Administracinė byla Nr. eA-833-821/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08338-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko skundą atsakovui Širvintų rajono savivaldybei (trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir pareiškėjas, ir Turto bankas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1-107 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Širvintų rajono savivaldybę iš naujo išnagrinėti Turto banko 2023 m. birželio 29 d. raštą Nr. (15.1 Mr) SK4-7781 „Dėl nekilnojamojo turto perėmimo“ (toliau – ir Raštas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. Širvintų rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba, Savivaldybė) Sprendimu nesutiko perimti valstybės turtą – kitus inžinerinius statinius – užtvanką, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (Širvintų rajono Bartkuškio hidrotechnikos kompleksą) (toliau – ir Užtvanka), iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo Turto banko Širvintų rajono savivaldybei valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise valstybinei (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijai – melioracijos ir hidrotechnikos statiniams valdyti ir naudoti patikėjimo teise – įgyvendinti.
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 889 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 889, ir Parduodamo turto sąrašas) į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą buvo įtrauktas valstybei nuosavybės teise priklausantis ir Širvintų rajono savivaldybės patikėjimo teise valdytas nekilnojamasis turtas – Užtvanka, kuri šiuo metu patikėjimo teise perduota valdyti Turto bankui. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Turto bankui patikėjimo teise valdyti perduotas inžinerinis statinys – užtvanka, kurią sudaro – užtvankos pylimas, pylimo sutvirtinimo plokštės, gelžbetonio konstrukcijos, metalo konstrukcijos, g/b vamzdis, drenažas. Bartkuškio tvenkinyje yra šie hidrotechnikos statiniai, sudarantys tvenkinio hidromazgą yra užtvanka ir vandens pertekliaus pralaida, ir šiuos hidrotechnikos statinius (užtvanką (iki perdavimo Turto bankui) ir vandens pertekliaus pralaidą valdo ir eksploatuoja Širvintų rajono savivaldybė. Taigi, valstybei nuosavybės teise priklausanti, Bartkuškio tvenkinyje (toliau – ir Tvenkinys) esanti, vandens pertekliaus pralaida nebuvo perduota patikėjimo teise valdyti Turto bankui ir iki šiol yra valdoma ir eksploatuojama Širvintų rajono savivaldybės.
2.3. Tvenkinys be hidromazgo, tai yra gruntinių (žemės) medžiagų užtvankos, šachtinio tipo perteklinio vandens pralaidos, betono ar gelžbetonio užtvankos, negalėtų egzistuoti, todėl jie negali būti atskiriami. Tai patvirtina Statybos techninio reglamento STR 2.02.03:2004, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-538 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.03:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“ (toliau – ir STR), 9.80 papunktyje įtvirtinta hidromazgo sąvoka. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Bartkuškio tvenkinys yra priskiriamas valstybinės reikšmės vidaus vandenims ir, vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktu, priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise, Užtvanka į Parduodamo turto sąrašą buvo įtraukta per klaidą ir toks įtraukimas prieštarauja Turto valdymo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1179 patvirtinto Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6 ir 7 punktų nuostatoms, nes Užtvanka vis dar naudojama valstybinėms funkcijoms vykdyti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymu uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aplinkos inžinierių grupė“, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos Hidrobiologų Draugija atliko Užtvankų įvertinimo ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu studiją (toliau – ir Studija). Šios Studijos 26 puslapyje nurodoma, kad „Bartkuškio (Širvintų r.) hidrotechnikos statinio 2019 metais techninės būklės balas (Bu) =10 balų – būtina atlikti rekonstravimą <...>“, tačiau 69 puslapyje nurodoma, kad, įvertinus naudos ir kaštų (n/k) santykį (0,58) pagal demontavimo reitingą Bartkuškio užtvanka yra 49-ojoje pozicijoje, taigi, valstybei naudingiau šį objektą rekonstruoti nei griauti (palyginimui – 1-ojoje pozicijoje esančios Cesarkos malūno užtvankos n/k yra 76,73). Studijos 99 puslapyje detaliai analizuojami du Bartkuškio HE užtvankos likimo scenarijai: 1) Tvenkinys išleidžiamas, žemių užtvankos pylimas dalinai nuardomas, demontuojama šachtinio tipo perteklinio vandens pralaida, buvusios pralaidos vietoje įrengiamas naujas tiltas, įrengiamas nedidelis vandens telkinys (griovimas, demontavimas); 2) Tvenkinys neišleidžiamas, esamos žemių užtvankos pylimas nenuardomas, rekonstruojama šachtinio tipo perteklinio vandens pralaida, įrengiama nauja žuvų pralaida. Įrengiamas nukreipiamasis ekranas ar žuvų užtvara (rekonstrukcija). Šių sprendimų įgyvendinimą apsunkintų, o gal net ir padarytų neįmanomu, dalies Bartkuškio hidrotechninio mazgo (Užtvankos) perleidimas privačion nuosavybėn.
2.4. Hidrotechnikos statiniams būtina pastovi ir visokeriopa statinių priežiūra, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 24 punktu valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise yra savivaldybėms perduota valstybinė funkcija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės, o Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad hidrotechnikos statiniai nuosavybės teise priklauso valstybei. Turto bankas, įvertinęs šias aplinkybes ir atlikęs teisės aktų, reglamentuojančių hidrotechnikos statinių valdymą, analizę, kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybę su prašymu perimti Užtvanką valdyti patikėjimo teise. Tam, kad Turto bankas galėtų inicijuoti Užtvankos perdavimo patikėjimo teise valdyti procedūrą, vadovaujantis Valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 (toliau – ir Aprašas), Širvintų rajono savivaldybė turi pateikti Turto bankui prašymą ir Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimą dėl Užtvankos perėmimo patikėjimo teise valdyti.
2.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Turto valdymo įstatymas) 11 straipsnio 1 dalimi, Savivaldybės patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybės turtu, kuris pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą priskirtas savivaldybių nuosavybei, bet dar neperimtas jų nuosavybėn, bei valstybės turtu, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais savivaldybėms perduodamas valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti. Remiantis teismų praktika, turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas gali būti ir įstatymas. Todėl, vadovaujantis teismų praktika, jei pagal Valstybės turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo nuostatas vandens telkinių įrenginiai nebuvo perduoti, net ir pripažinus, kad nebuvo laikytasi Valstybės turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 4 straipsnyje nustatytos vandens telkinių įrenginių perdavimo savivaldybei tvarkos bei įvertinus, kad pagal šį įstatymą minėtas turtas patenka į savivaldybių nuosavybėn perduodamo turto sąrašą, pripažintina, kad vandens telkinių įrenginius savivaldybė valdo patikėjimo teise, net ir nesant šio turto perdavimo (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-764-227/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2278-520/2020). Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 24 punktą valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise yra savivaldybėms perduota valstybinė funkcija, taigi savivaldybės privalo vykdyti melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūrą, eksploatavimą, jei reikalinga, remontą ir rekonstravimą. Ši savivaldybių pareiga naudoti ir prižiūrėti valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, organizuoti atitinkamų savivaldybėse dirbančių specialistų kvalifikacijos kėlimą ir mokymą yra numatyta ir Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo ir priežiūros, būklės vertinimo, darbų apimčių nustatymo, melioracijos sistemų apsaugos, melioracijos darbų finansavimo ir melioracijos statinių nurašymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 21 d. įsakymų Nr. 3D-211 (toliau – ir Taisyklės), 6 ir 9 punktuose. Tam yra tikslingai skiriamos valstybės biudžeto lėšos pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį. Ši Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 24 punkte nustatyta funkcija nebuvo pakeista, perduota kitam subjektui ar pan. Remiantis Turto valdymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, nurodytiems subjektams galėtų būti perduotas nebent tas turtas, kuris teisės aktuose nėra įtvirtintas kaip valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas (savivaldybių valdomas patikėjimo teise) ir kuris nėra funkciškai susijęs su kitu turtu (tvenkiniu), kuris pagal Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.
2.6. Ginčo Sprendime nepagrįstai vadovaujamasi Turto valdymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, neatsižvelgiant į tai, kad Melioracijos įstatyme bei kituose teisės aktuose yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas, nustatantis melioracijos statinių nuosavybės santykius, žemės savininkų ir kitų naudotojų teises ir pareigas, susijusias su melioracijos statinių statyba, naudojimu ir apsauga, melioracijos organizavimą, valdymą, projektavimą ir t.t. Be to, hidrotechnikos statiniams būtina pastovi ir visokeriopa statinių priežiūra, o tokius statinius perleidus privačion nuosavybėn, nebūtų užtikrinama tokių statinių tinkama priežiūra, todėl įstatymų leidėjas specialiu teisiniu reguliavimu nustatė, jog hidrotechnikos statiniai nuosavybės teise priklauso valstybei (Melioracijos įstatymo 3 str. 1 d.), o valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės (Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 24 p., Melioracijos įstatymo 7 str. 3 d.). Taigi Sprendimu Širvintų rajono savivaldybė iš esmės atsisakė vykdyti savivaldybėms perduotą valstybinę funkciją. Sprendimas prieštarauja ne tik Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 24 punktui, Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 3 daliai, bet ir Taisyklių 6 punktui. Skundžiamas Sprendimas taip pat buvo priimtas neįvertinus visų svarbių aplinkybių, t. y. to, kad Bartkuškio hidrotechninio mazgo dalies – Užtvankos – perleidimas privačion nuosavybėn ne tik būtų neracionalus, netikslingas, bet ir prieštarautų minėtai Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, kurioje nurodyta, kad hidrotechnikos statiniai nuosavybės teise priklauso valstybei. Taip pat buvo neatsižvelgta į tai, kad tvenkinys be hidromazgo, tai yra gruntinių (žemės) medžiagų užtvankos, šachtinio tipo perteklinio vandens pralaidos, betono ar gelžbetonio užtvankos, negalėtų egzistuoti, todėl jie negali būti atskiriami, o įvertinus tai, kad vadovaujantis Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei 2 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Bartkuškio tvenkinys yra priskiriamas valstybinės reikšmės vidaus vandenims ir priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise, darytina išvada, kad Užtvanka į Parduodamo turto sąrašą buvo įtraukta per klaidą bei veikianti Užtvanka turi būti valdoma savivaldybių patikėjimo teise.
3. Atsakovas Širvintų rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė, ir atsakovas) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1277 „Dėl turto perdavimo“ (toliau – ir Nutarimas) nutarė perduoti Širvintų rajono savivaldybei valdyti ir naudoti patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausanti turtą, tuo metu patikėjimo teise valdytą Vilniaus apskrities viršininko. Šiuo nutarimu Savivaldybei buvo perduotas ir nekilnojamasis turtas – kiti inžinieriniai statiniai – Užtvanka. 2002 m. rugpjūčio 28 d. turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 1-84 nutarime išvardintas turtas buvo perduotas Savivaldybei. Savivaldybė 2021 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 13-4407 „Dėl valstybės turto perdavimo“ kreipėsi į Turto banką informuodama, kad ketina perduoti jai patikėjimo teise perduotą valstybės turtą – Užtvanką. Rašte pažymėjo, kad Užtvanka buvo pastatyta 1986 m., kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – daržininkystės ūkio laukų drėkinimas. Šiuo metu hidrotechnikos kompleksas minėtos funkcijos neatlieka ir nėra naudojamas pagal pirminę – žemės ūkio paskirtį bei yra nereikalingas Savivaldybei valstybės funkcijoms įgyvendinti.
4.2. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 6 d. raštu „Dėl nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo projekto“ Nr. (15.1 Mr) SK4-5999 informavo, kad parengė Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo projektą ir pateikė jį derinti su valstybės turto valdytojais bei jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančiais subjektais. Nei viena iš valstybės institucijų, įskaitant ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (institucija, kuri pagal kompetenciją kontroliuoja Savivaldybes, kaip šios valdo valstybės turtą, susijusią su melioracijos įrenginiais), pastabų dėl Užtvankos įtraukimo į minėtą sąrašą nepateikė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu Nr. 889 užtvanka buvo įtraukta į viešajame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Užtvanka į minėtą sąrašą įrašyta iki šiol.
4.3. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1-218 „Dėl sutikimo perduoti patikėjimo teise valdomą valstybės turtą“ nusprendė sutikti perduoti Širvintų rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomą valstybės turtą – kitus inžinerinius statinius – Užtvanką, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. 2022 m. gruodžio 1 d. Širvintų rajono savivaldybė ir Turto bankas pasirašė Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, perdavimo priėmimo aktą, kuriuo Savivaldybė perdavė Turto bankui patikėjimo teise valdyti Užtvanką. Turto bankas 2023 m. birželio 29 d. raštu kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybę prašydamas atgal perimti Užtvanką, tai yra pateikti pareiškėjui prašymą ir Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimą dėl Užtvankos perėmimo patikėjimo teise valdyti. Širvintų rajono savivaldybės taryba Sprendimu nusprendė nesutikti perimti valstybės turto – Užtvankos.
4.4. Melioracijos ir vandens ūkio ministerijos Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto 1982 m. išleistose ir tarnybiniam naudojimui skirtose Širvintų rajono tvenkinio M-3 ant Musės upelio pagrindinėse eksploatavimo taisyklėse buvo nustatyta, kad vanduo iš tvenkinio bus imamas žemės ūkio kultūrų drėkinimui. Taigi Užtvanka buvo statoma ir tuo metu naudojama žemės ūkio kultūrų drėkinimui. Tuo tarpu Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 24 punkte yra nustatyta, kad valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise. Iš esmės tos pačios nuostatos nustatytos ir Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje – valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2020 m. liepos 15 d. valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės nekilnojamojo turto, perduoto savivaldybėms patikėjimo teise, valdymas“ (toliau – ir Ataskaita) buvo pasisakyta, kad valstybės nekilnojamajam turtui tapus nereikalingu valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, savivaldybės jį turi perduoti Turto bankui. Visos atsakingos ir derinančios institucijos, išnagrinėjusios atsakovo kreipimąsi dėl turto gražinimo priėjo prie vieningos nuomonės, kad šis turtas iš tiesų nereikalingas Savivaldybei jai deleguotom valstybės funkcijoms vykdyti ir todėl šis turtas turi būti įtrauktas į aukciono būdu parduodamo turto sąrašą. Šis turtas vis dar yra įtrauktas į aukciono būdu Parduodamo turto sąrašą, todėl iš esmės net pati Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažįsta, kad šis turtas gali būti parduodamas aukciono būdu. Taigi net ir panaikinus skundžiamą Sprendimą, Savivaldybė būtų priversta perimti atgal jai nereikalingą turtą. Tokiu būdu iš esmės būtų pažeisti ne tik racionalaus lėšų panaudojimo principai, kurie įpareigoja viešuosius (Savivaldybės kaip biudžetinės įstaigos) finansus valdyti racionaliai ir nenaudoti jų ne pagal paskirtį (šiuo atveju valdyti, remontuoti nereikalingą nekilnojamąjį turtą), bet ir pats turtas bus valdomas nesiekiant visuomeninės naudos (iš esmės turtas reikalingas šalia esančiai hidroelektrinei naudoti, kuri priklauso privačiam juridiniam asmeniui UAB „Nakeda“).
