Civilinė byla Nr. e2A-874-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01353-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 2.6.8.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MODULORAS“, atsakovų R. D. (R. D.) ir R. D. (R. D.) bei trečiojo asmens I. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir UAB „MODULORAS“ ieškinį atsakovams R. D. (R. D.) ir R. D. (R. D.) dėl avanso, palūkanų, užmokesčio už darbus pagal rangos sutartį priteisimo, trečiasis asmuo I. A.. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. B. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „MODULORAS“ kreipėsi į teismą, prašydami ieškovui A. B. priteisti iš atsakovės R. D. (R. D.) pagal 2011 m. gruodžio 16 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtą 28 962,00 Eur (100 000 Lt) avansą, 9 513,82 Eur (32 849,32 Lt) patirtus nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, o ieškovei UAB „MODULORAS“ priteisti iš atsakovų R. D. ir R. D. (R. D.) solidariai 272 634,96 Eur (941 354 Lt) užmokestį už darbus pagal statybos rangos sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad 2007 m. vasario 29 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis tarp ieškovės UAB „MODULORAS“ ir atsakovo R. D. dėl gyvenamojo namo statybos. 2010 m. kovo 30 d. atsakovui buvo įteiktas baigiamasis pastatyto gyvenamojo namo priėmimo – perdavimo aktas, kuriame nurodyta, jog atlikti visi darbai, atliktų darbų kaina 272 634,96 Eur (941 354 Lt).  Atsakovas neatsiskaitė su ieškove pagal Rangos sutartį, todėl atsakovai, t. y. tiek užsakovas R. D., tiek dabartinė objekto (žemės sklypo) savininkė R. D. liko skolingi 272 634,96 Eur (941 354 Lt). Ieškovai teigia, kad atsakovai nereiškė pretenzijų dėl atliktų rangos darbų.

3.       Ieškovai pažymi, kad statybų metu 2011 m. gruodžio 16 d. tarp ieškovo A. B. ir atsakovės R. D. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti žemės sklypą ieškovui. Ieškovas atsakovei sumokėjo 28 962 Eur (100 000 Lt) avansą. Iki šiol žemės sklypo pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta, atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų ir negrąžino sumokėto avanso, todėl ši 28 962 Eur suma bei ieškovo patirti 9 513,82 Eur nuostoliai, kurie skaičiuojami kaip palūkanos nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. liepos 10 d. priteistini iš atsakovės.

4.       Atsakovai R. D. (R. D.) ir R. D. (R. D.) su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodė, kad pagal 2011 m. gruodžio 16 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas nėra sumokėjęs 28 962 Eur (100 000 Lt) avanso. Pažymi, jog 2007 m. vasario 29 d. statybos rangos sutartis yra tariamas sandoris, kadangi ja nebuvo siekiama sukurti rangos teisinių santykių.

5.       Trečiasis asmuo I. A. su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 16 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovui A. B. iš atsakovės R. D. 28 962 Eur avansą, 9 272,74 Eur palūkanas bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 28 962 Eur sumos nuo 2018 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 2) priteisė ieškovei UAB „MODULORAS“ iš atsakovo R. D. 189 764,25 Eur skolą pagal rangos sutartį bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 189 764,25 Eur sumos nuo 2018 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 

7.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2007 m. vasario 29 d. statybos rangos sutartis Nr. ROM 07/07/04 nėra tariamas sandoris, kadangi vykdydama šią sutartį, ieškovė UAB „MODULORAS“ pastatė realiai egzistuojantį pastatą.

8.       Teismas pažymėjo, jog nėra įrodymų ir teisinio pagrindo atsakovei R. D. priskirti prievoles pagal 2007 m. vasario 29 d. statybos rangos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir ieškovės, todėl reikalavimai, susiję su šia sutartimi, kuriuos ieškovė UAB „MODULORAS“ pareiškė atsakovei R. D., atmestini.

9.       Teismas konstatavo, kad 2010 m. kovo 30 d. priėmimo – perdavimo akte nurodyti darbai, įvardinti rangos sutartyje, už 189 764,25 Eur (655 218 Lt) sumą ir papildomi darbai už 82 870,71 Eur (286 136 Lt) sumą yra ieškovės atlikti, atsakovas jų neginčijo, todėl jam kyla pareiga sumokėti 189 764,25 Eur ieškovei už atliktus darbus pagal rangos sutartį. Kita vertus, teismas sprendė, jog rangos sutartyje nenumatyta rangovės teisė savarankiškai spręsti apie papildomų darbų atlikimą, todėl atsakovas neturi prievolės sumokėti ieškovei už darbus, kurie nebuvo numatyti šalių sudarytoje rangos sutartyje, t. y. ieškovės reikalavimas dėl užmokesčio už rangos sutartyje nenumatytus papildomus darbus, kurių vertė 82 870,71 Eur atmestinas.

