Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-518/2017
Teismo proceso Nr. 1-01-1-47882-2015-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.3.2.; 1.2.3.1.2.6.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.5.;
2.1.14.; 2.1.15.3.1.; 2.3.6.5.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.4.;

LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės,
sekretoriaujant Živilei Vološinienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
nuteistajam A. L.,
gynėjui advokatui Dariui Karabinui,
nukentėjusiesiems D. S., Ja. S., R. S., Ro. S., jų įgaliotai atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,
ekspertei Z. K.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kurio netikslumai buvo ištaisyti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi ir kuriuo A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.
Iš A. L. priteista:
- nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams Ro. S., R. S., Ja. S., D. S. ir D. V. po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo,
- Ro. S. 3 596,67 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 600,53 Eur advokato paslaugoms apmokėti.
- 21,92 Eur proceso išlaidų valstybei.
Taip pat netenkintas prašymas priteisti iš A. L. valstybei 824,26 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
1. A. L. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančio J. S. gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, dėl neaiškių priežasčių kilus konfliktui su J. S., tyčia dvidešimt kartų peiliu dūrė jai į įvairias kūno vietas, tuo padarė jai paviršines durtines-pjautines žaizdas nosies nugarėlėje (vieną), krūtinėje (šešias), pilve (tris), dešiniame šone (dvi), dešinio žasto srityje (vieną), nubrozdinimus kairio dilbio srityse, kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą, tarpe tarp kairiųjų priekrūtinkaulinės ir vidurinės raktikaulinės linijos III-me tarpšonkauliniame tarpe su tarpšonkaulinių raumenų, širdiplėvės priekinės sienelės bei aortos kylančiosios dalies priekinės sienelės sužalojimais, tris kiaurymines durtines-pjautinės žaizdas dešinės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI-o tarpšonkaulinio tarpo bei VII-o šonkaulio srityse su VII-o šonkaulio nupjovimu bei tarpšonkaulinių raumenų sužalojimais su kraujosruvomis juose bei dešinio plaučio apatinės skilties trimis sužalojimais išoriniame paviršiuje, dėl to J. S. netrukus įvykio vietoje mirė ir suvokdamas, kad tokiu būdu – daugybės sužalojimų dūriais padarymu, sukelia nukentėjusiajai dideles fizines kančias ir skausmą, taip itin žiauriai nužudė J. S..
2. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius kad jis padarė nusikaltimą.
2.1. Taip pat apeliaciniame skunde pateikiami prašymai dėl įrodymų tyrimo: 1) paskirti teismo psichiatrinę stacionarinę ekspertizę, atsakant į klausimus: a) ar nusikaltimo padarymo laikotarpiu 2015 m. rugpjūčio 26 d. tarp 20 ir 22 valandos A. L. sirgo kokia nors psichine liga ar laikinu psichikos sutrikimu, ar galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; b) ar nusikalstamos veikos padarymo metu A. L. buvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje, ar tai įtakojo jo nusikalstamus veiksmus ir kaip; 2) paskirti medikams užduotį, užduodant klausimą, ar galima apklausti teisme liudytoją D. V..
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nagrinėjant bylą ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo padaryta esminių įrodymų vertinimo pažeidimų, dėl ko nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apygardos teismas bylos aplinkybes tyrė ir vertino fragmentiškai, selektyviai, išvadas grindė vien netiesioginiais įrodymais, neįvertindamas jų patikimumo. Pažeidžiant BPK 79 straipsnį teismo posėdyje nebuvo apklausta pagrindinė įvykių liudytoja D. V., tuo pačiu pažeidžiant BPK 301 straipsnio 1 dalį. Apeliantas teigia, kad nekaltumo prezumpcijos principas draudžia grįsti nuosprendį įrodymais, kurių įrodomojo turinio patikimumas kelia abejonių, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Anot apelianto, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi netiesioginiais įrodymais bei esamų duomenų savitu interpretavimu, t. y. teismo išvados akivaizdžiai paremtos tik prielaidomis. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio tyrimo metu nebuvo tirtos jokios kitos galimos nužudymo versijos. Apklausti liudytojai, kurių parodymais rėmėsi teismas, yra nužudytosios giminaičiai, todėl akivaizdu, jog jie negalėjo neigiamai charakterizuoti nužudytosios. Tam, kad J. S. charakteristika būtų objektyvi, turėjo būti apklausti nužudytosios J. S. kaimynai, nesiejami jokiais giminystės ryšiais, savivaldybės ar seniūnijos tarnautojai, kurie galėtų objektyviai apibūdinti J. S..
2.3. Pažymima, kad pagal specialisto išvadą ir kitus bylos duomenis, J. S. buvo nužudyta tarp 20 ir 22 valandos, tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, bet teismas padarė išvadą, kad niekas pašalinis į namus nebuvo atėjęs, slaptų ar drastiškų patekimo į namus požymių nebuvo nustatyta. Tačiau šios aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu visiškai nebuvo tirtos. Nesiaiškinta, ar lauko durys buvo užrakintos, nes jei durys nebuvo užrakintos, tokiu atveju jokių matomų patekimo į namus pėdsakų ir negalėjo būti.
2.4. Taip pat nurodoma, kad pagal teisme apklaustų liudytojų parodymus, J. S. nebuvo daug išgėrusi, gerai orientavosi aplinkoje, bet specialisto išvadoje nustatyta, jog J. S. kraujyje rasta 2,77 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, iš ko akivaizdu, kad J. S. buvo visiškai girta. Atsižvelgdamas į liudytojų parodymus dėl J. S. būsenos vakaro metu, apeliantas teigia, kad J. S. galimai dar vartojo alkoholio, bet nei tyrimo metu, nei teisme nebuvo bandoma aiškintis, kada ir su kuo tai darė. Pats A. L. nurodo nepamenantis, kad išvykus svečiams būtų vartojęs alkoholį su nužudytąja.
