Civilinė byla Nr. e2-613-577/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01056-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.6.2; 2.6.8.9; 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 6 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,

sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto vėjas“ atstovui direktoriui R. R.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“ atstovams advokatui Mariui Liatukui, advokato padėjėjai Laurai Šleževičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto vėjas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Eikos statyba“ dėl skolos ir palūkanų už atliktus darbus priteisimo, vienašalio statybos rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu bei atssakovės priešieškinį dėl vienašališkai priduotų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Miesto vėjas“ (toliau – UAB „Miesto vėjas“, ieškovė) kreipdamasi į teismą ieškiniu prašė: 1/ priteisti ieškovės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“ (toliau – UAB „Eikos statyba“, atsakovė) 43 990,38 Eur sumą, kurią sudaro 42 563,43 Eur skola ir 1 426,95 Eur delspinigiai; 2/ pripažinti neteisėtu atsakovės 2019-03-18 pranešimu atliktą Statybos rangos darbų sutarties Nr. ES-2053-2018/08/03-MI vienašališką nutraukimą; 3/ pripažinti negaliojančiu atsakovės 2019-05-02 raštu Nr. S19-224 atliktą 32430,73 Eur skolos įskaitymą į baudos ir nuostolių atlyginimą; 4/ priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 % (šešių procentų) metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5/ priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas; 6/ grąžinti ieškovei žyminio mokesčio permoką – 479 Eur.

1.1.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas, palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinio reikalavimus tenkinti. Nurodė, kad 2018-08-03 su atsakove buvo sudaryta Statybos rangos darbų sutartis Nr. ES-2053-2018/08/03-MI (toliau – Sutartis) dėl gydymo paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas) rekonstrukcijos, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti šildymo sistemos ir šilumos punkto įrengimo darbus (toliau – Darbai) už bendrą Sutarties kainą – 214 270,56 Eur be PVM, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus. Atsakovė yra priėmusi ir atsiskaičiusi už didžiąją dalį atliktų darbų pagal rangos darbų perdavimo ir priėmimo aktus, tačiau liko nesumokėta 42 563,43 Eur įsiskolinimo už atliktus darbus: a/ 32 430,73 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr. 2-2 ir šio akto pagrindu išrašytą 2019-02-28 PVM sąskaitą-faktūrą Serija MV Nr. 1900009;  b/ 6 610,30 Eur pagal 2019-06-06 vienašalį atliktų darbų aktą už kovo mėn. ir 2019-04-25 PVM sąskaitą-faktūrą Serija MV Nr. 1900014 ir  c/ 3 522,40 Eur pagal 2019-06-06 vienašalį atliktų darbų aktą už balandžio mėn. ir 2019-04-30 PVM sąskaitą-faktūrą Serija MV Nr. 1900018; atsakovei ignoruojant pakartotinius ieškovės prašymus pasirašyti aktus ir nepagrįstai atsisakant priimti atliktus darbus, ieškovė, pasinaudodama CK 6.694 str. 4 d. nuostatomis, darbus perdavė ir pasirašė aktus vienašališkai ir apie tai pranešė atsakovei 2019-06-11 pranešimu. Anot ieškovės, atsakovė nepagrįstai teigia, kad darbai atlikti su trūkumais, todėl už darbus turi būti apmokėta. Kadangi su ieškove neatsiskaityta laiku, atsakovė privalo sumokėti ieškovei ir 1 426,95 Eur delspinigių.

1.2.       Ieškovė nurodė, jog 2019-03-18 pranešimu atsakovė informavo ieškovę apie vienašalį Sutarties nutraukimą neva dėl esminio sutarties pažeidimo – vėlavimo užbaigti darbus sutartyje nustatytu terminu, ir tai laiko pagrindu nemokėti ieškovei už jos atliktus darbus. 2019-05-08 atsakovė pateikė ieškovei pretenziją Nr. SD19-40, kurioje nurodoma, kad ieškovės atsakovei pateiktuose 2019 m. kovo ir balandžio atliktų darbų aktuose ir jų detalizacijose nurodyta informacija neatitinka tikrovės, t.y. darbai neatlikti, ir dėl to atsisakoma priimti aktus Nr. 2-2, Nr. 3-3 ir Nr. 4. 2019-05-02 atsakovė pranešė apie priešpriešinių finansinių reikalavimų įskaitymą, t.y., kad atsakovė atsiskaitė pagal 2019-02-28 PVM sąskaitą-faktūrą Serija MV Nr. 1900009, kadangi ieškovei mokėtiną 32 430,73 Eur sumą įskaitė į savo nuostolius pagal 2019-03-04 raštą Nr. S19-106 dėl 42 638,80 Eur nuostolių atlyginimo ir 2019-04-26 raštą Nr. S19-216 dėl 21 427,08 Eur baudos.

1.3.       Anot ieškovės, Sutarties vykdymo terminai buvo pažeisti išimtinai dėl atsakovės vilkinimo paruošti darbų frontą, ieškovės kaltės dėl vėlavimo atlikti darbus nėra, todėl sutarties vienašališkas nutraukimas pripažintinas neteisėtu. Atsakovė nepagrįstai priskaičiavo 21 427,08 Eur baudą ir reikalauja nuostolių atlyginimo dėl būtinybės šildyti nesandarų objektą. Ieškovė nesutinka su atsakovės pareikštomis pretenzijomis, vienašališku sutarties nutraukimu ir pranešimu dėl įskaitymo, laiko juos nepagrįstais. Mano, kad atsakovė dėl visiškai nepagrįstų priežasčių siekia išvengti atsiskaitymo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama apginti jos pažeistas teises.

1.4.       Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė atsakovės priešieškinio reikalavimus atmesti; nurodė, kad ieškovė šilumos punktą įrengė 100 procentų, jis buvo priduotas ir eksploatuojamas, todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja pripažinti negaliojančiais 2019-06-06 vienašališkai atliktus aktus už kovo ir balandžio mėnesius. Pažymėjo, jog atliktų darbų aktuose buvo aktuojama šildymo punkto įranga ir būtent tos įrangos sumontavimo darbai; šie darbai buvo atlikti dar sausio mėnesį, tačiau iki sutarties nutraukimo užaktuoti nebuvo. Atsakovės prašymu aktuoti darbus ne visa apimtimi iš karto, padarytų darbų aktavimas būvo nukeltas vėlesniam laikui, todėl, anot ieškovės, atsakovės reikalavimas dėl 2019-06-06 vienašališkai priduotų atliktų darbų aktu Nr. 5 už kovo ir balandžio mėnesius pripažinimo negaliojančiais yra visiškai nepagrįstas. Kadangi atsakovės vienašalis sutarties nutraukimas yra neteisėtas, dėl sutarties nutraukimo nėra ieškovės kaltės, todėl atsakovė nepagrįstai taikė ieškovei baudą, padarė įskaitymą ir reikalauja nuostolių atlyginimo. Ieškovė, apeliuodama į tai, kad didžioji dalis ieškovės atliktų darbų buvo priimta, pretenzijos ieškovei reiškiamos nebuvo, nesutinka su UAB „Climatika“ atliktų darbų apimtimi bei su atliktų darbų įkainiais. Prašo atsakovės priešieškinio reikalavimus atmesti.

2.       Atsakovės atstovai, palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį, kuriuo prašė:

1/ pripažinti negaliojančiais 2019-06-06 vienašališkai priduotus atliktų darbų aktus Nr. 5 už kovo ir balandžio mėn.; 2/ priteisti iš ieškovės atsakovei 74 704,28 Eur nuostolių; 3/ priteisti iš ieškovės atsakovei 6 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4/ priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Nurodė, kad Sutartis su ieškove nutraukta 2019-03-25; šią dieną, dalyvaujant antstoliui, buvo užfiksuotos ieškovės atliktų darbų apimtis; ieškovė nuo sutarties nutraukimo jokių darbų neatliko, tik taisė trūkumus, todėl ji negalėjo aktuoti darbų ir reikalauti už juos sumokėti. Pažymėjo, jog ieškovė ne kartą buvo įspėta dėl neatliktų darbų aktavimo, buvo pripažinusi kaltę, mažino surašytų aktų sumas. Dėl ginčo aktų, nepaisant atsakovės prašymo pateikti paaiškinimus ir detalizavimą, jokių papildomų duomenų dėl neatitikimų nepateikė. Atsakovės teigimu, visus darbus už ieškovę padarė atsakovės pasitelktas subrangovas UAB „Climatika“, todėl ieškovės 2019-06-06 vienašališkai priduotų atliktų darbų aktai Nr. 5, už kovo ir balandžio mėnesius, pripažintini negaliojančiais.

2.2. Dėl ieškovės sutartyje sulygto sutarties įvykdymo termino pažeidimo, kas laikoma sutarties esminiu pažeidimu, atsakovė buvo priversta vienašališkai 2018-03-18 nutraukti sutartį ir ieškovės atliktų darbų trūkumams pašalinti bei neatliktiems darbams atlikti pasitelkti kitą subrangovą UAB „Climatica“. Ieškovė patyrė 74 704,28 Eur nuostolių, iš jų: a/ 31 260, 06 Eur defektų taisymo, b/ 38 152,13 Eur darbų pabrangimo, c/ 5 292, 09 Eur šildymo išlaidų. Prašo atsakovės patirtus nuostolius priteisti iš ieškovės.

2.3. Nesutikdami su ieškinio reikalavimais atstovai papildomai nurodė, kad ieškovė nuolat, nuo sutarties vykdymo pradžios, buvo raginama atsakovės sparčiau vykdyti darbus, tačiau ieškovė į raginimus nereagavo; ieškovė tik 2018-12-04 informavo atsakovę, kad neva neturi darbo fronto. Anot atsakovės, ieškovės nurodoma aplinkybė dėl darbo fronto nebuvimo turi būti vertinama kaip ieškovės siekis pateisinti darbų vėlavimą. Pažymėjo, jog ieškovė objektui reikalingą įrangą užsakė tik 2018-09-17, nuolat vengė vykdyti darbus, pažeidė sutarties terminą, todėl atsakovė pagrįstai nutraukė sutartį ir įskaitė šalių priešpriešinius reikalavimus. Akcentavo, jog ieškovė aktavo neatliktus darbus, todėl nepagrįstai prašo priteisti įsiskolinimą pagal vienašalį atliktų darbų aktą; ieškovė dalį darbų atliko su trūkumais, kurių pašalinimui teko ieškoti naują subrangovą. Prašė ieškinio reikalavimus atmesti.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovės 2019-03-18 pranešimu atliktą Statybos rangos sutarties Nr. ES-2053-2018/08/03 vienašališką nutraukimą.

3.       Byloje nustatyta, kad 2018-08-03 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Statybos rangos darbų sutartis Nr. ES-2053-2018/08/03-MI dėl gydymo paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti šildymo sistemos ir šilumos punkto įrengimo darbus už bendrą Sutarties kainą – 214 270,56 Eur be PVM, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus  (Sutarties  bendrosios dalies 8 p., specialiosios dalies 6 punktas).

3.1.       Atsakovė 2019-03-18 pranešimu Nr. S19-137 informavo ieškovę apie vienašalį Sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo; pranešime nurodė, jog ieškovė vėluoja užbaigti darbus beveik 5 mėnesius, todėl ieškovei per 5 darbo dienų terminą nepašalinus pažeidimų ir neatlikus darbų, atsakovė dėl Rangovo padaryto esminio sutarties pažeidimo nuo 2019-03-25 vienašališkai nutraukia Sutartį.

3.2.       Ieškovė, remdamasi CK 6.206 str. nuostatomis, apeliuodama į tai, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo, prašo atsakovės vienašališką Rangos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Anot ieškovės, atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutarties dėl sutarties vykdymo termino pažeidimo, kadangi pačios atsakovės pareigų nevykdymas ir nulėmė užsitęsusį sutarties vykdymą; sutarties įvykdymo terminai buvo pažeisti dėl atsakovės kaltės, o būtent dėl to, kad nebuvo paruoštas darbų frontas. Tuo tarpu, anot atsakovės, ieškovė viso statybos proceso metu (nuo 2018-08-03 iki 2018-10-20) ieškovę nuolat ragino sparčiau vykdyti darbus, tačiau ieškovė tinkamai nereagavo. Ieškovė, teisindamasi dėl vėlavimo atlikti darbus, tik 2018-12-04 informavo ieškovę, neva ji neturi darbų fronto; anksčiau jokių pretenzijų dėl darbų fronto nebuvimo nereiškė, prašymų dėl termino pratęsimo neteikė. Atsakovės įsitikinimu, Rangos sutartis nutraukta dėl ieškovės jos esminio pažeidimo pagrįstai, prašo ieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmesti.

3.3.       CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Šalys, sudarydamos sutartį, gali joje susitarti, kokie konkretūs sutartinių įsipareigojimų pažeidimai bus laikomi esminiais, teikiančiais pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį.

3.4.       Sutarties specialiosios dalies 5 punkte šalių buvo sulygta dėl darbų pradžios - 2018-08-03 ir pabaigos - 2018-10-20. Sutarties Bendrosios dalies 4.6 p. šalys sulygo, kad darbų savalaikio įvykdymo reikalavimas yra laikomas esmine sutarties sąlyga. Kad rangovas privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo paaiškėjimo, informuoti užsakovą apie tai, kad rangovas sutartyje nustatytais terminais arba iš viso negalės atlikti darbų ar jų dalies, šalių buvo sulygta Sutarties bendrosios dalies 4.8 p. Sutarties 13.3.1 p. numatyta, kad ieškovei vėluojant atlikti darbus daugiau kaip 10 dienų, ne dėl užsakovo kaltės pradėti ir/ar baigti darbus, užsakovas turi teisę prieš terminą, įspėjus Rangovą raštu prieš 5 (penkias) darbo dienas, nutraukti sutartį ir pareikalauti iš Rangovo baudos ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius.

3.5.       Sutarties Specialiosios dalies 9.10 p. numatyta, kad pirmojo įrašo statybų žurnale data yra laikoma viso darbų fronto, reikalingo rangovo darbų atlikimui, perdavimo data. Jei dalis fronto nėra perduota, rangovas informuoja užsakovą apie fronto nebuvimą. Atitinkamai Sutarties Bendrosios dalies 4.25 p. įtvirtinta, kad rangovas privalo raštu informuoti užsakovą apie aplinkybes, kurios trukdo ir/ar gali trukdyti tinkamai vykdyti Sutartį, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną po to, kai jis apie jas sužinojo arba turėjo sužinoti. <...> Užsakovui nepranešus apie šiame punkte nurodytas aplinkybes per nustatytą terminą, rangovas šios sutarties pažeidimo atveju netenka galimybės remtis tokių aplinkybių egzistavimu.

3.6.       Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t.y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

3.7.       Atsakovė, remiasi Sutarties Specialiosios dalies 9.10 punktu, kuriame numatyta, kad pirmojo įrašo statybų žurnale data yra laikoma viso darbų fronto, reikalingo rangovo darbų atlikimui, perdavimo data. Jei dalis fronto nėra perduota, rangovas informuoja užsakovą apie fronto nebuvimą, todėl atsakovė laikosi pozicijos, kad darbų frontas buvo ieškovei perduotas. Atsakovė prašo remtis eksperto D. K. ekspertinio tyrimo aktu, iš kurio išvadų matyti, kad ekspertas į klausimus: a/ kokios priežastys lėmė, kad įmonė UAB „Miesto vėjas“ neatliko Statybos Rangos sutartyje numatytų darbų iki galutinio termino bei 2018-10-20, bei 2/ kokios priežastys lėmė, kad šilumos punktas nebuvo paleistas iki galutinio statybos rangos sutartyje numatyto termino (2018-10-20), išvadose nurodė, kad remiantis Sutarties 4.6-4.8, 4.25 punktais, vertinant statybos darbų žurnalo įrašus, matyti, kad darbai buvo pradėti laiku, t.y. 2018-08-03, todėl padarė išvadą, kad aplinkybių, galėjusių Rangovui trukdyti pradėti darbus, o vėliau ir vėluoti juos atlikti – nebuvo. Kadangi Rangovas numatytų darbų atlikimo terminu (nuo 2018-08-03 iki 2018-10-20) nesikreipė į Užsakovą ir neprašė partęsti terminą, todėl nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios Rangovas neatliko darbų, yra jo paties netinkamas darbų organizavimas, įskaitant komunikacijos su Užsakovu trūkumą. Taip pat ekspertas nurodė, kad Rangovo 2018-12-04 rašte išvardintos priežastys, dėl kurių Rangovas negali baigti darbų, atsirado jau po sutartyje numatyto galutinio darbų atlikimo termino ir negalėjo turėti įtakos darbų užbaigimui laiku (iki 2018-10-20). Dėl šilumos punkto paleidimo termino praleidimo priežasčių ekspertas nurodė, kad šilumos punktas nebuvo paleistas 2018-10-20, nes šilumos punkto įrengimo darbai nebuvo baigti; pirmas įrašas apie atliekamus darbus šilumos punkte atsirado tik 2019-02-26, viena iš pagrindinių priežasčių – tai uždelsti šilumos mazgo įrangos pirkimo darbai, komercinis pasiūlymas buvo teiktas tik 2018-09-17, o numatomi darbai turėjo užtrukti 10-11 savaičių. Dėl termino pratęsimo į Užsakovą kreiptasi nebuvo, todėl pagrindinė šilumos punkto paleidimo termino praleidimo priežastis yra Rangovo netinkamas darbų organizavimas, įskaitant komunikacijos su Užsakovu trūkumą. Tačiau byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma, teismo vertinimu, paneigia tiek atsakovo poziciją, tiek eksperto išvadas dėl Rangos sutartyje nustatyto termino įvykdymo pažeidimo.  

3.8.       Kaip minėta, ieškovė, oponuodama atsakovei dėl sutarties vykdymo termino pažeidimo, nurodė, jog ieškovė negalėjo ilgą laiką vykdyti šilumos punkto montavimo darbų, nebuvo paruoštas ir perduotas šilumos punktas montavimui. Objekto rekonstravimo projekte prie Šilumos punkto įrengimo bendrųjų reikalavimų Techninės specifikacijos 2 punkte aiškiai nurodoma, jog prieš pradedant montavimo darbus, šilumos punkte turi būti padaryta: patalpų apdaila; įrengtas apšvietimas; sumontuota drenažo sistema; sumontuotos tvirtinimo detalės. Visi atlikti darbai turi būti įforminti atitinkamais aktais. Akcentuotina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad išvardinti darbai šilumos punkte atsakovės buvo atlikti ir tinkamai įforminti. Atsakovė dėl šių ieškovės argumentų atsikirtimų ir atitinkamų aktų nepateikė (CPK 178 str.).  

3.9.       Ieškovė 2018-12-04 raštu Nr. 181204/1 kreipėsi į atsakovę, rašte nurodo, jog nepaisant aplinkybės, kad yra pasibaigęs sutarties atlikimo terminas, ieškovė (rangovas) negali baigti darbų, kadangi nėra fronto: a/ negalima sumontuoti šildymo panelių, kadangi nėra baigti sienų šiltinimo ir skylių užtaisymo darbai; b/ negalima montuoti oro užuolaidų, nes nėra sumontuotos durys ir nebaigti apdailos darbai; c/ negalima baigti montuoti kolektorių, nes nėra baigtos montuoti pertvaros; d/ negalima montuoti reguliavimo mazgų prie vėdinimų kamerų – nesurinktos ir nepajungtos vėdinimo kameros. Ieškovė taip pat nurodo, kad vėdinimo kamerų mazgus galima atlikti tik tada, kai vėdinimo kameros bus pajungtos su ortakiais. Be kita ko, taip pat nurodoma, kad šildymo paleidimas yra neįmanomas, nes pastatas yra nesandarus, trūksta dalies sienos 1-3 aukštuose, nėra stogo virš pastato dalies, kurioje praeina ir šildymo vamzdyno magistralės, ir kyla stovai. Dalyje pastato nesandarūs langai arba jų visai nėra. Šildymo paleidimas nesandariame pastate yra negalimas, išauga tikimybė vamzdžių užšalimui ir tokiu atveju bus sugadinti vamzdynai <...>. Prašo informuoti, kada bus perduoti darbų frontai minėtiems darbams. Prie rašto pridėtos fotonuotraukos, kurios iliustruoja pastato faktinę būklę, t.y. kad nėra dalies sienų, stogo, langų, pertvarų ir t.t. 

3.10.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovės pirmas įspėjimas buvo pateiktas 2018-11-14, raštu Nr. S18-457 atsakovė įspėjo ieškovę dėl praleisto termino, dėl šilumos punkto įrengimo darbų grafiko, dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmių. 2019-02-04 raštu Nr. S19-067 atsakovė vėl įspėja ieškovę dėl terminų nesilaikymo, ragina atlikti darbus, įspėja dėl sutartyje numatytų įsipareigojimo neįvykdymo pasekmių taikymo. 2019-03-04 raštu S19-106 atsakovė nurodė ieškovei, jog pastaroji nėra užbaigusi darbų pagal sutartį; šiuo metu jų iš viso nevykdo, ragina darbus atlikti iki 2019-03-08, perduoti juos užsakovui. Įspėja, kad Rangovui neįvykdžius reikalavimo ir sutartyje Rangovui tenkančių prievolių, atsakovė bus priversta svarstyti apie sutarties nutraukimą ir reikalauti patirtų nuostolių. Prie rašto pridedami priedai su Užsakovų patirtais šildymo kaštais – 23 426,46 Eur, ir paskaičiuotais pagal Sutarties 11.5 p. nuostatas delspinigiais – 14 292,78 Eur.

3.11.       2019-03-18 raštu Nr. RR-190318/1 ieškovė, nesutikdama su atsakovės 2019-03-04 raštu S19-106 ir su 2019-03-18 pranešimu Nr. S19-137 apie vienašalį Statybos Rangos sutarties nutraukimą, informavo atsakovę, kad negalėjo laiku įvykdyti ir toliau negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl atsakovės neperduoto darbų fronto, negali įvykdyti rašte išvardintų darbų, tokių, kaip antai: a/ 2 AI patalpoje dar tik montuojamos kameros, todėl negalima vykdyti montavimo darbų; b/ 2A 2 patalpa visiškai tuščia; c/ negali montuoti šildymo panelių operacinėse, nes neparuoštas karkasas ir montavimo vietos (pažymi, kad karkaso montavimas neįeina į Rangovo darbų apimtis); d/ negali montuoti oro užuolaidų, nes nėra sumontuotos durys ir neaišku, kur jos bus. Prideda fotofiksaciją, kuri patvirtina nurodytas aplinkybes. Aptarti rašytiniai įrodymai rodo, kad nepaisant to, jog 2019-02-07 – 2019-02-13 vyko šildymo sistemos paleidimas visame pastate, dar ir 2019 m. kovo mėnesį ieškovė negali užbaigti darbų, nes atsakovė galutinai taip ir nebuvo paruošusi ir perdavusi darbų fronto.

3.12.       Atsakovė dėl ieškovės nurodytų pastabų dėl neparuošto darbų fronto pateikė Darbų fronto suvestinę, kurios turinio analizė suponuoja išvadą, kad atsakovė visgi iš dalies pripažįsta, kad darbų frontas paruoštas nepilnai, tačiau gindamasi dėl ieškovės argumentų dėl negalėjimo atlikti darbų, nurodo, kad jeigu ir nebuvo, pvz., vienos pertvaros, tai ieškovė galėjo atlikti darbus kitur; jeigu ir pripažįsta, kad pastatas buvo nesandarus, tai nurodo, kad ieškovė paleido šilumą 2019-02-18 esant tokiam pačiam pastato sandarumui; taip pat nurodo, kad trūkstamos vitrinos buvo pradėtos montuoti jau po šildymo sistemos paleidimo, t.y. 2019-03-25; ieškovės nurodomos vietos buvo užsandarintos kitomis priemonėmis, todėl, anot atsakovės, vitrinų ir durų nebuvimas neturėjo įtakos šildymo sistemos paleidimui. Nurodo, kad 2018-04-04 rašto pateikimo dieną ieškovė net nebuvo pradėjusi surinkinėti šilumos punkto. Dėl 2019-03-18 rašte surašytų ieškovės pastabų dėl neparuošto darbų fronto, atsakovė ginasi Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, iš kurio matyti, kad ieškovės nurodyti darbo fronto trūkumai pašalinti, arba atsakovė nurodo, kad ieškovės nurodytus paruošimo darbus turi atlikti pati ieškovė. Tačiau pažymėtina, kad Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas 2019-03-25 – 2019-04-01, t.y. jau po ieškovės surašytų pastabų dėl fronto nebuvimo.

3.13.       Taigi, atsakovė iš esmės įrodymų, paneigiančių ieškovės 2018-12-04 užfiksuotą pastato būklę, nepateikė (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, užfiksuota pastato būklė vienareikšmiškai paneigia eksperto išvadą, <... kad Rangovo 2018-12-04 rašte išvardintos priežastys, dėl kurių Rangovas negali baigti darbų, atsirado jau po sutartyje numatyto galutinio darbų atlikimo termino ir negalėjo turėti įtakos darbų užbaigimui laiku (iki 2018-10-20)>, bei rodo jos nelogiškumą; priešingu atveju reikėtų laikyti, kad šildymo sistema (punktas) iki sutarties termino pabaigos, t.y. 2018 m. spalio 20 d., turėjo būti įrengta ir paleista pastate be pertvarų, sienų, langų, stogo ir t.t. Be to, eksperto išvada padaryta remiantis tik atitinkamais sutarties punktais, neanalizuojant byloje pateiktų įrodymų, susijusių ir reikšmingų klausimui dėl termino praleidimo įvertinimui. Toks eksperto vertinimas laikytinas formaliu, neatitinkančiu faktinės situacijos, todėl teismas neturi pagrindo juo vadovautis.

Taigi minėtas ieškovės raštas, fotofiksacija, iš kurios matyti, kad 2018 m. gruodžio mėnesį pastatas be dalies sienų, stogo, langų, nepaisant 2018-08-03 statybos žurnale padaryto įrašo dėl pradėtų ieškovės darbų (ta aplinkybė atsakovės nurodoma kaip darbų fronto perdavimo fakto patvirtinimas), suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad darbų frontas tinkamai, visa apimtimi ieškovei nebuvo perduotas, ieškovė darbus pradėjo vykdyti, vykdė ir atliko neparuoštame pagal techninę specifikaciją punkte, nebaigtame statyti pastate. Pažymėtina, jog iš pasitarimų protokolų matyti, kad tiek ieškovei, tiek kitiems rangovams nuolat buvo numatoma skirti baudas už terminų nesilaikymą. Tai rodo, kad visame objekte buvo vėluojama atlikti darbus, ir sudaro pagrindą išvadai dėl užsakovo viso projekto vykdymo darbų tinkamo organizavimo stokos, kas, atsižvelgiant į galimybę atlikti darbus, atliekamų darbų specifiką ir dėl jos privalomo eiliškumo laikymosi būtinybės, teismo vertinimu, turėjo įtakos ir ieškovei nustatytų terminų pažeidimui. Akivaizdu, kad koordinuoti Subrangovų veiksmus privalėjo Objekto generalinė rangovė; pripažintina, kad ieškovės galimybės turėti darbų frontą Sutartyje sulygtiems darbams atlikti priklausė nuo kitų subrangovų laiku ir tinkamai atliekamų darbų; atsakovė neužtikrino savalaikio šių darbų atlikimo. Teismo nuomone, pasitarimų protokolų turinys patvirtina, kad pati atsakovė darbų vykdymo eigoje negalėjo nesuvokti objekte vykdomų darbų vėlavimo priežasčių ir privalėjo imtis priemonių jiems pašalinti. Ieškovė darbus vykdė pagal Objekto faktinę situaciją, abiem šalims suprantant, kad darbų Sutartyje nustatytu terminu nėra galimybių atlikti, ir atsakovė su tuo sutiko (pirmi įspėjimai dėl termino pažeidimo buvo surašyti jau suėjus sutarties įvykdymo terminui). Tai reiškia, kad atsakovė žinojo ir taip pat sutiko, kad ieškovei darbų atlikimo terminas būtų pratęstas tokiam terminui, kiek buvo pavėluota perduoti darbų frontą. Esant tokiai faktinei situacijai, Sutarties Specialiosios dalies 9.10 punkto, Sutarties Bendrosios dalies 4.25 p. nuostatų, kad rangovas privalo raštu informuoti užsakovą apie aplinkybes, kurios trukdo ir/ar gali trukdyti tinkamai vykdyti Sutartį, nesilaikymas laikytinas formaliu.

3.14.       Tačiau pasisakant dėl sutartyje nustatytų terminų praleidimo priežasčių, aktualu pažymėti ir tai, jog ieškovė, teigdama, kad darbų frontas nebuvo tinkamai paruoštas, neneigė pradėjusi darbus 2018-08-03. Iš pasitarimų protokolų taip pat matyti, kad ieškovės 2018-10-04 jau buvo baigta 49 proc. darbų pagal sutartį, 2018-10-15 – 61 proc. darbų, 2018-11-19 – atlikta 70 proc. darbų (yra daromos pastabos Užsakovei, kad nėra pertvarų), 2019-11-26 – 71 proc. darbų. 2018-12-10 Objekte dar nebuvo iki galo sumontuotos durys ir langai, 2018-12-20 buvo atlikta 78 proc. darbų, 2019-01-20 – 80 proc. darbų. 2019-02-07 pasitarimų protokole užfiksuota, kad 2019-01-24 mazgas priduotas, leidžiamas šildymas pastate, pradedama nuo rūsio, o radiatoriai sumontuoti kur galima, Užsakovė informuota, kad 2 radiatoriai negauti. 2019-02-18 pasitarimų protokole užfiksuota, kad šildymas veikia. Įrašai statybos žurnale patvirtina, kad 2019-02-07 – 2019-02-13 vyko šildymo sistemos paleidimas visame pastate. Tai rodo, kad, kita vertus, nepaisant, to, kad darbo frontas atsakovės nebuvo paruoštas nustatytais terminais tinkamai ir visa apimtimi, ieškovė visgi iš dalies galėjo vykdyti darbus. O nustatyta aplinkybė, kad ieškovė tik 2018-09-17 teikė komercinį pasiūlymą dėl šilumos punkto įrangos įsigijimo, sudaro pagrindą pritarti ir atsakovės pozicijai, kad ir ieškovės netinkamas veikimas turėjo įtakos sutarties termino pažeidimui.

3.15.       Taigi, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovė praleido sutartyje nustatytą darbų įvykdymo terminą, tačiau sutartyje nustatytų sutarties vykdymo terminų pažeidimą sąlygojo tiek iš dalies pačios atsakovės sutartyje nustatytų įsipareigojimų – savalaikio darbų fronto paruošimo, nevykdymas, tiek iš dalies ieškovės nesavalaikis darbų atlikimas.  

3.16.       Kaip jau minėta, atsakovė 2019-03-18 pranešimu apie vienašalį Statybos rangos sutarties Nr. ES-2053-2018/08/03-MI nutraukimą nutraukė sutartį dėl esminio jos pažeidimo – įvykdymo termino pažeidimo.

3.17.       CK 6.64 str. 3 d. nustato, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. CK 6.206 str. taip pat nustatyta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.

3.18.       Aukščiau aptartų, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo nepritarti ieškovės pozicijai, kad atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutarties dėl Sutarties vykdymo terminų pažeidimo, kadangi pačios užsakovės pareigų nevykdymas ir iš dalies  nulėmė užsitęsusį Sutarties vykdymą. Teismo vertinimu, šalių veiksmai Sutarties vykdymo metu suponuoja, kad jos abi toleravo Sutartyje numatytų terminų nesilaikymą; ieškovės pirmas įspėjimas buvo pateiktas jau gerokai po sutarties įvykdymo termino pabaigos, t.y. 2018 m. lapkričio mėnesį,  atsakovė gi dėl darbų fronto raštu kreipėsi dar vėliau, tik 2018 m. gruodžio mėnesį.

3.19.        Teismui konstatavus, jog darbų vėlavimas iš dalies buvo sąlygotas atsakovės veiksmų (neveikimo), spręstina, jog nėra pagrindo ieškovės veiksmuose įžvelgti sutarties pažeidimo, kuris galėtų būti vertintas kaip esminis ir sudarytų pagrindą atsakovei nutraukti sutartį; todėl ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovės 2019-03-18 pranešimu atliktą Statybos rangos darbų sutarties Nr. ES-2053-2018/08/03-MI vienašališką nutraukimą tenkintinas.

 Dėl ieškovės reikalavimo  priteisti iš atsakovės UAB „Eikos statyba“ 43 990,38 Eur įsiskolinimo, iš jų 42 563 Eur skolos už atliktus darbus ir 1426,95 Eur delspinigių, ir atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais 219-06-06 vienašališkai priduotus atliktų darbų aktus Nr. 5 už kovo ir balandžio mėn.

4.       CK 6.681 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas atliekamas CK 6.694 straipsnyje nustatyta tvarka, kur nustatyta, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (CK 6.694 straipsnio 1 dalis), išskyrus tam tikrus atvejus, kai įstatyme nustatyta užsakovo teisė atsisakyti priimti darbų rezultatą; statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuriam įstatyme nenustatyta specialios privalomos formos. Aktu gali būti laikomas bet koks dokumentas, kuriame fiksuojami darbų rezultato pridavimas ir šio rezultato priėmimas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007 ir kt.).

4.1. Nagrinėjamu atveju šalys statybos rangos sutartyje susitarė dėl statybos darbų priėmimo-perdavimo ir apmokėjimo tvarkos; ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei visus sutartyje nurodytus darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti iš ieškovės faktiškai ir kokybiškai atliktus ir baigtus darbus ir už juos sumokėti sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Nors šalys sutartyje ir aptarė darbų rezultato priėmimo-perdavimo tvarką, apmokėjimą už darbus, tačiau vykdydamos sutartį neišvengė ginčų.

4.2. Ieškovė reikalavimams dėl įsiskolinimų už atliktus darbus priteisimo iš atsakovės pagrįsti pateikė: a/ atliktų darbų aktą Nr. 2-2 ir šio akto pagrindu išrašytą 2019-02-28 PVM sąskaitą-faktūrą Serija MV Nr. 1900009 32 430,73 Eur sumai; b/ pagal 2019-06-06 vienašalį atliktų darbų aktą už kovo mėn. ir 2019-04-25 PVM Sąskaitą-faktūrą Serija MV Nr. 1900014  6 610,30 Eur  sumai ir c/ pagal 2019-06-06 vienašalį atliktų darbų aktą už balandžio mėn. ir 2019-04-30 PVM Sąskaitą-faktūrą Serija MV Nr. 1900018 3 522,40 Eur sumai. Nurodo, kad pagal darbų aktą Nr. 2-2 atsakovė darbus priėmė, pretenzijų nereiškė, todėl privalo apmokėti jo pagrindu išrašytą sąskaitą - faktūrą; atsakovė nepagrįstai įskaitė 32 430,73 Eur mokėtiną sumą į neva dėl neteisėto sutarties nutraukimo atsakovės paskirtos baudos ir nepagrįstai paskaičiuotų nuostolių (šildymo kaštų) mokėjimą. Likusius du aktus atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti; atsakovei ignoruojant pakartotinius ieškovės prašymus pasirašyti aktus ir nepagrįstai atsisakant priimti atliktus darbus, ieškovė, pasinaudodama CK 6.694 str. 4 d. nuostatomis, darbus perdavė ir pasirašė aktus vienašališkai ir apie tai pranešė atsakovei 2019-06-11 pranešimu. Sutarties specialiosios dalies 8.1 p. šalys susitarė, kad ieškovė turi teisę į 0,05 proc. dydžio delspinigių sumą už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos 32 430,73 Eur sumos pagal 2019-02-28 PVM sąskaitą-faktūrą Serija MV Nr. 1900009. Todėl prašo iš atsakovės priteisti 1 426,95 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 2019-04-22 iki 2019-07-18 (32 430,73 Eur x 0,05 proc x 88 dienos).

4.3. Atsakovė su tokiais ieškovės reikalavimais nesutiko; nurodo, kad darbus pagal darbų aktą Nr. 2-2 atsakovė priėmė, tačiau pagal 2019-05-02 pranešimą apie priešpriešinių finansinių reikalavimų įskaitymą Nr. S19-224 pagrįstai įskaitė su bauda ir atsakovės patirtais nuostoliais. Pagal balandžio mėn. aktą ir PVM sąskaitą - faktūrą ieškovė prašo priteisti 3 522,40 Eur už šilumos punkto įrengimą, tačiau Sutartis su ieškove nutraukta 2019-03-25, nuo šios datos ieškovė objekte naujų darbų nevykdė, o tik taisė defektus, todėl ieškovė negalėjo aktuoti darbų ir reikalauti už juos sumokėti. Be to, statybos darbų žurnale 2019 m. kovo - balandžio mėn. yra tik 1 įrašas apie atliktus darbus, t.y. dėl 9 radiatorių, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, įrengti su defektais, o tai, anot atsakovės, reiškia, kad ieškovė kovo ir balandžio mėn. aktais aktuoja darbus, kurių faktiškai nepadarė. Be to, ieškovė pagal aktus prašo priteisti 7 044,80 Eur už šilumos punkto 100 proc. įrengimą, nors šilumos punkto pilnai neįrengė (šildymo sistemos neužpildė 35 % propilenglikoliu). Darbai vietoj ieškovės buvo atlikti kito subrangovo UAB „Climatika“. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė aktavo neatliktus darbus, ir tik gavusi atsakovės pastabas, taisė įrašus, mažino akto sumas. Teigia, kad šiais aktais ieškovė prašo apmokėjimo už darbus, kurie nebuvo atlikti. Priešieškiniu prašo šiuos vienašališkai priduotus atliktų darbų aktus Nr. 5 už kovo ir balandžio mėn. pripažinti negaliojančiais. Ieškovė su priešieškinio reikalavimais nesutiko; atsikirsdama teigia, jog būtent atsakovės prašymu anksčiau atlikti darbai nebuvo aktuoti visa apimtimi; vienašaliais aktais buvo aktuoti darbai, atlikti iki sutarties nutraukimo, dar 2019 m. sausio mėn. Atsakovė atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus dėl neesminių defektų, kurie netrukdė eksploatuoti šilumos punkto ir grindinio šildymo sistemos. Šilumos punktas buvo ieškovės įrengtas pilnai, priduotas ir eksploatuojamas. Atliktų darbų aktuose buvo aktuojama šilumos punkto įranga ir būtent tos įrangos sumontavimo darbai. Be to, ieškovė, šalindama defektus, įstatė ir 9 radiatorius. Ieškovės įsitikinimu, jai turi būti apmokėta už atliktus darbus. 

4.4.        Jeigu užsakovas atsisako pasirašyti aktą, tai tam, jog būtų užkirstas kelias užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vykdyti kitas sutartines pareigas (pvz., sumokėti sutartyje nustatytą kainą), rangovas turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti aktą vienašališkai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju užsakovas, nesutikdama su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jeigu teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Nenuginčytas vienašališkai pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas sukuria tokias pačias teises ir pareigas, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016). Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016). Taip pat kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad rangovo žymos apie užsakovo atsisakymą pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą nebuvimas akte nevertinamas kaip kliūtis tokį aktą kvalifikuoti pasirašytą vienašališkai ir sukeliantį užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Kasacinio teismo pažymėta, kad šalių sutarties nuostata, kurioje nurodyta, jog jeigu neįvykdyti ar nėra vykdomi sutartiniai įsipareigojimai, užsakovas nepriima atliktų darbų aktų ir neprivalo jų pasirašyti, negali būti aiškinama kaip suteikianti užsakovui neproporcingą bei nepagrįstą pranašumą ir teisę nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą bei apmokėjimą už tinkamai atliktus darbus, nes toks aiškinimo rezultatas reikštų nesąžiningumą rangovo atžvilgiu, be to, prieštarautų CK 6.662 straipsnio 1 dalies (CK 6.694 straipsnio 1 dalies) nuostatoms, statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigos imperatyvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Esant tokiai įstatymo įtvirtintai ir teismų praktikos išplėtotai vienašališkai pasirašyto akto teisinei galiai, nagrinėjamoje byloje atsakovė, nesutikdama su ieškovės vienašališkai pasirašytais aktais, juos ginčija, todėl jai tenka pareiga įrodyti aktų neteisėtumą ir nepagrįstumą.

4.5. Iš ginčo aktų turinio matyti, kad akte už 2019 m. kovo m. aktuojama 3 087,90 Eur už šildymo įrangą ir 3 522,40 Eur už šilumos punktą; akte už 2019 m. balandžio mėnesį – 3 522, 40 Eur už šilumos punktą. Atsakovė kvestionuoja aktuose nurodytų darbų atlikimą iš esmės keliais argumentais: a/ sutartis nutraukta nuo 2019-03-25; šią dieną buvo nustatyta ieškovės atliktų darbų apimtis, ieškovė nuo tos dienos darbų nevykdė, tik taisė defektus, todėl negalėjo aktuoti darbų ir reikalauti už juos sumokėti; b/ statybų darbų žurnale 2019 m. kovo - balandžio mėnesiais yra tik 1 įrašas apie atliktus darbus (9 radiatoriai, kurie buvo įrengti su defektais); c/ ieškovė aktuoja 100 proc. šilumos punkto darbų, nors šilumos punkto pilnai neįrengė; visus su šilumos punktu susijusius darbus už ieškovę padarė UAB „Climatica“. Akcentavo, jog ieškovė nurodo, kad kovo ir balandžio mėnesių aktais aktavo sausio mėnesį atliktus darbus, tačiau statybos žurnalo įrašai liudija apie tai, kad vasario mėn. ieškovė atliko tik 0,8 šilumos punkto įrengimo darbų, o tai, anot atsakovės, patvirtina, kad ieškovė aktavo neatliktus darbus.

4.6.       Analizuojant ieškovės pateiktų darbų aktų turinį, kitus įrodymus, reikšmingus nustatyti, kokie darbai (ne) buvo atlikti, nustatyta, kad aktuose nurodyti darbai ir, pvz., darbų žurnalų įrašai apie atliktus darbus už atitinkamus laikotarpius yra prieštaringi. Kaip minėta, neneigiant, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, jog darbai atlikti (CK 6.662, 6.694 straipsniai), tačiau, kilus ginčui dėl atliktų darbų, jis vertintinas visų ginčo šalių pateiktų įrodymų dėl atliktų darbų kokybės kontekste. Pastebėtina, kad vien darbų rezultato nesavalaikis įforminimas (jo nebuvimas) neeliminuoja galimybės įrodyti atliktų darbų kiekio, kokybės bei terminų ir kitų sutarties vykdymo aplinkybių kitais įrodymais, be to, ginčo aktuose nurodytų darbų nefiksavimas statybos darbų žurnale irgi neduoda pagrindo konstatuoti šių darbų neatlikimą ir aktų negaliojimą.

4.7.       Iš atsakovės 2019-04-19 rašto Nr. S19-209 turinio matyti, kad atsakovė atsisako apmokėti už darbus atliktų darbų aktus už kovo mėnesį, nurodydama, kad pagal aktą 3-3 nepadaryti darbai: pozicija 1 šilumos punkto įranga - 1 158,56 Eur, pozicija 2 - šilumos punkto darbai – 423,60 Eur, iš viso 1 582,16 Eur ir pagal aktą 2-2  pozicijos 21-28 higieniniai radiatoriai apatinio pajungimo 6 vnt. - 2 124,52 Eur; bendra pagal 2 aktus suma- 3 706,68 Eur. Kitus aktuose nurodytus darbus atsakovė pripažino. Tai reiškia, kad atsakovė pripažino, kad pagal aktą Nr. 3- 3 yra atlikta 1 940,26 Eur, o pagal aktą Nr. 2-2 – 1 329,60 Eur.

4.8.       Pagal 2019-06-06 vienašalį atliktų darbų aktą už balandžio mėn. ir 2019-04-30 PVM Sąskaitą-faktūrą Serija MV Nr. 1900018 ieškovė prašo 3 522,40 Eur įsiskolinimo irgi už šilumos punkto įrengimą.

4.9.       Šilumos punkto parengimo 2018-01-07 parengties akte Nr. 1 nurodoma, kad apžiūrėtas pastato šilumos punktas, nustatyta, kad jis įrengtas pagal projektą, atlikti visi paleidimo-derinimo darbai; šilumos punktas parengtas eksploatacijai. Energetikos įrenginių techninė būklės patikrinimo 2019-01-24 pažymoje Nr. 12ĮP2-257555 nurodoma, kad Pastato vidaus įrenginiai Gydymo paskirties pastato Šilumos punktas 1343 kW galingumo, sumontuoti ir išbandyti;<...> atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Objekto Šilumos punkto atitikimo prisijungimo sąlygoms 2019-03-25 akte nurodoma, kad darbai atlikti pagal projektą, šilumos punktas atitinka prisijungimo sąlygų reikalavimus; sumontuoti visi šilumos mazgai, numatyti TP, pastabų nėra. 2019-02-07 pasitarimų protokole užfiksuota, kad 2019-01-24 mazgas priduotas, leidžiamas šildymas pastate, pradedama nuo rūsio, o radiatoriai sumontuoti kur galima, užsakovė informuota, kad 2 radiatoriai negauti; 2019-02-18 protokole nurodoma, kad šildymas veikia. Statybos darbų žurnalo įrašų turinys patvirtina, kad 2019-02-07-2019-02-13 vyko šildymo sistemos paleidimas ir derinimas visame pastate, 2019-04-12 – papildomai sumontuoti tik 9 radiatoriai. Taigi, išvardinti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šilumos punktas buvo parengtas eksploatacijai dar 2019 m. sausio mėn., o tai reiškia, kad šilumos punkto įranga ir visi šilumos punkto įrengimo darbai turėjo būti atlikti vėliausiai sausio mėn. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ieškovės poziciją, kad šilumos punkto įrengimo darbai buvo aktuojami dozuotai, perkeliant dalies atliktų darbų aktavimą kitiems mėnesiams; o tai suponuoja, kad ginčo aktuose nurodyti darbai buvo ieškovės atlikti, o įranga įsigyta. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertas D. K.,  darydamas išvadą dėl ginčo aktuose nurodytų darbų (ar jie buvo faktiškai atlikti ar ne), neįvertinęs kitų byloje rašytinių įrodymų, vadovavosi išimtinai tik darbų žurnale esančiais įrašais, teismas ja vadovautis nelaiko pagrįstu.

4.10.       Reziumuojant aukščiau aptartą, spręstina, kad: a/ ieškovė pagrįstai reikalauja apmokėjimo už šilumos punkto įrengimą pagal 2019-06-06 vienašalį atliktų darbų aktą už balandžio mėn. ir 2019-04-30 PVM Sąskaitą-faktūrą Serija MV Nr. 1900018 3 522,40 Eur; b/ už kovo mėn. atsakovė pati pripažino ieškovės atliktus darbus pagal aktą Nr. 3- 3 – 1 940,26 Eur, o pagal aktą Nr. 2-2 – 1 329,60 Eur, iš viso – 3 269,86 Eur. Kadangi likusią sumą, kurios atsakovė nepripažįsta,  sudaro šilumos įranga – 1 158,56 Eur, šilumos punkto darbai – 423,60 Eur, iš viso 1 582,16 Eur, kuri betarpiškai sietina su šilumos punktu įrengimu, o higieniniai radiatoriai apatinio pajungimo – 6 vnt. – 2 124,52 Eur buvo ieškovės įrengti ieškovės balandžio mėn., šalinant trūkumus, todėl ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už darbus pagal 2019-06-06 vienašalį atliktų darbų aktą už kovo mėn. ir 2019-04-25 PVM Sąskaitą-faktūrą Serija MV Nr. 1900014 – 6 610,30 Eur, 2019-06-06 vienašalį atliktų darbų aktą už balandžio mėn. ir 2019-04-30 PVM Sąskaitą-faktūrą Serija MV Nr. 1900018 – 3 522,40 Eur, pagrįsti ir tenkintini. Atsakovės gi reikalavimai dėl aptariamų ginčo aktų pripažinimo negaliojančiais atmestini.

4.12.  Bylos duomenimis nustatyta, kad faktiškai tarp šalių ginčo dėl atliktų darbų pagal darbų aktą Nr. 2-2 nėra; atsakovė šiuos darbus priėmė, tačiau už juos neatsiskaitė, kadangi pagal 2019-05-02 pranešimą apie priešpriešinių finansinių reikalavimų įskaitymą Nr. S19-224, 32 430,73 Eur įskaitė į jos paskirtos baudos ir nuostolių atlyginimą; kitaip tariant, atsakovė pripažino savo prievolę apmokėti už šiuos darbus. Taigi, konstatuotina, kad pagal atliktų darbų aktą Nr. 2-2 ieškovė darbus atliko, jie yra atsakovės priimti ir turi būti apmokėti, ieškovė turi teisę į šio akto pagrindu išrašytos 2019-02-28 PVM sąskaitos-faktūros Serija MV Nr. 1900009 32 430,73 Eur sumos apmokėjimą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepagrįstai pradelsė apmokėjimą, ieškovės reikalavimas dėl 1 426,95 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 2019-04-22 iki 2019-07-18 (32 430,73 Eur x 0,05 proc x 88 dienos) priteisimo laikytinais pagrįstu, todėl tenkintinas (Sutarties specialiosios dalies 8.1 p., CK 6.38 str.).

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Eikos statyba“ 2019-05-02 raštu Nr. S19-224 atliktą 32 430,73 Eur skolos įskaitymą į baudos ir nuostolių atlyginimą bei dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų dėl 74 704, 28 Eur nuostolių priteisimo.

7.       Sutarties Bendrosios dalies 13.5 p. šalys sulygo, kad atsakovei nutraukus Sutartį dėl aplinkybių, priskirtų ieškovės atsakomybei, ieškovė sumoka 10 proc. dydžio baudą nuo Sutarties kainos ir atlygina kitus nuostolius, kurių nepadengia bauda. Sutarties 8.18 ir 8.22 p. numatyta, kad baudos ir bet kokios kitos sumos gali būti vienašališkai įskaitomos mažinant užsakovo rangovui mokėtinas sumas. Kaip minėta, atsakovė nutraukė Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo; nutraukus sutartį, 2019-04-26 pranešimu pareikalavo, kad ieškovė iki 2019-04-29 sumokėtų 21 427,08 Eur baudą. Ieškovei  baudos nesumokėjus, atsakovė 2019-05-02 pranešimu informavo ieškovę, kad atliko vienašalį įskaitymą ir įskaitė ieškovei mokėtiną 32 430,73 Eur sumą pagal 2019-02-28 PVM sąskaitą - faktūrą serija MV Nr. 1900009 į savo reikalavimus, t.y. 21 427,08 Eur baudą (pagal Sutarties 13.5 p.), dėl kurios ieškovė buvo informuota 2019-04-26 raštu Nr. S19-216, ir 42 638,80 Eur nuostolių, dėl kurių ieškovė buvo informuota 2019-03-04 Nr. S19-106 raštu; pridėjo 2019-04-30 PVM sąskaitą - faktūrą EST Mr. 5651 dėl šildymo kaštų kompensacijos 19 713,61 Eur sumai. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Eikos statyba“ 2019-05-02 raštu Nr. S19-224 atliktą 32 430,73 Eur skolos įskaitymą į baudos ir nuostolių atlyginimą.

5.6.        Teismui konstatavus, jog atsakovė nepagrįstai nutraukė sutartį, spręstina, kad atsakovė nepagrįstai taikė sutarties nutraukimo pasekmes, numatytas Sutarties Bendrosios dalies 13.5 p., t.y. paskaičiavo 21 427,08 Eur baudą (10 proc. nuo Sutarties kainos). Taigi, ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu atliktą įskaitymą dalyje dėl paskirtos baudos laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.130, 6.134 str.). 

5.7.       Kadangi teismas dėl šildymo kaštų dydžio pagrįstumo pasisakys vėliau, siekiant aiškumo, būtų tikslinga atsakovės padarytą įskaitymą pripažinti negaliojančiu ir dalyje dėl šildymo kaštų. Taigi, atsakovės padarytas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu visa apimtimi.

Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti nuostolius.

8.       Dėl nuostolių. Atsakovės teigimu, dėl ieškovės netinkamai vykdytų įsipareigojimų, t.y. sutartyje nustatyto termino pažeidimo, atsakovė patyrė nuostolius: 1) 31 260,06 Eur defektų ištaisymo išlaidų; 2) 38 152,13 Eur išlaidų dėl darbų pabrangimo; 3) 23 430 Eur šildymo išlaidų. Anot atsakovės, jos patirti nuostoliai turi būti atlyginti pilna apimtimi.

6.1. Dėl ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Įrodinėjimo našta (lot. affirmanti incumbit probatio) pagrįsti skolininko civilinės atsakomybės kylimo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, nuostolius (žalą) ir priežastinį ryšį tarp jų bei neteisėtų veiksmų (CK 6.246 – 6.249 straipsniai), tenka reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškiančiam asmeniui (CPK 12, 178 straipsniai).

6.2. Dėl žalos (CK 6.246 str.). Viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti yra žala. Pažymėtina, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovė įrodinėja žalos dydį pateikdama sąskaitas -faktūras, sutartį, aktus ir kitus rašytinius įrodymus (CK 6.249 str.). Dėl priežastinio ryšio (CK 247 str.) ir neteisėtų veiksmų (CK 246 str.). Anot atsakovės, nuostoliai patirti dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo, sutarties termino pažeidimo. Su tokiais atsakovės argumentais teismas sutinka iš dalies. Bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovės aptariami patirti nuostoliai atsirado ir dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo (savalaikio darbų fronto neužtikrinimo), t. y. yra priežastiniame ryšyje su ieškovės netinkamu veikimu (sutarties terminų pažeidimu) (CK 6.247 str., 6.246 str.). Nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), lėmusius žalos atsiradimą, kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

 6.3. Byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad dėl šių patirtų nuostolių dalies atsiradimą turi prisiimti atsakomybę ir pati atsakovė. Nustačius, kad atsakovės patirtų nuostolių atsiradimą iš dalies sąlygojo ir atsakovės neteisėtas neveikimas (CK 6.253 str. 5 d.) vykdant sutartinius įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu, spręstina, kad būtų pagrindas prašomų priteisti nuostolių dydį (šildymo kaštai, darbų pabrangimas) sumažinti 50 procentų (CK 6.253 str. 1 d.); plačiau dėl priteistinų nuostolių dydžio pasisakytina žemiau, detaliau aptariant kiekvieną poziciją.                                              

6.4.  Dėl 23 430,04 Eur  šildymo išlaidų. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė yra atsakinga, jog šildymo punktas nebuvo paleistas iki šildymo sezono pradžios, todėl turi padengti atsakovės patirtas šildymo išlaidas. Nors priešieškiniu prašoma priteisti kaštų dalį, kurios nepadengė bauda ir kuri nebuvo įskaityta pagal ieškovės išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą už vasario mėn. (23 430,04 Eur (visos šildymo išlaidos su PVM) – 7 134,30 Eur (šią dalį padengė ieškovei skirta bauda) – 11 003,65 Eur (ši suma įskaityta į ieškovei mokėtiną sąskaitą už vasario mėn.), t.y. 5 292,09 Eur. Patirtų šildymo kaštų dydį grindžia šildymo kaštų lentele, šildymo kaštų suvestine, PVM sąskaita-faktūra. Ieškovė su atsakovės reikalavimais nesutinka; oponuodama palaikė argumentus dėl sutarties termino praleidimo priežasčių, prašė atsakovės reikalavimus atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad teismas laikė baudos paskyrimą ir atsakovės padarytą įskaitymą baudos suma nepagrįstu, siekiant aiškumo, pasisakytina dėl visos patirtų šildymo kaštų sumos.

6.3. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė šildymo kaštus skaičiuoja nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. vasario mėnesio imtinai. Teismas plačiai pasisakė dėl sutartyje nustatytų termino nesilaikymo priežasčių ir šalių vaidmens (ieškovės darbų savalaikio atlikimo, atsakovės darbų fronto paruošimo ir t.t.) ankstesnėje sprendimo dalyje, todėl palaikydamas savo argumentus jų nekartoja. Teismas konstatavo, jog dėl sutartyje nustatytų darbų atlikimo termino pažeidimo yra tiek ieškovės, tiek atsakovės kaltės. Primintina, jog byloje ieškovės pateikta objekto fotofiksacija, iš kurios matyti, kad 2018 m. gruodžio mėnesį objekte nėra sienų, pertvarų, stogo, langų, durų ir.t.t., tai akivaizdžiai rodo, kad šildymo sistemos paleidimo vėlavimą ir atsakovės šildymo kaštų atsiradimą įtakojo ir kitos, o ne tik ieškovės nesavalaikis darbų atlikimas (kuris, be kita ko, ir buvo iš dalies sąlygotas darbų fronto nebuvimu), kliūtys, veiksniai. Pažymėtina, kad ieškovės fotofiksaciją patvirtina 2018-12-03 Pasitarimų protokolas Nr. G-43, iš kurio matyti, kad gruodžio mėnesį kiti rangovai dar nebuvo atlikę didesnės dalies savo darbų – UAB Glaistva I a. karkasų įrengimo darbų atlikta 50 proc., UAB Bodesa – 38 proc., UAB Daistatus – 80 proc., UAB Euroelektronika – 16 proc., ES Garantas - 90 proc. (langai)/8 proc (durys), Vilnius Construction Service – 25 proc. darbų; Mana ranga – 10 proc. darbų, Fasadų apšiltinimo sistemos – 5 proc. darbų, ieškovė nurodo priežastis, kodėl neužbaigti darbai – „nėra pertvarų“, atlikta 71 proc. darbų. Iš 2019-01-21 Pasitarimo protokolo Nr. G-54 matyti, kad UAB Glaistva I a. karkasų įrengimo darbų atlikta 85 proc., UAB Bodesa – 45 proc., UAB Daistatus – 88 proc., UAB Euroelektronika – 32 proc., ES Garantas - 90 proc. (langai)/10 proc. (durys), Vilnius Construction Service – 25 proc. darbų, Mana ranga – 10 proc. darbų, Fasadų apšiltinimo sistemos – 6 proc. darbų. Taigi akivaizdu, jog laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario mėn., kuomet atsakovė skaičiuoja šildymo kaštus, pastatas buvo nesandarus; o atsakovės paaiškinimai, kad buvo atlikti sandarinimo darbai, pvz. plėvele ir pan., yra deklaratyvaus pobūdžio, jokie įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė buvo užtikrinusi pastato sandarumą kitais būdais, byloje nepateikti. Akcentuotina, kad pati atsakovė pripažįsta, kad trūkstamos vitrinos buvo sumontuotos tik po šildymo sistemos paleidimo, todėl visiškai neaišku, kodėl nesandaraus pastato šildymo kaštai turi būti dengiami ieškovės sąskaita. Taigi, svarstant dėl civilinės atsakomybės taikymo ieškovės atžvilgiu, teismo vertinimu, jeigu ir būtų pagrindas spręsti dėl ieškovės neteisėtų veiksmų – sutartinės prievolės įvykdymo termino pažeidimas, kuris, kaip minėta, iš dalies buvo sąlygotas pačios atsakovės neveikimo, tai pasisakant dėl priežastinio ryšio aktualu pažymėti, kad faktiškai šildymas visame pastate buvo paleistas 2019-02-07-2019-02-13 (2019-02-07 pasitarimų protokolas, 2019-02-18 protokolas, Statybos darbų žurnalo įrašai). Vertinant tai, kad šildymo sezono metu pastatas bet kokiu atveju turėjo būti šildomas, teismo vertinimu, kaštai dėl dujų sąnaudų negali būti laikomi susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės netinkamu veikimu, o įrangos nuomos ir darbo kaštai, atsižvelgiant į abiejų šalių jų netinkamą sutartinių prievolių vykdymą, turėtų atitekti ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis (CK 6.246-6.249 str.). Todėl spręstina, kad atsakovės reikalavimas dėl šildymo kaštų priteisimo dalyje dėl 20 015,06 Eur laikytinas nepagrįstu (16 603,65 + 3 411,41); o 3 411,41 Eur (6 822,81 (2 646,81 +4 176) : 2) atsakovės nuostolių, patirtų dėl šildymo, priteistina iš ieškovės atsakovės naudai.

6.5. Dėl 31 260,06 Eur defektų ištaisymo išlaidų.

6.5.1. Atsakovė nurodo, jog nutraukus Sutartį, 2019-03-25 įvyko ieškovės atliktų darbų apžiūra, kuriuos metu buvo nustatyta, kad didžioji dalis ieškovės atliktų darbų yra su defektais. 2019-04-08 raštu buvo pareikalauta, kad ieškovė defektus pašalintų; ieškovė 2019-04-08 raštu pripažino savo atsakomybę dėl defektų ir įsipareigojo defektus pašalinti iki 2019-04-18. Tačiau ieškovė nustatytu ir vėliau pratęstu terminu defektų nepašalino. 2019-04-23 antstoliui atlikus pakartotinį faktinių aplinkybių konstatavimą, buvo nustatyta, kad dalis defektų vis tiek liko neištaisyta. Atsakovė buvo priversta pasitelkti kitą subrangovą UAB „Climatika“, kuris ištaisė ieškovės atliktų darbų defektus ir atliko ieškovės neatliktus darbus už 31 260,06 Eur. Prašo defektų šalinimo išlaidas priteisti iš ieškovės. Reikalavimą grindžia: antstolio G. P. 2019-03-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir defektų sąrašais; antstolio G. P. 2019-04-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, Rangos sutartimi, sudaryta su UAB „Climatika“, pažymomis ir atliktų darbų aktais Nr. 1-4, UAB „Climatika“ atliktų mokėjimų ir sudengimų suvestine, mokėjimų nurodymais. Nurodo, kad defektų šalinimo išlaidas sudaro: Kolektorinės spintos sutvarkymas –571,86 Eur, Pavarų montavimas – 5 948,68 Eur, Pavara elektroterminė kolektoriui – 9 260 84 Eur, Plieninių šildymo radiatorių iki 1 600 mm ilgio montavimas-demontavimas – 405,48 Eur, termostatinės galvos – 223,20 Eur, Sistemos užpildymas 35 % propilenglikoliu – 14 850 Eur, iš viso 31 260,06 Eur.

6.5.2. Ieškovė su atsakovės reikalavimu dėl defektų pašalinimo išlaidų pritesimo nesutinka, iš esmės ginasi tokiais argumentais: a/ ieškovė 2019-02-25 atsakovei išsiuntė darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 5 už vasario mėn. ir pažymą Nr. 19/02/25 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, tačiau 2019-03-01 atsakovė atsisakė aktą pasirašyti, nurodydama neesmines pastabas, jokie Darbų defektai nebuvo nurodyti, nenurodyta, kokie darbai nebaigti; 2019-­03-04 dokumentacijos priėmimo-perdavimo aktu užsakovės atstovas parašu patvirtino, kad priima atliktų darbų aktą už 2019 m. vasario mėn. atliktus darbus, aktas atsakovės pasirašytas 2019-03-08. Todėl, anot ieškovės,  remiantis CK 6.662 str. 2 d. nuostatomis, laikytina, kad atliktų darbų aktais šildymo sistemos ir šilumos punkto įrengimas, pertvarkymas buvo priimtas. Be to, Šilumos punktas buvo įrengtas, priduotas ir paleistas įstatymo nustatyta tvarka, tai patvirtina punkto pridavimo aktai, dokumentacija, perduota atsakovei. Pažymėjo, jog atsakovė priėmė ir neginčijo ieškovės atliktų darbų net už 215 590,13 Eur su PVM, o tai paneigia atsakovės teiginį, kad didžioji darbų dalis buvo atlikta su defektais. Atsakovės 2019-04-08 pretenzijoje Nr. S19-192 dėl defektų ištaisymo nurodomi defektai darbų perdavimo - priėmimo metu apskritai nebuvo nurodyti, tai reiškia, kad darbus atsakovė priėmė be jokių pretenzijų. Ieškovė 2019-04-09 raštu aiškiai nurodė, kad dalis atsakovės nurodytų defektų, tokių kaip elektros kabelių išvedžiojimas, elektros spintų įrengimo darbai, nėra Rangovės atsakomybės ribose ir šalys dėl šių darbų atlikimo Sutartimi nesusitarė; b/ UAB „Climatica“ pateiktoje sąmatoje dėl defektų šalinimo nurodyti tokie darbai, kurių ieškovė apskritai nevykdė ir neaktavo, ir jai už tuos darbus nesumokėta. UAB „Climatica“ sąmatoje didžiąją sumos dalį – 14 850 Eur be PVM - sudaro propilengliukolio užpildymas; šis darbas nebuvo ieškovės darbų apimtyse. Pažymėjo, jog antstolis dėl kolektorių spintų pakartotiniame akte tokių trūkumų neužfiksavo, todėl neaiški pozicija: Nr. 1 „kolektoriaus spintos sutvarkymas“ 54 vnt. - 571,86 be PVM. Nurodė, jog šie darbai SDŽ užfiksuoti kaip priimti. Taip pat nurodo, kad nesuprantama pozicija Nr. 4 - „Radiatorių montavimas, demontavimas“ 31 kompl. - 405,48 be PVM, nes tiek radiatorių visame objekte yra įrengta, todėl neaišku, kodėl reikėjo radiatorius demontuoti ir vėl montuoti; c/ ieškovė nesutiko, kad subrangovas atliko ieškovės nepadarytus darbus ir ištaisė ieškovės defektus, dėl kurių nurodyta UAB „Climatika“ lokalinėje sąmatoje Nr. 2; pažymėjo, kad ieškovė visada aktuodavo tik tiek, kiek buvo atlikta darbų ir sunaudota medžiagų, o dėl kitų papildomų darbų atsakovei buvo siūloma sudaryti papildomą susitarimą, kuris nebuvo sudarytas. Atsakovė negali laikyti savo nuostoliais tokių ieškovės neatliktų darbų, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios Sutartimi.

6.5.3. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas turi pareigą rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą), o atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas — perdavęs atliktus darbus. Rangos sutarties 7.3 punkte šalys sulygo, kad užsakovas rangovo atliktų darbų etapą patvirtina ar darbus priima per 10 darbo dienų nuo perdavimo-priėmimo akto gavimo dienos. Jeigu darbai atlikti su trūkumais, Užsakovė privalo Rangovės pateiktame akte nurodyti darbų trūkumus ir nustatyti terminą jiems pašalinti.

6.5.4. Atsakovė 2019-04-08 raštu Nr. S19-192 kreipėsi į ieškovę su raštu „Dėl defektų ištaisymo“, pridėdama dvi Lokalines sąmatas Nr. 2- šildymo sistemos darbų defektai, Nr. 4 - šilumos punktas – atliktų darbų defektai ir Techninės priežiūros nustatyti defektai; remdamasi CK 6.665 str. 1 d. nustatė ieškovei 5 d. terminą defektams pašalinti. Techninės priežiūros nustatyti defektai nurodomi tokie, kad: 1/ šilumos trasos įvadas neatitinka projektinės schemos; 2/ šilumos punkto modulis neatitinka projektinės schemos, nes nesutampa DP apskaitos, išsiplėtimo indų vietos; 3/ nėra vamzdyno į šilumos siurblį; 4/ vamzdynas negruntuotas ir nedažytas; 5/ įrengta izoliacija armatūros vietose nebaigta ir vietomis nekokybiška; 6/ neatliktas vamzdynų apskardinimas; 7/ išsiplėtimų indų pozicija patalpoje neatitinka projekto; 8/ šilumos punkto eksploatacinė schema turi būti didesnė, patvirtinta ir laminuota; 9/ netinkamai atlikta markiracija (ženklinimas, žymėjimas), žymėjimo simboliai neatitinka TS8; 10/ neatliktas priešgaisrinis sandarinimas; 11/ nebaigti sistemos hidraulinio bandymo darbai ir sistemos balansavimo, nėra protokolo; 12/ automatikos ir kontrolės prietaisų skalės nepažymėti vidutiniai darbo parametro dydžiai, prie armatūros nepritvirtintos kortelės su numeriu ir duomenimis; 13/ neišvalyti filtrai (nebuvo atsukti); 14/ nepajungti visi davikliai ir reguliatoriai, krūva nepajungtų laidų; 15/ netinkama kabelių lovelių kokybė; 16/ nebaigta sužymėti kabelius; 17/ neįrengta vėdinimo sistema; 18/ nebaigti apšvietimo įrengimo darbai; 19/ nepajungtas įžeminimas; 20/ nebaigta apdaila, nėra termostatinės galvos, trapas nebaigtas, nebaigti įrengimo darbai.

6.5.5. Iš Techninės priežiūros nustatytų defektų aprašymo bei fotofiksacijos  taip pat matyti, kad  daugumoje apdaila nebaigta prie įstatytų langų, durų, yra užfiksuotas neišbaigtas praėjimas, neaiški jo funkcija, ar ateityje ten turi būti durys, ar numatyta kita paskirtis; kai kurie nurodyti trūkumai, pvz., šilumos punkto eksploatacinė schema, turi būti didesnė, patvirtinta ir laminuota; 9/ netinkamai atlikta markiracija (ženklinimas, žymėjimas), žymėjimo simboliai neatitinka TS8; automatikos ir kontrolės prietaisų skalės nepažymėti vidutiniai darbo parametro dydžiai, prie armatūros nepritvirtintos kortelės su numeriu ir duomenimis, teismo vertinimu, laikytini formaliais, iš nuotraukų akivaizdu, kad schema, žymėjimai yra.

6.5.6. Ieškovė 2019-04-09 rašte Nr. RR-190409 iš dalies pripažino nurodytus trūkumus, tačiau taip pat nurodė, kad tokie darbai, kaip kabelių vedžiojimas, elektros spintų įrengimas, nėra Rangovo atsakomybės ribose, jie nėra įskaičiuoti ir įvertinti į pasiūlymo kainą. 2019-04-18 praneša, kad defektai, išskyrus šilumos punktą, pašalinti; šilumos punkto defektai šalinami, defektų šalinimą planuojama baigti 2019-04-19.Vėlesnis 2019 m. gegužės mėn. šalių susirašinėjimas liudija, kad  tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl darbų aktavimo kovo, balandžio mėn. (aukščiau aptarti ir analizuoti ginčo aktai), tačiau atsakovės raštuose nėra minimi atliktų darbų defektai.

6.5.7. Kadangi antstolio 2019-03-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir defektų sąrašas surašytas anksčiau, atsakovė 2019-04-08 raštu Nr. S19-192 „Dėl defektų ištaisymo“ defektus grindė Lokaline sąmata Nr. 2 – šildymo sistemos darbų defektai ir Nr. 4 – šilumos punktas – atliktų darbų defektai bei Techninės priežiūros nustatytais defektais; ieškovė 2019-04-09 raštu Nr. RR-190409 iš dalies pripažino nurodytus defektus, juos taisė, todėl teismas dėl 2019-03-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytų defektų plačiau nepasisako.

6.5.8. Antstolio G. P. 2019-04-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kurį surašant dalyvavo, be kita ko, ir ieškovės direktorius R. R., buvo nustatyta, kad: 1/ šilumos punkte R-32 nėra izoliuota sklendė, patalpoje ant higieninio radiatoriaus nėra termostatinės galvos, vamzdžių sistema nėra užpildyta glikoliu; 2/ apžiūrėjus pastatą, nustatyta, kad prie visų higieninių radiatorių nėra termostatinių galvų, UAB „Miesto vėjas“ direktorius R. R. patvirtino, kad šios detalės nebuvo montuojamos; 3/ patalpose 3, 6,13,16 nėra sumontuotų elektrinių radiatorių; 4/ prie įrengto radiatoriaus nėra atlikti sienos bei grindų apdailos darbai; 5/ patalpose 3, 6, 13, 16, 4 vamzdžiai nėra padengti izoliacinėmis medžiagomis; 6/ įrengtuose 544 vnt. grindinio kolektoriuose nėra įrengta vožtuvų su pavaromis, elektrinių sujungimo dėžučių bei sužymėtų schemų; 8/ patalpoje 5, 20, 21, 22a, 23a nėra sumontuoto apatinio pajungimo higieninio radiatoriaus su tvirtinimo kronšteinais, nuorintoju ir termostatiniu ventiliu; 8/ patalpoje 10 a, 7, 8, 9, 10, 11 nėra sumontuotų oro užuolaidų; 9/ tam tikrose vietose nėra T12/22 sistemų, oro užuolaidos neužpildytos gliukoliu; 10/ patalpose 12, 17 prie pajungto radiatoriaus nėra atlikti apdailos darbai; 11/ 13a patalpoje prie įrengto radiatoriaus išlindęs vamzdelis iš grindų; 12/ patalpoje 15, 22, 23 sumontuoti juodos spalvos vamzdžiai nėra padengti šilumos izoliacinėmis medžiagomis, neįrengta atšakos į ventkameras bei nėra sumontuotų mazgelių; 12/ patalpoje 18, 19 nėra sumontuota gipsinių panelių su integruotais vamzdžiais, ventiliu; 13/ patalpoje N24 nėra atvesti vamzdžiai iki šalčio mašinos. Dalyviai pastabų neturėjo ir pastebėjimų neturėjo.

6.5.9. Atsakovė reikalauja defektų šalinimo išlaidų, kurias sudaro: Pavarų montavimas - 5 948,68 Eur, Pavara elektroterminė kolektoriui – 9 260 84 Eur, Plieninių šildymo radiatorių iki 1 600 mm ilgio montavimas-demontavimas – 405,48 Eur, termostatinės galvos – 223,20 Eur, Sistemos užpildymas 35 % propilenglikoliu – 14 850 Eur, iš viso 31 260,06 Eur. Iš aukščiau aptartų rašytinių įrodymų, iš kurių matyti atsakovės nustatyti ir ieškovei pateikti ieškovės atliktų darbų defektai, ir  UAB „Climatica“ defektų šalinimų darbų sąrašo matyti, kad sutampa užfiksuoti tokie defektai: a/ termostatinių galvų trūkumas (šio defekto neneigė ir ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu, nors ir teigė, kad tai netrukdo naudotis sistema), b/ įrengtuose 544 vnt. grindinio kolektoriuose nėra įrengta vožtuvų su pavaromis, elektrinių sujungimo dėžučių bei sužymėtų schemų; tačiau netinkamos kolektorinės spintos sumontavimo faktas Antstolio G. P. 2019-04-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole neužfiksuotas, sistemos užpildymas propilenglikoliu analizuotose dokumentuose irgi nėra užfiksuotas.

6.5.10. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, jog pati ieškovė neneigė, kad pavaros pagal techninį projektą turėjo būti montuojamos, tačiau nurodė, kad ieškovė jų nedėjo, kadangi atsakovė nevykdė mokėjimų; taip pat kvestionuoja UAB „Climatica“ nurodytą pavarų montavimo kainą, teigdama, kad ji viršija rinkos kainas.

6.5.11. Pagal techninio projekto reikalavimus į kiekvieną kolektorinę spintą turi būti montuojama pavara pagal kontūrą, tik jų pagalba reguliuojama šilumos temperatūra grindyse; ieškovė pripažįsta, kad tokie darbai atlikti nebuvo. Ieškovės samprotavimai dėl perdėm aukštų, neatitinkančių rinkos kainų, nesant jas paneigiančių rašytinių įrodymų, laikytini deklaratyviais ir jais nesivadovaujama. Atsakovės reikalavimai dėl defektų šalinimo darbų dalyje dėl pavarų montavimo darbų 15 209,52 Eur (5 948,68 Eur + 9 260,84 Eur) laikytini pagrįstais ir tenkintini. Taip pat laikyti pagrįstais reikalaujami Plieninių šildymo radiatorių iki 1 600 mm ilgio montavimo ir demontavimo kaštai – 405,48 Eur, ir pačių termostatinių galvų – 223,20 Eur, kaštai, iš viso 628,68 Eur. Pažymėtina, jog visi šie defektai buvo nurodyti 2019-04-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, ieškovės atstovas protokolą pasirašė, jokių pastabų neturėjo, tai reiškia, kad ieškovė pripažino aukščiau nurodytus trūkumus, tačiau pati jų nepašalino, todėl ji turi atsakyti už atsakovės patirtus šių defektų šalinimo kaštus; šioje 16 243,68 Eur  dalyje atsakovės reikalavimai laikytini pagrįstais ir tenkintini.

6.5.12. Tačiau kiti defektai, t.y. netinkamas kolektorinės spintos sumontavimo faktas, sistemos užpildymas propilenglikoliu, nei antstolio G. P. 2019-04-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nei kituose pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, kuriais atsakovė grindžia reikalaujamų defektų šalinimo kaštų pagrįstumą, neužfiksuotas. Tai rodo, kad pati atsakovė nelaikė, kad kolektorinė spinta sumontuota netinkamai, ar, kad ieškovei į jos atliekamų darbų apimtį įeina sistemos užpildymo propilenglikoliu darbai. Nors atsakovė, norėdama pagrįsti šiuos kaštus, apeliuoja į techninį projektą, tačiau iš techninio projekto matyti, kad šilumos punktui, šildymo sistemai funkcionavimui reikalingas vanduo, o propilenglikolis (šaldymo-šildymo tirpalas, jo 35 procentai, o likusią dalį sudaro vanduo) reikalingas šilumos punkto vėdinimo sistemai. Jau minėta, kad rangos sutartyje ieškovė prisiėmė atsakomybę dėl šilumos sistemos ir šilumos punkto įrengimo darbų; byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad ieškovė kaip rangovas prisiėmė daugiau prievolių, kaip antai vandens, propilenglikolio ar galimai kitų, pvz. elektros, kaštų, susijusių su sistemos funkcionavimu, padengimą. Be to, 2019-01-07 Šilumos punkto parengties aktu Nr. 1 patvirtinta, kad šilumos punktas įrengtas pagal projektą, atlikti visi paleidimo-derinimo darbai, šilumos punktas parengtas eksploatacijai; 2019-01-07 Termofikacinio vandens, vamzdynų, šilumos punkto ir vandens pašildytuvų hidraulinių/suspaustu oru bandymų aktu patvirtinta, kad termofikacinio vandens trasa, šilumos punktas, šildymo, karšto vandens ir vėdinimo ruošimo sistemos pašildytuvai techniškai atitinka taisyklių reikalavimus; 2019-01-24 Valstybinė energetikos inspekcija patvirtino, kad Objekte sumontuotas ir išbandytas šilumos punktas atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2019-03-25 Objekto šilumos punkto atitikimo prisijungimo sąlygoms aktu taip pat patvirtino, kad šilumos punkto įrengimo darbų kokybė atitinka prisijungimo sąlygų reikalavimus ir darbai atlikti pagal techninį darbo projektą. Tai dar kartą patvirtina, kad ieškovės įrengta šildymo sistema ir punktas atitiko reikalavimus, įrengtas pagal projektą, tinka eksploatacijai. Taigi, apibendrinant nurodytą, atsakovės reikalavimai dalyje defektų šalinimo išlaidų dėl kolektorinės spintos sutvarkymo – 571,86 Eur ir sistemos užpildymas 35 % propilenglikoliu – 14 850 Eur, iš viso 15 421,86 Eur, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

6.6. Dėl atliktų darbų pabrangimo.  

6.6.1. Atsakovė nurodo, kad ieškovės darbų neatlikimas laiku ir Sutarties su ieškove nutraukimas lėmė, kad UAB „Eikos statyba“ buvo priversta pasamdyti kitą subrangovą, kuris atliktų darbus už ieškovę; naujo subrangovo reikėjo ieškoti skubiai, atsakovė turėjo derėtis ne dėl visos sutarties, o atskirų darbų atlikimo, todėl darbus teko pirkti brangiau nei buvo susitarta su ieškove, ir atsakovė patyrė papildomų išlaidų kito subrangovo samdymui, kurios pripažintinos tiesioginiais UAB „Eikos statyba“ nuostoliais. Anot atsakovės, ji patyrė 38 152,13 Eur nuostolių (juos apskaičiuoja taip: 105 509,09 Eur (UAB „Climatika“ Sutarties kaina) – 31 260,06 Eur (UAB „Climatika“ ištaisyti defektai) – 36 096,90 Eur (UAB „Miesto vėjas“ neaktuotų darbų likutis pagal vasario mėn. aktą, nes kovo ir balandžio mėn. aktus UAB „Eikos statyba“ prašo pripažinti negaliojančiais); nuostolius grindžia: Statybos rangos sutartimi, lokaline sąmata, PVM sąskaitomis – faktūromis.

6.6.2. Ieškovė su šiais atsakovės reikalavimais irgi nesutiko; įkainius laiko neracionaliais, viršijančiais rinkos kainą. Taip pat tvirtina, kad atsakovė neteisingai nurodo, neva UAB „Miesto vėjas“ neaktuotų darbų likutis pagal vasario mėn. aktą yra 36 096,90 Eur. Kaip matyti iš atsakovės priimto perdavimo-priėmimo akto už vasario mėn., 36 096,90 Eur nesumokėtą likutį pagal Sutartį sudarė: 381,09 Eur už šildymą; 7 243,96 Eur – už šildymo įrangą, 7 044,79 Eur už šilumos punktą. Likusią sumą, kuri neturėtų būti laikoma neaktuotų darbų likučiu, sudarė: 10 713,53 Eur – baigiamasis aktavimas (5 proc. Sutarties kainos), ir 10 713,53 Eur – garantinis laidavimas (5 proc. Sutarties kainos).

6.6.3. Atsižvelgiant į tai, kad teismas netenkino atsakovės reikalavimų dėl 2019-06-06 vienašališkai priduotų atliktų darbų aktų Nr. 5 už kovo, balandžio mėnesius, todėl yra pagrindas vadovautis ieškovės pateiktomis pažymomis apie atliktų darbų ir išlaidų vertę; Pažymos Nr.19/04/25 už balandžio mėnesį duomenimis neužaktuotų darbų buvo 25 964,20 Eur be PVM, iš jų: 10 713,53 Eur – baigiamasis aktavimas (5 proc. Sutarties kainos), ir 10 713,53 Eur – garantinis laidavimas (5 proc. Sutarties kainos), 381,09 Eur šildymas, 4 156,06 Eur šildymo įranga. Vertinant šio likučio sumas, atsakovės prašoma nuotolių suma mažintina 10 550,90 Eur, kurią sudaro Garantinio laidavimo ir Baigiamojo aktavimo po garantinių drabų atlikimo akto pasirašymo 5 procentų suma pagal atsakovės su UAB „Climatica“ sutartį, t.y. 38 152,13 Eur – 10 550,90 Eur = 27 601,23 Eur.

6.6.4. Ieškovė pripažįsta 4 537,15 Eur likutį; taip pat pažymėtina, jog 2019-04-23 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuoti tokie defektai, kaip neatlikti darbai – šilumnešių temperatūrų reguliavimo mazgų aprišimas, atskirų srautų rekuperacinių mazgų aprišimas. Kaip minėta, ieškovės atstovas pastabų dėl konstatuotų protokole faktinių aplinkybių (nustatytų defektų) nereiškė, todėl ieškovės pozicija, kad aukščiau nurodyti darbai neįėjo į sutartimi sulygtų drabų apimtis, laikytina gynybine, ir teismas ja nesivadovauja, o atsakovės patirtas išlaidas dėl šių darbų pabrangimo laiko pagrįstomis ir priteistinomis iš ieškovės. Dėl kitų atsakovės prašomų priteisti nuostolių dydžio ieškovė deklaratyviai teigė, kad ir kiti darbai neįėjo į šalių sulygtų darbų apimtį, kad darbų atlikimo kaštai neatitinka rinkos kainos, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių UAB „Climatika“ atliktų darbų kainų pagrįstumą, patvirtinančių savo pagal rangos sutartį darbų apimtis, nepateikė (CPK 178 str.).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad teismas dėl sutarties nutraukimo konstatavo tiek ieškovės, tiek atsakovės nepagrįstą neveikimą, laikytina, kad darbų pabrangimo kaštų išlaidų atlyginimą turi šalys prisiimti lygiomis dalimis. Teismui pripažinus  27 601,23 Eur darbų pabrangimo faktą įrodytu, 13 800,62 Eur (27 601,23 : 2) nuostolių priteistina iš ieškovės atsakovei (CK 6.259 str.). 

9.       Reziumuojant išdėstytą, spręstina, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti:

a/ pripažinti atsakovės 2019-03-18 pranešimu atliktą Statybos rangos darbų sutarties Nr. ES-2053-2018/08/03-MI vienašališką nutraukimą neteisėtu;

b/ priteisti iškovei iš atsakovės 43 990,38 Eur (42 563,73 Eur įsiskolinimo už atliktus darbus ir 1 426,95 Eur delspinigių);

c/ pripažinti negaliojančiu atsakovės 2019-05-02 raštu Nr. S19-224 atliktą 32 430,73 Eur įskaitymą į baudos ir nuostolių atlyginimą;

d/ ieškovei CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 2 d. pagrindu iš atsakovės priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. 43 990,38 Eur , nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2019-07-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

f/ CPK 87 str. 1 d. 1 p. pagrindu grąžinti ieškovei jos permokėtą 479 Eur žyminio mokesčio dalį.

Atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies:

a/ reikalavimus pripažinti negaliojančiais 2019-06-06 vienašališkai priduotus atliktų darbų aktus Nr. 5 už kovo ir balandžio mėnesius atmesti;

b/priteisti iš ieškovės atsakovei 33 455,71 Eur jos patirtų nuostolių (3 411,41 Eur šildymo išlaidų, 16 243,68 Eur defektų šalinimo išlaidų, 13 800,62 Eur darbų pabrangimo išlaidų);

c/ atsakovei CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 2 d. pagrindu iš ieškovės priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. 33 455,71 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (priešieškinio priėmimo), t.y. 2019-11-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

8. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai patenkintų reikalavimų (ieškinio, priešieškinio) sumai šalims priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas ieškinį tenkino visą apimtimi, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 1 110 Eur žyminio mokesčio ir 4 921,61 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 6 031,61 Eur (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovės priešieškinio reikalavimai patenkinti 30 procentų, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 472,20 Eur žyminio mokesčio ir 3 891,72 Eur už suteiktą teisinę pagalbą, iš viso 4 363,92 Eur. CPK 87 str. 1 d. 1 p. pagrindu ieškovei grąžintina jos permokėta žyminio mokesčio dalis – 479 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 307straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti:

a/ pripažinti atsakovės UAB „Eikos Statyba“, j.a.k. 125956142, 2019-03-18 pranešimu atliktą Statybos rangos darbų sutarties Nr. ES-2053-2018/08/03-MI vienašališką nutraukimą neteisėtu;

b/ priteisti ieškovei UAB „Miesto vėjas“, j.a.k. 304565733, iš atsakovės UAB „Eikos Statyba“, j.a.k. 125956142, 43 990,38 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt eurų 38 centus) (42 563,73 Eur įsiskolinimo už atliktus darbus ir 1 426,95 Eur delspinigių);

c/ pripažinti negaliojančiu atsakovės 2019-05-02 raštu Nr. S19-224 atliktą 32 430,73 Eur įskaitymą į baudos ir nuostolių atlyginimą;

d/ priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. 43 990,38 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2019-07-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 f/ grąžinti ieškovei jos permokėtą 479 Eur  (keturių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) žyminio mokesčio dalį.

e/ iš atsakovės ieškovei priteisti 6 031,61 Eur (šešis tūkstančius trisdešimt vieną eurą 61 centą) bylinėjimosi išlaidų.

Priešieškinį tenkinti iš dalies:

a/ priteisti iš ieškovės atsakovei 33 455,71 Eur (trisdešimt tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 71 centą) jos patirtų nuostolių;

b/ atsakovei iš ieškovės priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. 33 455,71 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (priešieškinio priėmimo), t.y. 2019-11-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

c/ iš ieškovės atsakovei priteisti 4 363,92 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 92 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                 Jadvyga Mardosevič