10.       Pirmosios instancijos teismas vertino, jog 28 962 Eur (100 000 Lt) avanso perdavimą atsakovei R. D. patvirtina preliminariosios sutarties 3.1.1. punkto nuostata , kurioje nurodyta, kad 100 000 Lt sumą, skirtą akceptanto sutartinėms prievolėms, kylančioms iš šios sutarties užtikrinti, oferentė gavo iš akceptanto prieš pasirašant sutartį. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas sprendė, kad kai pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl ieškovui A. B. iš atsakovės R. D. priteistinas 28 962 Eur avansas.

11.       Teismo sprendime konstatuota, kad nėra pagrindo palūkanas skaičiuoti nuo preliminariosios sutarties sudarymo dienos, kadangi sutartyje numatytas jos įvykdymo terminas (pagrindinės sutarties sudarymo data) iki 2012 m. vasario 16 d., todėl diena, einanti po sutartyje numatytos sutarties įvykdymo dienos (2012 m. vasario 17 d.), laikytina nuo kurios turi būti skaičiuojamos palūkanos, t. y. priteistina ieškovui iš atsakovės R. D. 9 272,74 Eur palūkanų suma už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 17 d. iki 2018 m. liepos 10 d.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12.       Ieškovė UAB „MODULORAS“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą ir priteisti solidariai iš atsakovų 189 764,25 Eur skolą bei procesines palūkanas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Atsakovai yra atsakingi solidariai pagal rangos sutartį, kadangi rangos sutarties vykdymo metu žemės sklypo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, savininke tapo atsakovė. Teismas nevertino įrodymų, kad atsakovė buvo žemės sklypo, kuriame buvo vykdomi darbai, bendrasavininkė. Rangos sutarties sudarymo metu žemės sklypas, kuriame vyko statybos, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė trims asmenims: R. D., R. D. ir R. D.. Rangos sutartį pasirašė vienas iš bendraturčių atsakovas R. D., išreikšdamas visų bendraturčių valią, tame tarpe ir atsakovės R. D..

12.2.                      2012 m. gegužės 2 d. buvo išduotas statybos leidimas, Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame statytoja įvardinta atsakovė R. D.. Akivaizdu, kad atsakovai veikė bendrai, yra prievolės tiek faktinis, tiek teisinis bendrumas, todėl pareiga atsiskaityti už atliktus statybos darbus yra bendra abiejų atsakovų prievolė. Teismui atsisakius taikyti solidariąją atsakomybę atsakovams, susidaro paradoksali ir prieštaringa situacija, kai statytoja (atsakovė) įgyja nuosavybės teise daiktą, nieko už jį nemokėdama, nes prievolė atsiskaityti už atliktus darbus lieka atsakovui, kuris jokios nuosavybės neįgys.

12.3.                      Teismo sprendimu atsakovas, neturintis jokio turto, paliekamas su įsipareigojimu, kurio įvykdyti jis neturi galimybių, o atsakovė nuosavybės teise įgyja dvibutį gyvenamąjį namą, nevykdydama esminės statytojos pareigos – investuoti lėšas į statybą.

13.       Atsakovai R. D. ir R. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, išreikalauti iš ieškovės UAB „MODULORAS“ 2007 m. vasario 29 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalą ir skirti rašysenos ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, užduodant klausimą, ar rangos sutartyje yra atsakovo R. D. parašai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Tai, kad ant 2007 m. vasario 29 d. statybos rangos sutarties yra parašai panašūs į atsakovo parašą, nesudaro pagrindo teigti, jog sandoris patvirtintas šalių parašais, nes viena iš šalių neigia ją pasirašius, todėl tikslinga iš ieškovės išreikalauti rangos sutarties originalą ir skirti rašysenos ekspertizę pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, užduodant klausimą, ar rangos sutartyje yra R. D. parašai.

