Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-426-2011].doc
Bylos nr.: 2-426/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Agrorodeo" 300613433 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-426/2011

Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 2011 m. kovo 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienė ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr.2-7540-104/2010 pagal ieškovo UAB „Agrorodeo“ ieškinį atsakovui A. G. dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas UAB „Agrorodeo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui A. G. ir prašė priteisti iš atsakovo 130 000 Lt nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –130 000 Lt sumai atsakovui priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir turtinių teisių, esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto nepakakus, areštuoti atsakovo pinigines lėšas.

Ieškovas teigė, kad atsakovas gera valia nesiruošia vykdyti sutarties ir nededa jokių pastangų bendradarbiauti su ieškovu. Pasak ieškovo, atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, pareikšto ieškinio suma yra pakankamai didelė. Todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovo UAB „Agrorodeo“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo A. G. atžvilgiu atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas grindė vien didele ieškinio suma, tačiau nepateikė duomenų apie turimą atsakovo turtą, įsipareigojimus. Teismas padarė išvadą, jog vien didelė ieškinio suma negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovas UAB „Agrorodeo“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovo A. G. turtą, pavedant ieškovo pasirinktam antstoliui areštuojamą turtą surasti ir aprašyti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo išvada, kad vien didelė ieškinio suma negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo praktikai. Prašoma priteisti suma yra daugiau nei 160 kartų didesnė nei minimali mėnesinė alga ir 1 000 kartų didesnė nei MGL, todėl ši suma atsakovui yra ypatingai didelė. Prezumpcija, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nebuvo paneigta.

2. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Ieškovas nedisponuoja atsakovo turtinę padėtį pagrindžiančiais dokumentais, todėl neturi jokios galimybės jų pateikti. Ekonominio pobūdžio informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, priskiriama Asmens duomenų kategorijai. Teismas neturėjo pagrindo reikalauti iš ieškovo duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Būtent atsakovas turėjo pateikti duomenis, patvirtinančius gerą jo turtinę padėtį ir kad prašoma priteisti suma jam nėra didelė.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, atsakovas prašo pareikalauti, kad ieškovas pateiktų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Atsiliepime teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog yra teisinės prielaidos pripažinti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą. Įrodymų, kad yra prielaidos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat kad ieškovas negali pateikti duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, ieškovas nepateikė. Atsakovas nežinojo apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą ir iki jo išnagrinėjimo pabaigos pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį neturėjo galimybės.

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pagal šios proceso teisės normos nuostatą, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti ir remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti jis turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė, ar ne.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo turimą turtą bei įsipareigojimus, bei padaręs išvadą, jog vien didelė ieškinio suma negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, tinkamai neįvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbių faktinių šios bylos aplinkybių, todėl tokios išvados negalima pripažinti pagrįsta.

Kaip jau minėta šioje nutartyje, vykstant ginčui dėl didelės pinigų sumos, ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, ir ši aplinkybė teismų praktikoje pripažįstama pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudarančia aplinkybe. Vertinant, ar ieškiniu reikalaujama priteisti pinigų suma yra didelė konkrečiam atsakovui, t.y. sprendžiant, ar konkretus atsakovas turės pakankamas finansines galimybes sumokėti ieškiniu reikalaujamą  sumą, jeigu ieškinys būtų patenkinamas, paprastai yra vertinami duomenys apie jo turtinę padėtį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti savalaikis ir jos turi būti taikomos, kai iškyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes vėlesnis tokių priemonių taikymas gali būti bereikšmis, bei į tai, kad ieškovas negali savarankiškai gauti atsakovo finansinę būklę apibrėžiančių dokumentų, o ieškinys yra pareikštas fiziniam asmeniui, teismas ieškinio sumos dydį turi vertinti, atsižvelgdamas į bendrą pragyvenimo lygį. Tokiu atveju, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas gali paneigti teismo išvadą apie didelę ieškinio sumą, paduodamas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikdamas įrodymus, paneigiančius teismo nutarties pagrįstumą.

