tai ieškovė B. B. turi teisę reikalavimą reikšti pagal įstatymą tiesiogiai tiek projektuotojui, tiek rangovui (CK 6.263 str.).

17.5.                      Ieškovės nepraleido ieškinio senaties termino, nes apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik 2019 m. gegužės mėn., kai vandens gręžiniu nebegalėjo naudotis. Iki tol nežinojo, kad vandens gręžinys ar atsakovės parengtas techninis projektas turi trūkumų. Ieškovė J. K. jokios pretenzijos nei atsakovei kaip projektuotojai, nei atsakovei kaip rangovei dėl netinkamai ir nekokybiškai atliktų darbų 2013 metais nepareiškė ir neprašė jų pašalinti. 2013 metais kreipėsi žodžiu į atsakovę, kaip rangovą, kad, jos nuomone, yra sumažėjęs vandens kiekis ir tai neužtikrina jos poreikių. Į ką atsakovė 2013-07-24 raštu Nr. 7 atsakė, kad „gręžinys išgręžtas pagal 2008 m. UAB „Artva“ paruoštą projektą, kad įrengiant vandens gręžinį priekaištų neturėjau, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietė patenka į ypatingai neprognozuojamą (duomenys neskelbtini) slėnio baseiną, kur vandeningą horizontą nustatyti gana sudėtinga, ir kadangi momentinis vandens kiekis 2 kub.m. netenkina mano poreikių, jų pasiūlymas būtų išgręžti vieną ar du papildomus gręžinius ir sujungus juos į bendrą bandyti padidinti vandens kiekį, parengti naują projektą ir kitų pasiūlymų neturi“. Iš tokio atsakovės UAB „Metalinis diskas“ atsakymo ji, kaip užsakovė, nesuprato, kad vandens gręžinys yra įrengtas netinkamai, ir kad jis tuo metu neišgauna tų 2 kub.m/val vandens, kurie nurodyti techniniuose dokumentuose, ir kad tokį gręžinį reikia remontuoti ir pan.

18.       Atsakovė N. G. IĮ prašo atmesti ieškovių apeliacinį skundą ir iš jų priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Nei viena iš ieškovių nepateikė į bylą jokių įrodymų dėl atsakovės N. G. IĮ kaltės, nepateikta į bylą jokių įrodymų dėl žalos atsiradimo bei jos dydžio (ieškovių prašoma priteisti 6288,12 Eur suma buvo sumokėta UAB „Metalinis diskas“ už jos atliktus darbus, tačiau tai nėra žalos dydžio suma), jokių neteisėtų veiksmų N. G. IĮ ieškovių atžvilgiu neatliko, jokio priežastinio ryšio nėra, todėl šis reikalavimas abiejų atsakovių atžvilgiu teismo turėjo būti atmestas.

18.2.                      Ginčo vandens gręžinį UAB „Metalinis diskas“ įrengė pagal 2012-04-05 Rangos sutartį ir tik 2019-05-29 ieškovė J. K. pateikė Pretenziją UAB „Metalinis diskas“ dėl 2012-04-05 Rangos sutarties Nr. S 120405-1 sąlygų nevykdymo, jau daugiau nei 3 metai nebūdama ginčo valdos savininke. Atsakovei N. G. IĮ nuo 2007-10-27 Projektavimo sutarties Nr. 07 pasirašymo, t. y. per daugiau nei 14 metų, nei viena iš ieškovių nėra pareiškusi šiai įmonei jokių pretenzijų.

18.3.                      Ieškovės projektuotojo (N. G. IĮ) ir rangovo (UAB „Metalinis diskas“) atsakomybę kildina iš visiškai skirtingų su ieškove J. K. sudarytų sutarčių, kurios neturi jokio bendro ryšio, tuo labiau, kad UAB „Metalinis diskas“ gręžinį įrenginėjo ne pagal N. G. IĮ parengtą projektą, o pagal UAB „Artva“ parengtą projektą, kurį rangovui pateikė pati ieškovė, todėl solidari atsakomybė šioje byloje negali būti taikoma, o nuostoliai privalo būti priteisti iš kaltininko ir tik pagal šalies pateiktus įrodymus dėl nuostolių atsiradimo bei jų dydžio, kas į šią bylą pateikta nebuvo.

18.4.                      Ieškovė J. K., jau nebūdama savininke nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pretenzijas UAB „Metalinis diskas“ pradėjo reikšti 2019 metais, nors ieškovės teigimu, dar 2013 metais pradėjo trūkti vandens, tačiau ieškovė niekur nesikreipė. 2016-01-13 įgijusi nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą apeliantė B. B. jokių pretenzijų šiai atsakovei niekada nereiškė. Atstatyti praleistą senaties terminą nei viena iš ieškovių taip pat neprašė.

19.       Atsakovė UAB „Metalinis diskas“ pateiktu atsiliepimu prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti, atsakovės N. G. IĮ apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, priteisti atsakovei iš ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Ieškovės neįrodė visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškinys turi būti atmestas.

19.2.                      Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, UAB „Metalinis diskas“ darbus atliko pagal galimai suklastotą ieškovės J. K. pateiktą Gręžinio projektą. Šią aplinkybę patvirtino ir trečiojo asmens UAB „Artva“ atstovas, apklausiamas teisme. Kadangi Gręžinio projektas yra sudėtinė viso Projekto dalis, o pagal teisinį reglamentavimą Projekte turėjo būti išspręstas vandentiekio klausimas, tai ieškovei nebūtų buvęs išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jei Projekte nebūtų buvęs Gręžinio projektas.

19.3.                      Atsakovei abejonių dėl Gręžinio projekto nekilo, nes buvo nurodoma, kad Gręžinio projektą parengė vienas didžiausių ir stipriausių rinkos dalyvių UAB „Artva“. Nuo pat pradžių atsakovei Projekto originalas nebuvo duotas, nes ieškovė J. K. tvirtino, jog Gręžinio projekto originalas yra Nacionalinėje mokėjimo agentūroje.

19.4.                      Teisme apklausiami liudytoju L. M., L. M. nurodė, kad Gręžinio projekto geologinio pjūvio ir fakto sluoksnių (geologinio pjūvio) neatitikimai pasitaiko dažnai, nes nėra galimybių nustatyti tiksliai kokie sluoksniai ir kokiame gylyje tiksliai yra. Šie asmenys patvirtino teisme, jog ieškovė buvo apie tai informuota. Tai, kad Gręžinio projekto geologinio pjūvio ir fakto sluoksnių (geologinio pjūvio) neatitikimai pasitaiko dažnai, patvirtino teisme apklaustas ir trečiojo asmens UAB „Artva“ atstovas.

19.5.                      Ieškovė priėmė atsakovės atliktus darbus, aktą pasirašė ir jokių trūkumų akte nenurodė, iki 2019 metų gegužės jokių pretenzijų atsakovei dėl atliktų darbų kokybės nereiškė. O 2019 metais, ieškovė jau net nebebuvo žemės sklypo, kuriame yra gręžinys, savininkė, todėl apskritai neturėjo jokių teisių į ginčo gręžinį, o tai reiškia ir teisės reikšti bet kokias pretenzijas atsakovei.