13.2.                      Byloje nėra įrodymų, išskyrus 2010 m. kovo 30 d. priėmimo – perdavimo aktą, kurie patvirtintų objekto statybos normatyvinius dokumentus, projektą, statybinių medžiagų įsigijimą, statybos darbų atlikimą ir perdavimą, tarpinį statybos darbų atlikimą ir perdavimą. Byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą teigti, jog ieškovės neatliko statybos darbų pagal rangos sutartį, todėl nėra įgijusi reikalavimo teisės į atsakovus.

13.3.                      Ieškovas A. B. nepateikė jokių patikimų, objektyvių ir tiesioginių įrodymų, kad 100 000 Lt (28 962 Eur) pinigų suma buvo sumokėta 2011 m. gruodžio 16 d. pasirašant preliminariąją sutartį, todėl taikytina taisyklė, kad procesinis sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga. 

14.       Trečiasis asmuo I. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      2007 m. vasario 29 d. statybos rangos sutartis yra fiktyvi, teismas neišreikalavo sutarties originalo, todėl neįsitikino dokumento patikimumu.

14.2.                      Statyba pagal 2007 m. vasario 29 d. statybos rangos sutartį nebuvo galima, kadangi ginčo žemės sklype statybą leidžiantys dokumentai nebuvo gauti.

14.3.                      Trečiasis asmuo nebuvo informuotas apie rangos sutartį, nors su atsakovais bendradarbiavo.

15.       Ieškovai atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo netenkinti prašymo dėl ekspertizės skyrimo bei įrodymų išreikalavimo, o apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, jog atsakovas nė karto neišreiškė kategoriškos pozicijos, kad jis nepasirašė rangos sutarties. Tai, kad statybos darbai buvo atlikti, patvirtina bylose esantys rašytiniai dokumentai – 2010 m. kovo 30 d. darbų perdavimo – priėmimo aktas. Preliminariojoje sutartyje įtvirtintas faktas, kad iki 2011 m. gruodžio 16 d. preliminariosios sutarties pasirašymo momento atsakovė R. D. gavo 100 000 Lt iš ieškovo. Aplinkybės, kad iki tos datos atsakovė gavo minėtą pinigų sumą, atsakovė neginčijo, todėl šis faktas laikytinas įrodytu. Akcentuojama, jog nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti ieškovės pateiktos rangos sutarties patikimumu, nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti atsakovo parašų rangos sutartyje tikrumu, o atsakovai savo poziciją grindžia tik subjektyviomis prielaidomis.

16.       Ieškovai atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pažymi, jog trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti ieškovės pateiktos rangos sutarties patikimumu, nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti atsakovo tikrumu. Atkreipia dėmesį, kad dėl šalių nesutarimo, nepavykus pasirašyti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties ir pasibaigus 2005 m. spalio 6 d. preliminariosios sutarties terminui, tarp ieškovo ir atsakovės, buvo sudaryta nauja preliminarioji sutartis, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nesant galiojančio sandorio trečiojo asmens teisės į ginčo turtą nėra pažeistos.

17.       Atsakovai atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o atsakovų apeliacinį skundą tenkinti. Teigia, jog atsakovas neigė, kad buvo sudaręs rangos sutartį, atsakovas nebuvo sutarties pasirašęs. Tai, kad ant sutarties yra parašai panašūs į atsakovo parašą, nesudaro pagrindo teigti, jog sandoris patvirtintas šalių parašais ir kad buvo suderinta šalių valia dėl statybos darbų atlikimo. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neišsiaiškino šalių tikrųjų ketinimų, o remiantis netikru dokumentu nusprendė, jog už statybos darbus turi sumokėti atsakovas.

18.       Atsakovai atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą.

19.       Trečiasis asmuo I. A. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21.       Atsakovai R. D. ir R. D. kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą teismui pateikė 2005 m. gruodžio 1 d. susitarimo, 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, elektroninio susirašinėjimo kopijas. Atsakovai R. D. ir R. D. kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė teismui pažymos dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose, pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas kopijas. 

22.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

23.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad kartu su atsakovų apeliaciniu skundu teikti įrodymai buvo reikšmingi teismui klausimo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ir žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo už apeliacinį skundą nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi, įvertinęs minėtus pateiktus įrodymus, atleido apeliantą nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, todėl nagrinėjamu atveju klausimas dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos teisiškai neaktualus.

