Civilinė byla Nr. 2-202-305/2016

Proceso Nr. 2-53-3-02073-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.10.5.2.5; 3.1.7.5; 3.1.7.7;

3.2.3.1; 3.2.6.4

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 18 d.

Vilkaviškis

            Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus,

sekretoriaujant Ligijai Vosylienei,

dalyvaujant ieškovui V. V., ieškovo atstovui advokatui Algirdui Sakalauskui,

atsakovo Valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei K. S. (S.),

tretiesiems asmenims D. V. ir L. B.,

           viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-202-305/2016 pagal ieškovo V. V. patikslintą ieškinį atsakovui Valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuostolių atlyginimo ir

           n u s t a t ė :

           Ieškovas V. V., bylos nagrinėjimo metu patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo teismo priteisti iš Valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 4965,66 Eur nuostolių, atsiradusių dėl neteisingai 2002 m. liepos 25 d. apmatuotos žemės sklypo dalies, grąžinant Valstybės nuosavybėn 0,70938 ha dalį žemės sklypo Nr. 106 (plotas 3 ha), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo, jo atstovo paaiškinimai.

Ieškovas patikslintame ieškinyje bei rašytiniame ieškinio reikalavimo patikslinime nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 3.0000 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pajevonio kadastrinė vietovė, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas, atvykęs į minėtą žemės sklypą, pastebėjo, jog vienas iš žemės sklypą žyminčių riboženklių (Riboženklis Nr. 1) yra sunaikintas, taip pat netoliese kito riboženklio (Riboženklis Nr. 4) yra pastatytas naujas riboženklis. Toks naujas riboženklių išdėstymas iš esmės pakeitė žemės sklypo žymėjimo ribas. 2015 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrių (toliau – NŽT Vilkaviškio skyrius), išdėstydamas visas jam žinomas aplinkybes dėl riboženklių išdėstymo pakeitimo, išreikšdamas nesutikimą dėl pakeistų žemės sklypo ribų, bei prašydamas, kad nedelsiant būtų imtasi priemonių, kad būtų sustabdytas sklypo ribas žyminčių riboženklių perkėlimo procesas ir išaiškintos riboženklių perkėlimo pagrįstumo teisinės aplinkybės. NŽT Vilkaviškio skyrius, reaguodamas į ieškovo 2015 m. rugpjūčio 12 d. prašymą,  2015 m. rugsėjo 8 d. atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir 2015 m. rugsėjo 9 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 19ŽN-56-(14.19.73.). 2015 m. rugsėjo 10 d. NŽT Vilkaviškio skyrius pateikė atsakymą Nr. 19SD-2936-(14.19.104.) į ieškovo 2015 m. rugpjūčio 12 d. prašymą. Šiame atsakyme nurodė, jog naujai įkasti riboženkliai atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia žemės sklypo ribų. Iš 2015 m. rugsėjo 9 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 19ŽN-56(14.19.73) seka, kad 2002 m. liepos 25 d. matininko D. S. buvo neteisingai apmatuotas ieškovui priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovas dabar gali naudoti žemės sklypą ne tokį, kokį naudojo prieš tai, o naujai paskirta sklypo dalis, kuri sudaro 0,70938 ha, yra su labai nelygiu reljefu, ko pasekoje neįmanoma šios žemės apdirbimui panaudoti technikos. Todėl šia naujai paskirta sklypo dalimi faktiškai naudotis negalima, ko pasekoje ieškovas dėl neteisingai apmatuotos žemės sklypo dalies patyrė nuostolius, kurie sudaro 4965,66 Eur. Todėl būtų tikslinga, šią žemės dalį, kuri buvo neteisingai apmatuota, ir kurios plotas sudaro 0,70938 ha, grąžinti valstybės nuosavybėn, išmokant ieškovui 4965,66 Eur patirtų nuostolių.