19.6.                      Gręžinio projekte buvo numatyta konkreti vandens gręžinio vieta. Gręžinio projekte buvo numatyta, jog vandens poreikis tik 5 m per dieną, projektuojamas gręžinys -1,5 m/h. Taip pat projekte buvo numatyta, jog projektuojamas gręžinio gylis – 62 m., tačiau, atlikus žvalgybinį gręžimą, sutikus vandeningą horizontą aukščiau, gręžinys įrengiamas seklesnis, o nesutikus – iki projektuojamo gylio, suderinus su užsakovu, gręžinys gilinamas. Vandeningas horizontas buvo aptiktas 50 m gylyje. Todėl gilesnio gręžinio gręžti nebebuvo poreikio ir gręžinys buvo įrengtas seklesni nei 62 m.

19.7.                      Nesutinka su ieškiniu, nes ieškovės nepateikė įrodymų, kad gręžinio vandens debitas yra mažesnis nei 2 kub.m./h. Ieškovės 1 pateikto Defektinio akto negalima vertinti kaip įrodymo, nes jį surašė ir pasirašė pati ieškovė 1 ir jos sutuoktinis. Taip pat defektiniame akte nurodė, kad neva išgaunamą vandens kiekį matavo statinėmis, tačiau nepateikė jokių įrodymu kokiomis konkrečiomis priemonėmis buvo atliktas matavimas Defektinio akto surašymo metu.

19.8.                      Ieškovės nepateikė įrodymų, kad vandens gręžinį eksploatavo ir prižiūrėjo tinkamai. Atsakovės nuomone, jei visgi vandens gręžinio vandens debitas yra mažesnis nei 2 kub.m./h. ar 1,5 m/h, tai gali būti sąlygota tiek ieškovės nepagrįstų lūkesčių, jog vanduo turi bėgti tokiu kiekiu nuolat, tiek ir netinkamo jo vandens gręžinio eksploatavimo (nes Gręžinio Projekte nurodoma, kad vandens poreikis yra tik 5 kub.m per dieną).

19.9.                      Ieškovės prašo visą ieškinyje nurodytą nuostolių sumą priteisti joms abiem, neišskiriant kokią jų dalį konkrečiai priteisti kiekvienai iš ieškovių. Toks reikalavimas negali būti patenkintas, nes šiuo metu turtas priklauso vienai ieškovei, kitai joks gręžinys nepriklauso.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21.       Byloje apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovių ieškinį atsakovėms dėl nuostolių atlyginimo už patirtus statybos rangos darbų trūkumus.

Faktinės bylos aplinkybės

22.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad ieškovė J. K. (iki santuokos – B.) 2007-10-27 su atsakove N. G. IĮ pasirašė Projektavimo darbų sutartį Nr. 07, pagal kurią N. G. IĮ už 13 000 litų darbų kainą įsipareigojo parengti kaimo turizmo sodybos - gyvenamojo namo ir svirno naujos statybos projektą, (duomenys neskelbtini) architektūrinę - konstrukcinę, lauko ir vidaus tinklų vandentiekio - nuotekų ir elektrotechninę dalis, sąmatą, statybinių medžiagų specifikaciją. Projektavimo darbų sutarties 1 punktu atsakovė N. G. IĮ taip pat įsipareigojo užsakovei J. K. parengtą projektą suderinti ir gauti leidimą statybai; o 9 punktu buvo sutarta, kad šalys neatsako už sutarties sąlygų pažeidimus, jeigu pažeidimai atsirado dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių valios (Force Majeure).

23.       Atsakovė UAB „Metalinis diskas“ atliko vandens gręžinio įrengimo darbus pagal su ieškove J. K. (iki santuokos – B.) 2012-04-05 pasirašytą Rangos sutartį Nr. S-120405-1, kurios turinį ir sąlygas parengė būtent pati ieškovė J. K. (iki santuokos – B.); o rangos darbus atliko tai pat pagal šios ieškovės pateiktą UAB „Artva“ Gręžinio projekto kopiją, nes originalo ieškovė nepateikė. Kaip Gręžinio projekto sudėtinė buvo pateiktas sklypo planas, kuriame jau buvo pažymėta gręžinio vieta.

Dėl vartojimo rangos teisinių santykių

24.       Atsakovė N. G. IĮ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos netinkamai kvalifikavo bylos šalių teisinius santykius, nepagrįstai netaikė vartojimo rangos sutarčių nuostatų.

25.       Byloje nustatyta, kad ieškovė J. K. (iki santuokos – B.) 2007-10-27 su atsakove N. G. IĮ pasirašė Projektavimo darbų sutartį Nr. 07 pagal N. G., atstovaujančios savo įmonę, parengtas sąlygas. Nustatyta, kad N. G. sutartį sudarė būdama verslininke ir turinti ilgametę patirtį statybos projektavimo darbų srityje, o ieškovė J. K. pasirašė sutartį kaip fizinis asmuo, tačiau siekiantis savo turimą asmeninį nekilnojamąjį turtą pritaikyti kuriamam turizmo verslui.

26.       Remiantis Projektavimo darbų sutarties sudarymo metu galiojančiomis CK nuostatomis, CK 6.672 straipsnio 1 dalis numatė, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005).

27.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Projektavimo darbų sutarčiai nėra taikomos vartojimo rangos sutarčių nuostatos, kadangi ši sutartis neatitinka vartojimo rangos sutarčiai keliamų reikalavimų.

Dėl projektavimo darbų rangos sutarties ir galutinio darbų rezultato pagal šią sutartį vertinimo

28.       CK 6.700 straipsnyje numatyta, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Minėtame straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019 44 punktas). Taigi, projektavimo rangos sutarties dalykas – kūrybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sąmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba įrengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-823/2021).

29.       Reikalavimui dėl nuostolių priteisimo už galimai netinkamą projektinių pasiūlymų parengimą, taikytinas CK 6.703 straipsnis, numatantis rangovo atsakomybę už darbų kokybę. CK 6.703 straipsnio 1 dalis numato, kad projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.703 straipsnio 2 dalis).

30.       Taigi, dėl CK 6.703 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų kyla projektuotojo atsakomybė. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo sieja su projektavimo darbų trūkumais, nurodo, jog, sprendžiant dėl to, ar atsakovei, kaip projektuotojui, kyla pareiga atlyginti ieškovėms nuostolius, patirtus dėl projektinių pasiūlymų trūkumų, reikalinga nustatyti, ar egzistuoja sąlygos atsakovės atžvilgiu taikyti sutartinę atsakomybę. Taigi, būtent ieškovėms byloje tenka pareiga įrodyti atsakovės (projektuotojo) neteisėtus veiksmus, patirtus nuostolius ir priežastinį ryšį. Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kurioje pabrėžiama, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis).

32.       Apeliantė N. G. IĮ teigia, kad J. K. (B.) (užsakovė) ir N. G. IĮ (rangovas) 2007-10-27 pasirašė Projektavimo darbų sutartį Nr. 07, kurioje šalys nesitarė dėl jokio gręžinio minėtoje valdoje projektavimo bei jo įrengimo. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliantės teiginį kaip nepagrįstą.

33.       Pažymėtina, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

34.       Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35.       CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 28, 31 punktus, 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-403/2021 26–28 punktus).

36.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog vykdyti projektavimo rangos darbus atsakovė N. G. IĮ ėmėsi kaip šios srities profesionalas, todėl teises ir pareigas turi ne tik sutartinės atsakomybės pagrindu, bet ir pagal imperatyvias įstatymų nuostatas. Priešingai nei teigia apeliantė N. G. IĮ, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog ieškovė J. K., kaip užsakovė, siekė vieno kompleksinio projekto parengimo ir pagal sutartį susitarė su rangove N. G. IĮ dėl visų statybos objektų – gręžtinio šulinio, gyvenamojo namo ir svirno statybos bei sodybos pastatų pritaikymo turizmo poreikiams projektavimo darbų, vertino šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, analizavo visą bylos medžiagą.

37.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog Projektavimo darbų sutartimi šalys tarėsi ir dėl gręžinio projektavimo bei jo įrengimo, įvertino ne tik 2007-10-27 projektavimo sutarties nuostatas, tačiau pagrįstai atsižvelgė ir į kitus atsakovės N. G. IĮ rengtus dokumentus: 2006-08-23 planavimo užduotį N. G. IĮ, kurią pasirašė statytoja J. B. ir N. G.; 2007-10-05 ieškovės paraišką projektavimo sąlygoms gauti; 2007-10-12 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo įvertintų dokumentų visuma ir jų turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog Projektavimo darbų sutartimi šalys tarėsi ir dėl gręžinio projektavimo bei jo įrengimo. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tą patvirtina ir ieškovės pateikto atsakovės parengto projekto sudėties dviejuose popieriniuose segtuvuose tituliniai lapai (patvirtinti užsakovės ir rangovės originaliais parašais bei N. G. IĮ spaudu), kuriuose nurodyta: „kompleksas: gręžtinis šulinys, gyvenamojo namo ir svirno statyba bei sodybos pastatų pritaikymas kaimo turizmo poreikiams; objektas – gręžtinis šulinys, gyvenamojo namo ir svirno statyba bei sodybos pastatų pritaikymo kaimo turizmo poreikiams.“

38.       Byloje nustatyta, kad pagal atsakovės N. G. IĮ parengtą techninę užduotį ir techninį projektą, 2008-03-04 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos skyrius išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2018-03 04, statybos objektui: Gyvenamasis namas, svirnas-poilsio paskirties pastatai, pirtis - pagalbinio ūkio paskirties pastatas, gręžtinis šulinys - hidrologinis įrenginys. Statybos adresas: (duomenys neskelbtini), ir kad šis leidimas nebūtų išduotas, jei nebūtų parengtas bei statybos komisijai pateiktas vieno iš statybos komplekso objektų – gręžtinio šulinio techninis projektas. Pažymėtina, kad Planavimo užduotyje, kurią pasirašė atsakovės atstovė N. G., nurodyta: „Prašau parengti gręžtinio šulinio, gyvenamojo namo ir svirno statybos bei sodybos pastatų projektą“. Byloje pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė projektavimo metu galiojusio STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nuostatas, patvirtinančias, kad Planavimo užduotis, kuri pasirašyta tiek ieškovės J. K. (B.), tiek atsakovės atstovės N. G., ir kuri yra neatskiriama Rangos sutarties dalis.

39.       Atsakovė N. G. IĮ savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino ir pasisakė dėl vadovės N. G. Projekto, parengto vadovaujantis šalių pasirašyta 2007-10-27 Projektavimo darbų sutartimi Nr. 07. Šio Projekto bei Projekto sudėtis įrašytas gręžtinis šulinys, tačiau jis įrašytas tik todėl, jog atsakovė N. G. savo parengtame projekte nurodė tik šio gręžinio vietą, pažymėdama Nr. 10 ir gręžinio vieta buvo nurodyta į projektą pateiktame sklypo sutvarkymo plane, kurį į bylą pateikė būtent gręžinio įrengimo darbus ieškovės užsakymu vykdžiusi atsakovė UAB „Metalinis diskas“ kartu su savo atsiliepimu. Pažymi, kad N. G. rengto Projekto sudėtyje yra nurodytos 4-ios projekto dalys: A- Architektūrinė - statybinė dalis, K- konstrukcinė dalis, V- vandentiekio dalis ir N - Nuotekų dalis ir Projekto sudėtyje nėra nurodytas joks gręžinio šulinio įrengimas.

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės N. G. IĮ argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes jie prieštarauja jos su J. K. sudarytos Projektavimo sutarties sąlygoms. Sutiktina su pirmosios instancijos teismus, kad minėtą atsakovės poziciją paneigia ir trečiojo asmens – UAB „Artva“, turinčios ilgametę patirtį verslo rinkoje, susijusioje artezinių gręžinių projektavimo ir įrengimo darbais, nuosekli pozicija ir teikti įrodymai dėl vandens gręžinio projekto privalomumo ir statybos leidimo gavimo pagal ieškovei projektuojamų visų statinių kompleksą 2008 m., bei išdėstyti pasvarstymai, kaip ir kokiu būdu trečiojo asmens projektas, parengtas visai kitiems užsakovams, galėjo patekti pas N. G. ir jos įmonėje būti suklastotas.

41.       Atsakovė N. G. IĮ nurodo, kad ieškovės teiginiams dėl tariamai atsakovės suklastoto projekto prieštarauja į bylą pateikti įrodymai, šalių paaiškinimai, kurių teismas tinkamai nevertino, pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus.

42.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles nagrinėjamoje byloje, nėra. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus.

43.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad būtent ieškovė J. K., kreipdamasi į teismą su pradiniu ieškiniu dėl vandens gręžinio darbų defektų pašalinimo atsakovei UAB „Metalinis diskas“, pateikė priedą - UAB „Artva“ parengtą šio gręžinio techninį projektą, kurio tituliniame lape nurodyta: „Objektas: Kompleksas; gręžtinis šulinys, gyvenamojo namo ir svirno statyba bei sodybos pastatų pritaikymas kaimo turizmo poreikiams, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) rajonas; Etapas: techninis projektas; Dalis - hidrogeologinė, vandens tiekimas; užsakovas: J. B.; o lapo gale esančioje lentelėje atskirose grafose nurodomos pareigos, pavardės, parašai: „Direktorius J. S. (parašas); Pr. gr. vadovė, kv. at.1955 G. G. (parašas); Projektuotoja dipl. Nr. (duomenys neskelbtini) D. G. (parašas) ir uždėtas UAB „Artva“ antspaudas. Taip pat nustatyta, kad tiek ieškovė J. K., tiek trečiasis asmuo UAB „Artva“ neigia tarp jų buvus bet kokius sutartinius santykius, turėtus tarpusavio kontaktus iki šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra objektyvaus pagrindo abejoti šių proceso dalyvių teiktais paaiškinimais bei rašytiniais duomenimis. Taip pat teismas pagrįstai įvertino tai, kad ieškovė J. K. viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad visų statinių (ir vandens gręžinio) projektavimą buvo užsakiusi N. G. IĮ, kad būtent tik su projektuotoja N. G. asmeniškai derino tiek projektavimo užduotį, tiek viso statinių komplekso projektavimo procesą iki pat statybos leidimo gavimo; ieškovė žinojo, kad N. G. įmonė, kaip rangovė, į techninio projekto parengimą pagal atskiras dalis gali pasitelkti subrangovus, todėl jai projekto dalis dėl vandens gręžinio, kuri parengta buvo UAB „Artva“ vardu, nesukėlė jokių įtarimų nei parengto projekto priėmimo metu, nei vykdomos statybos metu, nei kreipiantis į teismą dėl gręžinio rangos darbų. Bylos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovė šiuo aspektu buvo sąžininga ir ji, kaip užsakovė, buvo atsakovės N. G. IĮ suklaidinta, ir jei ne trečiojo asmens UAB „Artva“ pateikti argumentai ir rašytiniai duomenys byloje, nebūtų paaiškėjusi aplinkybė apie parengto projekto dalies rengimo aplinkybes. Apeliantė N. G. IĮ nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų paneigti šią pirmosios instancijos teismo padarytą bylos duomenimis grįstą išvadą.

44.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 184 straipsnio nuostatų, jomis pagrįstai rėmėsi ir teisingai nustatė, kad byloje esantis UAB „Artva“ parengtas ieškovei J. K. (iki santuokos – B.) vandens gręžinio techninis projektas yra suklastotas ir juo negalima remtis. Pažymėtina, kad projekto dokumentų ekspertizės šalys nepašė skirti, taip pat visos šalys teigė neturinčios ginčo vandens gręžinio projekto originalo. Pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad būtent trečiasis asmuo UAB „Artva“, kaip mažiausią materialinį teisinį suinteresuotumą šiame ginče turintis proceso dalyvis, pateikė pakankamai įrodymų, kurie leidžia teismui konstatuoti aplinkybę, jog atsakovė N. G. IĮ pagal sutartį su ieškove J. K., įsipareigojusi parengti visų komplekso statinių, tame tarpe ir ginčo vandens gręžinio techninį projektą, jo faktiškai užsakovės statinių komplekse - (duomenys neskelbtini) kaime neprojektavo ir pateikė užsakovei projektą, netinkamai parengtą kito juridinio asmens – UAB „Artva“ parengto (duomenys neskelbtini) mieste vandens gręžinio projekto pagrindu. Byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad trečiasis asmuo pateikė 2005 m. rengtą gręžinio projektą vienbučiam gyvenamajam namui, esančiam SB „Riešutas“, sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatė, kad šis projektas panaudotas sudarant gręžinio projektą objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Teismas pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo atmesti trečiojo asmens argumentų, kad 2005 m. šį projektą galėjo paprašyti parengti su architekte N. G. susiję asmenys (ant trečiojo asmens turimo projekto archyvinio egzemplioriaus yra išlikęs užrašas su užsakovų ir architektės N. G. kontaktiniais telefonų numeriais, be to 2003 m. tų užsakovų prašyme išduoti projektavimų sąlygų sąvadą ties numatomo projektuoto grafa irgi įrašyta „N. G. ind. įmonė, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini)). Byloje taip pat nėra duomenų, galinčių paneigti trečiojo asmens UAB „Artva“ teiginius, kad pagal nusistovėjusią jų įmonėje praktiką, parengtos projekto techninės dokumentacijos originalai (2 egz.) įprastai atiduodami projekto užsakovui (arba jo atstovaujantiems asmenims), o 1 egz. saugojamas UAB „Artva“ archyve. Atsakovė N. G. IĮ leistinais įrodymais nenuginčijo pirmosios instancijos teismo išvados, kad N. G. IĮ, kuri rengė bendrąjį projektą užsakovei J. K., galėjo turėti ir kitiems jos užsakovams rengto 2005 m. UAB „Artva“ projekto kopiją.

45.       Būtina pabrėžti tai, kad pirmosios instancijos teismas siūlė atsakovei N. G. IĮ pateikti turimus kitus įrodymus (rengto techninio projekto užsakovei J. K. originalą, prašyti apklausti liudytojais turėtus kitus užsakovus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), apie jiems atliktų projektavimo darbų apimtį, kad būtų paneigti ieškovės ir trečiojo asmens teiginiai apie ginčo vandens gręžinio, kaip hidrogeologinio įrenginio, projekto parengimą, panaudojus kitą su projektine medžiaga gautą 2005 m. gręžinio projektą), tačiau atsakovė tokių įrodymų neteikė ir neprašė jų teismo išreikalauti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien teiktas atsakovės rašytinis įrodymas, kad užsakovei J. K. rengto jos projekto dalių, tame tarpe lauko vandentiekio ir nuotekų įrengimo, bendraautorius A. B. J. yra miręs (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo vertinti, kad būtent šis asmuo, veikęs atsakovei subrangos pagrindais, galėjo būti atsakingas už UAB „Artva“ projekto suklastojimą, kadangi pagal projektavimo sutartį ir išduotą leidimą statybai užsakovei J. K. projektuotojas buvo vienas ir tas pats juridinis asmuo – N. G. IĮ, kuriai kaip rangovei, ir gali būti taikoma tiek sutartinė, tiek deliktinė atsakomybė.

46.       Byloje nustatyta, kad 2021-02-24 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija ieškovei pateikė informaciją, jog savivaldybės administracija techninio projekto originalo, pagal kurį 2008-03-04 buvo išduotas ieškovei statybos leidimas, neturi, savivaldybės administracija teisės aktais nėra įpareigota jį saugoti neterminuotą laiką; pačiam projektuotojui tenka pareiga saugoti parengto projekto originalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, projektuotojas, parengęs techninį projektą pagal projektavimo užduotį, Statytojui perduoda tiktai projekto kopijas (51 punktas), o projekto originalą saugo Projektuotojas Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės nustatyta tvarka (58 punktas). Taigi, būtent apeliantei N. G. IĮ teko pareiga išsaugoti dokumento originalą ir aplinkybė, kad ji teismui jo negalėjo pateikti, yra vertinama jos nenaudai.

47.       Pažymėtina, kad remiantis CK 6.703 straipsnio 1 dalimi, projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Minėto straipsnio antroje dalyje numatyta, jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita. LR Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 57 p. numato, jog projektuotojas, parengęs Projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, ir jį pasirašęs, tuo patvirtina, kad Projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, Privalomųjų dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už Projekto visumos kokybę bei Projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes.

Dėl vandens gręžinio projektavimo darbų rezultato, pripažinus jį negaliojančiu, teisinės reikšmės vandens gręžinio įrengimo darbams ir kitos atsakovės – UAB „Metalinis diskas“ –atsakomybės

48.       Byloje nustatyta, kad 2012-04-05 ieškovė su atsakove UAB „Metalinis diskas“ sudarė rangos sutartį, Nr. S120405-1, pagal kurią atsakovė įsipareigojo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, savo jėgomis, medžiagomis ir rizika ir atsakomybe atlikti projekto „Kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini) slėnis“ įkūrimas ir plėtra (Nr. (duomenys neskelbtini)), finansuojamo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ vandens gręžinio įrengimo (žvalgomojo eksploatacinio gręžinio ir vandens tiekimo sistemos montavimas) darbus bei perduoti atliktų darbų rezultatą Užsakovui (Sutarties 2.1.1. punktas). Rangos sutarties 8.4.6. punktu atsakovė UAB „Metalinis diskas“ įsipareigojo vykdyti projekto „Kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini) slėnis“ įkūrimas ir plėtra“ gręžinio įrengimo darbus pagal techninį projektą ir jį lydinčius dokumentus, statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybos veiklą (normų, taisyklių) reikalavimus. Rangos sutarties 2.1.4.2. punktu buvo sutarta, kad rangovas pagal techninį projektą parengs darbo projektą ir pateiks užsakovui vieną egzempliorių, o 2.1.4.3. punkte nurodyta, kad rangovas, vadovaudamasis parengtu ir su užsakovu suderintu darbo projektu atliks prisiimtus darbus, kartu su pasirašyta Sutartimi Užsakovas perduoda Rangovui techninį projektą, kuris yra neatsiejama visuma viso darbo projekto ir Rangovui yra pagrindas darbų vykdymui.