24.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų pridėti prie atsiliepimo į apeliacinį skundą įrodymai yra susiję su šalių elgesiu po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei su šalių elgesio įvertinimu baudžiamosios teisės aspektais, bet ne su nagrinėjamoje byloje šalių įrodinėjimo dalyku, t. y. ne su aplinkybėmis dėl rangos ir pirkimo – pardavimo sutarčių vykdymo ar nevykdymo aspektais. Be to, atsakovai nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl apeliaciniame skunde pareikšto prašymo išreikalauti įrodymus ir skirti teismo ekspertizę

25.       Apeliantai R. D. ir R. D. apeliaciniame skunde pateikė prašymą išreikalauti iš ieškovės 2007 m. vasario 29 d. rangos sutarties originalą bei skirti rašysenos teismo ekspertizę.

26.       Šio prašymo kontekste svarbu pažymėti, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis). CPK 199 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Taigi, šalies įrodinėjimo galimybės įrodinėjimo procese teismo neturi būti ribojamos, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti. Pažymėtina, kad teikdamas prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus apeliantas turi pagrįsti aplinkybę, jog pats minėtų dokumentų gauti negali.

27.       Naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

28.       Kaip minėta, įrodymų rinkimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančia medžiaga nustatė, kad atsakovai prašymo išreikalauti įrodymus ir skirti rašysenos teismo ekspertizę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė, nepateikė įrodymų, jog patys negalėjo gauti prašomo išreikalauti įrodymo ar ieškovė būtų atsisakiusi jį teikti, be to, prašymas skirti rašysenos ekspertizę nėra savalaikis, jis galėjo būti teikiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantų prašymas dėl 2007 m. vasario 29 d. rangos sutarties originalo išreikalavimo ir rašysenos teismo ekspertizės skyrimo nebuvo teiktas pirmosios instancijos teisme, apeliantai apeliaciniame skunde prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus ir skirti ekspertizę nepagrindė argumentais, o byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, atsakovų prašymo išreikalauti iš ieškovės įrodymus ir skirti rašysenos ekspertizę netenkina.

Dėl reikalavimų pagal 2007 m. vasario 29 d. statybos rangos sutartį

29.       Ieškovė apeliaciniame skunde įrodinėja atsakovų prievolės pagal 2007 m. vasario 29 d. statybos rangos sutartį solidarumą, t. y. teigia, jog atsakovai yra atsakingi solidariai, kadangi rangos sutarties vykdymo metu žemės sklypo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, savininke tapo atsakovė, be to, 2012 m. gegužės 2 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame statytoja įvardinta atsakovė R. D., todėl akivaizdu, kad atsakovai veikė bendrai, yra prievolės tiek faktinis, tiek teisinis bendrumas, o pareiga atsiskaityti už atliktus statybos darbus yra bendra abiejų atsakovų prievolė. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

30.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

31.       Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „MODULORAS“ (rangovė) ir atsakovas R. D. (užsakovas) 2007 m. vasario 29 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. ROM 07/07/04 (toliau – ir Rangos sutartis) dėl gyvenamojo namo statybos adresu Vilnius, J. Kupalos g. 16. Šią statybos rangos sutartį pasirašė ieškovės atstovas ir atsakovas. Atsakovas minėta sutartimi prisiėmė sutartinius įsipareigojimus ieškovei, tame tarpe įsipareigojo sumokėti sutartą 655 218 Lt kainą. Iš byloje esančio 2010 m. kovo 30 d. priėmimo – perdavimo akto matyti, jog ieškovė atliko rangos sutartimi sulygtus darbus objekte, juos perdavė atsakovui R. D..

32.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės R. D. įsipareigojimų pagal Rangos sutartį, konstatavo, jog atsakovės ir ieškovės nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai dėl gyvenamojo namo statybos, todėl nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės prievolės atsiskaityti pagal Rangos sutartį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia išvada.

33.       Pagal CK 6.154 straipsnio, įtvirtinančio sutarties sampratą, 1 dalies nuostatą, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę). Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis).

34.       CK

35.       CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.

36.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas sudarė Rangos sutartį, ją pasirašė. Atsakovė nėra minėtos sutarties šalis, neprisiėmė pagal ją įsipareigojimų, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovę ir ieškovę siejo rangos sutartiniai teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog Rangos sutartis nesukuria atsakovei teisių ir pareigų, ji neprisiėmė įsipareigojimų ieškovei, sutarties nesudarė (nepasirašė), todėl atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovų prievolės pagal Rangos sutartį solidarumo.