Ieškovas teismo posėdžio metu savo reikalavimus palaikė ir papildomai paaiškino, kad jam priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo neteisingai apmatuotas. Ieškovas apie 10 m. dirbo žemės sklypą pagal pažymėtas ribas, nei iš vienos pusės jokių priekaištų nebuvo. Praeitais metais atsirado konfliktas, kai jam nežinant buvo pakeistos žemės sklypo ribos. Naujai tenkanti jam žemės sklypo dalis buvo nedirbama, valstybės nuomojama kitiems ūkininkams. Matyti aiškios matininko D. S. klaidos, tačiau atsakovas to nepripažįsta. Matavimus atliko AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo pavaldi tuometiniam Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriui, nes šis užsakė jos paslaugas. Ši institucija turėjo tikrinti matavimus, ji priiminėjo matininko darbus, ataskaitas. AB „(duomenys neskelbtini)“ visi dokumentai, projektai buvo tvirtinami šios institucijos. Žala gaunasi dėl to, kad dabar pasikeitė žemės sklypo ribos ir struktūra, jis iš esmės netenka apie 70 a žemės sklypo dalies, nes ši dalis netinkama žemdirbystei, t.y. ten dirbti su technika neįmanoma. Žemės sklypas prarandą vertę. Žemės sklypą jis įsigijo iš motinos. Kai sklypus matavo, jis pats dalyvavo. Kai matavo, pradėjo matuoti nuo kelio Vištytis-Virbalis ir nė vienas savininkas jokių pretenzijų nereiškė. Pagal tas atmatuotas ribas visi ir dirbo, įskaitant ir jį patį. Motina tą žemės sklypą įsigijo iš valstybės toje vietoje, kurioje matininko pažymėta.

Ieškovo atstovas advokatas Algirdas Sakalauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad valstybės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad 2002 m. žemės sklypo, Nr. 106, ribas neteisingai atmatavo ir pažymėjo matininkas D. S., kuris veikė ne savavališkai, bet pagal teisės aktus, viską derino su tuometiniu Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriumi, pagal detaliuosius planus matavimus atliko, planai patvirtinti valstybės atitinkamų pareigūnų. Ieškovo nuostoliai pasireiškia tuo, kad pagal 2015 m. rugsėjo 8 d. aktą žemės sklypo ribos buvo paslinktos į valstybinės žemės sklypą (Nr. 523). Ta nauja žemės sklypo dalis netinkama žemdirbystei, dėl to iš esmės žemės sklypas sumažėjo apie 0,7 ha. Reikalavimas grąžinti žemės sklypo dalį valstybei (o ne fiziniam asmeniui) yra grindžiamas tuo, kad klaidą padarė valstybė, remiantis Žemės reformos įstatymu bei Civilinio kodekso 249 straipsniu. Žala, nuostoliai padaryta, tęstinumas nuo 2002 m., todėl reikalavimas valstybei, o ne fiziniam asmeniui (iš kurio žemės sklypą įsigijo). Mano, kad atsakovas tinkamas, nes Apskrities viršininko administracija samdėsi bendrovę, matininką, kuris atliko visus matavimo darbus, todėl jų atsakomybė yra bendra. Valstybės atitinkama institucija tvirtino planus, todėl valstybė turi atsakyti už netinkamai atliktus matavimo darbus. Ieškovas daug metų dirbo žemės sklypą tomis ribomis, kurios buvo pažymėtos matininko, kuris matavimo darbus atliko pagal 1999 m. projektą. Iš to seka, kad Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyrius tvirtino žemės sklypų planus, nors jie iš esmės neteisingi. Dėl to ir turi valstybė atsakyti. Dėl šios situacijos kalčiausias Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyrius, netinkamai sužiūrėjęs planus, nes ant planų vienaip, o realiai situacijoje kitaip. Kompensacija paskaičiuota.

Atsakovo, jo atstovo paaiškinimai.

Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas paaiškino, kad ieškovas žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2006 m. balandžio 13 d. dovanojimo sutartimi įsigijo pagal šio sklypo plane pažymėtas ribas, suformuotas ankstesniam žemės sklypo savininkui B. V., kuriai žemės reformos metu buvo leista pirkti 3,00 ha asmeninio ūkio žemės. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnį, žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. AB „(duomenys neskelbtini)“ projekto autoriaus D. S. 2002 metų rugsėjo mėnesį parengtame ir su B. V. suderintame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodyta, kad šis žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su žemės sklypu, projektinis Nr. 417, pietinėje – su žemės sklypu, projektinis Nr. 257-2, rytinėje – nesuteikta valstybine žeme, šiaurinėje – bendro naudojimo keliu. Pagal žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo - parodymo aktą, D. S. surašytą 2002 m. liepos 25 d., ženklinant ribas buvo panaudoti 2 anksčiau įtvirtinti riboženkliai ir naujai įtvirtinti 3 riboženkliai, sukasant kauburius ir iškasant griovelius. Kadangi gretimybėje esantis ir bendrą ribą su ieškovo sklypu turintis žemės sklypas, projektinis Nr. 417, A. J. buvo paženklintas anksčiau (2001 m. spalio 5 d.), projekto autorius nurodė, kad ženklinant ieškovo sklypą panaudoti jau paženklinto sklypo, projektinis Nr. 417, rytinę ribą žymintys riboženkliai. Projekto autoriaus D. S. parengtame lauko brėžinyje (abrise) nurodyta, kad šio žemės sklypo šiaurės ir pietinės ribų linijų ilgis vienodas ir yra po 119,70 m. Šie duomenys sutampa su ieškovo sklypo plane įrašytais linijų ilgiais. Abrise, kaip ir sklypo plane, nurodytos tos pačios gretimybės. Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotas Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės Pajevonio seniūnijos Pajevonio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – Projektas), patvirtintame Marijampolės apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 312 ŽV „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Ieškovo sklypo plane įbraižytos sklypo ribos atitinka Projekte pažymėtas sklypo, projektinis Nr. 106, ribas. Gretimybėje esantis A. J. žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suprojektuotas   tame   pačiame   Projekte,    kaip   ir   ieškovo   žemės   sklypas (kadastro (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane pažymėtos ribos atitinka Projekte suformuoto šio sklypo ribas. Žemės sklypo, projektinis Nr. 417, lauko brėžinio (abriso) duomenys taip pat neprieštarauja Projekto sprendiniams. Laisvos žemės fondo žemės 0,85 ha plotas, esantis tarp Projekte pažymėto ieškovo žemės sklypo, projektinis Nr. 106, ir V. V. privataus žemės sklypo, projektinis Nr. 547-4, Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-89 iki 2015 m. gruodžio 31 d. leistas laikinai naudoti D. V., vadovaujantis Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11.6 punktu, yra pratęsta iki 2016 m. gruodžio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius, gavęs 2015 m. rugpjūčio 12 d. ieškovo prašymą dėl privataus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Pajevonio k.v., esančio (duomenys neskelbtini), ribų ir jas žyminčio riboženklio sunaikinimo bei įkastų, ieškovui nežinant, naujų riboženklių, 2015 m. rugsėjo 8 d., dalyvaujant ieškovui atliko ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą (2015 m. rugsėjo 9 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 19ŽN-56-(14.19.73.)) bei besiribojančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą (2015 m. rugsėjo 9 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 19ŽN-57-(14.19.73.)). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vietovėje esančių ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riboženklių vieta neatitinka Projekte, žemės sklypo abrise ir plane nurodytos tu pačių riboženklių vietos, todėl būtina riboženklius atstatyti pagal žemės sklypo suformavimo dokumentus. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. J., patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai atitinka Projekte, žemės sklypo abrise ir plane nurodytas ribas, o šio žemės sklypo naudotojai, naudodami žemės sklypą, ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nepažeidė. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinę ribą vietovėje žymintys riboženkliai kartu žymi ir ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinę ribą. Atsižvelgiant į vietovėje atliktą žemės naudojimo patikrinimą, darytina išvada, kad įkasti, ieškovui nežinant, nauji riboženkliai, žymintys gretimo sklypo ribas, atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir nepažeidžia ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane įbraižytų jo ribų, taip pat, kad ieškovas žemės sklypą Nr. 106 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai naudoja ne tomis ribomis, kurios nustatytos teritorijų planavimo dokumente, t. y. Projekte.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad pagal Projektą ir ieškovui priklausančio žemės sklypo planą žemės sklypo ribos atitinka visas dokumentuose nurodytas ribas. Tačiau ieškovas naudoja žemės sklypą ne tomis ribomis. Jis naudoja dalį A. J. žemės sklypo. Atkreipia dėmesį į ieškovo pateiktas 2010-2014 metų pasėlių deklaracijas, iš kurių matosi, kad ieškovas aiškiai žinojo savo žemės sklypo ribas, nes deklaravo būtent tomis pačiomis ribomis, kurios pažymėtos žemės sklypo plane.

Trečiųjų asmenų paaiškinimai.

Trečiasis asmuo D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad, jo nuomone, ieškovo ieškinys valstybei yra nepagrįstas. Atsiliepime į ieškinį šis trečiasis asmuo nurodė, kad jis naudojasi sklypu Nr. 523, pagal sudarytą nuomos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba. Kadangi šiam žemės sklypui Nr. 523 dar nėra parengtas Nacionalinės žemės tarnybos projektas dėl ilgalaikės nuomos sudarymo ir šio sklypo įsigijimo, negalėjo parengti šio sklypo geodezinių matavimų. Jis naudojasi žemės sklypu pagal ieškovo sudėtus riboženklius. Savo jėgomis išvalė tą plotą, t.y. iškirto esančius krūmus, nupjovė ir išvežė seną žolę (piktžoles), padarė lauką tinkamą ganiavai. Jis atsikraustė į (duomenys neskelbtini) kaimą gyventi 2004 metais, ir, kiek atsimena, šios žemės sklypo dalies niekas nedirbo iki šios dienos. Tačiau 2015 metų vasarą atlikus geodezinius matavimus A. J. plotui Nr. 417, jo žemės sklypas Nr. 523 tarsi ir dingo iš žemėlapio. 2015 metų gruodžio mėnesį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus darbuotojams atlikus patikrinimą jo naudojamiems žemės sklypams, buvo nustatyta, kad jo naudojamas žemės sklypas Nr. 523 yra suartas ir juo eilę metų neteisėtai naudojasi V. V., taip prisijungdamas šį žemės sklypą prie savo žemės sklypo Nr. 547-4. Buvo surašytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus darbuotojų įspėjimas V. V.. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo išsakė savo nuomonę, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos čia „ne prie ko“, ji samdė D. S., jei jis suklydo, tai ir turi atsakyti. O jei naudoja žemę be geodezinių matavimų, tai patys kalti, jei neatsirenka. Jis iki šiol naudojosi žemės sklypu į kalną, esantį šalia V. V. dirbamo žemės sklypo. Mano, kad neteisingai buvo išmatuota ir pažymėta D. S., ir pagal tai visi sklypai yra pasislinkę. O pagal planus deklaravo teisingai.

Trečiasis asmuo L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl ieškinio pagrįstumo palieka spręsti teismui. Paaiškino, kad praeitais metais paaiškėjo, jog natūroje trūksta jos žemės ploto, t.y. pagal planus buvo, o natūroje – ne. Deklaravo, mokėjo už žemę kaip pagal dokumentus, bet realiai tiek žemės nebuvo. Todėl praeitais metais permatavo.

           Teismo nustatytos faktinės aplinkybės.

Teismas, teismo posėdžio metu išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei liudytojų parodymus, ištyręs rašytinius įrodymus, nustatė, kad vykdant žemės reformą, AB „(duomenys neskelbtini)“ Marijampolės apskrities viršininko administracijos pavedimu, kaip rangovas, parengė Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės Pajevonio seniūnijos Pajevonio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – Projektas), projekto autorius D. S., kurį patvirtinto Marijampolės apskrities viršininko administracija 1999 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 312 ŽV „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (b.l. 56-58, 122-123, liudytojos A. V. parodymai). Šiame Projekte B. V. buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. 106 (plotas 3,00 ha) (b.l. 56-58, 122-123). Žemės sklypas 2002 m. liepos 25 d. buvo paženklintas vietovėje, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (atlikti preliminarūs matavimai), ženklinant žemės sklypą, be žemės sklypo pretendentės (B. V.) taip pat dalyvavo ir ieškovas (b.l. 70-71). 2002 m. liepos 25 d. Asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad ženklinant ribas buvo panaudoti 2 anksčiau įtvirtinti riboženkliai (kadangi gretimybėje esantis ir bendrą ribą su žemės sklypu, Nr. 106, turintis žemės sklypas, Nr. 417, buvo paženklintas anksčiau (2001 m. spalio 5 d.), ženklinant žemės sklypą Nr. 106 buvo panaudoti jau paženklinto sklypo, Nr. 417, rytinę ribą žymintys riboženkliai), ir naujai įtvirtinti 3 riboženkliai, sukasant kauburius ir iškasant griovelius. Ženklinant žemės sklypą Nr. 106 dalyvavę asmenys pretenzijų, pastabų neišsakė (b.l. 71). B. V. 2003 m. vasario 19 d. 3,00 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 106 valstybinės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 818 pagrindu įsigijo nuosavybėn iš valstybės (b.l. 18). Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnį, žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. AB „(duomenys neskelbtini)“ projekto autoriaus D. S. 2002 metų rugsėjo mėnesį parengtame ir su B. V. suderintame žemės sklypo (Nr. 106) plane (planas patvirtintas Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo S. K. parašu) nurodyta, kad šis žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su žemės sklypu, Nr. 417, pietinėje – su žemės sklypu, Nr. 257-2, rytinėje – nesuteikta valstybine žeme, šiaurinėje – bendro naudojimo keliu (b.l. 72). Projekto autoriaus D. S. 2002 m. liepos mėnesį parengtame lauko brėžinyje (abrise) nurodyta, kad šio žemės sklypo šiaurės ir pietinės ribų linijų ilgis vienodas ir yra po 119,70 m. (b.l. 69). Šie duomenys sutampa su ieškovo sklypo plane įrašytais linijų ilgiais. Abrise, kaip ir sklypo plane, nurodytos tos pačios gretimybės. Žemės sklypo Nr. 106 plane įbraižytos sklypo ribos atitinka Projekte pažymėtas sklypo ribas. Taigi, visi grafiniai duomenys (tiek žemės sklypo ribos, tiek konfigūracija, tiek vieta) visuose dokumentuose (Projekte, žemės sklypo abrise ir plane) atitiko vieni kitus. Ieškovas V. V. nuosavybės teise 3.0000 ha žemės sklypą Nr. 106 (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pajevonio kadastrinė vietovė, esantis adresu (duomenys neskelbtini)) 2006 m. balandžio 13 d. įsigijo iš ankstesnės žemės sklypo savininkės B. V. dovanojimo sutarties pagrindu pagal šio sklypo plane pažymėtas ribas (žemės sklypui atlikti preliminarūs matavimai) (b.l. 21, liudytojos A. V. parodymai). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius, gavęs 2015 m. rugpjūčio 12 d. ieškovo prašymą dėl privataus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Pajevonio k.v., esančio (duomenys neskelbtini), ribų ir jas žyminčio riboženklio sunaikinimo bei įkastų, ieškovui nežinant, naujų riboženklių, 2015 m. rugsėjo 8 d., dalyvaujant ieškovui, atliko ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą (2015 m. rugsėjo 9 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 19ŽN-56-(14.19.73.)) bei besiribojančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą (2015 m. rugsėjo 9 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 19ŽN-57-(14.19.73.)). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vietovėje esančių ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riboženklių vieta neatitinka Projekte, žemės sklypo abrise ir plane nurodytos tų pačių riboženklių vietos, be to, patys riboženkliai neatitinka paženklinimo metu galiojusių riboženklių standartų (riboženklių apkasimas, įtvirtinimas neišlikęs), todėl buvo konstatuota būtinybė riboženklius atstatyti pagal žemės sklypo suformavimo dokumentus (b.l. 13-14, 15-16, liudytojos A. V. parodymai). Taigi, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ieškovas žemės sklypą Nr. 106 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai naudoja ne tomis ribomis, kurios nustatytos teritorijų planavimo dokumente, t. y. Projekte. Riboženkliais sužymėjus ieškovo žemės sklypo ribas pagal Projektą, žemės sklypo abrisą ir planą, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas, lyginant su faktiškai naudotu, nesikeičia, tačiau dėl žemės sklypo pasislinkimo vietovėje į rytus pasikeičia žemės sklypo reljefas, kadangi tenkanti žemės sklypo dalis, kuria iki šiol nebuvo naudojamasi, yra nuokalnė (b.l. 119, šalių (jų atstovų) paaiškinimai, liudytojo V. V. parodymai). Ši žemės sklypo dalis yra netinkama naudoti žemės ūkio techniką, nes dėl to, kad žemės sklypas baigiasi nuokalnėje, nėra galimybės technikai apsisukti (ieškovo paaiškinimai, liudytojo V. V. parodymai).

Faktinių aplinkybių įvertinimas, taikytina teisė ir motyvai.

Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 4965,66 Eur nuostolių, kurie, ieškovo teigimu, atsirado dėl to, kad 2002 m. liepos 25 d. matininkas D. S., kurį kontroliavo atitinkama valstybės institucija (tuometinis Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyrius), neteisingai apmatavo ir vietovėje paženklino šiuo metu ieškovui priklausantį žemės sklypą Nr. 106 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjamoje byloje keliamas viešosios civilinės atsakomybės taikymo klausimas, nes žalos atsiradimas grindžiamas valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (neveikimu). Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją), o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 straipsnio 2-4 dalys). Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtumu laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldenis“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-153/2008; 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. V. AG v. S. M., bylos Nr. 3K-3-580/2008). Reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Ieškovo ir jo atstovo nuomone, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad 2002 m. žemės sklypo, Nr. 106, ribas neteisingai atmatavo ir pažymėjo matininkas D. S., kuris veikė ne savavališkai, bet būdamas pasamdytas Marijampolės apskrities viršininko administracijos, vykdydamas teisės aktus, viską derindamas su tuometiniu Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriumi; jis žemės sklypų matavimus ir ženklinimą atliko pagal valstybės institucijos patvirtintus planus, Projektą; Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyrius patvirtino žemės sklypo Nr. 106 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, nors jis neatitiko realios situacijos.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 3.0000 ha žemės sklypą Nr. 106 (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pajevonio kadastrinė vietovė, esantis adresu (duomenys neskelbtini)) naudojo ne tomis ribomis, kurios nustatytos Projekte, t.y. žemės sklypo riboženklių vieta neatitinka žemės sklypo abrise ir plane nurodytas tų pačių riboženklių vietas. Ieškovo teigimu, jis žemės sklypą naudojo pagal matininko D. S. riboženkliais sužymėtas žemės sklypo ribas. Tačiau, teismo vertinimu, įrodymų, kuriais remiantis būtų galimą daryti vienareikšmę išvadą, kad būtent matininkas D. S. (o ne kuris nors kitas asmuo) neteisingai sužymėjo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, dėl ko ieškovas žemės sklypą naudojo ne tomis ribomis, kurios nustatytos dokumentuose, vis dėlto, byloje nėra pateikta (nei liudytojų parodymai, nei kiti įrodymai tiesiogiai šios aplinkybės nepatvirtina). 2002 m. liepos 25 d. Asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte fiksuota, kad ženklinant ribas buvo panaudoti 2 anksčiau įtvirtinti riboženkliai ir naujai įtvirtinti 3 riboženkliai, sukasant kauburius ir iškasant griovelius (kokių nors pretenzijų ar pastabų šiame akte nefiksuota). Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo (žemės ūkio ministro  200 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 108 redakcija), 69 punkte nustatyta, kad riboženkliai įkasami (įkalami) į 60-70 cm gylį, supilant 30 cm aukščio ir 1,5 m diametro (prie pagrindo) žemės kauburį; prie kauburio sukasamas griovelis. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas fiksuota žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo akte, konstatuotina, kad matininkas D. S. riboženklius įtvirtino pagal teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius, atlikęs ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, nustatė, kad ieškovo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žymintys riboženkliai neatitinka paženklinimo metu galiojusių riboženklių standartų – riboženklių apkasimas, įtvirtinimas neišlikęs. Šis faktas verčia suabejoti, ar neteisingose vietose įkasti riboženkliai iš tiesų buvo įkasti būtent matininko D. S.. Be to, atsakovo atstovas pateikė į bylą ieškovo 2010-2015 m. pasėlių laukų deklaracijas (b.l. 137-142), iš kurių matyti, kad 2010, 2011 metais pasėlių laukai buvo deklaruoti būtent pagal ribas, fiksuotas Projekte, žemės sklypo abrise ir plane. O iš to galima daryti prielaidą, kad ieškovui, vis dėlto, buvo žinomos tikrosios žemės sklypo ribos.

Kita vertus, net ir pripažinus faktą, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas D. S. neteisingai sužymėjo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas vietovėje, teismo vertinimu, konstatuoti atitinkamos valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvimą pagrindo nėra. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Marijampolės apskrities viršininko administracija pavedė AB „(duomenys neskelbtini)“ parengti Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės Pajevonio seniūnijos Pajevonio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. Nr. 385 nutarimu Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, 2 punktas). Taigi, nurodyta valstybės institucija perdavė Žemės reformos įstatyme reglamentuojamas žemėtvarkos projektų parengimo teises ir pareigas AB „(duomenys neskelbtini)“. AB „(duomenys neskelbtini)“ projekto autorius D. S. Projektą parengė. Tvarkos 23 punkte nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuoti sklypai paženklinami vietovėje Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. O Metodikos 70 punkte nustatyta, kad tinkamą riboženklių įtvirtinimą ir ribinių linijų (spindžių) prakirtimą užtikrina žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas. Sutinkamai su šiomis nuostatomis, D. S. atliko Projekte suformuotų žemės sklypų, tame tarpe ir ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paženklinimą vietovėje. Kvalifikacinių leidimų dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus išdavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1093, 13 punkte nustatyta, kad dirbantis su kvalifikaciniu leidimu fizinis arba juridinis asmuo, atlikdamas žemės reformos žemėtvarkos darbus, turi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, metodikų, standartų ir šios veiklos sąlygų, jis atsako už darbų kokybę. Taigi, iš šių nuostatų seka, kad būtent matininkas D. S. buvo asmeniškai atsakingas už tinkamą žemės sklypų paženklinimą vietovėje. O kadangi nustatyta, jog visi grafiniai duomenys žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane atitinka duomenis Projekte, abrise, todėl nėra pagrindo teigti, kad Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyrius patvirtino planą su neteisingais duomenimis jame, t.y. netinkamai įgyvendino kontrolės funkcijas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra įrodytas ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimas. Ieškovas nurodo, kad jo nuostoliai pasireiškia tuo, jog atstačius jam priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal dokumentus (Projektą, žemės sklypo abrisą ir planą), jo žemės sklypas pasislenka į rytus, o naujai tenkanti žemės sklypo dalis (kuria iki šiol nesinaudojo), kurios plotas 0,70938 ha, yra visiškai netinkama žemdirbystei (nes negali būti naudojama žemės ūkio technika), dėl to iš esmės žemės sklypas sumažėjo 0,70938 ha. UAB Turto ir verslo tyrimo centro konsultacinėje išvadoje nurodyta apskaičiuota žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, kurios plotas 0,70938 ha, vertė – 4965,66 Eur (b.l. 113-121). Šią sumą ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingų padarinių būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008).

Atkreiptinas dėmesys, kad realiai ieškovas nuostolių atsiradimą sieja ne su AB „(duomenys neskelbtini)“ matininko D. S., ieškovo teigimu, neteisingai atliktu žemės sklypo paženklinimu, bet su žemės sklypo ribų atstatymu pagal dokumentus (Projektą, žemės sklypo abrisą ir planą), t.y. dėl to, kad, ieškovo teigimu, buvo neteisingai pažymėtos jo žemės sklypo ribos, jis ilgą laiką ne tik nepatyrė dėl to žalos, bet netgi gavo naudos, nes galėjo visą žemės sklypo plotą naudoti žemdirbystei, o ieškovo nurodomi nuostoliai jam atsiranda dėl to, kad atstatomos žemės sklypo ribos, t.y. pašalinamos žemės sklypo paženklinimo galimos klaidos. Todėl, teismo vertinimu, kalbėti apie valstybės institucijos ieškovui padarytą žalą ir priežastinį ryšį nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo (neteisėto neveikimo), žalos ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, atitinkamai, darytina išvada, jog nėra nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovo atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, todėl ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

           Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Kadangi ieškinys atmestinas, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kiti dalyvaujantys byloje asmenys duomenų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, prašymų jas atlyginti nereiškė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 3). Sutinkamai su CPK 96 straipsnio 2 dalimis, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo.   

             Vadovaudamasis CPK 260, 307, 310 straipsniais, teismas

              n u s p r e n d ė :

              Ieškovo V. V. patikslintą ieškinį atsakovui Valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuostolių atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidų) valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                Laimutis Vaitkus