49.       Nustatyta, kad atsakovė UAB „Metalinis diskas“ atliko vandens gręžinio įrengimo darbus pagal 2012-04-05 pasirašytą Rangos sutartį Nr. S-120405-1, kurios turinį ir sąlygas parengė ieškovė J. K. (iki santuokos – B.); o rangos darbus atliko pagal šios ieškovės pateiktą UAB „Artva“ Gręžinio projekto kopiją, nes originalo ieškovė nepateikė. Nustatyta, kad kaip Gręžinio projekto sudėtinė buvo pateiktas sklypo planas, kuriame jau buvo pažymėta gręžinio vieta. Taip pat nustatyta, kad tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovė rangos darbus pagal sutartį atliko būtent suklastoto gręžinio projekto pagrindu, kurio kopiją rangovei perdavė pati užsakovė.

50.       Ieškovės remiasi CK 6.697 straipsniu, numatančiu: rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (1 dalis); rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (3 dalis).

51.       Kasacinis teismas nuosekliai pasisako, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011; 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 82 ir 98 punktai; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, 28 punktas).

52.       Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad atsakovė UAB „Metalinis diskas“ rangos darbus pagal sutartį atliko būtent netinkamai parengto gręžinio projekto pagrindu, kurio kopiją rangovei perdavė pati užsakovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nėra galimybių techniškai analizuoti ir teisiškai įvertinti atsakovės darbų atlikimo kokybės, nustatyti esmines priežastis, dėl kurių gręžinys, įrengtas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ribose, neduoda užsakovei reikalingo vandens kiekio per valandą, jei rangos darbai atlikti pagal (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ribose atliktus geologinius tyrimus ir tai vietovei parengto vandens gręžinio techninį projektą. Atsižvelgiant į tai, kad Rangos sutarties 2.1.4.3 punkto nuostatos numato, kad vandens gręžinio techninis projektas pagal sutartį yra neatsiejama visuma viso darbo projekto ir yra rangovei pagrindas darbų vykdymui, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog atsakovei UAB „Metalinis diskas“, kaip rangovei, galėjo nekilti abejonių dėl Gręžinio techninio projekto tikrumo ir jo sprendinių pagrįstumo, nes jame buvo nurodoma, kad Gręžinio projektą parengė vienas didžiausių Lietuvos rinkos dalyvių – UAB „Artva“, kaip nekilo jokių įtarimų dėl projekto klastotės nė pačiai užsakovei.

53.       CK 6.659 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: 1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; 3) yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. CK 6.659 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes ir per protingą terminą nepakeičia netinkamos ar blogos kokybės medžiagų, kito turto ar dokumentų, nepakeičia savo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.

54.       CK 6.256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuri nustato, kad jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Ši norma sistemiškai aiškintina su CK 6.38 straipsnio 2 dalimi ir yra svarbi konstatuojant neteisėtus skolininko, kuris yra savo srities profesionalas, veiksmus sutartinės atsakomybės atveju. Abi normos nustato aukštesnį profesionalo teisėto elgesio standartą. Teisės doktrinoje nurodoma, kad tinkamą sutartinės prievolės vykdymą apibrėžia ne tik sutartis, bet ir tam tikrą profesinę veiklą reglamentuojančios normos ir taisyklės, jeigu skolininkas veikia kaip profesionalas.

55.       Ieškovės nurodo, kad tiek iš 2012-05-08 Gavybos geriamojo - gėlo vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo - priėmimo akto, tiek iš vandens gręžinio paso Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vandens gręžinys yra įrengtas nukrypstant nuo ieškovės pateikto techninio projekto (gręžinys išgręžtas tik tai 50 metrų gylio, kai projektinis gylis buvo 62 metrai, pakeista apsauginio vamzdžio konstrukcija, vandens siurblys įleistas į visiškai kitą gylį ir t.t). Pažymi, jog kaip nurodė UAB „Artva“, šis gręžinys jau nuo pat jo įrengimo negalėjo išgauti 2 kub.m. per val. vandens kiekio, ir tai galima spręsti pagal atsakovės surašytus į 2012-05-08 Gavybos geriamojo-gėlo vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo aktą, gręžinio dinaminius parametrus, ir juos lyginant su Gręžinio pase nurodytais duomenimis, o būtent atsakovė UAB „Metalinis diskas“ 2 kub.m./val vandens debitą gauna ir prie 35 metrų vandens dinaminio lygio, esant 1,5 m. statiniam vandens lygiui (perdavimo - priėmimo akto 3 p.) ir tuos pačius 2 kub.m./val vandens debitą gauna prie 43 metrų vandens dinaminio lygio, esant 1,5 m. statiniam vandens lygiui (gręžinio paso 7 lapas). Atsakovės atstovas L. M. šį duomenų neatitikimą aiškino kaip rašymo apsirikimą, ir nurodo, kad duomenys turėtų būti teisingi 2012-05-08 Gavybos geriamojo - gėlo vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo akte, nes į gręžinio pasą duomenys buvo rašomi iš akto. Ieškovės nurodo, jeigu tikėti 2012-05-08 Gavybos geriamojo-gėlo vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo akte nurodytų duomenų teisingumu, kurie yra faktiniai duomenys, parodantys tikruosius gręžinio parametrus, ir suvedus juos į formulę, pagal kurią geologai skaičiuoja vandens debitą, tai gaunasi, kad šio gręžinio didžiausias leistinas vandens debitas, pagal įrengimo metu nustatytus hidrodinaminius parametrus, gali būti tik - 1 kub.m/val., o ne 2 kub.m/val., kaip nurodyta gręžinio perdavimo akto 3.3 punkte. Laiko, kad atsakovė UAB „Metalinis diskas“, siekdama išgauti reikiamą vandens debitą - oficialiame dokumente, t. y., jį užfiksuoti gręžinio pase, sąmoningai į gręžinio pasą įrašė kitus hidrodinaminius duomenis, nei 2012-05-08 Gavybos geriamojo - gėlo vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo akte.

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovių teiktus argumentus, jog atsakovės UAB „Metalinis diskas“ nekokybiškai atliktą darbą įrodo tai, jog Gręžinio projekte numatytas geologinis pjūvis neatitiko faktinio geologinio pjūvio, užfiksuoto Gręžinio pase. Šią savo išvadą teismas grindė tokiomis aplinkybėmis: 1) teisme apklausiamas liudytojas L. M. ir atsakovės atstovas L. M. (teismas neturėjo objektyvaus pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais) patvirtino, jog jie matė, kad šie geologinio pjūvio skirtumai yra, apie tai informavo ieškovę, tačiau kadangi juos laikė neesminiais, nes buvo pasiektas vandeningas horizontas ir gautas reikiamas vandens kiekis, numatytas Gręžinio projekte, tuo metu jokių abejonių dėl rangos darbų nekilo ir jokios grėsmės tinkamam sutarties įvykdymui nebuvo; 2) tai, kad Gręžinio projekte numatytas vandens kiekis įrengus gręžinį buvo gautas, patvirtina tiek byloje pateiktas 2012-05-08 darbų perdavimo - priėmimo aktas, ir Gręžinio pasas Nr. (duomenys neskelbtini); 3) CPK 197 straipsnis numato, jog dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią, o ginčo Gręžinio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė Lietuvos Geologijos tarnyba.

57.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jog gręžinys iškasta pagal suklastotą projektą, byloje negalima nustatyti, ar dėl atsakovės UAB „Metalinis diskas“ nekokybiškai atlikto darbo gręžinio vandens debitas yra mažesnis nei 2 kub.m./h., nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir įrengus jį tinkamai pagal visas techninius įrengimo sprendinius užsakovei J. K. faktiškai negalėjo būti užtikrinti šios užsakovės verslo poreikiai gėlam vandeniui, nes (duomenys neskelbtini) rajono teritorijoje fiksuoti visai kiti giluminių gręžinių vandens horizonto lygiai – nuo 156 iki 170 m, ką pagrindžia oficialūs geologiniai duomenys.

58.       Pažymėtina, kad byloje apklausti liudytojai L. M., L. M. nurodė, kad Gręžinio projekto geologinio pjūvio ir fakto sluoksnių (geologinio pjūvio) neatitikimai pasitaiko dažnai, nes nėra galimybių nustatyti tiksliai, kokie sluoksniai ir kokiame gylyje tiksliai yra. Liudytojas L. M. teismo posėdyje parodė, kad atliekant gręžimo darbus, jie nustatė neatitikimus; pagal faktą buvo nenumatytas dalykas, pagal projektą neatitiko geologiniai sluoksniai; atlikus žvalgybinį gręžinį, vandeningą sluoksnį rado iki 50 metų gylyje, tačiau tokių neatitikimų pagal jų darbo specifiką gali būti; rangos sutartį rengė pati užsakovė, ją pasirašė nieko nekeisdami; pagal projektą buvo numatyta 1,5 kubo, o jie gavo – 2 kubus, tuos du kubus ištisai imti gręžinys negali, imant vandens maksimumą gręžinys ilgai neveiks; tai mechaniniai poveikiai, vanduo pats nebebėga, tokios yra požeminio sluoksnio ypatybės; yra sluoksniai kurie duoda vandenį; tame gręžinyje nebuvo kito sluoksnio, duodančio vandenį; jie pasitikėjo projektu; tuo metu nekilo abejonių, kad projektas parengtas ne tam gręžiniui; jokių akumuliacinių sistemų jie nerengė, Hidroforas galėjo būti statomas kompensuoti vandens smūgį, jei nesuveiktų gerai gręžinys, visa šis įrenginys statomas šiltoje patalpoje; Hidroforas galėjo būti 200 litrų, jis palaiko vandens slėgį, bet vandens neakumuliuoja; tai sistemos dalis, akumuliacinė sistema palaiko karštą vandenį; jų pačių rangos darbai buvo atlikti greitai, bet tai jokiu būdu neatsiliepė darbų kokybei; Pasirašius sutartį jie važiavo ir darė žvalgybinį gręžinį, kad nustatytų vandeningą sluoksnį, ieškovę informavo, kad projektas neatitinka sluoksnių, sakė, kad jie bandytų ieškoti vandens giliau; ieškovė neprašė ieškoti vandens dar giliau, tada jie įrengė filtrinį gręžinį, nes kito varianto nėra; gręžinys ėmė fontanuoti vandenį, pradėjus jį pompuoti; tai vyko, įrengus gręžinį, ir vanduo atpompuojamas tol, kol jis išsivalo; tai užtruko gal dvi paras, ir matuojant jie gavo reikiamą kiekį, net virš 2 kubų vandens; siurblį pagal galingumą parinko jau turėdami gręžinį; iš užsakovės dėl darbų atlikimo nebuvo jokių pretenzijų; apie geležies kiekį užsakovė buvo informuota, todėl buvo pastatytas nugeležinimo filtras; siurblys buvo sumontuotas į 40 metrų gylį; darbų perdavimo-priėmimo aktą užsakovė pasirašė, jei būtų pretenzijų, ji nebūtų pasirašiusi; gręžinio gylis buvo 50 metrų; sklendė buvo pastatyta dėl mažesnio vandens srauto; jie viską padarė, kaip tokia vandens gręžiniui priklauso.

59.       Liudytojas G. J. teismo posėdyje parodė, kad jį pasamdė atsakovė UAB „Metalinis diskas“ suprogramuoti įrangą ir paleistį vandens sistemą. Jis suprogramavo ir paleido siurblį, vandenį ir elektrą, t.y. visą gręžinio sistemą. Programavimas truko gana trumpą laiką. Jis matė vandens kiekį, kaip siurblys dirba pilnu pajėgumu, per tą darbo pusvalandį gręžinio trūkumų nepastebėjo. O po geležinimo filtrų įrengimo vandens kiekio nebebuvo. Tuos filtrus užsakė ieškovė, montavo kiti rangovai. Tai papildomas dalykas išvalyti vandenį, o ne gręžinio konstrukcija. Kiek pamena, tada gręžinio siurblys rodė sausą eigą, o suspaudus atitinkamus mygtukus vėl veikė. Buvo montuojamas hidroforas, oksidacinė talpa prie vandens filtro; visa tai vyko mėnesio bėgyje po gręžinio sumontavimo. Po kokių trijų mėnesių jis vėl buvo iškviestas į sodybą ir ieškovės paprašytas atjungti tą gręžinį ir prijungti vandens padavimą iš šulinio, nes gręžinyje nebebuvo reikiamo kiekio vandens, o sodyboje vyko kažkokia šventė. Tada buvo pajungtas vanduo iš šulinio. Tai buvo senas sodybos šulinys. Liudytojo teigimu, kai gręžinio sistema dirba gerai, akumuliacinė vandens talpa nereikalinga. Gręžinyje trūkstant vandens, jį buvo galima paimti iš akumuliacinės talpos. Tam tikslui vandens talpa buvo sumontuota užsakovės pastate.

60.       Taigi, liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad Gręžinio projekto geologinio pjūvio ir fakto sluoksnių (geologinio pjūvio) neatitikimai pasitaiko dažnai, apie nustatytus neatitikimus ieškovė buvo informuota. Pastebėtina, jog faktą, kad Gręžinio projekto geologinio pjūvio ir fakto sluoksnių (geologinio pjūvio) neatitikimai pasitaiko dažnai, teisme patvirtino apklaustas ir trečiojo asmens UAB „Artva“ atstovas. Būtina įvertinti faktą, jog ieškovė J. K. priėmė atsakovės UAB „Metalinis diskas“ atliktus darbus, 2012-05-08 darbų perdavimo - priėmimo aktą pasirašė ir jokių trūkumų akte nenurodė.

61.       Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo, šalių susitarimu nustatytais atvejais arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą. Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš bendraskolių reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos kiekvieno jų kaltei, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato ką kita (CK 6.279 straipsnio 2 dalis).

62.       Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis).

63.       CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu, be kita ko, prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Žala kreditoriui kelių asmenų veiksmais gali būti padaroma, kai jie veikia kartu, tarpusavyje susitarę, tačiau gali būti padaroma ir kelių skolininkų veiksmais, kai jie veikia kiekvienas atskirai, tarpusavyje nederindami veiksmų ir vienas apie kitą netgi nežinodami, bet visi jie prisideda prie kreditoriaus konkrečios žalos patyrimo. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė konkretizuojama CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog bendrai padarę žalos asmenys nuketėjusiam asmeniui atsako solidariai.

64.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas).

65.       Kiekvienas solidariosios prievolės skolininkas turi ne dalį, o visą pareigą. Todėl kai prievolė solidarioji, kreditorius turi garantiją, kad vieno skolininko nemokumas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti prievolę vykdyti iš kito mokaus skolininko. Teisėjų kolegija pažymi, kad taip įstatymų leidėjas prioritetiškai gina kreditoriaus interesus, nes solidarioji prievolė yra žymiai palankesnė kreditoriui ir yra skirta jo didesnėms galimybėms gauti savo reikalavimo patenkinimą užtikrinti.

66.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, įvertinus visas reikšmingas nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo taikyti solidarią UAB „Metalinis diskas“ atsakomybę kartu su vandens gręžinio netinkamą techninį projektą parengusia projektuotoja – N. G. IĮ. 

67.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad pagal ieškovių reiškiamus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo atsakovės UAB „Metalinis diskas“ atžvilgiu nesilaikyta CK 6.665 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Minėtame CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsakovė turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad užsakovė J. K. neturi teisinio pagrindo reikšti statybos rangos darbų ginče žalos atlyginimo bendraisiais pagrindais rangovei, jei ji pati pagal Rangos sutarties 6.4 punktą faktiškai nešalino jokių darbų trūkumų, nepatyrė dėl to išlaidų, o tik ketino ateityje tai padaryti, t. y. gilinti ginčo gręžinį ar įsirengti naują vandens gręžinį.

68.       Pažymėtina, kad nors nei projektavimo ir tyrinėjimo rangą reglamentuojančiose, nei bendrosiose rangai skirtose teisės normose tiesiogiai nėra įtvirtinta užsakovo teisė reikalauti grąžinti visą rangovui sumokėtą atlyginimą, tokios teisių gynimo priemonės taikymas taip pat nėra draudžiamas (CK 1.138 straipsnis). Kasacinio teismo nurodyta, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y., sumažinti darbų kainą iki nulio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, bylos Nr. 3K-3-540/2013).

69.       Nagrinėjamu atveju ieškovių reikalavimas priteisti iš atsakovių solidariai 6 288,12 Eur žalą, laikytinas reikalavimu sumažinti darbų kainą iki nulio, toks reikalavimas yra galimas. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovės tinkami nepagrindė rangovės solidarios su projektuotoja atsakomybės. Todėl nustačius, kad atsakovė UAB „Metalinis diskas“ darbus atilikto pagal atsakovės N. G. IĮ suklastotą vandens gręžinio techninį projektą, dėl ko šiame ginče nėra galimybių techniškai analizuoti ir teisiškai įvertinti atsakovės darbų atlikimo kokybės, ieškovių reikalavimas dėl solidarios atsakovės UAB „Metalinis diskas“ atsakomybės kartu su atsakove N. G. IĮ pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas.

70.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje spręstina dėl atsakovės N. G. IĮ civilinės atsakomybės, kurios atsakomybės taikymui pirmosios instancijos teismas nurodė konkrečias teisės normas ir jų pažeidimus. CK 6.703 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, LR Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 57 p. numato, jog projektuotojas, parengęs Projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, ir jį pasirašęs, tuo patvirtina, kad Projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, Privalomųjų dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už Projekto visumos kokybę bei Projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes.

71.       Byloje pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog būtent atsakovės N. G. IĮ projektavimo darbų netinkamas atlikimas, pažeidžiant viešosios teisės principus, griežtus statybos normatyvus, rengiant užsakovei J. K. projekto - vandens gręžinio techninį projektą, laikytina ta neteisėta veikla, dėl kurios atsirado nuostolių, nes pagal (duomenys neskelbtini) miesto vietovei pritaikytą projektą ir suprojektuotą giluminį gręžinį (62,00 metrai gylis, vandeningo horizonto statinis lygis apie 24,00 m nuo žemės paviršiaus) net ir įrengus jį tinkamai pagal visas techninius įrengimo sprendinius užsakovei J. K., faktiškai negalėjo būti užtikrinti šios užsakovės verslo poreikiai gėlam vandeniui, nes (duomenys neskelbtini) rajono teritorijoje fiksuoti visai kiti giluminių gręžinių vandens horizonto lygiai – nuo 156 iki 170 m, ką pagrindžia oficialūs geologiniai duomenys. Taigi, byloje yra nustatytos visos projektuotojos N. G. IĮ civilinės atsakomybės sąlygos – kaltė, neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis tarp veiksmų ir atsiradusių nuostolių dėl netinkamo vandens gręžinio projektavimo ir jo įrengimo.

72.       Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

73.       Ieškovės prašo priteisti 6 288,12 Eur nuostolius, nes tokia suma užsakovės J. K. buvo sumokėta 2012-05-30 rangovei UAB „Metalinis diskas“ pagal 2012-05-08 PVM sąskaitą - faktūrą užsakovei už vandens gręžinio įrengimo darbus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad įvertinus aplinkybę, jog ieškovė J. K., teigdama, kad gręžinys jau nuo priėmimo momento 2012 m. gegužę neužtikrino jos verslo poreikiams reikiamo vandens kiekio - 2 kub. m per valandą, kad tą tvirtino ir apklaustas liudytoju kitas rangos darbus toje sodyboje atlikęs asmuo G. J., tuo pačiu ieškovė nurodė tokį gręžinį epizodiškai eksploatavusi iki 2019 metų gegužės, kol pastarasis visiškai nustojo tiekti vandenį, ką liudija ir ieškovės teiktos rašytinės 2019-05-29, 2019-06-19 pretenzijos rangovei UAB „Metalinis diskas“, darytina išvada, jei vandens gręžinys nors ir mažais pajėgumais visgi buvo naudojamas apie 7 metus, tai nėra pagrindo vertinti, kad buvo patirta nuostolių, atitinkančių visą gręžinio įrengimo darbų kainą. Kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ieškovės nepateikė jokių kitų rangovų darbų sąmatos, komercinių pasiūlymų, kurie pagrįstų šio gręžinio remonto kaštus, t. y. neįrodė jokių esamų ar būsimų nuostolių, susijusių su vandens gręžinio darbų trūkumų taisymu. Kaip teisingai nustatė teismas, gėlo vandens poreikį iš dalies ieškovės galėjo patenkinti turimo sodyboje kito šulinio (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu, kad šis šulinys fiksuotas visose ieškovių pateiktose panaudos sutartyse, ir tokias šulinio panaudojimo aplinkybes patvirtino ir apklaustas liudytojas G. J..

Dėl ieškovių reikalavimo teisės, kylančios iš projektavimo ir statybos rangos sutarčių, bei ieškinio senaties taikymo

74.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2011), numatančia, jog teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą; sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.

75.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl atliktų rangos darbų trūkumų, to paties straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo vandens gręžiniui, rangovės UAB „Metalinis diskas“ įrengtam pagal suklastotą ir negaliojantį gręžinio techninį projektą, negali būti taikomi sutartimi su užsakove J. K. numatyti garantiniai darbų rezultato terminai, nes iš neteisės negali atsirasti teisės.

76.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog apie gręžinio trūkumus ieškovė J. K. jau žinojo 2013 metais, nes į jos pareikštą pretenziją dėl nepakankamo gaunamo vandens kiekio iš gręžinio atsakovė UAB „Metalinis diskas“ atsakė 2013 m. liepos 24 d. raštu Nr. 17, atsisakydama vertinti nurodytas aplinkybes kaip rangos darbų trūkumus. Iš bylos duomenų matyti, kad po to ieškovė nebuvo aktyvi iki 2019-05-29, kai siekdama nustatyti darbų trūkumų mastą bei išspręsti klausimą dėl nepakankamo vandens kiekio išgavimo iš gręžinio, pradėjo reikšti rašytines pretenzijas rangovei bei kreipėsi ieškiniu į teismą 2020-05-28. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas specialusis vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl rangos darbų trūkumų yra praleistas. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės J. K. aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turimą darbinę patirtį bei vykdomą kaimo turizmo verslą, pagrįstai nenustatė jokių svarbių šio ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, dėl to neturėjo pagrindo jį atnaujinti, todėl pagrįstai ieškinio reikalavimus atsakovei „Metalinis diskas“ atmetė ir ieškinio senaties praleidimo pagrindu.

77.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, atsižvelgiant į tai, kad tik po 2021-11-19 trečiojo asmens UAB „Artva“ atsiliepimo į ieškinį buvo gauti duomenys, pagrindžiantys atsakovės N. G. IĮ atliktų projektavimo rangos darbų trūkumus, liudijančius apie vandens gręžinio techninio projekto suklastojimą, yra pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d. - trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo) atnaujinti. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta teisė teismui atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kuris praleistas dėl svarbios priežasties. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas kiekvienoje byloje turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000), taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pritartina teismo išvadai, jog tiek ieškovė J. K., tiek bendraieškė B. B. nežinojo ir negalėjo numanyti, neturėdamos specialių žinių giluminio vandens gręžinio projektavime bei įrengime, kad projektuotoja N. G. IĮ parengė neteisėtą vandens gręžinio projektą, dėl ko nustatyti objektyvūs ir subjektyvūs kriterijai ieškinio senaties terminui atnaujinti.

78.       Nustačius, kad ieškovė J. K. pagal 2016-01-16 dovanojimo sutartį ieškovei B. B. (savo mamai) perleido žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant jo esančių statinių, tame tarpe ir antraeilio daikto – ginčo vandens gręžinio nuosavybės teises, kad šalys 2016-02-14, 2020-02-14, 2021-01-01, 2022-01-01 sudarė panaudos sutartis, kurios nebuvo įregistruotos viešajame nekilnojamojo turto registre, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovė B. B. nepagrindė savo reikalavimo teisės į žalos atlyginimą iš atsakovių pagal ieškovės J. K. sudarytas projektavimo ir gręžinio rangos darbų sutartis, nes 2016 metais priėmė iš savo dukters J. K. nekilnojamuosius daiktus kaip dovaną be jokių išlygų ir nesant sutartyje įtvirtintų kokių nors sąlygų apie nekilnojamųjų daiktų defektus, kad ši atsakovė tapusi (duomenys neskelbtini) kaimo sodybos savininke, daugiau nei 5 metus nereiškė jokių pretenzijų atsakovėms, nešalino ginčo vandens gręžinio defektų ir neteikė duomenų apie patiriamus kokius nors faktinius nuostolius, susijusius su vandens gręžinio naudojimu. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent ieškovė J. K. nurodo patyrusi 6288,12 Eur nuostolius, nes tokią sumą 2012-05-30 sumokėjo rangovei UAB „Metalinis diskas“ pagal 2012-05-08 PVM sąskaitą - faktūrą už vandens gręžinio įrengimo darbus, ji šį gręžinį naudojo 2012-2019 metų laikotarpiu savo turimo kaimo turizmo versle, tiek būdama sodybos savininke, tiek ir po 2016 metų dovanojimo sandorio tapusi teisėta valdytoja pagal panaudos sutartis su B. B., todėl ji pagal civilinių teisinių santykių tęstinumą neprarado ir subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo pagal jos sudarytas rangos sutartis. Byloje ieškovė B. B. nepagrindė savo solidaraus su J. K. reikalavimo teisės abiem atsakovėms, ji neįrodė patyrusi kokių nors faktinių nuostolių, susijusių su vandens gręžinio netinkamu projektavimu ir jo naudojimu, todėl solidaraus ieškovių reikalavimo teismas pagrįstai netenkino.

79.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai lygiomis dalimis paskirstė riziką sutarties šalims, tai yra, užsakovei J. K. ir projektuotojai N. G. IĮ, paskirstė riziką dėl projektavimo darbų vykdymo, dėl neteisėto projekto dalies panaudojimo statybos rangoje ir nuostolių atlyginimui pagrįstai priteisė ½ dalį iš 6 288,12 Eur reikalaujamos sumos, t. y. 3 144,06 Eur. Toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atsižvelgiant į ieškinio senaties praleidimo terminus, į nesavalaikį ieškovės (-ių) kreipimąsi į teismą bei negalėjimą pateikti pagrindinio projektavimo sutarties darbų rezultato - vandens gręžinio projekto originalo, kas iš esmės apsunkino bylos nagrinėjimą ir sukliudė operatyviai nustatyti objektyvią tiesą, taip pat tos teismo sprendimas yra grįstas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

80.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

81.       Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

82.       Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

83.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovių J. K., B. B. ir atsakovės N. G. IĮ apeliacinius skundus jų naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Įvertinus tai, kad apeliantės teikė atsiliepimus į kitos apeliantės apeliacinį skundą, teisėjų kolegija apeliančių atsiliepimų išlaidas palieka kiekvienai apeliantei ir jų nepaskirsto. Atsakovė UAB „Metalinis diskas“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, pateikė jų apmokėjimą pagrindžiančius duomenis, šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovės J. K., kadangi būtent ieškovių apeliacinį skundą UAB „Metalinis diskas“ prašė atmesti, o atsakovės N. G. IĮ apeliacinį skundą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metalinis diskas“, juridinio asmens kodas 145887390, naudai 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

    Teisėjai Rasa Bartašienė

                                                                                                       Jurga Kramanauskaitė - Butkuvienė                                             

                                                                                                        Lina Muchatarovienė