37.       Atsakovai bei trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog pagal Rangos sutartį darbai buvo atlikti, ši sutartis yra fiktyvi. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

38.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė, atlikusi darbus pagal Rangos sutartį, 2010 m. kovo 30 d. surašė priėmimo – perdavimo aktą, kuriame nurodyti atlikti darbai bei darbų kaina (t. 1 b. l. 41 – 42). Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas būtų reiškęs pretenzijas ieškovei dėl neatliktų ar netinkamai atliktų darbų pagal Rangos sutartį (CPK 178 straipsnis).

39.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė savo reikalavimo pagal Rangos sutartį pagrįstumą, atsakovai nepateikė įrodymų, kurie suteiktų prielaidas priešingai išvadai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant pagrindui priteisti skolą už atliktus darbus iš atsakovo, kaip užsakovo ir Rangos sutarties šalies.

Dėl reikalavimų pagal 2011 m. gruodžio 16 d. preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį

40.       Apeliantai R. D. ir R. D. apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas A. B. nepateikė įrodymų, jog 100 000 Lt (28 962 Eur) pinigų suma buvo sumokėta 2011 m. gruodžio 16 d. pasirašant preliminariąją sutartį, todėl taikytina taisyklė, kad procesinis sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga.

41.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą).

42.       Bylos duomenimis nustatyta, jog 2011 m. gruodžio 16 d. tarp ieškovo A. B. ir atsakovės R. D. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – ir Preliminarioji sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti žemės sklypą ieškovui. Taip pat nustatyta, jog Preliminariosios sutarties 3.1.1. punkte šalys susitarė, jog atsakovė (oferentė) 100 000 Lt sumą, skirtą ieškovo (akceptanto) sutartinėms prievolėms, kylančioms iš šios sutarties, užtikrinti, gavo iš ieškovo (akceptanto) prieš pasirašant šią sutartį (t. 1 b. l. 47).

43.       Įvertinusi Preliminariosios sutarties nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovais, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Kaip minėta, Preliminariosios sutarties, kurią pasirašė ieškovas ir atsakovė, nuostatos patvirtina, jog ieškovas atsakovei sumokėjo 28 962 Eur (100 000 Lt) avansą, žemės sklypo pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta, šis avansas nėra grąžintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą atsakovei pagal Preliminariąją sutartį.

44.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas sumokėjo atsakovei 28 962 Eur (100 000 Lt) avansą pagal Preliminariąją sutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktines bylos aplinkybes bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

Dėl ieškinio senaties

45.       Apeliacinio proceso metu nustatyta, jog atsakovai tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike prašė taikyti ieškinio reikalavimams pagal Rangos sutartį ieškinio senatį, argumentuodami, jog ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2007 m. gruodžio 31 d., todėl pareikšdama ieškinį tik 2018 m. liepos 24 d. praleido 10 metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas dėl šio atsakovų reikalavimo nepasisakė, teisėjų kolegija sprendžia esant reikšminga jį įvertinti.

46.       Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal CK 1.127 straipsnio 2 dalį, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

47.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010). Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

48.       Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovais, jog ieškinio reikalavimui pagal Rangos sutartį taikytinas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovui pažeidus pareigą atsiskaityti pagal Rangos sutartį ieškinio senaties termino pradžia sietina su 2010 m. kovo 30 d. priėmimo – perdavimo akto surašymu, t. y. su darbų pagal Rangos sutartį atlikimo momentu ir atsakovo pareigos atsiskaityti pagal Rangos sutartį pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovai nėra praleidę bendrojo įstatyme numatyto dešimties metų ieškinio senaties termino (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

49.       Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl procesinės bylos baigties

50.       Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantų apeliacinių skundų argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės, atsakovų bei trečiojo asmens apeliaciniai skundai atmestini, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

51.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

52.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės, atsakovų ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai atmetami, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

53.       Ieškovas A. B. pateikė prašymą priteisti jam 1 863,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą rengimą). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme kartu su ieškove rengiant bendrą atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, tačiau ieškovei atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo A. B. patirtomis išlaidomis pripažįstama 50 procentų prašyme nurodytos sumos, t. y. 931,70 Eur.

54.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Ieškovo teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2019 m. gruodžio mėn., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2019 m. II ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 289 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 1 675,70 Eur, nagrinėjamu atveju ieškovo patirtos 931,70 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 465,85 Eur (931,70 Eur / 2) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir R. D. (R. D.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 465,85 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 85 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Artūras Driukas

                                        Aldona Tilindienė

                                        Jūratė Varanauskaitė