Kaip pagrįstai yra teigiama atskirajame skunde, šioje byloje ieškovo pareikštu ieškiniu prašoma priteisti suma (130 000 Lt) yra daugiau nei 160 kartų didesnė nei minimali mėnesinė alga ir 1 000 kartų didesnė nei bazinė socialinė išmoka (anksčiau - MGL). Taigi tokia suma yra didelė bet kuriam Lietuvos gyventojui, išskyrus tuos, kurie turi itin didelės vertės turto ir/ar gauna itin dideles pajamas. Todėl nesant duomenų, kad atsakovas, būdamas fizinis asmuo, turi itin didelės vertės turto ir/ar gauna itin dideles pajamas bei neturi finansinių įsipareigojimų arba tokie įsipareigojimai, lyginant su turimu turtu ir gaunamomis pajamomis, yra maži, šioje byloje pareikštu ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo suma vertinama kaip didelė suma ir jau vien šis faktas padidina būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Todėl vien aplinkybė, kad ieškovas, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė duomenų apie atsakovo turtą, nesudaro pagrindo teigti, kad pareikštojo ieškinio suma atsakovui nėra didelė ir kad jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad atsakovas, savo atsiliepimu į atskirąjį skundą teigdamas, kad ieškovas neįrodė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo, o jis (atsakovas) iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones neturėjo galimybės pateikti įrodymų apie savo turtinę padėti, neteigia, kad jo turtinė padėtis yra tokia gera, jog 130 000 Lt suma jam nėra didelė ir kad, ieškinį patenkinus, tokią sumą ieškovui jis bet kada galėtų sumokėti. Atsakovas su savo atsiliepimu taip pat nepateikė ir įrodymų apie savo turtinę padėtį, nors tokią galimybę jis turėjo. Todėl teigti, kad atsakovui pareikštojo ieškinio suma nėra didelė ir kad nėra teisinių prielaidų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai neįvertino šiam klausimui išspręsti svarbių faktinių šios bylos aplinkybių, tuo pažeisdamas civilinio proceso teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, ir klausimą iš esmės išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas šioje byloje pareikšto ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo turto areštą (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.).

Atsakovas, savo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašydamas atskirąjį skundą atmesti, taip pat prašo tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Atsižvelgdama į šį atsakovo prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 6 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas. Tuo tarpu nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo iškeltas ir nebuvo sprendžiamas, todėl šis klausimas nėra apeliacinio nagrinėjimo dalykas, sprendžiant Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Teismui, taikančiam laikinąsias apsaugos priemones įstatymas (CPK 147 str. 1 d.) suteikia teisę, bet neįpareigoja pareikalauti, kad ieškovas pateiktų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Tokį įpareigojimą ieškovui teismas nustato tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, jog nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti, kai yra žinomas tokių galimų nuostolių preliminarus dydis ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Atsakovas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju prašydamas taikyti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nenurodo, kokio dydžio nuostoliai dėl konkrečių ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių jam gali atsirasti, nepagrindžia tokių nuostolių susidarymo ir nepateikė jokio preliminaraus nuostolių paskaičiavimo. Todėl spręsti nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atsižvelgdama į šį atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytą atsakovo prašymą, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali kreiptis į civilinę bylą iš esmės nagrinėjantį  pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pateikdamas įrodymus apie tokių nuostolių atsiradimo tikimybę bei preliminarų nuostolių apskaičiavimą (CPK 147 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės.

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ (įm. k. 300613433, Lvovo g., 25, Vilnius) reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar kitus asmenis, bendra areštuojamo turto verte ir piniginių lėšų suma neviršijant 130 000 Lt sumos, iš areštuotų lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškovu UAB ,,Agrorodeo“ bei piniginių lėšų suma, neviršijančia 1 000 Lt per mėnesį, leidžiant disponuoti atsakovui.

Nutarties vykdymą pavesti pareiškėjo pasirinktam antstoliui.

Išaiškinti pareiškėjui, kad dėl šios nutarties vykdymo jis privalo kreiptis į teritoriją, kurioje yra atsakovo gyvenamoji vieta, aptarnaujantį antstolį. Per vieną mėnesį nuo turto arešto akto laikino įregistravimo dienos hipotekos skyriui nepateikus turto arešto akto, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, laikinai įregistruotas turto arešto aktas gali būti išregistruotas iš turto arešto aktų registro.

Nutarties nuorašą išsiųsti vykdyti viešo registro tvarkytojui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai.

 

 

Teisėjai                                                                                                                     Alė Bukavinienė

 

Danutė Milašienė

 

Donatas Šernas