4.5. Savivaldybės perduotą valstybės turtą turi pardavinėti būtent pareiškėjas. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog Užtvanka negali būti parduodama aukciono būdu bei valdoma privataus subjekto, kadangi iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog užtvankas visoje Lietuvoje valdo tiek valstybė, tiek savivaldybės, tiek ir privatūs subjektai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos puslapyje skelbiamos Lietuvos užtvankų įvertinimo studijos (Studija) duomenimis, šalyje yra 1371 užtvankos. 26 proc. užtvankų priklauso valstybei ir yra melioracijos statinių balanse, 16 proc. priklauso valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise, 10 proc. – privatiems asmenims. 13 proc. užtvankų yra bešeimininkės, apie 35 proc. užtvankų savininkus neturima duomenų. Ši informacija leidžia prieiti prie išvados, kad užtvankos visgi gali priklausyti privatiems asmenims, ko šiuo atveju Savivaldybė ir siekė, tai yra, kad Užtvanka būtų parduota aukciono būdu, kadangi minėtas nekilnojamasis objektas yra nereikalingas jos funkcijoms užtikrinti.
4.6. Prašomas panaikinti Sprendimas yra individualus teisės aktas, todėl jam taikomi ir bendrieji individualaus administracinio sprendimo (viešojo administravimo) reikalavimai. Savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą Sprendimą, tai yra nesutikdama perimti valstybės turto – Užtvankos, iš esmės vadovavosi Sprendimo projekto aiškinamame rašte (toliau – ir Aiškinamasis raštas) išdėstytais argumentais, kuriame nurodyta, kad hidrotechnikos kompleksas ant Musės upės buvo pastatytas 1986 m., pagrindinė naudojimo paskirtis – daržininkystės ūkio laukų drėkinimas. Šiuo metu hidrotechnikos kompleksas minėtos funkcijos neatlieka ir nėra naudojamas pagal pirminę žemės ūkio paskirtį, todėl nėra reikalingas Savivaldybei valstybės perduotoms funkcijoms įgyvendinti. Taip pat Aiškinamajame rašte nurodyta, kad vadovaudamasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, kurie reglamentuoti Turto valdymo įstatymo 9 straipsnyje, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, Savivaldybė 2022 m. lapkričio 30 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-218 „Dėl sutikimo perduoti patikėjimo teise valdomą valstybės turtą“ perdavė Širvintų rajono Bartkuškio hidrotechnikos kompleksą centralizuotai valstybės turtą valdančiai institucijai Turto bankui. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijose buvo akcentuota, kad ne pagal paskirtį patikėjimo teise naudojamas valstybės turtas turi būti grąžintas valstybei, taip pat Turto valdymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pasikeičia savivaldybių valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos ar jų subjektai arba perduotas valstybės turtas tapo nereikalingas šioms funkcijoms įgyvendinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu šis turtas patikėjimo teise gali būti perduotas kitiems šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams, o valstybės nekilnojamasis turtas turi būti perduotas patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui.
4.7. Skundžiamas Sprendimas yra argumentuotas ir paremtas tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindimu, kuriuo ir vadovavosi Širvintų rajono savivaldybės taryba priimdama Sprendimą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jo naikinti kaip neteisėto ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti šį klausimą iš naujo. Kaip ir nėra pagrindo Savivaldybei perimti Užtvankos nei patikėjimo teise, nei nuosavybės teise, kadangi šis turtas nėra reikalingas Savivaldybės funkcijom. Nors pareiškėjas skunde akcentavo, jog ne visas hidrotechnikos statinys buvo perduotas pareiškėjui, tačiau turtas buvo perduotas toks, koks perduotas Širvintų rajono savivaldybei 2002 m. rugpjūčio 28 d. turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 1-84. Būtent toks turtas ir yra įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre, todėl jokio pagrindo teigti, kad Turto bankui buvo perduotas ne visas hidrotechnikos statinys.
4.8. Kiti pareiškėjo skundo argumentai nei faktiškai, nei teisiškai nėra reikšmingi nagrinėjant šią administracinę bylą.
5. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose Savivaldybė nurodė, jog kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, kurios viena iš funkcijų yra politikos formavimas su ginču objektu susijusių klausimų. Žemės ūkio ministerija 2024 m. sausio 30 d. raštu Nr. 2D-255 (12.190E) pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad pardavus Užtvanką aukcione, nebūtų pažeistos Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 1 dalies ir (ar) Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 24 punkto nuostatos. Užtvanka buvo teisėtai perduoda valdyti pareiškėjui ir priešingai, nei teigė pareiškėjas, šis objektas gali būti valdomas pareiškėjo, tai yra, kaip įgyvendinančiai centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą ir siekiančiai užtikrinti efektyvų ir visuomenės poreikius atitinkantį valstybės nekilnojamojo turto panaudojimą, ir parduodamas viešo aukciono būdu. Žemės ūkio ministerija, be kita ko, pažymėjo, kad Širvintų rajono savivaldybės melioracijos skyrius 2000 m. rugpjūčio 25 d. gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 2844 „Dėl hidrotechnikos kompleksų teisinės registracijos ir konkursų mažosioms hidroelektrinėms įrengti“ (toliau – ir Įsakymas), kuriame buvo nurodyta teisiškai įregistruoti Bartkuškio tvenkinį ant Musės upės, esantį (duomenys neskelbtini). Įsakyme nurodyti parametrai, kuriais reikia vadovautis teisiškai įregistruojant statinius: tvenkinio statybos metai 1986 m., inventorinis Nr. 200817: užtvankos pylimas – ilgis 480 m, g/b vamzdis – ilgis 37,20 m, diametras 2,5 m; pylimo sutvirtinimo plokštės – ilgis 420 m, plotis 3360 kv. m; keramikinis drenažas – ilgis 840 m, diametras 100 mm; gelžbetonio konstrukcijos – tūris 700,6 kub. m; metalo konstrukcijos – 1,485 t. 2000 m. rugsėjo mėn. Tvenkinys buvo užregistruotas ir jam suteiktas vienas unikalus numeris. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojusį teisinį reguliavimą Savivaldybei nebuvo aiškiai išreikšta pareiga išskirti Užtvankos elementus į atskiras statinio dalis ir jas užregistruoti atskirais unikaliais numeriais, darytina prielaida, kad perduodant Užtvanką perteklinė vandens pralaida turėtų būti perduota kartu su Užtvanka, nes visi Užtvankos elementai turi tą patį unikalų numerį. Taigi Savivaldybė perdavė Turto bankui pilnos apimties objektą, tai yra visas hidrotechnikos statinio dalis, kurias įvardino pareiškėjas savo skunde, turinčias vieną bendrą unikalų numerį ir kad nurodytas objektas nėra ir negali būti skaidomas į atskirus objektus.
6. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimo į skundą nepateikė.
II.
7. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo Turto banko skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad:
8.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1277 „Dėl turto perdavimo“ (Nutarimas) nutarta perduoti Savivaldybei valdyti ir naudoti patikėjimo teise, t. y. ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas pagal Vilniaus apskrities viršininko patvirtintus sąrašus bei melioracijos ir hidrotechnikos įrenginius pagal Vilniaus apskrities viršininko patvirtintą sąrašą.
8.2. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002 m. rugpjūčio 28 d. aktu Nr. 1-84 ,,Dėl turto perdavimo ir priėmimo“ (toliau – ir Aktas) Savivaldybė Nutarime nurodytą turtą priėmė patikėjimo teise.
8.3. Savivaldybė 2021 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 13-4407 „Dėl valstybės turto perdavimo“ kreipėsi į Turto bankui, prašydama inicijuoti hidrotechnikos komplekso perdavimo pareiškėjui procesą.
8.4. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 6 d. raštu „Dėl nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo projekto“ Nr. (15.1 Mr) SK4-5999 informavo, kad parengė Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo projektą ir pateikė jį derinti su valstybės turto valdytojais bei jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančiais subjektais.
8.5. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1-218 „Dėl sutikimo perduoti patikėjimo teise valdomą valstybės turtą“ sutiko perduoti Širvintų rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomą valstybės turtą – kitus inžinerinius statinius – Užtvanką centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui.
8.6. Savivaldybė ir pareiškėjas 2022 m. gruodžio 1 d. pasirašė Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, perdavimo priėmimo aktą pagal kurį, Savivaldybė perdavė pareiškėjui Užtvanką. Perduodamo turto įsigijimo vertė 286 334,28 Eur, likutinė vertė 2022 m. lapkričio 30 d. – 73 410,02 Eur.
8.7. Pareiškėjas Raštu kreipėsi į Savivaldybę, teigdamas, jog Turto bankas, atlikęs teisės aktų, reglamentuojančių hidrotechnikos statinių valdymą, analizę, atsižvelgdamas, kad Turto bankas tokio turto nevaldo, taip pat į tai, kad toks turtas negali būti parengtas pardavimui ir parduodamas viešame aukcione, prašė Savivaldybės perimti Užtvanką valdyti patikėjimo teise. Tuo atveju, jeigu Savivaldybė pageidautų perimti Užtvanką savo nuosavybėn, ji turėtų pateikti pareiškėjui prašymą ir Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimą dėl Užtvankos perėmimo patikėjimo teise valdyti.
8.8. Širvintų rajono savivaldybės Taryba priėmė Sprendimą, kuriuo nesutiko perimti valstybės turto – Užtvankos iš pareiškėjo.
9. Teismas apžvelgė ginčo teisinius santykius reguliuojančius Turto valdymo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo, Melioracijos įstatymo, Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo nuostatas, taip pat įvertino Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Ataskaitoje pateikiamą informaciją.
10. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės yra sprendžiamas klausimas, ar Savivaldybė turi teisę nepriimti patikėjimo teise valdyto nekilnojamojo valstybės turto iš pareiškėjo, kai šiuo metu jis yra patikėjimo teise valdomas pareiškėjo, tačiau yra tapęs nereikalingu valstybinėms funkcijoms įgyvendinti.
11. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad Užtvanką patikėjimo teise valdė Savivaldybė, kuri jai buvo perduota Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu. Šiuo metu Užtvankos valdymas patikėjimo teise yra perduotas pareiškėjui, Užtvanka nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o pati Užtvanka yra įtraukta į Parduodamo turto sąrašą. 2000 m. rugsėjo mėn. Tvenkinys buvo užregistruotas ir jam suteiktas vienas unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto Žemės ūkio ministerijos 2024 m. sausio 30 d. rašto Nr. 2D-255(12.190E) matyti, jog tvenkinio statybos metai 1986 m., inventorinis Nr. 200817: užtvankos pylimas – ilgis 480 m, g/b vamzdis – ilgis 37,20 m, diametras 2,5 m; pylimo sutvirtinimo plokštės – ilgis 420 m, plotis 3360 kv. m; keramikinis drenažas – ilgis 840 m, diametras 100 mm; gelžbetonio konstrukcijos – tūris 700,6 kub. m; metalo konstrukcijos – 1,485 t. Šie duomenys patvirtina, jog nurodytas tvenkinys ir kitos statinio dalys yra registruoti kaip vienas vienetas vienu ir tuo pačiu unikaliu numeriu. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad vandens pertekliaus pralaida nebuvo perduota pareiškėjui, ją ir toliau valdo Savivaldybė, tačiau pati Savivaldybė rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, jog vandens pertekliaus pralaida, turėtų būti perduota kartu su Užtvanka. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad pralaida patikėjimo teise valdoma Savivaldybės, ar, kad perdavus Užtvanką, nebuvo perduotas tam tikras elementas. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo teiginius, jog vandens pertekliaus pralaida nebuvo jam perduota kartu su Užtvanka. Teismas akcentavo, kad visi Užtvankos elementai turi vieną unikalų numerį, negali būti skaidomi į atskirtus vienetus, todėl perdavus Užtvanką, pareiškėjui buvo perduotos ir kitos, su ja susijusios statinio dalys valdyti patikėjimo teise.
12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo skunde nurodytų teiginių, kad teisinis reguliavimas numato, jog savivaldybės privalo vykdyti melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūrą, eksploatavimą, jei reikalinga, remontą ir rekonstravimą, vandens telkinių įrenginius patikėjimo teise valdo savivaldybės, hidrotechnikos statiniai priklauso valstybei, o juos patikėjimo teise valdo savivaldybės. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje keliamas ginčas dėl to, jog Sprendimu atsisakyta iš pareiškėjo perimti Užtvanką valdyti patikėjimo teise, kadangi ji nebėra tinkama savo funkcijoms atlikti.
13. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas skunde nereiškia prieštaravimo dėl to, jog Užtvanka šiuo metu yra netinkama savo funkcijoms atlikti. Atsižvelgdamas į tai bei į Užtvankos paskirtį teismas priėjo prie išvados, jog Užtvanka šiuo metu savo funkcijų neatlieka, jai reikalinga rekonstrukcija.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors galiojantys teisės aktų reikalavimai numato Savivaldybei pareigą patikėjimo teise valdyti hidrotechnikos statinius, vykdyti jų priežiūrą ir pan., tačiau taip pat yra numatyta išimtis pripažinus, jog toks statinys tapo nebetinkamas naudojimui, jį perduoti patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju Užtvanka pripažinta Savivaldybės kaip netinkama naudojimui, neatliekanti numatytų funkcijų, pats pareiškėjas tai pripažįsta, todėl ji pagrįstai perduota patikėjimo teise valdyti pareiškėjui. Kaip matyti, Savivaldybė pareiškėjui 2022 m. gruodžio 1 d. perdavė Užtvanką valdyti patikėjimo teise, todėl pareiškėjas pagrįstai ją įtraukė į parduodamo turto sąrašą, t. y. ji nebuvo įtraukta į parduodamo turto sąrašą per klaidą, kaip skunde nurodo pareiškėjas. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Sprendimo aiškinamojo rašto matyti, jog Užtvanka yra prastos būklės, o jos remontui reikalingos ne mažesnės kaip 300 tūkst. Eur investicijos. Teismo vertinimu, šiuo atveju Savivaldybei nebuvo tikslinga remontuoti Užtvanką, kadangi jos remontas reikalauja nemažų investicijų, kas tik patvirtina išvadą, jog Užtvanka neatlieka savo funkcijų, yra tapusi nereikalinga valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, todėl turi būti perduodama pareiškėjui.
15. Teismas pabrėžė, kad teisinis reguliavimas nenumato draudimo atskirti Užtvankos nuo valstybei priklausančio tvenkinio ir jį perduoti pareiškėjui, kai ji neatlieka savo funkcijų, o vėliau jį viešo aukciono būdu parduoti privačiam subjektui. Anot teismo, Studijoje nėra nurodyta, jog perleidus Užtvanką privačion nuosavybėn, joje nustatytų sprendimų įgyvendinimas būtų apsunkintas.
16. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis. Savivaldybė išsamiai įvertino pareiškėjo Raštą bei nustatė, kad Užtvanka nėra tinkama naudojimui, išsamiai paaiškino ginčijamo Sprendimo argumentus ir motyvus aiškinamajame rašte, nurodė teisės aktų reikalavimus, kuriais vadovaujantis, valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris buvo perduotas Savivaldybei valdyti patikėjimo teise, bei kuris yra nebetinkamas naudojimui, turi būti perduotas patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, t. y. pareiškėjui.
17. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami. Atsižvelgdamas į tai, kad Užtvanka yra tapusi nereikalinga valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, teismas sprendė, kad Savivaldybė turi teisę nepriimti patikėjimo teise valdyto nekilnojamojo valstybės turto iš pareiškėjo, todėl ginčijamas Sprendimas paliekamas nepakeistas. Teismo vertinimu, Sprendimu nėra pažeidžiamos Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 24 punkto, Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies, Taisyklių 6 punkto nuostatos. Be to, teismas pažymėjo, kad nenustatė negalimumo Užtvankos perleisti privačion nuosavybėn, ar iš to galinčių kilti neigiamų pasekmių. Nors hidrotechnikos statiniai, anot teismo, nuosavybės teise priklauso valstybei (Melioracijos įstatymo 3 str. 1 d.), tačiau netinkamų naudojimui statinių perleidimas privatiems subjektams nurodytų teisės aktų nuostatų nepažeistų.
18. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas priėjo prie išvados, kad Savivaldybė iš esmės teisingai taikė Sprendime nurodytus teisės aktų reikalavimus, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Teismas pažymėjo, jog kadangi skundžiamas Sprendimas paliekamas nepakeistas, todėl netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas.
III.
19. Pareiškėjas Turto bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Turto banko skundą tenkinti, panaikinti Sprendimą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Raštą.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
20.1. Valstybei nuosavybės teise priklausanti Bartkuškio tvenkinyje (toliau – ir Tvenkinyje) esanti vandens pertekliaus pralaida nebuvo perduota patikėjimo teise valdyti Turto bankui. Šios išvados darytinos atsižvelgus į Nekilnojamojo turto registro duomenis, STR įtvirtintą reguliavimą. Tai, kad vandens pralaida ir užtvanka yra atskiri inžineriniai statiniai patvirtina teisės akto Melioracijos įstatymo pakeitimo derinimo medžiaga.
20.2. Savivaldybėms perduota valstybinė funkcija yra pats valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise, o ne žemės ūkio veikla, daržininkystės ūkio laukų drėkinimas. Ši savivaldybėms perduota valstybinė funkcija (hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise) nepasikeitė ir nebuvo perduota kitiems subjektams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, kad kompleksas nėra naudojamas pagal pirminę žemės ūkio paskirtį, todėl yra nereikalingas Savivaldybei valstybės perduotoms funkcijoms įgyvendinti, yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, neteisingai taikė ir aiškino teisės normas.
20.3. Patikėtinis, įgyvendindamas savininko teises į jam perduotą patikėjimo teise turtą, privalo rūpintis turtu, jo būkle ir, esant poreikiui, remontuoti jį. Vien remonto poreikis negali būti pagrindu perduoti turtą valdyti patikėjimo teise Turto bankui, nes jokie teisės aktai nenumato pareigos valstybės turto patikėtiniams nusidėvėjusį ir reikalaujantį remonto turtą perduoti valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (Turto bankui).
20.4. Kol nėra priimtų sprendimų dėl Musės upės vientisumo atkūrimo (Tvenkinio panaikinimo), šie hidrotechnikos statiniai yra naudojami pagal paskirtį, todėl laikytina, kad Savivaldybė atsisakė vykdyti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 24 punktą, kuriame numatyta, kad savivaldybė patikėjimo teise valdo hidrotechnikos statinius. Atsižvelgiant į tai, Užtvanka į Parduodamo turto sąrašą buvo įtraukta per klaidą ir toks įtraukimas prieštarauja Turto valdymo įstatymo bei Tvarkos aprašo 6 ir 7 punktų nuostatoms, nes Užtvanka vis dar naudojama valstybinėms funkcijoms vykdyti.
20.5. Remiantis Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir Turto valdymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, Turto bankui galėtų būti perduotas nebent tas turtas, kuris yra administracinės paskirties arba kuris gali būti parduodamas viešame aukcione, t. y. toks turtas, kuris teisės aktuose nėra įtvirtintas kaip valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas (savivaldybių valdomas patikėjimo teise) ir kuris nėra funkciškai susijęs su kitu turtu (Tvenkiniu), kuris pagal Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.
20.6. Aplinkos ministerija yra parengusi savivaldybių administracijoms procesų aprašus, t. y. užtvankos nurašymo ir likvidavimo proceso modelį ir aprašą (papildomų procedūrų loginis medis); tolesnio užtvankų eksploatavimo proceso modelį ir aprašą, kai užtvanka priklauso valstybei nuosavybės teise ir yra naudojama energijai gaminti; rekomendacinį dokumentą upių vientisumo atkūrimo projektų įgyvendinimui, taigi tik šiai ministerijai priėmus sprendimą likviduoti valstybei nuosavybės teise priklausančią, savivaldybės patikėjimo teise valdomą užtvanką, galimas tolimesnis užtvankos likvidavimo proceso vykdymas. Šiuo atveju manytina, kad Savivaldybė, vengdama vykdyti sudėtingas ir daug lėšų reikalaujančias Užtvankos remonto ar demontavimo procedūras, priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą. Vis dėlto, įstatymų leidėjas numatė, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise yra savivaldybėms perduota valstybinė funkcija, dėl to, kad taip siekiama užtikrinti inter alia (be kita ko) valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančių tvenkinių egzistavimą, tinkamą jų būklę bei tinkamą tokių hidrotechnikos statinių priežiūrą, nes tokia priežiūra reikalauja itin daug specialiųjų techninių, aplinkosaugos žinių bei lėšų. Savivaldybėms tikslingai skiriamos valstybės biudžeto lėšos pagal Melioracijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį.
20.7. Tvenkinių ir patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. D1-213 redakcija) nustato reikalavimus tvenkinių ir patvenktų ežerų užtvankų, hidroelektrinių savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl tvenkinių ar patvenktų ežerų ir jų hidrotechninių statinių naudojimo, darbo režimo ir priežiūros sąlygų, tvenkinio ar patvenkto ežero vandens naudojimo apskaitos. Šiame naujos redakcijos apraše yra nustatyta pareiga hidrotechninių statinių savininkams ar valdytojams įrengti žuvų pralaidas pagal Vandens įstatyme nustatytus kriterijus ir vykdyti jų stebėseną pagal vieningą žuvų pralaidos efektyvumo vertinimo metodiką. Tai turi padėti užtikrinti tinkamas žuvų migracijos sąlygas visus metus, sudaryti palankias sąlygas paviršinių vandens telkinių būklei gerėti. Tvenkiniai ar patvenkti ežerai turi būti naudojami vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintomis taisyklėmis, atitinkančiomis šio aprašo reikalavimus. Pagal juos, nuotėkio reguliavimas ir vandens lygio svyravimai tvenkinyje arba patvenktame ežere neturi daryti neigiamo poveikio tvenkinio ar patvenkto ežero ir aplinkinių teritorijų ekosistemoms ir užtikrinti gerą vandens telkinio būklę. Taigi, Užtvanka yra neatsiejamai susijusi su Bartkuškio tvenkiniu, hidrotechninio mazgo (Užtvankos) perleidimas privačion nuosavybėn apsunkintų aplinkosaugos, hidrotechnikos statinių ir tvenkinio priežiūros reikalavimų užtikrinimą, finansavimą, sukeltų grėsmę Bartkuškio tvenkinio egzistavimui, pažeistų galiojančius teisės aktus ir viešą interesą.
20.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Studijoje nėra nurodyta, kad perleidus Užtvanką privačion nuosavybėn, joje nustatytų sprendimų įgyvendinimas būtų apsunkintas. Tokia teismo išvada buvo padaryta neįvertinus tinkamai įrodymų viseto bei galiojančio teisinio reguliavimo. Užtvanka ir Bartkuškio tvenkinys yra neatsiejami, nes Užtvanka bei jos teisinga priežiūra, eksploatavimas užtikrina Bartkuškio tvenkinio egzistavimą ir jo tinkamą būklę. Užtvankos atskyrimas ir perleidimas privačiam subjektui pažeistų Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 3 dalį, Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 27 dalį. Užtvanką atskyrus ir perleidus privačiam subjektui, o šiam subjektui priėmus sprendimą demontuoti Užtvanką, galimai būtų sugadintas apylinkių kraštovaizdis, prarasta maudymosi, žvejybos, potenciali vandens pramogų vieta, pažeisti vietos bendruomenės interesai, sumažėtų aplink esančio nekilnojamojo turto vertė, būtų sutrikdytas susisiekimas, nes ant Užtvankos yra kelias. Užtvankos perleidimas privačiam subjektui sukeltų grėsmę Bartkuškio tvenkinio, priklausančio valstybei išimtine nuosavybės teise, egzistavimui ir jo būklei, nes galimai būtų neužtikrinti aplinkosaugos, hidrotechnikos statinių ir tvenkinio priežiūros reikalavimai dėl privataus subjekto, įsigijusio hidrotechnikos statinį, kvalifikacijos ar lėšų stokos. Taigi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ne tik nesuderinamas su galiojančiais teisės aktais, bet ir pažeidžia viešąjį interesą, kelia grėsmę Bartkuškio tvenkinio egzistavimui. Teismas, įvertinęs Studiją kaip rašytinį įrodymą, nevertino jos galiojančių teisės aktų kontekste, neatsižvelgė į kitus svarbius Turto banko argumentus ir padarė priešingą išvadą, kad „tarp nurodytų kliūčių nėra numatytas Užtvankos perdavimas privačion nuosavybėn“, todėl buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
20.9. Remiantis teismų praktika, jei pagal Valstybės turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo nuostatas vandens telkinių įrenginiai nebuvo perduoti, net ir pripažinus, kad nebuvo laikytasi minėto įstatymo 4 straipsnyje nustatytos vandens telkinių įrenginių perėmimo savivaldybei tvarkos bei įvertinus, kad pagal šį įstatymą minėtas turtas patenka į savivaldybių nuosavybėn perduodamo turto sąrašą, pripažintina, kad vandens telkinių įrenginius savivaldybė valdo patikėjimo teise net ir nesant šio turto perdavimo.
20.10. Sprendimu Širvintų rajono savivaldybė iš esmės atsisakė vykdyti savivaldybėms perduotą valstybinę funkciją, todėl šis sprendimas prieštarauja ne tik Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 24 punktui, Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 3 daliai, bet ir Taisyklių 6 punktui. Skundžiamas Sprendimas taip pat buvo priimtas neįvertinus visų svarbių aplinkybių, t. y. to, kad Bartkuškio hidrotechninio mazgo dalies – Užtvankos – perleidimas privačion nuosavybėn ne tik būtų neracionalus, netikslingas, bet ir prieštarautų minėtai Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, kurioje nurodyta, kad hidrotechnikos statiniai nuosavybės teise priklauso valstybei. Taip pat buvo neatsižvelgta į tai, kad tvenkinys be hidromazgo, tai yra gruntinių (žemės) medžiagų užtvankos, šachtinio tipo perteklinio vandens pralaidos, betono ar gelžbetonio užtvankos negalėtų egzistuoti, todėl jie negali būti atskiriami, o įvertinus tai, kad vadovaujantis Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei 2 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Bartkuškio tvenkinys yra priskiriamas valstybinės reikšmės vidaus vandenims ir priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise, darytina išvada, kad Užtvanka į Parduodamo turto sąrašą buvo įtraukta per klaidą bei veikianti Užtvanka turi būti valdoma savivaldybių patikėjimo teise (Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 24 p., Melioracijos įstatymo 7 str. 3 d.). Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu Širvintų rajono savivaldybės tarybos Sprendimas turėjo būti panaikintas kaip prieštaraujantis aukščiau nurodytiems teisės aktams bei priimtas neužtikrinant objektyvaus visų svarbių aplinkybių įvertinimo.
21. Atsakovas Širvintų rajono savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, taip pat nurodo:
22.1. Turto banko argumentai, kad Tvenkinyje esanti vandens pertekliaus pralaida nebuvo perduota patikėjimo teise valdyti Turto bankui ir ją valdo bei eksploatuoja Širvintų rajono savivaldybė, yra nepagrįsti ir neatitinka teisės aktų reikalavimų bei faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėjo prie teisingos išvados, kad pareiškėjui buvo perduotas visas hidrotechnikos kompleksas. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad pralaida patikėjimo teise valdoma Savivaldybės, ar, kad perdavus Užtvanką, nebuvo perduotas tam tikras elementas, taip pat teismas tokių duomenų byloje nenustatė. Turtas Turto bankui buvo perduotas toks, koks buvo perduotas Širvintų rajono savivaldybei 2002 m. rugpjūčio 28 d. turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 1-84. Savivaldybė neperdavė ir negalėjo perduoti Turto bankui daugiau (mažiau), nei pati tuo metu valdė ir naudojo. Būtent toks turtas ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai. Nors pareiškėjas teigia, kad vandens pertekliaus pralaida nebuvo perduota pareiškėjui, ją ir toliau valdo Savivaldybė, tačiau visi Užtvankos elementai turi vieną unikalų numerį, negali būti skaidomi į atskirtus vienetus, todėl perdavus Užtvanką, pareiškėjui buvo perduotos ir kitos, su ja susijusios statinio dalys valdyti patikėjimo teise, įskaitant vandens pertekliaus pralaidą.
22.2. Pareiškėjas netinkamai vertina ir interpretuoja teisės aktų nuostatas prieidamas prie išvados, kad savivaldybės privalo valdyti ir naudoti patikėjimo teise visus valstybei priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius bet kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis ir kad nėra jokių išimčių, nustatančių galimybę savivaldybėms perduoti netinkamą savo funkcijoms atlikti turtą (grąžinti) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Kadangi Užtvanka šiuo metu savo funkcijų neatlieka, Savivaldybė, vadovaudamasi Ataskaitos 46 punktu ir Turto valdymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, turėjo teisę patikėjimo teise valdomą Užtvanką, tapusią netinkamą naudojimui, perduoti valstybės turto valdytojui, t. y. Turto bankui. Nors galiojantys teisės aktų reikalavimai numato Savivaldybei pareigą patikėjimo teise valdyti hidrotechnikos statinius, vykdyti jų priežiūrą ir pan., tačiau, kaip teisingai ir pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra numatyta išimtis pripažinus, jog toks statinys tapo nebetinkamas naudojimui, jį perduoti patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Šiuo atveju Užtvanka pripažinta Savivaldybės kaip netinkama naudojimui, neatliekanti numatytų funkcijų, pats Turto bankas tai pripažino, todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad Užtvanka teisėtai ir pagrįstai perduota patikėjimo teise valdyti pareiškėjui.
22.3. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl tariamos grėsmės ir žalos viešajam interesui yra menami ir nepagrįsti, o įrodymų vertinimo taisyklės konkrečiu atveju pažeistos nebuvo. Teismas nustatė ir pats pareiškėjas to neginčijo, kad Studijoje tarp nurodytų kliūčių nėra nurodyta, kad numatytas Užtvankos perdavimas privačion nuosavybėn būtų tokia kliūtis, todėl pareiškėjo teiginiai teismo pagrįstai atmesti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu Nr. 889 Užtvanka buvo įtraukta į viešajame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą ir šiame sąraše yra iki šiol. Visos atsakingos ir derinančios institucijos, išnagrinėjusios atsakovo kreipimąsi dėl turto gražinimo, priėjo prie vieningos nuomonės, kad šis turtas iš tiesų nereikalingas Savivaldybei jai deleguotoms valstybės funkcijoms vykdyti ir todėl šis turtas turi būti įtrauktas į aukciono būdu parduodamo turto sąrašą.
22.4. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai ir pagrįstai įvertinęs valstybės turto perdavimo (grąžinimo) galimybę šiam turtui tapus nebetinkamu naudoti ir nebereikalingu valstybės perduotoms savivaldybėms funkcijoms įgyvendinti, taip pat nenustatęs negalimumo Užtvankos perleisti privačion nuosavybėn ar iš to galinčių kilti neigiamų pasekmių, nustatė, kad Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis. Teismas konstatavo, kad ginčo Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus, todėl paliekamas nepakeistas. Minėtu teismo sprendimu nėra pažeidžiamos Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 24 punkto, Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies, Taisyklių 6 punkto nuostatos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1-107 ir Širvintų rajono savivaldybės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti Turto banko 2023 m. birželio 29 d. raštą Nr. (15.1 Mr) SK4-7781 „Dėl nekilnojamojo turto perėmimo“.
24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1277 „Dėl turto perdavimo“ Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002 m. rugpjūčio 28 d. aktu Nr. 1-84 ,,Dėl turto perdavimo ir priėmimo“ Savivaldybei perdavė Nutarime nurodytą turtą valdyti patikėjimo teise. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1-218 „Dėl sutikimo perduoti patikėjimo teise valdomą valstybės turtą“ sutiko perduoti Širvintų rajono savivaldybės patikėjimo teise valdomą valstybės turtą Užtvanką centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, o 2022 m. gruodžio 1 d. Savivaldybė ir pareiškėjas pasirašė Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, perdavimo priėmimo aktą, kuriuo pareiškėjui buvo perduota Užtvanka. Pareiškėjas 2023 m. birželio 29 d. raštu Nr. (15.1 Mr) SK4-7781 „Dėl nekilnojamojo turto perėmimo“ kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas Širvintų rajono savivaldybės perimti Užtvanką valdyti patikėjimo teise. Rašte pareiškėjas pažymėjo, jog atlikęs teisės aktų, reglamentuojančių hidrotechnikos statinių valdymą, analizę, atsižvelgdamas, kad Turto bankas tokio turto nevaldo, taip pat į tai, kad toks turtas negali būti parengtas pardavimui ir parduodamas viešame aukcione, prašo Savivaldybės perimti Užtvanką valdyti patikėjimo teise. Taip pat paminėdamas, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės turto perėmimo savivaldybių įstatymo nuostatomis, Užtvanka, jei ji buvo Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje iki 1998 m., galėtų būti priskirta Savivaldybės nuosavybėn.
25. Širvintų rajono savivaldybės taryba ginčijamu 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1-107 nesutiko perimti valstybės turtą – kitus inžinerinius statinius – užtvanką, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (Širvintų rajono Bartkuškio hidrotechnikos kompleksą), iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo Turto banko Širvintų rajono savivaldybei valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise valstybinei (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijai – melioracijos ir hidrotechnikos statiniams valdyti ir naudoti patikėjimo teise – įgyvendinti. Sprendimo projekto aiškinamame rašte, pažymima, kad hidrotechnikos kompleksas ant Musės upės buvo pastatytas 1986 m., pagrindinė naudojimo paskirtis – daržininkystės ūkio laukų drėkinimas. Šiuo metu hidrotechnikos kompleksas minėtos funkcijos neatlieka ir nėra naudojamas pagal pirminę žemės ūkio paskirtį, todėl nėra reikalingas Savivaldybei valstybės perduotoms funkcijoms įgyvendinti.
26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus bei Savivaldybės atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog Savivaldybė nustatė, kad hidrotechnikos kompleksas neatlieka daržininkystės ūkio laukų drėkinimo ir nėra naudojamas pagal pirminę žemės ūkio paskirtį, todėl nėra reikalingas Savivaldybei valstybės perduotoms funkcijoms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybei Nutarimu perdavus Savivaldybei patikėjimo teise valdyti melioracijos ir hidrotechnikos įrenginius, ji juos valdė iki tol, kol nustatė netinkamumą naudoti pagal paskirtį, atliko vertinimą, kokias sąnaudas sudarytų Užtvankos remontas, bei vadovaudamasi Ataskaitos rekomendacijomis, bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, teisėtai ir pagrįstai perdavė Užtvanką patikėjimo teise valdyti pareiškėjui.
27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdamas, kad teismas neįvertino, jog savivaldybėms perduota valstybinė funkcija (hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise) nepasikeitė ir nebuvo perduota kitiems subjektams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, kad kompleksas nėra naudojamas pagal pirminę žemės ūkio paskirtį, todėl yra nereikalingas Savivaldybei valstybės perduotoms funkcijoms įgyvendinti, yra nepagrįstas. Vien remonto poreikis negali būti pagrindu perduoti turtą valdyti patikėjimo teise Turto bankui, nes jokie teisės aktai nenumato pareigos valstybės turto patikėtiniams nusidėvėjusį ir reikalaujantį remonto turtą perduoti valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui.
28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2023 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-1892 redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog savivaldybės patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybės turtu, kuris Vyriausybės nutarimais savivaldybėms perduotas valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pasikeičia savivaldybių valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos ar jų subjektai arba perduotas valstybės turtas tapo nereikalingas šioms funkcijoms įgyvendinti, Vyriausybės nutarimu šis turtas patikėjimo teise gali būti perduotas kitiems šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams, o valstybės nekilnojamasis turtas turi būti perduotas patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, kiti įstatymuose nurodyti subjektai, taip pat savivaldybės – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais.
30. Pagal Melioracijos įstatymo (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1308 redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 2 straipsnio 5 dalį melioracijos statiniai – melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti). Melioracijos įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio melioracijos statinių nuosavybę, 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. Valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas (Melioracijos įstatymo 3 str. 2 d.). Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės, o valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbus finansuoja valstybė (Melioracijos įstatymo 10 str. 1 d.).
31. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 24 punkte taip pat yra įtvirtinta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija.
32. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. AV-319 „Dėl Bartkuškio tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Bartkuškio tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių nuostatas Tvenkinio paskirtis – rekreacija, ekstensyvi žvejyba (Taisyklių 1 p.), Tvenkiniu užtvenkta Musės upė, o jo įrengimo metai – 1989 (Taisyklių 4 ir 8 p.). Pagal Taisyklių 12.1 papunktį Tvenkinio hidrotechnikos statiniai yra užtvanka ir vandens pertekliaus pralaida. Tvenkinio apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos plane M 1:10000 (Taisyklių 3 priedas) pažymėta keliolika apie Tvenkinį išsidėsčiusių žemės sklypų.
33. Byloje nustatyta, kad 2000 m. liepos 26 d. atlikta kito inžinerinio statinio – Užtvankos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), registracija, jai suteikiant unikalų daikto numerį (Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2.1 papunktyje pateiktame aprašyme kitus inžinerinius statinius – Užtvanką sudaro: užtvankos pylimas, pylimo sutvirtinimo plokštės, gelžbetonio konstrukcijos, metalo konstrukcijos, g/b vamzdis, drenažas. Užtvanka nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jos nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas 2000 m. rugpjūčio 25 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 2844. Pagal Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Bartkuškio tvenkinys yra priskiriamas valstybinės reikšmės vidaus vandenims ir priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise (Vandens įstatymo 2 str. 2 d. 1 p. ir Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 6 p.).