2.5. Skunde nesutinkama su apygardos teismo išvada, jog J. S. motina D. V. negalėjo nužudyti savo dukros, kadangi ši versija net nebuvo tirta. Policijos pareigūnas D. D. parodė, kad D. V. girtumo nepavyko nustatyti, nes ji nesugebėjo pūsti į prietaisą. Tačiau nepavykus patikrinti D. V. girtumo alkotesteriu, ji nebuvo pristatyta į gydymo įstaigą girtumui nustatyti, nebuvo tirti jos drabužiai, nepaimtos nuoplovos nuo rankų.
2.6. Atkreipiamas dėmesys į ikiteisminio tyrimo metu duotus D. D. parodymus, kuriuose užfiksuota, kad A. L. jam sakęs, jog močiutė valė peilius, tačiau ir ši aplinkybė teisme nebuvo tiriama. Specialisto išvadoje Nr. MK 108/15(01) teigiama, kad tikėtina, jog tirti pateiktos J. S. žaizdos ir šonkaulio pažeidimas padaryti peiliu Nr. 9, kitais peiliais šios žaizdos ir šonkaulio pažeidimas nepadaryti. Specialisto išvadoje Nr. S 351/15(01), kurioje peilis Nr. 9 įvardintas objektu Nr. 14, teigiama, kad ant trijų objektų (įlenktos geležtės 3 obj., ir ant peilio geležčių 12, 14 obj.) rastas žmogaus kraujas, iš kurio gautas DNR profilis sutampa su J. S. DNR profiliu. Taigi, nukentėjusiosios kraujo rasta ant daugiau objektų nei jų buvo panaudota sužalojimams padaryti, kas patvirtina nurodytą aplinkybę, jog D. V. valė peilius.
2.7. Be to, gavęs pažymą apie neterminuotai nustatytą specialųjį nuolatinės slaugos poreikį pirmosios instancijos teismas nusprendė D. V. teismo posėdyje neapklausinėti, apsiribojo jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimu. Taip buvo pažeistas BPK 79 straipsnis, kadangi D. V. teisme nebuvo apklausta nenustačius, kad jos apklausti teismo posėdyje negalima.
2.8. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo slapto sekimo protokole užfiksuotų pokalbių vertinimu, nes iš pokalbių matyti, kad A. L. įvykio neprisimena, o svarstymai apie prisipažinimus ir alkoholio poveikį yra išgauti provokuojant kartu kameroje buvusio asmens, todėl šių įrašų negalima laikyti kaltę patvirtinančiu įrodymu. Taip pat nesutinkama su apygardos teismo išvada, kad tarp nuteistojo ir nužudytosios kilo konfliktas, po ko buvo įvykdytas nusikaltimas. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad kai kurie sužalojimai ant J. S. kūno yra būdingi savigynai, bet liko neįvertinta tai, jog ant A. L. kūno jokių sužalojimų, kurie galėjo atsirasti J. S. ginantis, nebuvo, ant nuteistojo viršutinių drabužių: švarko, kelnių, batų, nėra jokių pėdsakų, patvirtinančių kontaktą su nužudytąja, nors suduodant 20 smūgių peiliu tokie pėdsakai turėjo likti.
2.9. Taip pat pažymima, kad specialisto išvadoje Nr. S 351/15(01) ištyrus galimą nusikaltimo įrankį – peilį Nr. 9, nuoplovoje gautas DNR profilis sutampa su J. S. DNR profiliu, nuteistojo biologinių pėdsakų ant šio peilio nerasta. Taigi, byloje nenustatyta, kad A. L. būtų naudojęsis ar kitaip kontaktavęs su nusikaltimo įrankiu.
2.10. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus apie tai, jog jis bandydamas patikrinti J. S. pulsą šią lietė, kas paaiškina, kodėl ant A. L. dešinės rankos ir marškinių rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su J. S. DNR profiliu. Tai patvirtina pokalbio su bendruoju pagalbos centru turinys – atsakydamas į klausimus nuteistasis nurodė, kad J. S. neturi pulso, jos kūnas jau šaltas.
2.11. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. L., norėdamas išvengti atsakomybės, nusiplovė kruvinas rankas, yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į specialisto išvadą Nr. S 351/15(01), kurioje nurodyta, kad ant A. L. kostiuminių kelnių, kelnių kišenėje rasto skuduro rasti žmogaus kraujo DNR profilis sutampa A. L. DNR profiliu, galima daryti išvadą, jog tą vakarą A. L. pradėjo iš nosies bėgti kraujas, dėl ko jis išsikruvino abi rankas, todėl jas valėsi kelnių kišenėje turima nosine. Šių aplinkybių niekas nesiaiškino ir nepaneigė.
2.12. Nuteistasis nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, kad nuo 20 iki 22 valandos miegojo ir apie J. S. nužudymo aplinkybes nieko pasakyti negali. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje, kad miegojo virtuvėje, o antros apklausos metu ir apklausiant teisme, kad miegojo lauke, nepagrįstai įvertino kritiškai kaip siekį išvengti atsakomybės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. L. po įvykio buvo pasimetęs, patyrė policijos pareigūnų spaudimą pripažinti savo kaltę, dėl ko jo parodymai ir negalėjo būti nuoseklūs.
2.13. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl A. L. gebėjimo suvokti ir valdyti savo veiksmus įvykio metu. Sutinkama su tuo, kad fiziologinis girtumas nepašalina kaltininko baudžiamosios atsakomybės, tačiau asmens nepakaltinamumas gali būti siejamas su patologinio girtumo būsena, kuri atitinka BK 12 straipsnyje vartojamą sąvoką „kitokia patologinė būsena“. Teisinėje literatūroje teigiama, kad laikinas psichinės veiklos sutrikimas atsiranda asmenims, nesergantiems psichinėmis ligomis, ir paprastai tai būna vienintelis epizodas asmens gyvenime. Patologinis apsvaigimas – tai trumpalaikis psichozinis epizodas, kylantis iš įprasto apsvaigimo alkoholiu. Patologinio apsvaigimo atsiradimui reikšmę turi ne tiek alkoholio poveikis, kiek patirti praeityje centrinės nervų sistemos susirgimai, galvos smegenų traumos ar laikini požymiai, kaip pervargimas, miego trūkumas, psichinis ir fizinis išsekimas, jaudulys, baimė, nerimas. Tokioje būsenoje pavartotas alkoholis, nepriklausomai nuo jo kiekio, kai kuriais atvejais sukelia patologinį apsvaigimą. Patologinis apsvaigimas labai skiriasi nuo įprastinio alkoholinio apsvaigimo, patologinėje būsenoje asmeniui atsiranda baimė, nerimas, grėsmės jausmas, pažeidžiama orientacija, atsiranda kliedesiai, keičiasi ir žmogaus išorė, jo elgesys, būna iškreiptas supančios realybės bei visos situacijos suvokimas, iššaukiančios siekimą bėgti, ginkluotis gynybai, pulti įsivaizduojamus priešus ir pan., ši būsena pasižymi specifiniais požymiais, kurie padeda ją atskirti nuo fiziologinio girtumo (gilus miegas po veikos padarymo, visiškas veikos aplinkybių neprisiminimas, pasimetimas ir kt.). Dėl patologinio girtumo asmuo praranda normalią orientaciją, normalų santykį su asmenį supančia aplinka, dėl ko gali padaryti pavojingą veiką.
2.14. Nuteistojo teigimu, jis ilgą laiką vartoja alkoholinius gėrimus, bet įvykio dieną juos vartojo saikingai, nebuvo neblaivus, visgi nepaisant mažo alkoholio kiekio, nuteistojo keistą elgesį pastebėjo į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas D. D., tai atsispindi ir užfiksuotame pokalbyje su bendruoju pagalbos centru (matyti visiškas nesiorientavimas, neatpažįsta, ar nužudytas asmuo yra vyras ar moteris, nesugeba nurodyti adreso). Todėl priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas turėjo ištirti šias aplinkybes – paskirti psichiatrinę ekspertizę siekiant nustatyti, ar tą vakarą A. L. galėjo suvokti ir valdyti savo veiksmus t. y. atsakyti už jam inkriminuotą nusikaltimą.
3. Nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) Ro. S., R. S., Ja. S., D. S., D. V. įgaliota atstovė advokatė Gintarė Raišutienė atsikirtime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti, taip pat pripažinti nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsikirtimo paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdyje proceso išlaidomis bei jas priteisti iš nuteistojo A. L. nukentėjusiojo R. S. naudai.
3.1. Atsikirtime nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti nepakeistas. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis, priešingai, A. L. kaltę patvirtina byloje surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma. Pagal byloje surinktus duomenis, J. S. mirties momentu namuose buvo tik A. L. ir D. V., jokių kitų požymių, kad namuose galėjo būti ir kiti asmenys, nenustatyta, ant A. L. rankos ir marškinių rasta J. S. kraujo, kas patvirtina tiesioginį A. L. ir J. S. kontaktą. Iš užfiksuotų A. L. ir nenustatyto asmens pokalbių matyti, kad A. L. delsė ikiteisminio tyrimo metu prisipažinti, nes dar nesurinkta pakankamai jo kaltės įrodymų, šių pokalbių metu A. L. provokuojamas nebuvo. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jokios kitos nužudymo versijos nebuvo tiriamos, kadangi iš karto po įvykio buvo detaliai apžiūrėta įvykio vieta, nenustatyta jokių įsilaužimo požymių, apklaustos M. L. ir D. V., kurios, anot nuteistojo, galėjo nužudyti J. S., ikiteisminio tyrimo metu taip pat apklausta daug kitų asmenų, ne tik J. S. giminaičių. A. L. savo parodymus nuolat keitė, bet nuosekliai tvirtino nelietęs J. S. ir nesusikruvinęs rankų, ką paneigia specialisto išvada. Nesutinkama su nuteistojo prašymu paskirti jam teismo psichiatrinę stacionarinę ekspertizę, kadangi duodamas parodymus A. L. teigė, jog gerai tą vakarą jautėsi, nebuvo jokių sveikatos, elgesio sutrikimų, haliucinacijų ir pan. Be to, policijos pareigūnas D. D. nurodė, kad A. L., nors ir būdamas neblaivus, orientavosi aplinkoje, kalbėjo normaliai. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad A. L. įvykio metu galėjo nesuprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taip pat nėra pagrindo tirti aplinkybių dėl D. V. sveikatos, kadangi teismui buvo pateikta nustatytos formos pažyma apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusieji ir jų įgaliota atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis pripažįstant A. L. kaltu dėl J. S. nužudymo, teigiama, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, rėmėsi nepatikimais įrodymais ir prielaidomis, dėl ko padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.
7. Tačiau su tokiais apelianto teiginiais sutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, A. L. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet ir pateiktas aiškus įrodymų vertinimas, išdėstytos motyvuotos išvados dėl A. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos objektyviu įrodymų visumos įvertinimu, o ne prielaidomis. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.
8. Atmetant apelianto teiginius dėl netinkamo įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, todėl nėra prasminga kiekvienoje byloje atlikti visus įmanomus procesinius veiksmus ar patikrinti visas baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens keliamas įvykių versijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, lygiai taip pat nuosprendis gali būti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
9. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą A. L. veika kvalifikuota kaip nužudymas itin žiauriai.
10. A. L. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. S. gyvenamojo namo virtuvėje vykusių išgertuvių metu tyčia dvidešimt kartų peiliu dūrė J. S. į įvairias kūno vietas, padarydamas jai paviršines durtines-pjautines žaizdas nosies nugarėlėje (vieną), krūtinėje (šešias), pilve (tris), dešiniame šone (dvi), dešinio žasto srityje (vieną), nubrozdinimus kairio dilbio srityse, kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą, tarpe tarp kairiųjų priekrūtinkaulinės ir vidurinės raktikaulinės linijos III-me tarpšonkauliniame tarpe su tarpšonkaulinių raumenų, širdiplėvės priekinės sienelės bei aortos kylančiosios dalies priekinės sienelės sužalojimais, tris kiaurymines durtines-pjautinės žaizdas dešinės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI-o tarpšonkaulinio tarpo bei VII-o šonkaulio srityse su VII-o šonkaulio nupjovimu bei tarpšonkaulinių raumenų sužalojimais su kraujosruvomis juose bei dešinio plaučio apatinės skilties trimis sužalojimais išoriniame paviršiuje, nuo ko J. S. netrukus įvykio vietoje mirė, taip itin žiauriai nužudė J. S..
11. Aukščiau nurodyti J. S. sužalojimai nustatyti atlikus J. S. lavono tyrimą surašytoje specialisto išvadoje Nr. M172/2015(09) (1 t., b. l. 61-66). Išvadoje taip pat konstatuota, kad J. S. mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sienelės sužalojimo, pasireiškusio kiaurymine durtine-pjautine žaizda tarpe tarp kairiųjų priekrūtinkaulinės ir vidurinės raktikaulinės linijos III-me tarpšonkauliniame tarpe su tarpšonkaulinių raumenų, širdiplėvės priekinės sienelės bei aortos kylančiosios dalies priekinės sienelės sužalojimais, trimis kiauryminėmis durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis dešinės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI-o tarpšonkaulinio tarpo bei VII-o šonkaulio srityse su VII-o šonkaulio nupjovimu bei tarpšonkaulinių raumenų sužalojimais su kraujosruvomis juose bei dešinio plaučio apatinės skilties trimis sužalojimais išoriniame paviršiuje. Nustatyta, kad J. S. mirtis įvyko prieš 3-5 val. iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje 2015 m. rugpjūčio 27 d. 01.10 val., t. y. apie 20-22 val., J. S. po sužalojimo, kurio metu buvo pažeista aorta, galėjo gyventi nuo keliolikos iki keliasdešimt sekundžių, kadangi šis sužalojimas nėra suderinamas su žmogaus gyvybe.
12. Nuteistasis A. L. kaltės dėl J. S. nužudymo nepripažino, teigė, jog J. S. nežudė ir neturėjo tam jokio tikslo.
12.1. Apklausiamas teisiamajame posėdyje A. L. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. dalyvavo kaimyno laidotuvėse, po gedulingų pietų jis, J. S. ir dar keli jos giminaičiai nuvyko pas J. S. tęsti vaišių, pas J. S. namuose dar buvo šios motina D. V., visi gėrė degtinę, išgertuvių metu jokių tarpusavio konfliktų nebuvo, visi bendravo gražiai ir niekas nesipyko. A. L. teigė vakaro metu vis išeidavęs į lauką parūkyti, kur prisėsdavo ant akmens prie garažo.
12.2. Šiuos A. L. parodymus patvirtino liudytojais apklausti J. S. giminaičiai O. V., D. G., V. L. ir G. L., nurodę, kad kartu su A. L. po gedulingų pietų nuvyko pas J. S. į namus, kur toliau vaišinosi degtine, O. V. ir D. G. nurodė išvažiavusios iš J. S. apie 19 val., o V. L. ir G. L. išvyko apie 20 val., palikę J. S., A. L. ir D. V.. Liudytojai nurodė, kad vakaro metu jokių tarpusavio konfliktų nekilo, visi bendravo draugiškai, A. L. nebuvo agresyvus, neatrodė labai girtas.
12.3. Vėlesnių įvykių nuo 20 val. iki 22 val., kai pagal aukščiau minėtą specialisto išvadą J. S. buvo nužudyta, A. L. teigia neprisimenantis. Nuteistasis parodė, kad vienu metu išėjęs parūkyti užsnūdo, o paskui jau atsimena, kad virtuvėje pamatė ant grindų gulintį J. S. lavoną ir aplink vaikščiojančią D. V., laikančią rankose peilius ir šluostančią juos skudurėliu.
12.4. Byloje nėra duomenų, paneigiančių A. L. teiginius, jog jis neprisimena 2015 m. rugpjūčio 26 d. vakaro įvykių nuo 20 val. iki rado J. S. lavoną ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Nors A. L. po nusikalstamos veikos buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, bet iš slapto sekimo protokole užfiksuotų A. L. pokalbių (duomenys neskelbtini) areštinėje 2015 m. rugpjūčio 29-30 dienomis su nenustatytu asmeniu metu pasakytų frazių („Ką aš prisipažysiu, kad aš neatsimenu“, „Kaip gali sakyt, kad žudžiau bobą, kad aš jeigu nežinau“, „Jeigu aš ją nužudžiau, tai per šnopsą“, „bet aš nesijaučiu, kad aš ją nužudžiau“, „Kaip aš sakau galiu pasakyt, kad aš dūriau, kad aš neatsimenu, kad aš dūriau“) matyti, kad A. L. iš tikrųjų neprisimena paties įvykio, todėl nėra linkęs pripažinti kaltės (1 t., b. l. 138-143). Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlikus A. L. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę surašytame akte nusikaltimo momento neprisiminimas vertinamas kaip paprasto girtumo sąlygota būsena (5 t., b. l. 68-72). Šiame kontekste pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai slapto sekimo metu gautus duomenis vertino kaip iš dalies pagrindžiančius A. L. kaltę. Kita vertus, nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltininko kaltė nustatoma ne vien pagal baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, bet remiantis ir kitais surinktais duomenimis, kurių visumos nagrinėjamoje byloje pakanka veikos aplinkybėms nustatyti, sujungti jas į nuoseklią ir logišką grandinę, o kartu ir A. L. kaltei konstatuoti.
12.5. A. L. parodymai dėl vėlesnių to vakaro aplinkybių (kaip ir kur, kaip pats įvardija, užnūdo, kaip rado nužudytą J. S.) yra nenuoseklūs ir prieštaringi, neatitinka kitų bylos duomenų, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo.
12.6. Liudytojai V. L. ir G. L. parodė, kad jiems išvažiuojant A. L. sėdėjo virtuvėje prie stalo, liko ką tik pradėtas gerti naujas degtinės butelis. Šie liudytojų parodymai paneigia A. L. teiginius, jog išgertuvių metu jis išėjo į lauką parūkyti ir užsnūdo, o prabudus svečių jau nebebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminiame tyrime pirminės apklausos metu A. L. teigė prisimenantis, jog užsnūdo virtuvėje prie stalo (2 t., b. l. 126-128). Taip pat iš liudytojų parodymų apie ką tik pradėtą gerti degtinės butelį galima spręsti, jog jiems išvažiavus išgertuvės buvo tęsiamos, tai paaiškina, kodėl J. S. kraujyje rasta 2,77 prom. alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, nors, liudytojų teigimu, prieš jiems išvažiuojant J. S. nebuvo stipriai apgirtusi. Akivaizdu ir tai, kad tolimesnis girtavimas nulėmė ir A. L. būseną, kai jis dėl girtumo nebeprisimena, kas vyko kelių valandų laikotarpyje. Be to, nuteistojo A. L. dantų protezai buvo rasti D. V. kambaryje, o ne lauke, kur miegodamas teigė juos pamatęs A. L..
12.7. Nenuoseklus A. L. buvo ir aiškindamas J. S. lavono aptikimo aplinkybes. Ikiteisminiame tyrime pirminės apklausos metu A. L. teigė, kad prabudęs virtuvėje prie stalo pamatė vaikščiojančią D. V., rankose laikančią du peilius ir juos valančią su skuduru, ant virtuvės grindų gulėjo kruvinas žmogus, kurio neatpažino, paklausus D. V., kas čia per vyriškis, ši atsakė, kad tai J. S. (2 t., b. l. 126-128). Papildomos apklausos metu A. L. jau tvirtino, kad iš lauko įėjęs į namo vidų, pamatė ant grindų gulinčią J. S., nepastebėjo, kad ji būtų kruvina, priėjo arčiau jos ir išgirdo J. S. sakant „pažiūrėk, ką tavo gražuolė padarė“, tada jai prasidėjo traukuliai ir ji mirė (2 t., b. l. 131-133). Šie A. L. parodymai yra ne tik nenuoseklūs ir prieštaringi, bet neatitinka ir kitų bylos duomenų, prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Aukščiau minėtoje specialisto išvadoje nustatytas J. S. mirties laikas paneigia A. L. parodymus apie neva dar gyvą rastą J. S.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu tikrinant A. L. parodymus apie tariamai J. S. įvardintą „gražuolę“ – M. L., buvo nustatyta, jog įvykio metu M. L. su savo draugu R. S. buvo išvažiavę į Kauną ir nusikaltimo padaryti negalėjo.
12.8. Nepasitvirtinus A. L. papildomos apklausos metu iškeltai įvykių versijai, teisiamojo posėdžio metu A. L. jau laikėsi pirminių savo parodymų. Tačiau juos paneigia tiek teisiamojo posėdžio metu pagarsinti D. V. parodymai, tiek į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūno D. D. ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojos I. G. parodymai. Nors apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno D. V. nurodė kai kurių aplinkybių neprisimenanti (pvz., kad kalbėjo telefonu ir kvietė pagalbą), kitas nurodė netiksliai (pvz., J. S. giminaičių atvykimo, išvykimo laikai, svečiavimosi aplinkybės), o dalis jos nurodytų aplinkybių neatitinka byloje nustatytų aplinkybių (pvz., kad apie 19 val. ėjo šerti gyvulių ir J. S. jau gulėjo ant grindų, nors tuo metu dar nebuvo išvažiavę V. ir G. L., kurie paneigė, jog D. V. iš viso šėrė gyvulius), be to, ji negalėjo nurodyti ir kaip rado nužudytą J. S., tačiau D. V. tiksliai prisiminė nuėjusi į savo kambarį miegoti kol J. S. dar buvo gyva, tuo metu negirdėjo, kad būtų atėję kokie pašaliniai asmenys, o ar A. L. buvo išėjęs ir paskui vėl grįžo, ar iš viso niekur nebuvo išėjęs, tiksliai nurodyti negalėjo, nes neatsiminė (2 t., b. l. 2-4). Šiame kontekste svarbūs D. D. ir I. G. parodymai, kurie betarpiškai bendravo su D. V. iš karto po įvykio. D. D. parodė, kad D. V. įvykio vietoje sakė, jog miegojo kitame kambaryje, kai ją pažadino A. L. ir pasakė, kad kambaryje guli lavonas. I. G. parodė, kad D. V. įvykio vietoje sakė, jog miegojo kitame kambaryje, prabudusi nuėjo atsigerti ir atrado J. S. lavoną. Nors ir šiems liudytojams D. V. nurodė skirtingas grįžimo į virtuvę aplinkybes, bet lygiai taip pat tvirtino nusikaltimo metu buvusi kitame kambaryje. Taigi, nėra pagrindo abejoti tuo, kad D. V. paties nusikaltimo momento nematė, o J. S. lavoną rado grįžusi į virtuvę iš savo kambario, kur miegojo, tačiau tuo metu be A. L. namuose daugiau nieko nebuvo.
12.9. Nuteistojo gynėjas nepagrįstai teigia, kad teisiamajame posėdyje neapklausus D. V. buvo pažeista A. L. teisė į gynybą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. V. buvo šaukiama atvykti į teismą, tačiau teismui buvo pateikta nustatytos formos pažyma, jog D. V. neterminuotai dėl ligos negali atvykti į teismo posėdį (3 t., b. l. 160). Nustatytas neterminuotas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (4 t., b. l. 27) patvirtina sunkią D. V. sveikatos būklę. D. V., kaip sunkiai besiorientuojančią situacijoje, apibūdino ir pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnas D. D., greitosios medicinos pagalbos darbuotoja I. G., nurodę, kad D. V. neverkė, galimai net nesuprato, kad jos dukra buvo nužudyta, paprašyta atnešti asmens dokumentą, nueidavo ir grįždavo atgal taip ir neatnešusi dokumento. Tai matyti ir iš pokalbio bendruoju pagalbos telefonu, kai paklausta apie nužudytosios J. S. amžių, D. V. negalėjo pasakyti, kiek jos dukrai metų, ir aukščiau aptartų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų padrikų D. V. parodymų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu D. V. papildomai apklausti nepavyko, kadangi dėl senyvo amžiaus ji nerišliai dėstė mintis, neprisiminė įvykio aplinkybių, nesiorientavo laike (2 t., b. l. 5). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė D. V. nebekviesti į teismo posėdį ir pagarsino jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriais rėmėsi ne kaip savarankišku įrodymu, bet norėdamas patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, kas neprieštarauja BPK nuostatoms ir teismų praktikai.
12.10. Atlikus medicinos kriminalistinį – trasologinį tyrimą surašytoje specialisto išvadoje Nr. MK 108/15(01) nustatyta, jog tirti pateiktos J. S. žaizdos ir šonkaulio pažeidimas tikėtina buvo padaryti peiliu, tyrimo metu įvardintu Nr. 9 (1 t., b. l. 117-125). Specialisto išvadoje Nr. S 351/15(01) nustatyta, kad ant šio peilio geležtės ir rankenos (DNR tyrimo metu įvardintų objektais Nr. 12 ir 13) rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su J. S. DNR profiliu (1 t., b. l. 89-91). Nuteistojo A. L. DNR nebuvo rasta nei ant peilio, kuriuo tikėtina buvo nužudyta J. S., nei ant jokio kito iš tirti pateiktų peilių, tačiau nuoplovose nuo A. L. dešinės rankos (tyrimo objekto Nr. 26) ir marškinių dešinės rankovės (tyrimo objekto Nr. 29) rasta ne mažiau dviejų žmonių kraujo, kurio vienas DNR profilis sutampa su A. L. DNR profiliu, kitas sutampa su J. S. DNR profiliu, taip pat ant A. L. marškinių dešinės rankovės (tyrimo objekto Nr. 30) rasta žmogaus kraujo, kurio DNR profilis sutampa su J. S. DNR profiliu. Aiškindamas, kodėl J. S. kraujo buvo rasta ant dešinės rankos ir dešinės marškinių rankovės, A. L. teigė, kad kraujo pėdsakai liko, nes kalbėdamas su bendrojo pagalbos telefono operatoriumi jis tikrino J. S. pulsą, tačiau bylos duomenys tokių A. L. parodymų nepatvirtina. Kaip matyti iš užfiksuoto A. L. pokalbio bendruoju pagalbos telefonu, A. L. nebuvo prašoma patikrinti J. S. pulso, A. L. buvo klausiama, iš kur jis žino, kad žmogus negyvas, gal dar turi pulsą, ar atšalęs jau lavonas, o A. L. iš karto atsakė, kad pulso neturi ir kad lavonas jau šaltas (1 t., b. l. 169-172), nors J. S. buvo nužudyta palyginus neseniai, be to, jei A. L. būtų tikrinęs pulsą, jis nebūtų svarstęs, kokios lyties yra lavonas, o būtų galėjęs pasakyti, kad nužudyta būtent J. S.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. L. marškinių dešinės rankovės sutepimai yra skirtingose vietose ir negalėjo atsirasti neva tikrinant J. S. pulsą. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. L. kategoriškai tvirtino J. S. lavono nelietęs, o kraujo dėmių buvimą bandė aiškinti tuo, kad galėjo netyčia prisiliesti prie sukruvinto stalo ar spintelės (2 t., b. l. 131-132).
13. Įvertinus nustatytas bylos aplinkybes, o būtent tai, kad nustatytu J. S. mirties laiku virtuvėje buvo ir girtavo tik A. L. ir J. S., nesant duomenų apie kitų asmenų lankymąsi pas J. S., bei kad ant A. L. dešinės rankos ir marškinių dešinės rankovės buvo rasta J. S. kraujo, daroma išvada, jog J. S. nustatytus sužalojimus, tame tarpe ir sukėlusį jos mirtį, peiliu padarė A. L.. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad J. S. kraujo buvo rasta ir ant kitų peilių (tyrimo objekto Nr. 3 ir 14), tačiau J. S. kraujo buvo rasta ne tik ant šių peilių, bet ir ant stiklinės taurelės (tyrimo objekto Nr. 23). Byloje nėra galimybės nustatyti, kaip ant atskirų objektų, kuriais J. S. nebuvo žalojama, galėjo atsirasti jos kraujo, tačiau tai savaime nepaneigia A. L. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Taip pat nesudaro pagrindo A. L. išteisinti ir tai, kad ant kitų jo drabužių (kostiuminio švarko, kaklaraiščio, trumpikių, dviejų kojinių) ir batų J. S. kraujo nebuvo rasta ar kad ant A. L. kūno nebuvo rasta jokių sužalojimų, kadangi besigindama nuo smūgių peiliu J. S. nebūtinai tokius sužalojimus galėjo padaryti.
14. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo paneigtos apelianto keliamos abejonės apie tai, ar A. L. nusikaltimo metu galėjo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, nes galimai buvo patologinio girtumo būsenoje. Išklausius teismo psichiatrės ekspertės Z. K. paaiškinimus, taip pat proceso dalyvių nuomones, 2017 m. kovo 20 d. nutartimi A. L. buvo paskirta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė (5 t., b. l. 64-65). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-16/2017 konstatuota, kad A. L. nei nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo, nei šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, A. L. nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, tačiau tai nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, taip pat ekspertizės metu nenustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. L. būtų buvęs patologinio girtumo būsenoje (5 t., b. l. 68-72). Ekspertizės akte nurodyta, jog A. L. veiksmai prieš nusikaltimą ir po nusikaltimo prieštarauja patologinio girtumo klinikai, kuriai būdinga apatija, vangumas, nuovargis, nesipriešinimas, abejingumas buvusiam įvykiui, tuo tarpu A. L. elgėsi visiškai priešingai, o nerišlus bendravimas, negalėjimas pasakyti adreso, nusakyti lavono lyties vertinami kaip paprasto girtumo būsena, kuriai būdingas sąmonės prislopinimas, sąlygojantis nepilną orientaciją, apsunkintą, paviršutinišką aplinkos, informacijos suvokimą.
15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad suduodamas J. S. dvidešimt smūgių peiliu ir padarydamas daugybinius kūno sužalojimus veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė tokiais veiksmais atimsiantis J. S. gyvybę ir sąmoningai siekė J. S. mirties. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prieš J. S. smurtas buvo naudojamas intensyviai, ką liudija padarytų sužalojimų pobūdis, jų skaičius, J. S. iš karto nemirė ir smurto naudojimo metu neabejotinai jautė dideles fizines kančias, todėl skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad J. S. nužudyta itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
16. Nors apeliaciniame skunde nėra ginčijama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių išsprendimo priteisiant turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiesiems, tačiau valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje pastebėjo, jog pirmosios instancijos teismas galimai neteisingai išsprendė turtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimą.
16.1. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusieji Ro. S., R. S., Ja. S. ir D. S. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį prašydami kiekvienam priteisti po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 3 596,67 Eur turtinės žalos atlyginimo Ro. S. (4 t., b. l. 57-62), nukentėjusioji D. V. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį prašydama priteisti iš A. L. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (4 t., b. l. 63-66).
16.2. Skundžiamu nuosprendžiu kiekvienam nukentėjusiajam buvo priteista po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bet sprendimo dėl 3 596,67 Eur turtinės žalos atlyginimo nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepriėmė. Tačiau gavęs nukentėjusiųjų įgaliotos atstovės prašymą ir vadovaudamasis BPK 3081 straipsnio nuostatomis, Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi konstatavo, jog sprendimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nenurodymas laikytinas nuosprendžio netikslumu, bei šį netikslumą ištaisė nurodydamas priteisti iš A. L. nukentėjusiajam Ro. S. 3 596,67 Eur turtinės žalos atlyginimą.
16.3. BPK 307 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje be kitų priimamų sprendimų turi būti nurodytas ir sprendimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Vadovaujantis BPK 3081 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas gali ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Šioje teisės normoje nedetalizuojama, kas laikytina rašymo apsirikimu, aiškia aritmetine klaida ar kitu netikslumu. Tačiau aiškinant BPK 3081 straipsnio 1 dalies nuostatas atsižvelgtina ir į kitą panašią BPK normą, numatytą BPK 361 straipsnyje, kuriame teismui numatyta teisė nuosprendžio vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Nors šio straipsnio 2 dalyje irgi nėra numatytas baigtinis galimų spręsti klausimų sąrašas, visgi pakankamai detaliai nurodyti pagrindiniai klausimai, kuriuos gali išspręsti teismas: panaikinti kardomąją priemonę tais atvejais, kai išteisinamajame nuosprendyje arba nuosprendyje, kuriuo kaltinamasis nuteistas ir nuo bausmės atlikimo atleistas, nenurodyta, kad kardomoji priemonė panaikinama; panaikinti priemones civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos; įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai; taip pat sprendimus dėl nuosprendyje nepaskirtos ar netinkamai paskirtos bausmės vykdymo įstaigos rūšies; dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje; dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje; dėl be priežiūros likusių nuteistojo vaikų likimo ir jų atidavimo artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis, jeigu šių klausimų teismas neišsprendė nuosprendyje; dėl darbo arba veiklos patikslinimo, jeigu nuosprendyje, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, tiksliai nenurodytas darbas arba veikla; dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų. Taigi, minėta BPK norma irgi nenumato galimybės išspręsti turtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimą, jei šis klausimas nebuvo išspręstas nuosprendžiu.
16.4. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nei BPK 3081 straipsniu, nei BPK 361 straipsniu negalima vadovautis priimant procesinius sprendimus, esmingai įtakojančius baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinį statusą, t. y. pripažinti kaltu ar išteisinti dėl pareikšto kaltinimo, skirti bausmę už konkrečią nusikalstamą veiką, spręsti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo nurodyti nuosprendyje. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamose bylose (pvz., nutartis byloje Nr. 1N-156-483/2015). Nukentėjusiųjų įgaliotos atstovės advokatės G. Raišutienės nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-555/2007 ir 2K-389/2013 vadovautis kaip teismo precedentu nėra pagrindo, nes šiose nutartyse kaip nuosprendžio (nutarties) netikslumai buvo vertinami tokie atvejai, kai netiksliai suformuluojamas sprendimas pašalinti neįrodytas aplinkybes iš nusikalstamos veikos aprašymo, o ne turtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti nukentėjusiajam Ro. S. turtinės žalos atlyginimą priimdamas atskirą nutartį BPK 3081 straipsnio 1 dalies tvarka, todėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis naikinama.
16.5. Šiuo atveju norėdamas, kad būtų ištaisyta pirmosios instancijos teismo padaryta klaida, nukentėjusysis Ro. S. galėjo paduoti apeliacinį skundą, bet nei nukentėjusiojo, nei prokuroro apeliacinių skundų paduota nėra. Visgi tai, teisėjų kolegijos vertinimu, neužkerta kelio pirmosios instancijos teismo padarytai klaidai ištaisyti. Nors skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodytas sprendimas priteisti nukentėjusiajam Ro. S. turtinę žalą, tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje iš esmės yra pasisakyta dėl nukentėjusiojo Ro. S. prašymo priteisti patirtą turtinę žalą, nurodyta, jog prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra pagrįstas kartu su civiliniu ieškiniu pateiktais dokumentais, todėl turtinės žalos priteisimas ištaisant pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą nelaikytinas nuteistojo A. L. padėties pabloginimu. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, priteisiant nukentėjusiajam Ro. S. iš nuteistojo A. L. 3 596,67 Eur turtinės žalos atlyginimą.
17. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė procesinių išlaidų, o būtent nukentėjusiųjų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimo klausimą.
17.1. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012, 2K-303/2014, 2K- 153-696/2015, 2K-177-696/2015, 2K-143-696/2017). Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad mokėtinų sumų už advokato paslaugas nustatymas yra paslaugas teikiančio advokato ir nukentėjusiųjų susitarimo dalykas, tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017).
17.2. Skundžiamame nuosprendyje tik formaliai nurodyta, kad atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą ir atliktų veiksmų mastą byloje, nukentėjusiųjų patirtos 1 600,53 Eur išlaidos advokatui yra pagrįstos, bet iš tikrųjų pirmosios instancijos teismas nevertino tokių išlaidų pagrįstumo ir ar nėra piktnaudžiaujama teise į išlaidų atlyginimą.
17.3. Visų pirma, baudžiamąją bylą šiuo metu sudaro penki tomai, kas savaime nelaikytina didele apimtimi, be to, byloje nagrinėjamas nusikaltimas nėra kažkuo išskirtinis, nusikaltimo padarymo aplinkybės nesudaro pagrindo bylos laikyti itin sudėtinga. Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatė G. Raišutienė nukentėjusiuosius atstovauti pradėjo jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tai patvirtina 2016 m. rugsėjo 6 d. išrašytas advokatės G. Raišutienės orderis (4 t., b. l. 1). Skundžiamas nuosprendis priimtas 2016 m. lapkričio 24 d. Taigi, advokatės nurodytos išlaidos susidarė per kiek daugiau nei 2 mėnesius, kas, atsižvelgiant į bylos pobūdį, savaime sudaro pagrindą abejoti, ar tokio dydžio išlaidų priteisimas neprieštarauja protingumo ir proporcingumo principams. Nukentėjusiųjų patirtos išlaidos grindžiamos trimis advokatės G. Raišutienės išrašytomis sąskaitomis už teisines paslaugas (4 t., b. l. 80, 82, 116). Kaip matyti iš šių sąskaitų, dalis advokatės atliktų veiksmų, už kurį imamas mokestis, dubliuojasi. Pirmoji sąskaita buvo išrašyta už susipažinimą su bylos medžiaga ir jos analizę, bet kitoje sąskaitoje vėl įtrauktas mokestis už pasirengimą teisiamajam posėdžiui, kuris vyko iš karto po advokatės įstojimo į bylą ir susipažinimo su bylos medžiaga. Paskutinėje sąskaitoje atskirai nurodytas užmokestis už pasirengimą teisiamajam posėdžiui, kuriame buvo sakomos baigiamosios kalbos, ir užmokestis už baigiamosios kalbos parengimą. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme advokatė parengė nukentėjusių vardu patikslintus civilinius ieškinius, kurie savo turiniu beveik identiški dar ikiteisminio tyrimo metu pareikštiems civiliniams ieškiniams, skiriasi tik nurodyta A. L. veikos kvalifikacija, prašoma priteisti didesnė turtinė ir neturtinė žala. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis Ro. S. anksčiau vykusiame teismo posėdyje prašydamas priteisti po civilinio ieškinio pareiškimo atsiradusias laidojimo išlaidas jau buvo pateikęs tuos pačius dokumentus. Taip pat advokatė apmokestino kiekvieno prašymo dėl naujų įrodymų pateikimo parengimą, nors tokį prašymą galima išreikšti žodžiu teisiamajame posėdyje.
17.4. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad iš nuteistojo A. L. priteista išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma yra akivaizdžiai per didelė, neatitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), sumažinant iš nuteistojo A. L. priteistas nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iki 1 000 Eur.
18. Taip pat iš nuteistojo A. L. prašoma priteisti nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurios susidarė bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Teismui pateikta 2017 m. sausio 16 d. sąskaita 600 Eur sumai už susipažinimą su nuteistojo A. L. apeliaciniu skundu, bylos dokumentų analizę, atsikirtimo į apeliacinį skundą parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame bei 2017 m. spalio 13 d. sąskaita 250 Eur sumai už Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto analizę, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame. Taigi, ir šiose sąskaitose nurodytas atskiras užmokestis už iš dalies tapačius veiksmus, be to, kaip matyti iš byloje esančio atsikirtimo į nuteistojo A. L. apeliacinį skundą, atsikirtimo tekstas didžiąja dalimi atitinka pirmosios instancijos teisme sakytos baigiamosios kalbos tekstą. Todėl iš nuteistojo A. L. priteistinos ženkliai mažesnės sumos nukentėjusiųjų išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.
19. Be to, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteistinos ne Ro. S., kaip skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, bet mokėjimus atlikusiam R. S..
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį, kuria buvo pašalinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies netikslumai, priteisiant Ro. S. naudai iš A. L. 3 596,67 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo Ro. S. naudai priteisti iš A. L. 3 596,67 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo R. S. naudai iš nuteistojo A. L. priteisti 1 000 Eur išlaidų, susidariusių apmokėjus advokato paslaugas už atstovavimą Kauno apygardos teisme.
Nukentėjusiojo R. S. naudai iš nuteistojo A. L. priteisti 400 Eur išlaidų, susidariusių apmokėjus advokato paslaugas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Valdimaras Bavėjanas
Elena Vainienė
Linas Žukauskas