Baudžiamoji byla Nr. 2K-103/2010
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.9.2. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendis, kuriuo T. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį visą šį laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, pakeistas: vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, nuteistajam T. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Iš T. S. D. S. priteista 1000 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą,
n u s t a t ė :
T. S. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 17 d., apie 17.42 val., Pelaičių kaime, Rietavo savivaldybėje, vietinės reikšmės kelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo V. V. vardu registruotą automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. ,,duomenys neskelbtini“), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 171, 172, 269–269.4 punktų reikalavimus, t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepaliko saugų eismą galinčio užtikrinti šoninio tarpo tarp jo vairuojamo automobilio ir dešiniuoju kelio važiuojamosios dalies pakraščiu vairuojamo automobilio trajektorija dviračiu važiavusios D. S., ją partrenkė, taip padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Kasaciniu skundu nuteistasis T. S. prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 68 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Šios instancijos teismas nepagrįstai lygino jam paskirtos bausmės dydį su už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo nuobaudomis. Kasatoriaus manymu, jam paskirta bausmė nėra švelnesnė už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas nuobaudas. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis tomis teisėmis kaltininkas padarė nusikalstamą veiką, tačiau visais atvejais privalo svarstyti šios priemonės skyrimo klausimą. Kasatoriaus manymu, teismas nenustatė aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų galima teigti, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajam kartu su bausme būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Jis nebaustas administracine tvarka, nėra sistemingas tvarkos pažeidėjas, apibūdinamas teigiamai, be to, šiuo metu dirba ir teisė vairuoti jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti ir nuvykti į darbą. Netekęs šios teisės, kasatorius netektų darbo, kartu ir pajamų, todėl neturėtų galimybės atlyginti nukentėjusiajai žalą. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos 24 punkte nurodyta, kad svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimo klausimą teismai atsižvelgia į tai, ar tai neužkirs kelio atlyginti nukentėjusiesiems žalą.
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Darius Karčinskas prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis nepagrįstai nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas BK 68 straipsnio nuostatas pritaikė nesant tam pakankamo pagrindo. Iš teismų sprendimais nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad kasatorius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Vertinant, ar T. S. buvo pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones, būtina atsižvelgti į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, įvykio metu padarytus KET pažeidimus. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kasatorius nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, nes vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio (specialisto išvada nustatyta, kad T. S. kraujyje rasta net 3,79 promilės etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį), nepasirinko saugaus greičio bei saugaus šoninio tarpo, dėl to partrenkė važiuojamosios dalies pakraščiu važiuojančią dviratininkę. Šios aplinkybės rodo itin didelį T. S. neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams, elementarių visuotinai žinomų eismo saugumo taisyklių ignoravimą. Kita vertus, T. S. ir pats skunde pripažįsta, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra viena iš aplinkybių šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymui. Todėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimas uždrausti nuteistajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra teisėtas ir pagrįstas. Atmestini kasatoriaus teiginiai apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga tiesioginių darbinių funkcijų vykdymui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis dirba V. Gedmino gamybinėje komercinėje įmonėje pagalbiniu darbininku. Šios pareigos nesietinos su nuolatiniu transporto priemonės vairavimu. Ta aplinkybė, kad nuteistasis savo automobiliu negalės vykti į darbą, taip pat nėra pagrindas panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad kasatorius nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, teismai pagrįstai konstatavo, kad T. S. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. S. automobilį vairavo neblaivus, po eismo įvykio pasišalinęs iš įvykio vietos dar vartojo alkoholinius gėrimus (T. S. kraujyje rasta 3,79 promilės etilo alkoholio), todėl teismas konstatavo, kad eismo įvykio metu automobilį jis vairavo būdamas sunkaus girtumo, taip ignoravo eismo saugumo taisykles, kėlė realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui. Dėl įvykusio eismo įvykio D. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vadovaudamasis BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės paskirties tikslais, pirmosios instancijos teismas T. S. paskyrė griežčiausią BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, atidedant šios bausmės vykdymą. Šios instancijos teismas netaikyti BK 68 straipsnyje numatyto uždraudimo naudotis specialia teise motyvavo tuo, kad po padarytos nusikalstamos veikos iki nuosprendžio priėmimo T. S. nepadarė jokių teisės pažeidimų, be to, jam paskirta griežčiausia bausmės rūšis su ilgesniu bausmės vykdymo atidėjimo terminu.
Apeliacinės instancijos teismas, pagal nukentėjusiosios D. S. skundą tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – ir ją paskyrė. Šios instancijos teismas nurodė išsamius motyvus dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės T. S. skyrimo tikslingumo.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra:
- sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
- nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
- atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
- paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
- užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai (nes nuteistasis vairavo automobilį būdamas girtas, be to, po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos, o tai yra šiurkštūs KET reikalavimų pažeidimai) ir teisėtai T. S. uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys Nr.: 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009), jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą). Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad jis savo automobiliu negalės nuvykti į darbą ir gali jį prarasti, nėra pagrindas panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Taigi šioje byloje apeliacinės instancijos teismas laikėsi ir teismų praktikos. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo laikyti, kad T. S. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones – buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismo nuosprendis, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo T. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Viktoras Aidukas
Vytautas Masiokas