34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad valstybei nuosavybės teise priklausanti Tvenkinyje esanti vandens pertekliaus pralaida 2022 m. gruodžio 1 d. aktu nebuvo perduota patikėjimo teise valdyti pareiškėjui. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su šiuo pareiškėjo teiginiu. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, 2000 m. liepos 26 d. atliekant Užtvankos registraciją, 2.1 papunktyje nurodyti Užtvanką sudarantys elementai, kurie buvo registruoti vienu unikaliu numeriu kaip vienas vienetas. 2022 m. gruodžio 1 d. aktu perdavus Užtvanką pareiškėjui buvo perduotos visos Užtvankos (unikalus daikto numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) statinio dalys. Vien tai, kad pagal vėlesnį teisinį reguliavimą Taisyklėse kaip Tvenkinio hidrotechnikos statiniai yra įvardijami užtvanka ir vandens pertekliaus pralaida, nesudaro teisinio pagrindo spręsti, jog pareiškėjui 2022 m. gruodžio 1 d. aktu nebuvo perduotos valdyti ir naudoti patikėjimo teise visos vieną unikalų numerį turinčios Užtvankos dalys.
35. Minėta (žr. Sprendimo 24 p.), kad Užtvanka nuo 2002 m. Savivaldybės buvo valdoma patikėjimo teise, kol 2022 m. gruodžio 1 d. aktu jos valdymas buvo perduotas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (pareiškėjui), kuris argumentuodamas tuo, jog šis turtas negali būti parengtas pardavimui ir parduodamas viešame aukcione, Raštu kreipėsi į Savivaldybę prašydamas perimti Užtvanką valdyti patikėjimo teise. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Savivaldybės atsisakymo perimti Užtvankos valdymą.
36. Aiškinant šio teismo sprendimo 29–31 punktuose pacituotą teisinį reglamentavimą darytinos šios nagrinėjamai bylai reikšmingos išvados: i) melioracijos statiniams, be kita ko, priskiriamos vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai; ii) valstybei nuosavybės teise priklauso melioracijos ir hidrotechnikos statiniai, tarp kurių ir tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai; iii) melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija; iv) valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti skirtas valstybės turtas savivaldybėms patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti perduodamas nustatyta tvarka Vyriausybės nutarimais; v) savivaldybėms patikėjimo teise perduotas turtas Vyriausybės nutarimu patikėjimo teise gali būti perduotas kitiems nurodytiems subjektams, o valstybės nekilnojamasis turtas – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, tik tuomet, jeigu pasikeičia savivaldybių valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos ar jų subjektai arba perduotas valstybės turtas tapo nereikalingas šioms funkcijoms įgyvendinti.
37. Kaip matyti iš Aiškinamojo rašto Savivaldybė ginčijamu Sprendimu nesutiko perimti Užtvanką iš pareiškėjo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise valstybinei funkcijai – melioracijos ir hidrotechnikos statiniams valdyti ir naudoti patikėjimo teise – įgyvendinti iš esmės argumentuodama tuo, kad 1986 m. ant Musės upės pastatyto hidrotechnikos komplekso (Užtvankos) pagrindinė paskirtis – daržininkystės ūkio laukų drėkinimas. Kadangi šiuo metu jis minėtos funkcijos neatlieka, todėl nėra reikalingas Savivaldybei valstybės perduotoms funkcijos įgyvendinti.
38. Kaip jau buvo minėta savivaldybėms perduota Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 24 punkte nurodyta valstybinė funkcija – melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise, kuri nuo jos perdavimo savivaldybėms nepasikeitė, taip pat nebuvo perduota kitiems subjektams. Nors Aiškinamajame rašte teigiama, jog hidrotechnikos statiniai (Užtvanka) nebeatlieka laukų drėkinimo funkcijos, tačiau be minėtos funkcijos Užtvanka (jos pylimas, pylimo sutvirtinimo plokštės, gelžbetonio ir metalo konstrukcijos, g/b vamzdis, vandens pertekliaus pralaida ir kt.) užtikrina reikiamo vandens lygio Tvenkinyje palaikymą ir tuo pačiu paties valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskiriamo Bartkuškio tvenkinio suformavimą. Aplinkos ministro 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 patvirtintas Tvenkinių ir patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašas, nustato tvenkinių ir patvenktų ežerų naudojimo, apsaugos, priežiūros ir šiuose vandens telkiniuose naudojamų hidrotechninių statinių aplinkosauginius reikalavimus, darbo režimo, žuvų apsaugos bei migracijos priežiūros sąlygų reikalavimus, taip pat reikalavimus naudojamo vandens apskaitai, kurie privalomi jų savininkams, valdytojams ir naudotojams. Aplinkos ministerijos užsakymu UAB „Aplinkos inžinierių grupė“, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos Hidrobiologų Draugijos atliktoje Studijoje buvo vertinti tiek Tvenkinio likvidavimo (išleidimo), tiek jo rekonstravimo scenarijai, tačiau byloje nėra duomenų apie priimtą sprendimą dėl Tvenkinio likvidavimo, todėl darytina išvada, jog Užtvanka vis dar atlieka hidrotechnikos statinio funkcijas. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su atsakovu, kad Tvenkinio hidrotechnikos statiniai nėra naudojami pagal jų paskirtį ir nėra reikalingi Savivaldybei valstybės perduotoms funkcijos įgyvendinti. Pirmosios instancijos teismas kvestionuodamas Užtvankos reikalingumą valstybės perduotų funkcijų atlikimui akcentavo tai, jog Aiškinamajame rašte nurodyta prasta jos būklė ir didelės (ne mažiau 300 tūkst. Eur) remontui reikalingos investicijos. Teisėjų kolegija pažymi, jog prasta įrenginio būklė ar remontui reikalingos investicijos savaime nepagrindžia, jog perduotas valstybės turtas (Užtvanka) tapo nereikalingas šioms funkcijoms įgyvendinti ir todėl turi būti perduodamas pareiškėjui.
39. Teisėjų kolegija byloje nustatytas aplinkybes įvertinusi paminėto teisinio reguliavimo kontekste, nesutinka su Savivaldybės ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju hidrotechnikos statinys (Užtvanka) tapo nereikalingas savivaldybei perduotai valstybinei funkcijai – melioracijos ir hidrotechnikos statiniams valdyti ir naudoti patikėjimo teise – įgyvendinti, ši valstybės savivaldybės perduota funkcija pasikeitė ar jos vykdymas buvo perduotas kitam subjektui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, jog pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį Užtvanka, kaip tapusi nereikalinga melioracijos ir hidrotechnikos statiniams valdyti ir naudoti patikėjimo teise galėjo būti patikėjimo teise perduota valdyti pareiškėjui.
40. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
41. Atsižvelgdama į sprendime apžvelgtus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, netinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, todėl netinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai pareiškėjo skundą dėl skundžiamo atsakovo priimto Sprendimo panaikinimo atmetė. Teisėjų kolegija, tenkindama pareiškėjo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, ginčijamą Savivaldybės Sprendimą panaikinti ir įpareigoti Širvintų rajono savivaldybę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Raštą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1-107 ir įpareigoti Širvintų rajono savivaldybę iš naujo išnagrinėti Turto banko 2023 m. birželio 29 d. raštą Nr. (15.1 Mr) SK4-7781 „Dėl nekilnojamojo turto perėmimo“.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis