Civilinė byla Nr. 2-1365-883/2015
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00374-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 42.10; 52.2; 113.1; 116.5
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 4 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė,
sekretoriaujant O. B.,
dalyvaujant ieškovo R. P. atstovui advokato padėjėjui A. G.,
atsakovui V. P. ir jo atstovui L. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl avanso priteisimo ir
n u s t a t ė:
Ieškovas R. P. kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo V. P. 4924 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2013-01-29 šalys sudarė sutartį, kuria atsakovas V. P. įsipareigojo nupirkti žemės sklypą Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ir jame pastatyti gyvenamąjį namą, o ieškovas R. P. įsipareigojo šias paslaugas priimti ir jas apmokėti. Šalys susitarė, kad sklypas bus nupirktas ir namas pastatytas iki 2013-07-01, visa paslauga (žemės sklypo nupirkimas ir namo pastatymas) sudaro 120 000 Lt sumą, iš kurios 17 000 Lt sumą R. P. sumoka kaip avansą sutarties sudarymo metu, o baigus darbus, sumoka likusią 103 000 Lt dalį. Dar iki sutarties sudarymo ieškovas su atsakovu kartu ieškojo žemės sklypo, kuriame atsakovas turėjo pastatyti ieškovui gyvenamąjį namą ir kuriame ieškovas su šeima ruošėsi apsigyventi. Tik radus tinkamą žemės sklypą buvo sudaryta 2013-01-29 sutartis, į kurią ir buvo įrašytas žemės sklypo ir ruošiamo statyti namo adresas. Sutarties sudarymo metu sumokėjus atsakovui 17 000 Lt avansą, atsakovas 2013-02-20 nupirko žemės sklypą už apytiksliai 25 000 Lt bei užtikrino, kad greitu laiku pradės namo statybą. Ieškovas pats padėjo išlieti namo pamatus ir laukė, iki bus pastatytas namas. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, nurodydamas, kad neturi statybininkų, ir tokie pasiaiškinimai tęsėsi ilgą laiko tarpą. Dar vėliau atsakovas pradėjo slapstytis, neatsiliepdavo telefonu. Ieškovo manymu, šalys sudarė statybos rangos sutartį, sutartyje šalys susitarė gauti darbo rezultatą ir tai padaryti iš rangovo medžiagos. Kadangi atsakovas neatliko vartojimo rangos sutartyje numatyto darbo, ieškovas turi teisę pasinaudoti CK 6.344 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis ir reikalauti grąžinti pinigus. Pagal sutartį namas ieškovui turėjo būti perduotas 2013-07-01, tačiau namo statyba nebaigta iki šiol. Sutartyje nurodytų prievolių terminai pasibaigę daugiau negu prieš metus laiko, todėl negalima tikėtis sutarties įvykdymo ateityje.
Posėdžio metu ieškovas R. P. ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad gana artimai pažinojo atsakovą V. P., atsakovas pats pasisakė, kad gali pastatyti gyvenamąjį namą už 120 000 - 130 000 Lt kainą. Atsakovas turėjo sutarties blanką, sutarė, kad sudarys sutartį dėl pirmo ir vienintelio ieškovo įnašo, surašius sutartį tą pačią dieną buvo sumokėti pinigai – avansas, kuriuos atsakovas panaudojo žemės sklypo pirkimui. Sklypą pasirinko patarus draugams, gyvenamąjį namą projektuotojas R. K. suprojektavo irgi pagal ieškovo pageidavimus. Tačiau statybos ilgai neprasidėjo, todėl ieškovas nusprendė padėti pats: surinko kolegas ir giminaičius, padarė talką, išliejo pamatus, sutvarkė aplinką. Atsakovas vis nurodydavo, kad neturi laiko, jis atvažiuodavo patikrinti, ar darbai atliekami pagal statybas reglamentuojančius dokumentus. Rudenį buvo suręsta medinė konstrukcija, kuri uždengta toliu prabuvo per žiemą. Sutartimi buvo sutarta, kad ieškovas paduoda pinigus, kurių atsakovui trūko sklypo pirkimui, ir tuo garantuoja, kad nupirks namą, kurį atsakovas turėjo pastatyti savo lėšomis, pinigai buvo paduoti kaip avansas. Pasitikėjo atsakovu kaip draugu, žinojo, kad turi lentpjūvę ir surenka rąstinius ir karkasinius namus, jis buvo parodęs savo pastatytus namus. Pinigai buvo paduoti sutarties sudarymo dieną, atsakovo bute, pinigus perduodant atsakovui dalyvavo ieškovo sutuoktinė, buvo paduoti gryni pinigai, tokią pinigų sumą su žmona turėjo.
Atsiliepime į ieškinį atsakovas V. P. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu argumentavo tuo, kad šalių sudaryta sutartis turėtų būti vertinama kaip preliminarioji sutartis, kurios galiojimo laikas jau pasibaigęs. Atsakovas pripažįsta, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra susitarimo sudaryti notarinę daikto pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau mano, kad sąžiningai aiškinant sutartį ji turi būti laikoma preliminariąja sutartimi. Jeigu ieškovas būtų tinkamai vykdęs įsipareigojimus ir sumokėjęs 17 000 Lt avansą, jis galėtų reikalauti avanso sugrąžinimo tik tuo atveju, jeigu preliminari sutartis būtų buvusi nutraukta dėl atsakovo kaltės. Ieškovas neįrodė savo teiginių, kad atsakovas pradėjo vengti sutartinių įsipareigojimų, pradėjo slapstytis, nekelti ragelio. Atsakovas pripažįsta, kad su ieškovu buvo sutaręs dėl 2013-01-29 sutartyje nurodytų paslaugų atlikimo, tačiau 2013-01-29 sutartį laiko nepradėta vykdyti ir pasibaigusia dėl ieškovo kaltės, ieškovui neįvykdžius savo įsipareigojimų. Kadangi ieškovas nepateikia įrodymų apie avanso sumokėjimą atsakovui, atsakovo nuomone, jis turi teisę sustabdyti savo įsipareigojimų ieškovui vykdymą ir turi pagrįstą teisę laikyti šią sutartį pasibaigusia.
Posėdžio metu atsakovas ieškinio nepripažino, papildomai paaiškino, kad sutartį su ieškovu pasirašė bute Dainų gatvėje, ieškovo žmona sudarant sutartį nedalyvavo. Sutartimi įsipareigojo nupirkti kartu su ieškovu surastą žemės sklypą ir pastatyti namą. Žemės sklypas buvo nupirktas už 19 500 Lt, dalį turėjo savo pinigų, kitą dalį paėmė iš kito užsakovo. Savo įsipareigojimus vykdė, pasamdė architektą, smėlis ir betonas vežti apmokant atsakovo pinigais. Kadangi avansas nebuvo sumokėtas, sutartis po 2013-07-01 nutrūko, po liepos 1 d. darbų neatlikinėjo. Namą ir toliau statė, turėjo teisę jį parduoti kitiems asmenims. 2014 m. rugsėjo mėnesį siūlė ieškovui nupirkti sklypą su namu, tačiau ieškovas atsisakė, vėliau sužinojo, kad ieškovas nusipirko butą ir tada suprato, kad namo ieškovas nepirks. Verčiasi individualia veikla ir visi atsiskaitymai su klientais vykdomi bankiniais pavedimais; jeigu būtų buvę paduoti pinigai, būtų išrašęs sąskaitą faktūrą.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas R. P. ir atsakovas V. P. 2013-01-29 sudarė sutartį, kurią pavadino paslaugų teikimo sutartimi. Sutarties dalykas – žemės sklypas sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kurį turi nupirkti atsakovas V. P., ir nepastatytas gyvenamasis namas, kurį numatoma pastatyti iki 2013-07-01. Atsakovo R. P. mokama suma už paslaugas 120 000 Lt, mokamas avansas 17 000 Lt (4–5 b. l.). Atsakovas V. P. žemės sklypą Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), už 19 500 Lt nupirko 2013-02-20. Leidimas statyti vieno buto gyvenamąjį namą žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. P. išduotas 2013-08-09. Žemės sklypas ir gyvenamasis namas Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovo V. P. vardu asmeninės nuosavybės teise (6 b. l.).
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl 2013-01-29 šalių sutarties, kuri įvardinta paslaugų teikimo sutartimi, vykdymo ir pagal sutartį sumokėtų pinigų priteisimo.
Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties sudarymo fakto, o jei pripažįstama, kad ji sudaryta – dėl jos sąlygų, turi būti aiškinami tikrieji teisinio santykio dalyvių ketinimai, atsižvelgiant į tikslą, dėl kurio derybos buvo pradėtos, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta derybose dėl sutarties sudarymo, sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus.
Ieškovas teigia, kad 2013-01-29 buvo sudaryta statybos rangos sutartis (CK 6.681 str.), šalys susitarė gauti darbų rezultatą ir tai padaryti iš rangovo medžiagos (CK 6.675); atsakovas teigia, kad buvo sudaryta preliminarioji sutartis (CK 6.165 str.), kurios galiojimo laikas yra pasibaigęs.
Pagal CK 6.684 straipsnio normas, rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje; reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai, todėl, teismo vertinimu, ginčo sutarties negalima vertinti kaip statybos rangos sutarties.
Teismas nesutinka ir su atsakovo argumentu, kad šalių sudaryta sutartis yra preliminarioji sutartis. Preliminariosios sutarties išskirtinumas pasireiškia per preliminariosios sutarties tikslą. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariosios sutarties apibūdinimas akivaizdžiai patvirtina faktą, kad šios sutarties sudarymas yra parengiamasis tarpinis etapas pasirašant galutinę pagrindinę sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.165 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra suformulavęs pagrindinius kriterijus, kuriais remiantis šalių ikisutartinių derybų metu pasiektas susitarimas kvalifikuotinas kaip preliminarioji sutartis: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma.
Ginčo sutartyje nepasisakyta, kad šia sutartimi atsakovas įsipareigoja ieškovui parduoti namą bei žemės sklypą, o ieškovas nupirkti, taip pat nepasisakyta, kad šalys ateityje, pastačius namą, sudarys kitą – pagrindinę sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties sudarymo metu žemės sklypas dar nebuvo atsakovo nuosavybė, o gyvenamasis namas dar nebuvo pradėtas statyti, tai reiškia, kad pagrindinės sutarties dalyko (gyvenamojo namo) realiai apyvartoje dar nebuvo.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ginčo šalių pasirašytas dokumentas neatitinka preliminariosios sutarties požymių, nes šiame dokumente nėra aiškiai išreikšta šalių valia ateityje sudaryti žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį (CK 6.165 straipsnio 2 dalis).
Nors 2013-01-29 sutartis sudaryta nekvalifikuotai ir sutarties sąlygos yra neaiškios, tačiau iš šalių paaiškinimų matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai - buvo tartasi dėl žemės sklypo ir šiame sklype numatomo pastatyti namo pirkimo-pardavimo, sklypą nupirkti ir namą iki 2013-07-01 pastatyti turėjo atsakovas, o ieškovas turėjo sumokėti 17 000 Lt avansą, žemės sklypo ir gyvenamo namo kaina 120 0000 Lt. CK 6.681 str. 4 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmenims, šeimos ar ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija tenkinti, tokia sutartis turėtų būti vertinama kaip vartojimo rangos sutartis ir jai taikomos taisyklės nustatytos CK 6.672 – 6.680 straipsniuose. Kadangi abi šalys pripažįsta jog tarėsi dėl individualaus gyvenamojo namo fiziniam asmeniui pastatymo, teismas sprendžia, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai vartojimo rangos santykiai.
Esant ginčui dėl šalių ikisutartinių santykių kvalifikavimo, ikisutartinių dokumentų turinys bei jų teisinė reikšmė turi būti aiškinama vadovaujantis bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra detaliai reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose. Pagal sutarčių aiškinimo taisykles sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sutarčių aiškinimo klausimais yra nuosekli ir išplėtota, akcentuojant į tai, kad šis aiškinimas neapsiribotų lingvistiniu pažodiniu teksto aiškinimu, bet sistemiškai būtų įvertintas sutarties šalių elgesys visose stadijose, šalių subjektyvi nuomonė dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvęs jos sąlygų suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
Ieškovas posėdžio metu paaiškino, kad 2013-01-29 sutarties sudarymo metu sumokėjo 17 000 Lt avansą, todėl, atsakovui neįvykdžius savo įsipareigojimų, prašo šią sumą (4924 Eur) priteisti iš atsakovo V. P..
Byloje pateiktoje šalių pasirašytoje sutartyje nėra specialiai aptartas, aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas ginčo dalyko – pinigų – perdavimo atsakovui (vykdytojui) momentas. Sutarties teksto formuluotė „Užsakovo mokamas avansas 17 000 Lt“ pinigų perdavimo, kaip tokio, savaime nepatvirtina.
Atsakovas patvirtina pasirašęs 2013-01-29 sutartį, o pinigų negavimo faktą ginčija savo nenuosekliais paaiškinimais bei tuo, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą. Dėl to ieškovui, reikalaujančiam priteisti sumokėtus pinigus (avansą) tenka pareiga įrodyti pinigų perdavimo atsakovui faktą (CPK 12, 178 straipsniai).
CPK 177 str. 3 d. nustatytos įrodinėjimo priemonių leistinumo taisyklės, pagal kurias bylos aplinkybės, kurios pagal taisykles turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis priemonėmis. Sandoriams tarp fizinių asmenų, kai sandorio suma yra didesnė kaip 5 000 Lt, įstatymas reikalauja paprastos rašytinės formos (CK 1.73 str. 1 d. 1 p. nuo 2012-09-01 galiojusi straipsnio redakcija).Tai reiškia, kad aplinkybę dėl 17 000 Lt sumokėjimo leidžiama įrodyti tik rašytiniais įrodymais, jeigu pinigai nėra perduodami sutarties sudarymo metu. Sprendžiant apie pinigų perdavimo momentą, reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos. Nagrinėjamu atveju 17000 Lt perdavimo atsakovui faktas sutartyje atskirai nepažymėtas, tačiau sąvokoje „mokamas avansas“ neveikiamasis dalyvis pavartotas esamuoju laiku ir tai, teismo nuomone, reiškia, kad pinigai turėjo būti perduoti sutarties sudarymo metu.
Aplinkybę, kad sutarties sudarymo metu atsakovui sumokėjo 17 000 Lt, ieškovas įrodinėja savo paties paaiškinimais ir liudytojos sutuoktinės G. P. parodymais. Posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad visiškai pasitikėdamas atsakovu tarėsi su juo dėl gyvenamojo namo pastatymo ir sudarė sutartį dėl pirmo ir vienintelio jo įnašo - 17 000 Lt sumokėjimo, kuriuos atsakovas panaudojo žemės sklypo pirkimui. Ieškovo paaiškinimą patvirtino posėdžio metu liudytoja apklausta jo sutuoktinė G. P., kuri patvirtino, kad 17 000 Lt grynais pinigais atsakovui buvo perduota jai dalyvaujant. Nurodė, kad 2013 m. sausio mėnesį ji iš savo sąskaitos paėmė 7800 (114 b. l.), kitus pinigus turėjo sutaupę (2012 m. metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija), atsakovas prašė pinigus sumokėti grynais, pinigai buvo sumokėti tą pačią dieną, kai pasirašyta sutartis. Buvus šalių susitarimą, kad ieškovas sumokės atsakovui dalį žemės sklypo pirkimui reikalingos sumos, patvirtino posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. K., kuris nurodė, kad tarp šalių buvo kalbėta, jog ieškovas turi duoti pinigų sklypo pirkimui; buvo kalbėta, kad pinigai sumokėti, nes buvo nupirktas žemės sklypas. Liudytojas Ž. K. pats dalyvavo pas notarą perkant sklypą, žino, kad atsakovas už sklypą mokėjo grynais pinigais, avanso sumokėjimo aplinkybes žino iš atsakovo, kuris papasakojo apie savo susitarimą su ieškovu dėl namo statybos.
Atsakovas, neigdamas pinigų gavimo faktą, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad avanso ieškovas nesumokėjo, todėl sutarties vykdyti jis nepradėjo. Posėdžio metu, atsakovas neneigė, kad sutartis buvo pradėta vykdyti, nurodė, kad pasamdė architektą, telefonu užsakydavo medžiagas pamatams, sumokėjo už smėlį ir betoną. Tai, kad sutartis buvo pradėta vykdyti įrodo byloje esanti 2013-02-20 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis (130–135 b. l.), gyvenamojo namo projektas (37 –60 b. l.), atsakovo prašymas Architektūros ir urbanistikos skyriui dėl architektūrinių reikalavimų gyvenamojo namo statybai (65 b. l), susirašinėjimas su miesto savivaldybės administracija, taip pat leidimas statybai (136–137 b. l.). Nors šie visi dokumentai yra atsakovo V. P. vardu, tačiau posėdžio metu atsakovas neneigė, kad namas buvo statomas ieškovo šeimai, taip pat nurodė, kad namas jam nereikalingas. Aplinkybę, kad sutartis buvo pradėta vykdyti įrodo posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytojai E. A., R. Ž. patvirtino, kad jie talkininkavo ieškovui valant žemės sklypo teritoriją, liejant pamatus, patvirtino, kad atsakovas atvažiuodavo pažiūrėti, kaip vyksta darbai, liudytojų supratimu, vykdomiems darbams vadovavo atsakovas.
Nors nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė rašytinės formos dokumento, kuris patvirtintų avanso atsakovui sumokėjimą, tačiau, teismo nuomone, turi būti atsižvelgta į tai, kad šalys iki sutarties sudarymo buvo abipusį pasitikėjimą preziumuojančiuose santykiuose, apie šalių susitarimą buvo žinoma ieškovo bendradarbiams ir draugams, šalių susitarimas buvo pradėtas vykdyti ir atsakovas organizavo statybos rangos darbus ieškovo naudai, todėl draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1. 93 str. 6 d.). Liudytojų parodymų analizė ir sugretinimas su paties ieškovo aiškinimu duoda pakankamą pagrindą pinigų perdavimo fakto patvirtinimui. Svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovo paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teigdamas, kad avanso sumokėjimą būtų įforminęs išrašydamas sąskaitą faktūrą ir kad visi jo, kaip individualią veiklą vykdančio asmens, atsiskaitymai su klientais vykdomi bankiniais pavedimais, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui atsakovas nepateikė. Priešingai negu teigia atsakovas, liudytoja G. P. paaiškino, kad avansą atsakovas norėjo gauti grynais pinigais, todėl ji pinigus paėmė iš savo banko sąskaitos, o liudytojas Ž. K. nurodė, kad už žemės sklypo pirkimą su pardavėjais atsakovas atsiskaitė taip pat grynais pinigais.
Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip netiesioginiai pinigų pagal 2013-01-29 sutartį perdavimo įrodymai. Vertinant pateiktų įrodymų visumą matyti, kad šalys tarėsi dėl gyvenamojo namo statybos konkrečiame ieškovo pasirinktame žemės sklype, susitarė dėl darbų kainos ir apimties, atsakovas ieškovo užsakymu organizavo projektinės dokumentacijos statyboms parengimą, vadovavo pradėtiems statyboms darbams, juos apmokėjo savo lėšomis, todėl yra objektyvus pagrindas manyti, kad negavęs avanso, jis savo įsipareigojimų ieškovui vykdyti nebūtų pradėjęs.
Teismo vertinimu, esant pakankamų įrodymų, jog 17000 Lt atsakovui buvo perduoti, teismas turi įvertinti, kaip kvalifikuoti tokius perduotus pinigus. Visais atvejais perduodamų pinigų reikšmė nustatoma pagal šalių valią. Nors ieškovas ieškinio reikalavimą formuluoja kaip nuostolių atlyginimo priteisimą, tačiau faktiškai jis reikalauja sugrąžinti lėšas kaip sumokėtą avansą ( tą nurodo ir ieškinyje). Atsakovas neneigia buvusio šalių susitarimo dėl žemės sklypo nupirkimo ir gyvenamojo namo pastatymo bei vėlesnio šio nekilnojamojo turto pardavimo, tvirtina iš viso negavęs jokių lėšų, ginčo sutartį vertina kaip preliminarią sutartį ir teigia, kad ieškovas atsisakė namo pirkimo. Teismus nustačius, kad ginčo sutartis negali būti vertinama kaip preliminarioji sutartis, argumentai, jog ieškovas namo pirkimo atsisakė, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad leidimas statybai buvo gautas 2013 m. rugpjūčio mėnesį, nors šalys tarėsi dėl namo pastatymo iki 2013 m. liepos 1 d., o kitą gyvenamąjį būstą ieškovas įsigijo tik 2014-09-24, t. y. praėjus daugiau kaip metams nuo leidimo statybai gavimo, todėl teigti, jog ieškovas atsisakė vykdyti šalių susitarimą, nėra pagrindo..
Teismui nustačius, kad šalis siejo ikisutartiniai vartojimo rangos teisiniai santykiai, tačiau šalių 2013-01-29 sutartis nebuvo įgyvendinta ir šalys neįgijo teisių bei pareigų, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal sutartį, grąžinimo, šių gali būti reikalaujama, remiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.237 straipsnis). Prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti), gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą (pinigines lėšas) gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Šiuo atveju gautas avansas panaudotas ne avansą sumokėjusiojo interesais, todėl pagal šalių sudarytą nekonkrečią, šalių santykius aiškiai neapibrėžiančią sutartį gauti pinigai laikytini be teisinio pagrindo įgytu turtu. Tokį turtą atsakovas privalo grąžinti pareikalavusiam grąžinti avansą ieškovui (CK 6.237 str.), todėl ieškinys tenkintinas.
Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 str., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Remiantis išdėstytu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos duomenimis, ieškovo išlaidos už teisines paslaugas sudaro 580 Eur (111-112 b. l.), prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, atstovavimo išlaidos neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos ieškovui iš atsakovo.
Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 148 Eur, ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 206 Eur (8 b. l.), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 148 Eur žyminio mokesčio, o 58 Eur grąžintini ieškovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Iš atsakovo taip pat priteistina 5,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis LR CPK 92 str., 93 str., 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., 279 str. teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui R. P. iš atsakovo V. P. 4924 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt keturių eurų) avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4924 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-01-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 728 Eur (septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. P. valstybei 5,20 Eur (penki eurai 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).
Grąžinti ieškovui R. P. 58 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015-01-13 mokėjimo nurodymu Nr. 434487 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.
T. I. Stasiūnienė