Nr. DOK-81

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00955-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 7 d. paduotu atsakovės A. S. kasaciniu skundu

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei
A. S. dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Mano Būstas Neris“, „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas, J. N.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės 351 Eur turtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusią ieškinio dalį atmetė, netenkino atsakovės prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo AB „Lietuvos draudimas“, priteisė atsakovei iš ieškovės 1366,54 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė trečiajam asmeniui UAB „Mano būstas Neris“ iš atsakovės 5847,94 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės 15,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Mano būstas Neris“ 1 022,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio
22 d. nutartį ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas; sustabdyti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties bei Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugpjūčio
1 d. sprendimo vykdymą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės kasacinį skundą ir priims galutinį procesinį sprendimą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai identifikuoto bylos dalyvio (trečiojo asmens) statusą, pažeidžiant CPK 47 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų teisinių reikalavimų, neteisėtai priskyrė visiškai savarankiškus teisinius padarinius. Teismas negali grįsti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimo byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas trečiajam asmeniui, veikiančiam ieškovo pusėje, priskyrė savarankiškus teisinius padarinius, kuriuos gali turėti tik bylos šalys – ieškovas ar atsakovas.

2.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl užliejimų daugiabučiuose namuose vertinimo yra nevienoda. Naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, skirtingai negu ankstesnės, nurodo, kad daugiabučio namo užliejimo atveju viršutinio aukšto buto šeimininko kaltė nėra preziumuojama vien dėl buto lokacijos (buvimo virš užlieto buto), bet turi būti įrodyta, kad vanduo išbėgo būtent iš jo patalpos. Dabartinė teismų praktika reikalauja labai konkrečių įrodymų apie vandens pratekėjimo šaltinio vietą ir įrodytumo, konkrečiai nustatant kam ir kieno atsakomybės riboms priskiriami santechninės įrangos defektai. Tai yra materialiųjų civilinės atsakomybės sąlygų taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis Nr. e3K-3-190-1075/2024), kurių buvo nepaisyta nagrinėjamu atveju.

3.       Teismai priėmė nepagrįstus civilinės atsakomybės sąlygomis sprendimus, remdamiesi tik tendencingais ir nepatikimais vertinimais, ignoruodami kitus įrodymus ir nesiėmė įrodytumo būtinumo.

4.       Teismai nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. e3K-3-174-1249/2025), nors tą aplinkybę jau buvo prieš tai nustatęs Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1147-587/2022, kai įvertinęs visus tapačius įrodymus, pripažino, kad atsakovė nesusijusi su užliejimo įvykiais daugiabutyje, todėl nebuvo jokio pagrindo atsakovės civilinę atsakomybę vertinti priešingai. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo nepaisyti įsiteisėjusios ir vykdytinos Kauno apygardos teismo nutarties ir priimti jam prieštaraujantį procesinį sprendimą, iš esmės pažeidžiant šios nutarties prejudicinę ir privalomo vykdytinumo galią tuo pačiu ginčo klausimu (CPK 18 straipsnis).

5.       Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė įrodytumo dėl civilinės atsakomybės taikymo, nenustatė tikrųjų bylos aplinkybių.

6.       Apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti nutartį (CPK 331 straipsnio 4 dalis).

7.       Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nes nevertino ir ignoravo atsakovės į bylą pateiktą nepriklausomą MB „Žirmūnų santechnika“ 2025 m. balandžio 29 d. hidraulinio tyrimo aktą, kuris patvirtino atsakovės individualių vamzdynų (tiek šilto, tiek šalto vandens tiekimo atsakovės bute) sandarumą. Šis tyrimas buvo esminis įrodymas, tiesiogiai susijęs su ginčo dalyku, žalos šaltinio nustatymu ir buvo reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas tokiais veiksmais pažeidė ir aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-378/2018, 37 punktas).

8.       Teismai nepalygino namo administratoriaus prieštaringų vamzdynų sandarumo vertinimų skirtinguose jo įrodymuose ir nepašalino šių prieštaravimų. Jei byloje yra du vamzdynų sandarumo aktai ir juose pateikiamos skirtingos išvados, teismas privalo patikrinti, kuri iš šių išvadų atitinka patikimumo ir tikslumo kriterijus bei atmesti tą, kuris vertintinas kritiškai dėl prieštaravimo kitiems įrodymams. Taigi, teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas (CPK 177, 178 straipsnius), neįvertino visos byloje surinktos medžiagos, pripažino neteisėtai atliktą hidraulinį tyrimą ir vadovavosi šiuo vieninteliu tendencingu ir suklastotu tyrimu, kurio duomenys prieštarauja netgi to paties namo ankstesnio administratoriaus pateiktiems gyventojams duomenims apie visišką vamzdynų nusidėvėjimą. Tuo teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir pagal CPK 185 straipsnį.

9.       Apeliacinės instancijos teismas šališkai nepastebėjo reikšmingų įrodymų ir savo poziciją išimtinai formavo tik selektyviai pasirinktų aplinkybių pagrindu: apeliacinės instancijos teismas išimtinai remiasi anksčiau priimto ir panaikinto Marijampolės apylinkės teismo
2022 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12-374/2022 visais argumentais, kurią kaip neteisėtą visa apimtimi panaikino Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1147-587/2022.

10.       Teismai pažeidė CPK 12 ir 178 straipsnį, kadangi įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei. Tuo buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023, 35 punktas). Teismas nesprendė įrodymų patikimumo klausimo, nors buvo akivaizdūs prieštaravimai tarp faktinių duomenų, surinktų iš tos pačios rūšies ir skirtingų įrodinėjimo priemonių, neatliko visų įrodymų vertinimo bendroje įrodymų visumoje, teismas nenurodė motyvų, kodėl kitaip (nepalankiai atsakovei) įvertino atsakovės vamzdynų sandarumą negu kad buvo konstatuota jos kituose įrodymuose ir vėliausioje Kauno apygardos teismo apeliacinėje nutartyje. Tai yra ir EŽTK 8 straipsnio pažeidimas.

11.       Apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio
2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Argumentams dėl nevienodos teismų praktikos pirmiau nurodytais klausimais pagrįsti cituojamos kasacinio teismo nutartys dėl užliejimų daugiabučiuose namuose vertinimo, bet teisiniais argumentais nepagrindžiamas teismų praktikos šiuo klausimu nevienodumas, nors tokiam argumentui pagrįsti turėtų būti nurodoma nutarčių analizė, kad skunde įvardytų bylų, kuriose kasacinis teismas pasisakė dėl tam tikrų teisės normų aiškinimo ir taikymo, faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios, tačiau dėl jų kasacinis teismas yra pateikęs skirtingus teisės taikymo išaiškinimus. Dėl to spręstina, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog yra ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas pagrindas leisti byloje kasaciją (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties bei Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo vykdymo sustabdymo iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės kasacinį skundą ir priims galutinį procesinį sprendimą nėra sprendžiamas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Grąžinti A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 47,50 (keturiasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt centų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. sausio 7 d., kodas ZP07637 ir ZP06844.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė