Civilinė byla Nr. e2-21249-779/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13997-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 38.; 73.2.6.1.; 113.2; 116.1;125.9. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – S. Š. ir UAB „Sigitas ir partneriai“,
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo 113,42 Eur žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2013-10-15 Palangoje įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo A. J.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. J. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2013-10-16 iki 2013-11-04. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus sprendimu šis eismo įvykis pripažintas draudiminiu įvykiu, todėl VSDFV Kauno skyrius A. J. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį priskaičiavo ir išmokėjo 67,02 Eur (231,40 Lt) ligos pašalpą. Pažymėjo, kad dėl 2013-10-15 įvykusio eismo įvykio pasekmių A. J. laikinai buvo nedarbinga ir laikotarpiu nuo 2013-11-11 iki 2013-12-10, todėl VSDFV Kaunos skyrius už šį laikotarpį priskaičiavo ir išmokėjo 113,42 Eur (391,60 Lt) ligos pašalpą. Eismo įvykis įvyko dėl sunkvežimio „MAN 24“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. Š. kaltės, vairuojant darbdaviui UAB „Sigitas ir partneriai“ priklausančią transporto priemonę. Minėtas sunkvežimis eismo įvykio dieną buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Todėl ieškovas kreipėsi į atsakingo už žalą asmens draudiką dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Draudikas atlygino žalą, atsiradusią A. J. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2013-10-16 iki 2013-11-04, tačiau atsisakė atlyginti žalą, atsiradusią A. J. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2013-11-11 iki 2013-12-10, motyvuodamas tuo, jog šis nedarbingumo laikotarpis nėra įtakotas eismo įvykio metu A. J. patirtų sužalojimų. Teismo prašo priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 113,42 Eur atlygintos žalos regreso teise.
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, kadangi reikalavimas yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog A. J. išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiu nuo 2013-10-16 iki 2013-11-04. Ieškovas už šį laikotarpį išmokėjo 67,02 Eur (231,40 Lt) ligos pašalpą, kurią atsakovas atlygino. Praėjus savaitei A. J. išduotas dar vienas nedarbingumo pažymėjimas, kurio metu ieškovas išmokėjo 113,42 Eur (391,60 Lt) ligos pašalpą. Atsakovo įsitikinimu šis nedarbingumo laikotarpis nėra susijęs su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, todėl atsakovas atsisako padengti ieškovo išmokėtą pašalpą. Iki teismo posėdžio atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė papildomų įrodymų, kuriais grindžia atsisakymą atlyginti ieškovui A. J. ligos pašalpą laikotarpiu nuo 2013-11-11 iki 2013-12-10. Nurodė, jog dar 2011-06-14 A. J. buvo diagnozuotas dešinės išorinės kulkšnies ir blauzdikaulio užpakalinio kaulo lūžis bei šokikaulio panirimas.
Tretieji asmenys S. Š. ir UAB „Sigitas ir partneriai“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareikšto ieškinio suma neviršija 1500,00 Eur ir ieškinio reikalavimai gali būti grindžiami (arba paneigiami) daugiausiai rašytiniais įrodymais, skyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalis). Šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai, taip pat suteikta teisė pateikti papildomų įrodymų.
Ieškinys tenkintinas.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2013-10-15 Palangoje įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo A. J. (e. b. l. 10). Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. J. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2013-10-16 iki 2013-11-04 (e. b. l. 5-9). VSDFV Kauno skyriaus 2013-12-13 sprendimu Nr. 8.22-1104 šis A. J. pakeliui iš darbo įvykęs nelaimingas atsitikimas pripažintas draudiminiu įvykiu (e. b. l. 13), todėl VSDFV Kauno skyrius A. J. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį priskaičiavo ir išmokėjo 67,02 Eur (231,40 Lt) ligos pašalpą (e. b. l. 13). Dėl 2013-10-15 įvykusio eismo įvykio pasekmių A. J. buvo laikinai nedarbinga ir laikotarpiu nuo 2013-11-11 iki 2013-12-10, todėl VSDFV Kaunos skyrius 2014-02-07 sprendimu Nr. 8.24-537 už šį laikotarpį priskaičiavo ir išmokėjo 113,42 Eur (391,60 Lt) ligos pašalpą (e. b. l. 14). Iš Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2013-11-06 rašto Nr. 30-60-S-8131 matyti, jog eismo įvykis įvyko dėl sunkvežimio „MAN 24“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. Š. kaltės, kuris vairavo darbdaviui UAB „Sigitas ir partneriai“ priklausančią transporto priemonę (e. b. l. 10). Minėtas sunkvežimis eismo įvykio dieną buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“. VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į atsakingo už žalą asmens draudiką dėl žalos atlyginimo regreso tvarka (e. b. l. 15-16). Draudikas atlygino žalą, atsiradusią A. J. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2013-10-16 iki 2013-11-04, tačiau atsisakė atlyginti žalą, atsiradusią A. J. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2013-11-11 iki 2013-12-10, nurodydamas, jog šis nedarbingumo laikotarpis nėra įtakotas eismo įvykio metu A. J. patirtų sužalojimų (e. b. l. 17).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalis numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis numato, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – nuostatai) 117 punkte nustatyta, kad jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta dėl trečiojo asmens kaltės, Fondo valdybos teritoriniai skyriai atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokų sumas iš šio asmens CK nustatyta tvarka. Nuostatų 118 punkte nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą paskirtas ir išmokėtas sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalis numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį. Byloje esantys eismo įvykio metu nukentėjusios A. J. nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2013-11-11 iki 2013-12-10 patvirtina, jog A. J. nedarbingumo priežastis minėtu laikotarpiu buvo 2013-10-15 nelaimingas atsitikimas kelyje iš darbo. Atsakovas neigia, jog nukentėjusiosios nedarbingumas minėtu laikotarpiu atsirado būtent dėl eismo įvykio. Į bylą pateikė savo darbuotojo 2014-06-19 Gydytojo eksperto išvadą, kurioje nurodyta, jog nedarbingumo pažymėjimas išduotas su ligos kodu M25.5 nuo 2013-11-11 iki 2013-10-15 negali būti laikomas eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui. Pažymėjo, kad šis ligos kodas šifruojamas kaip sąnario skausmas. Atsakovas iš esmės savo atsikirtimus grindžia tuo, jog atsakovo gydytojas – ekspertas, susipažinęs su A. J. medicininiais sveikatos dokumentais nustatė, jog šie sąnario skausmai gali būti susiję su kitomis A. J. ligomis ir traumomis, o ne su eismo įvykiu, kadangi po eismo įvykio nukentėjusioji A. J. gydyta tik dėl galvos ir krūtinės sumušimo, kas buvo tiesioginė eismo įvykio pasekmė. Iš 2015-04-08 A. J. medicininių dokumentų patikrinimo pažymos Nr. MDP-540 nustatyta, jog gydytojo A. B. sprendimu 2014-01-10 elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai dėl ligos už laikotarpį nuo 2013-11-11 iki 2013-12-10 anuliuoti ir išduoti nauji elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai už laikotarpį nuo 2013-11-11 iki 2013-12-10, dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo, įvykusio 2013-10-15 padarinių (e. b. l. 18). Apdraustoji A. J. pripažinta nedarbinga dėl klubo skausmų, kaip liekamųjų reiškinių po 2013-10-15 eismo įvykio, kadangi eismo įvykio metu tarp patirtų sužalojimų buvo sutrenktas šlaunikaulis ir gaktikaulis. 2013-11-04 užbaigus nedarbingumo pažymėjimą, apdraustoji bandė dirbti, tačiau dėl klubo skausmų A. J. buvo priversta pakartotinai kreiptis į gydytoją. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog dar 2011-06-14 nukentėjusiajai A. J. buvo diagnozuotas dešinės išorinės kulkšnies ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis bei šokikaulio panirimas (e. b. l. 63) negali būti traktuojama taip, jog būtent su šia trauma, įvykusia prieš du metus iki eismo įvykio, susiję visi nukentėjusiosios A. J. sąnarių skausmai (ligos kodas M25.5). Priešingai, nei nurodo atsakovas, iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo sutrenkta ne tik galva ir krūtinė, bet ir šlaunikaulis bei gaktikaulis, o nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiu nuo 2013-11-11 iki 2013-12-10 išduotas būtent dėl klubo skausmų, kurie gydytojų pripažinti 2013-10-15 įvykusio eismo įvykio liekamuoju padariniu. Byloje esančių rašytinių įrodymų visetas leidžia teismui konstatuoti, jog yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio, nukentėjusiosios A. J. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2013-11-11 iki 2013-12-10 bei atsakovo, kaip atsakingo už žalą asmens draudiko, atsakomybės.
Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
Teismas, vadovaudamasis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės taikymo ir aiškinimo praktika, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai už laikotarpį nuo 2013-11-11 iki 2013-12-10 išduoti pagrįstai dėl 2013-10-15 įvykusio eismo įvykio metu liekamųjų padarinių, todėl konstatuoja, jog VSDFV Kauno skyrius įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą AB „Lietuvos draudimas“, kaip atsakingo už žalą asmens draudiką, dėl šiuo laikotarpiu nukentėjusiajai išmokėtos ligos pašalpos ir priteisia ieškovui iš atsakovo 113,42 Eur žalos atlyginimo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 441 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškovo Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo tenkinti.
Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriui iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 113,42 Eur (šimtą trylika eurų 42 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Inga Staknienė