Civilinė byla Nr. 2-426/2011
Procesinio
sprendimo kategorija 110.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A
R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienė ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ atskirąjį skundą dėl
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atmestas
prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje
Nr.2-7540-104/2010 pagal ieškovo UAB „Agrorodeo“ ieškinį atsakovui A. G. dėl nuostolių priteisimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n
u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Agrorodeo“ kreipėsi į
Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui A. G. ir prašė priteisti iš atsakovo 130 000 Lt nuostolių
atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias
apsaugos priemones –130 000 Lt sumai atsakovui priklausančio nekilnojamojo,
kilnojamojo turto ir turtinių teisių, esančių pas atsakovą arba trečiuosius
asmenis, areštą, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti
tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto nepakakus,
areštuoti atsakovo pinigines lėšas.
Ieškovas teigė, kad atsakovas gera valia
nesiruošia vykdyti sutarties ir nededa jokių pastangų bendradarbiauti su
ieškovu. Pasak ieškovo, atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, pareikšto ieškinio
suma yra pakankamai didelė. Todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo
teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio
6 d. nutartimi ieškovo UAB „Agrorodeo“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo atsakovo A. G. atžvilgiu atmetė. Teismas
nutartyje nurodė, kad savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
ieškovas grindė vien didele ieškinio suma, tačiau nepateikė duomenų apie turimą
atsakovo turtą, įsipareigojimus. Teismas padarė išvadą, jog vien didelė
ieškinio suma negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškovas UAB „Agrorodeo“ atskiruoju
skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį
ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovo A. G. turtą,
pavedant ieškovo pasirinktam antstoliui areštuojamą turtą surasti ir aprašyti.
Atskirąjį skundą grindžia šiais
argumentais:
1. Teismo išvada, kad vien didelė
ieškinio suma negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo praktikai. Prašoma priteisti suma yra
daugiau nei 160 kartų didesnė nei minimali mėnesinė alga ir 1 000 kartų didesnė
nei MGL, todėl ši suma atsakovui yra ypatingai didelė. Prezumpcija, kad teismo
sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nebuvo paneigta.
2. Teismas neteisingai paskirstė
įrodinėjimo pareigą. Ieškovas nedisponuoja atsakovo turtinę padėtį
pagrindžiančiais dokumentais, todėl neturi jokios galimybės jų pateikti.
Ekonominio pobūdžio informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, priskiriama
Asmens duomenų kategorijai. Teismas neturėjo pagrindo reikalauti iš ieškovo
duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Būtent atsakovas turėjo pateikti
duomenis, patvirtinančius gerą jo turtinę padėtį ir kad prašoma priteisti suma
jam nėra didelė.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas
prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d.
nutartį palikti nepakeistą. Jei laikinosios apsaugos priemonės būtų
pritaikytos, atsakovas prašo pareikalauti, kad ieškovas pateiktų nuostolių,
galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo
užtikrinimą.
Atsiliepime teigia, kad pirmosios
instancijos teismas nenustatė, jog yra teisinės prielaidos pripažinti, kad
nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali būti
apsunkintas, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą. Įrodymų, kad
yra prielaidos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat kad ieškovas
negali pateikti duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, ieškovas nepateikė.
Atsakovas nežinojo apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
nagrinėjimą ir iki jo išnagrinėjimo pabaigos pateikti įrodymus apie savo
turtinę padėtį neturėjo galimybės.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje
nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų
apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pagal šios proceso teisės normos
nuostatą, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis
užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius
laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas.
Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą nulemia reali grėsmė, kad
dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo
sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas
padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo
vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis
turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata,
jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta
ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali
padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra
absoliuti ir remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo
sprendimą, kuriam įvykdyti jis turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl
taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne
absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines
galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra
didelė, ar ne.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama
nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
nustatęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo turimą turtą bei
įsipareigojimus, bei padaręs išvadą, jog vien didelė ieškinio suma negali būti
pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau šią išvadą pirmosios
instancijos teismas padarė, tinkamai neįvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo klausimui svarbių faktinių šios bylos aplinkybių, todėl tokios išvados
negalima pripažinti pagrįsta.
Kaip jau minėta šioje nutartyje, vykstant
ginčui dėl didelės pinigų sumos, ieškinio sumos dydis objektyviai gali
padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, ir ši aplinkybė teismų
praktikoje pripažįstama pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones
sudarančia aplinkybe. Vertinant, ar ieškiniu reikalaujama priteisti pinigų suma
yra didelė konkrečiam atsakovui, t.y. sprendžiant, ar konkretus atsakovas turės
pakankamas finansines galimybes sumokėti ieškiniu reikalaujamą sumą, jeigu
ieškinys būtų patenkinamas, paprastai yra vertinami duomenys apie jo turtinę
padėtį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
turi būti savalaikis ir jos turi būti taikomos, kai iškyla grėsmė būsimo teismo
sprendimo įvykdymui, nes vėlesnis tokių priemonių taikymas gali būti
bereikšmis, bei į tai, kad ieškovas negali savarankiškai gauti atsakovo
finansinę būklę apibrėžiančių dokumentų, o ieškinys yra pareikštas fiziniam
asmeniui, teismas ieškinio sumos dydį turi vertinti, atsižvelgdamas į bendrą
pragyvenimo lygį. Tokiu atveju, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos
priemones, atsakovas gali paneigti teismo išvadą apie didelę ieškinio sumą,
paduodamas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos
laikinosios apsaugos priemonės, pateikdamas įrodymus, paneigiančius teismo
nutarties pagrįstumą.
Kaip pagrįstai yra teigiama atskirajame
skunde, šioje byloje ieškovo pareikštu ieškiniu prašoma priteisti suma (130 000
Lt) yra daugiau nei 160 kartų didesnė nei minimali mėnesinė alga ir 1 000 kartų
didesnė nei bazinė socialinė išmoka (anksčiau - MGL). Taigi tokia suma yra
didelė bet kuriam Lietuvos gyventojui, išskyrus tuos, kurie turi itin didelės
vertės turto ir/ar gauna itin dideles pajamas. Todėl nesant duomenų, kad
atsakovas, būdamas fizinis asmuo, turi itin didelės vertės turto ir/ar gauna
itin dideles pajamas bei neturi finansinių įsipareigojimų arba tokie
įsipareigojimai, lyginant su turimu turtu ir gaunamomis pajamomis, yra maži,
šioje byloje pareikštu ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo suma vertinama
kaip didelė suma ir jau vien šis faktas padidina būsimo galimai palankaus
ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Todėl vien aplinkybė, kad
ieškovas, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė
duomenų apie atsakovo turtą, nesudaro pagrindo teigti, kad pareikštojo ieškinio
suma atsakovui nėra didelė ir kad jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos
priemones nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad atsakovas, savo
atsiliepimu į atskirąjį skundą teigdamas, kad ieškovas neįrodė pagrindo taikyti
laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo, o jis (atsakovas) iki prašymo
taikyti laikinąsias apsaugos priemones neturėjo galimybės pateikti įrodymų apie
savo turtinę padėti, neteigia, kad jo turtinė padėtis yra tokia gera, jog 130
000 Lt suma jam nėra didelė ir kad, ieškinį patenkinus, tokią sumą ieškovui jis
bet kada galėtų sumokėti. Atsakovas su savo atsiliepimu taip pat nepateikė ir
įrodymų apie savo turtinę padėtį, nors tokią galimybę jis turėjo. Todėl teigti,
kad atsakovui pareikštojo ieškinio suma nėra didelė ir kad nėra teisinių
prielaidų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių
pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas,
spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai neįvertino
šiam klausimui išspręsti svarbių faktinių šios bylos aplinkybių, tuo
pažeisdamas civilinio proceso teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą,
jog pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, ir klausimą iš esmės
išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį
panaikinti (CPK 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad yra
pakankamas pagrindas šioje byloje pareikšto ieškinio užtikrinimui taikyti
laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo turto areštą (CPK 144 str. 1 d., 145
str. 1 d.).
Atsakovas, savo atsiliepimu į atskirąjį
skundą prašydamas atskirąjį skundą atmesti, taip pat prašo tuo atveju, jei
laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, taikyti nuostolių atlyginimo
užtikrinimą. Atsižvelgdama į šį atsakovo prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad
apeliacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra Vilniaus apygardos teismas
2010 m. spalio 6 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas taikyti
laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas. Tuo tarpu nuostolių
atlyginimo užtikrinimo klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo iškeltas
ir nebuvo sprendžiamas, todėl šis klausimas nėra apeliacinio nagrinėjimo
dalykas, sprendžiant Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarties
teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
Teismui, taikančiam laikinąsias apsaugos
priemones įstatymas (CPK 147 str. 1 d.) suteikia teisę, bet neįpareigoja
pareikalauti, kad ieškovas pateiktų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Tokį įpareigojimą ieškovui
teismas nustato tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, jog
nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti, kai yra žinomas
tokių galimų nuostolių preliminarus dydis ir byloje yra duomenų, jog dėl
laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas
gali būti apsunkintas. Atsakovas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju
prašydamas taikyti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nenurodo, kokio dydžio nuostoliai
dėl konkrečių ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių jam gali atsirasti,
nepagrindžia tokių nuostolių susidarymo ir nepateikė jokio preliminaraus
nuostolių paskaičiavimo. Todėl spręsti nuostolių atlyginimo užtikrinimo
klausimą teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atsižvelgdama į šį
atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytą atsakovo prašymą, teisėjų
kolegija taip pat pažymi, kad esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams dėl
pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali kreiptis į civilinę
bylą iš esmės nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl
nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
atlyginimo užtikrinimo, pateikdamas įrodymus apie tokių nuostolių atsiradimo
tikimybę bei preliminarų nuostolių apskaičiavimą (CPK 147 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338
straipsniu,
n
u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti
laikinąsias apsaugos priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės.
Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo patenkinti.
Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ (įm. k. 300613433,
Lvovo g., 25, Vilnius) reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys
neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą
ir turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis,
uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, o šio turto nesant ar esant
nepakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar
kitus asmenis, bendra areštuojamo turto verte ir piniginių lėšų suma
neviršijant 130 000 Lt sumos, iš areštuotų lėšų leidžiant atsiskaityti su
ieškovu UAB ,,Agrorodeo“ bei piniginių lėšų suma, neviršijančia 1 000 Lt per
mėnesį, leidžiant disponuoti atsakovui.
Nutarties vykdymą pavesti pareiškėjo
pasirinktam antstoliui.
Išaiškinti pareiškėjui, kad dėl šios
nutarties vykdymo jis privalo kreiptis į teritoriją, kurioje yra atsakovo
gyvenamoji vieta, aptarnaujantį antstolį. Per vieną mėnesį nuo turto arešto
akto laikino įregistravimo dienos hipotekos skyriui nepateikus turto arešto
akto, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys,
laikinai įregistruotas turto arešto aktas gali būti išregistruotas iš turto
arešto aktų registro.
Nutarties nuorašą išsiųsti vykdyti viešo
registro tvarkytojui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo
momento ir vykdoma skubiai.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Danutė Milašienė
Donatas Šernas