Civilinė byla Nr. 2-168/2014
Proceso Nr. 2-57-3-00584-2013-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.2.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. I. (D. I.) ir uždarosios akcinės bendrovės „SCT Lubricants“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo CHAMPION CHEMICALS AG pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki pareiškiant ieškinį atsakovams J. S. (J. S.), D. I. ir uždarajai akcinei bendrovei „SCT Lubricants“, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas CHAMPION CHEMICALS AG kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Būsimo ieškovo CHAMPION CHEMICALS AG reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nutarė: 1. areštuoti UAB „SCT Lubricants“ visas akcijas, uždraudžiant jas bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti kitiems asmenims; 2. uždrausti UAB „SCT Lubricants“ akcininkui J. S. ir UAB „SCT Lubricants“ valdybai priimti sprendimus, priskirtus akcininkų susirinkimo ir valdybos kompetencijai ir numatytus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 7, 10, 14, 15, 17–20 punktuose ir 34 straipsnio 4 dalyje, o būtent sprendimus keisti bendrovės įstatus, rinkti ir atšaukti bendrovės valdybą; konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos bei keisti akcijų rūšį, sprendimus dėl pelno paskirstymo, bendrovės įstatinio kapitalo didinimo, įstatinio kapitalo mažinimo (išskyrus, kai tai numatyta įstatyme), bendrovės likvidavimo, reorganizavimo, pertvarkymo ar restruktūrizavimo, sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve, sprendimus steigti bendrovės filialus ir atstovybes, sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, taip pat kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 įstatinio kapitalo; 3. uždrausti UAB „SCT Lubricants“ vadovui D. I. disponuoti bendrovės piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose AB SEB banke, AB banke Swedbank, AB Šiaulių banke, AB Medicinos banke, AB Nordea banke, AB Citadele banke, išskyrus privalomų mokesčių mokėjimą valstybės ir socialinio draudimo biudžetams, darbo užmokesčio mokėjimą bendrovės darbuotojams bei piniginių įsipareigojimų vykdymą pagal sandorius, sudarytus iki 2013 m. birželio 10 d.; 4. uždrausti UAB „SCT Lubricants“ vadovui D. I. parduoti, dovanoti ar kitokiais būdais perleisti bendrovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įkeisti jį įkeitimu ar hipoteka, užtikrinant bendrovės ar kitų asmenų prievolių įvykdymą, bendrovės vardu sudaryti laidavimo ar garantavimo sandorius, užtikrinant kitų asmenų prievolių įvykdymą, bendrovės vardu sudaryti paskolų ir/ar kreditų sandorius ar jų pakeitimus su finansinėmis įstaigomis ir bankais, siekiant naujai ar papildomai skolintis piniginių lėšų.
Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodytas areštuotų akcijų savininkas, Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartimi patikslino minėtos nutarties rezoliucinę dalį, nurodant – areštuoti UAB „SCT Lubricants“ visas akcijas, nuosavybės teise priklausančias J. S., uždraudžiant jas bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti kitiems asmenims. Kita Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties rezoliucinė dalis palikta nepakeista.
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjo CHAMPION CHEMICALS AG prašymą patenkino - Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeitė - panaikino draudimus UAB „SCT Lubricants“ vadovui D. I. disponuoti bendrovės piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose AB SEB banke, AB banke Swebank, AB Šiaulių banke, AB Medicinos banke, AB Nordea banke, AB Citadele banke, išskyrus privalomų mokesčių mokėjimą valstybės ir socialinio draudimo biudžetams, darbo užmokesčio mokėjimą bendrovės darbuotojams bei piniginių įsipareigojimų vykdymą pagal sandorius sudarytus iki 2013 m. birželio 10 d., parduoti, dovanoti ar kitokiais būdais perleisti bendrovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įkeisti jį įkeitimu ar hipoteka, užtikrinant bendrovės ar kitų asmenų prievolių įvykdymą, bendrovės vardu sudaryti laidavimo ar garantavimo sandorius, užtikrinant kitų asmenų prievolių įvykdymą, bendrovės vardu sudaryti paskolų ir/ar kreditų sandorius ar jų pakeitimus su finansinėmis įstaigomis ir bankais, siekiant naujai ar papildomai skolintis piniginių lėšų, ir nustatė visišką UAB „SCT Lubricants“ turto administravimą, turto administratoriumi paskyrė UAB „Admonitus“, įpareigojo UAB „SCT Lubricants“ vadovą D. I. disponuoti bendrovės piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose AB SEB banke, AB banke Swebank, AB Šiaulių banke, AB Medicinos banke, AB Nordea banke, AB Citadele banke bei bendrovės vardu sudaryti bet kokius sandorius, išvežti iš bendrovės teritorijos žaliavas, pagamintą produkciją, įrengimus ir kitą bendrovės turtą tik gavus išankstinį paskirto turto administratoriaus rašytinį sutikimą – vizą. Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
Atsakovai D. I. ir UAB „SCT Lubricants“ pateikė prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti CHAMPION CHEMICALS AG per tris darbo dienas įmokėti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 40 000 000 Lt galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti arba pateikti šiai sumai banko garantiją; taip pat panaikinti nutartis, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodė, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis UAB „SCT Lubricants“ daromi ne mažesni kaip 40 000 000 Lt nuostoliai, nes UAB „SCT Lubricants“ vykdo veiklą, kurios mastai yra labai dideli, tinkamam ūkinių bendrovės operacijų atlikimui, tolesnei sėkmingai ir pelningai bendrovės veiklai yra būtina nuolatinė ir neapribota bendrovės valdymo organų veikla, operatyvus reagavimas į situacijas, savalaikis ūkinių operacijų atlikimas. Bendrovės vadovui nėra įmanoma tinkamai vadovauti bendrovei, nes objektyviai nėra įmanoma visoms būtinoms kasdienėms operacijoms gauti UAB „Admonitus“ rašytinius sutikimus, todėl žlugdoma bendrovės veikla. Atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimas užsitęs ne mažiau kaip dvejus metus, taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis UAB „SCT Lubricants“ daroma žala per šį laikotarpį sieks ne mažiau kaip 20 000 000 Lt. Be nurodytų nuostolių, susijusių su bendrovės pelno praradimu už visą ginčo nagrinėjimo teismuose laikotarpį, UAB „SCT Lubricants“ patirs nuostolius, susijusius su bendrovės dalykinės reputacijos sumažėjimu, bendrovės veiklos atstatymu į situaciją, buvusią iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat dėl sustabdytos suplanuotos verslo plėtros, šie nuostoliai siektų mažiausiai 20 000 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi atmetė atsakovų UAB „SCT Lubricants“ ir D. I. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Teismas pažymėjo, kad nors laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovo bendrovei buvo paskirtas visiškas administravimas, bendrovės valdymo organai nebuvo nušalinti, bendrovei neuždrausta vykdyti veiklos. Paskirtas administratorius vykdo tik priežiūrą, kad atsakovas nesudarytų nenaudingų sandorių. Taip pat pabrėžė, kad tiek įmonės vadovas, tiek paskirtas administratorius atsako už tai, kad įmonės finansinė veikla nebūtų sutrikdyta ir įmonei nebūtų padaryta žala. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė apie pagrindo manyti, kad atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalės vykdyti ūkinės veiklos ar gauti pajamų, nebuvimą. Konstatavo, jog neturi reikšmės administratoriaus turtinė padėtis. Taip pat teismas pasisakė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvimą ar jų atsiradimą ateityje. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovas visiškai negaus pajamų, tuo labiau, kad dalykinės reputacijos atkūrimui būtų reikalinga 20 000 000 Lt, todėl sprendė apie pagrindo tenkinti atsakovų prašymą nebuvimo (CPK 146 str. 1 d., 177 str., 185 str.).
Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo galimybės, būtina atsižvelgti į ieškovo realias galimybes vykdyti tokį teismo įpareigojimą, t. y. neturi būti pažeistas nuostolių užtikrinimo atlyginimo priemonės tikslas – garantuoti ieškovo ir atsakovų interesų bei procesinių poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą. Ieškovo bendrovės turtas yra menkas, nei pats ieškovas CHAMPION CHEMICALS AG, nei šios bendrovės vienintelis akcininkas A. L. tokios pinigų sumos negalės įmokėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti Champion Chemicals AG per tris darbo dienas įmokėti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 40 000 000 Lt UAB „SCT Lubricants“ galimų nuostolių užtikrinimui arba per tris darbo dienas Klaipėdos apygardos teismui pateikti banko garantiją 40 000 000 Lt sumai, kuria būtų užtikrinami galimi UAB „SCT Lubricants“ nuostoliai; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d., 2013 m. spalio 10 d. ir 2013 m. spalio 15 d. nutartis, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Pagrįsdami savo prašymą apeliantai nurodė argumentus, patvirtinančius, kad egzistuoja reali tikimybė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo bendrovei bus daromi nuostoliai ir šių nuostolių dydį, o taip pat tai, kad šių nuostolių atlyginimas, priėmus ieškovui nepalankų sprendimą, taps neįmanomas.
- Teismas pripažino vienos sąlygos taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą buvimą: konstatavo, jog nei pats ieškovas, nei jo vienintelis akcininkas tokios pinigų sumos negalės įmokėti.
- Dėl antrosios sąlygos nurodo, kad teismas neatsižvelgė į UAB „SCT Lubricants“ veiklos mastus ir pobūdį bei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį. Bendrovės vykdomos veiklos mastai labai dideli; per pastaruosius du su puse metų vidutinis vienerių metų grynasis pelnas siekia apie 10 000 000 Lt; 2013 m. spalio 8 d. ir 2013 m. spalio 15 d. nutartimis paskirtas visiškas pelningai veikiančios įmonės administravimas – direktoriui uždrausta atlikti bet kokias ūkines/finansines operacijas nesant UAB „Admonitus“ rašytinio sutikimo, tai riboja vadovo veiklą, gebėjimą operatyviai reaguoti į situacijas, atlikti ūkines operacijas, todėl žlugdoma bendrovės veikla. Paskirto turto administratoriaus veiklos apimtys nedidelės, todėl jis nepajėgus vykdyti UAB „SCT Lubricants“ turto administravimą, be to, šio administratoriaus pagrindinė veikla bankroto administravimo paslaugos.
- Apeliantų teigimu, įmonė taip pat patirtų nuostolius, susijusius su bendrovės dalykinės reputacijos sumažėjimu, bendrovės veiklos atstatymu į buvusią iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padėtį bei dėl sustabdytos planuotos verslo plėtros. Šių nuostolių mažiausias dydis siektų 20 000 000 Lt; nes įmonė veikia tarptautinėje rinkoje, turi sukūrusi patikimo partnerio reputaciją, palaikant glaudžius ryšius su partneriais pavyksta geresnėmis sąlygomis įsigyti žaliavas, taip pat palankiomis sąlygomis realizuoti produkciją. Į bylą pateiktame 2012 m. metiniame pranešime nurodyta, kad bendrovė turi realų planą pastebimai išplėsti veiklą – per 2013 m. padidinti alyvų gamybos apimtis iki 4 000 mt per mėnesį, vėliau iki 5 000 mt per mėnesį, paleisti naujus maišymo įrenginius, renovuoti seno priedų parko rezervuarus ir kt., ši plėtra leistų dar labiau padidinti grynąjį pelną ir pagerinti reputaciją tarptautinėje rinkoje.
- Skundžiamoje nutartyje teismas nevertino pateiktų įrodymų – 2013 m. spalio 31 d. AB DnB banko rašto, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrindas nutraukti finansinių įsipareigojimų limito sutartį; bankas neteiks jokio papildomo finansavimo, o tai sąlygoja neproporcingų nuostolių kilimą. 2013 m. lapkričio 20 d. raštu bankas įmonės atžvilgiu pritaikė sankcijas – sustabdė kredito linijos sutartį ir rezervavo lėšų dalį, lygią esamam kredito linijos sąskaitoje panaudotam likučiui – 4 049 767,25 Lt; dėl to įmonė negali vykdyti suplanuotos veiklos ir patiria nuostolius. Be to, UAB „Embritas“ nurodė, kad bendrovei nepervestas 1 000 000 Lt avansinis mokėjimas pagal 2013 m. gegužės 13 d. sutartį ir UAB „Embritas“ bus priverstas sustabdyti visų sutarčių vykdymą, o UAB „SCT Lubricants“ privalės atlyginti dėl to susidariusius nuostolius.
Atsakovas J. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą, sutikdamas su visais jo argumentais, prašo atskirąjį skundą tenkinti visiškai
Ieškovas su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
- Teismas nenustatė nei vienos būtinos sąlygos, įgalinančios tenkinti atsakovų prašymą, o taikant nuostolių atlyginimo institutą būtinas abiejų sąlygų visuma. Atsakovų pateikti argumentai ir įrodymai nepatvirtina ir nepagrindžia būtinybės tenkinti jų prašymą.
- Nepagrįstai teigiama, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neleistinai iškreipiančios ginčo šalių pusiausvyrą ir žlugdančios atsakovo UAB „SCT Lubricants“ veiklą. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išsaugoti UAB „SCT Lubricants“ veiklą, užtikrinti jos tęstinumą; turto administratoriaus paskyrimas negali žlugdyti teisėtos veiklos. Tik išsaugojus atsakovo pelningą veiklą bus galima apsaugoti akcijas nuo jų vertės sumažėjimo. Todėl teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusiję su atsakovų skunde nurodytais galimais atsirasti nuostoliais, pelningos veiklos ribojimu bei dalykinės reputacijos blogėjimu. Turto administratorius nėra bendrovės valdymo organas, o apeliantų nurodomi galimi nuostoliai priklauso tik nuo bendrovės valdymo organų veiklos ir jiems nustatytų pareigų tinkamo vykdymo.
- Nepagrįsti argumentai, kad administratorius neturi pakankamos kompetencijos ir kvalifikacijos ir dėl jo paskyrimo įmonė patirs nuostolius. Pažymi, kad bankroto administratoriui keliami didesni reikalavimai kompetencijai ir nustatytos platesnės pareigos, nei įstatymo nustatytos pareigos ir reikalavimai įmonės vadovui.
- Paskyrus administratorių pasitvirtino, kad UAB „SCT Lubricants“ nenaudingomis sąlygomis, žemiau savikainos siekia parduoti turimas žaliavas ir produkciją, siekdami žlugdyti pelningai veikiančią įmonę. Ieškovui abejones kelia 2013 m. liepos 15 d. sudarytas 15 000 000 EUR paskolos sandoris,
- AB DnB banko ir UAB „Embritas“ raštai vertintini kaip pačių apeliantų galimai tyčiniai veiksmai siekiant žlugdyti bendrovės reputaciją ir niekaip priežastiniu ryšiu nesusiję su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantai pateikė prašymą priimti naujus rašytinius įrodymus, patvirtinančius atskirojo skundo pagrįstumą, kurių negalėjo pateikti su atskiruoju skundu. Pasak apeliantų, pateikti įrodymai patvirtina, kad įmonė negali iš anksto pigiai nusipirkti alyvos, kaip tai darė anksčiau ir dėl to patirs 1 921 600 UDS nuostolį dėl bazinės alyvos pabrangimo; 2014 m. sausio 27 d. raštu AB DnB bankas dėl besitęsiančio teisinio ginčo ir su šiuo procesu susijusių apribojimų valdymo organų sprendimų priėmimui bankas iki proceso pabaigos neteiks ilgalaikio finansavimo UAB „SCT Lubricants“, taigi šis raštas papildomai patvirtina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jau padarė didelę turtiną žalą bei žalą reputacijai. Taip pat pateikiami raštai iš verslo partnerių, patvirtinantys verslo partnerių reiškiamą nepasitikėjimą bendrove, prašant atlikti mokėjimus nedelsiant, o paslaugas žadant teikti tik esant 100 % avansui; todėl jau patiriami nuostoliai dėl sutarčių sąlygų pablogėjimo, jaučiamas nepasitikėjimas iš verslo partnerių. Nepaisant to, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimis panaikino dalį taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, galiojančios laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžo UAB „SCT Lubricants“ veiklą.
Atsakovas J. S. prašo tenkinti atsakovų atskirąjį skundą ir prašymą priimti naujus įrodymus. Prašomi priimti įrodymai patvirtina atskirojo skundo pagrįstumą.
Ieškovas prašo netenkinti apeliantų prašymo ir nepriimti pateiktų naujų įrodymų; atskirąjį skundą atmesti. Apeliantų pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes Klaipėdos apygardos teismas bylą su atskiruoju skundu apeliacinei instancijai išsiuntė 2013 m. gruodžio 12 d., beveik visi įrodymai datuoti 2013 m. lapkričio 5 – gruodžio 10 d. intervale, todėl galėjo būti pateikti su atskiruoju skundu. Pažymi, kad įrodymai pateikti atskirojo skundo nagrinėjimo išvakarėse, siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad patys apeliantai į bylą buvo pateikę paskolos sutartį, kuria pasiskolino 15 000 000 EUR, kas paneigia teiginius apie nepakankamą apyvartinių lėšų bazinei alyvai pirkti turėjimą. Nurodo, kad atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės draudžia priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė nei 1/20 įstatinio kapitalo investavimo, perleidimo, kt., įvertinus įstatinio kapitalo dydį, atsakovas turi teisę laisvai veikti 466 950 Lt įstatinio kapitalo dalies ribose. Verslo partnerių pateikti raštai nepatvirtina bloginamų sutarčių sąlygų, rodo tik siekį pakeisti atsiskaitymo sąlygas, todėl jokių nuostolių atsakovas negali patirti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismui apeliantų pateiktieji nauji rašytiniai įrodymai priimami, nors kai kurie iš jų galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau spręstina, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo skundžiama nutartimi netenkinus atsakovų prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 314 str.).
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Apeliantai atskiruoju skundu taip pat prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d., 2013 m. spalio 10 d. ir 2013 m. spalio 15 d. nutartis, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimas šioje byloje išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimis, todėl nebegali būti iš naujo kvestionuojamas.
CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Ši norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą. Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tačiau teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi motyvuoti, kodėl prognozuojamas tam tikras preliminarių nuostolių dydis ir kaip jis apskaičiuojamas (reikia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant šią veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, kaip minėta, gali pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Nepateikus tokių duomenų, tenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo.
Nagrinėjamu atveju apeliantai prašo užtikrinti nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą: 20 000 000 Lt nuostolių, patiriamų dėl draudimo bendrovės direktoriui atlikti bet kokias ūkines/finansines operacijas nesant paskirtojo turto administratoriaus UAB „Admonitus“ rašytinio sutikimo, bei 20 000 000 Lt nuostolių, susijusių su dalykinės reputacijos sumažėjimu ir bendrovės atstatymu į buvusią padėtį iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat dėl to, kad bendrovė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalės veikti pelningai, o administratorius nesugebės palaikyti sėkmingos, tinkamos veiklos. Kaip nurodyta, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų nurodomas nuostolių susidarymo mechanizmas nėra visiškai atskleistas. Skundo turinys leidžia spręsti, kad 40 000 000 Lt nuostoliai iš esmės siejami su Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartimi taikytu visišku turto administravimu.
Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, be kita ko, nuspręsta uždrausti UAB „SCT Lubricants“ vadovui D. I. disponuoti bendrovės piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose, išskyrus privalomų mokesčių mokėjimą valstybės ir socialinio draudimo biudžetams, darbo užmokesčio mokėjimą bendrovės darbuotojams bei piniginių įsipareigojimų vykdymą pagal sandorius, sudarytus iki 2013 m. birželio 10 d.; uždrausti UAB „SCT Lubricants“ vadovui D. I. parduoti, dovanoti ar kitokiais būdais perleisti bendrovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įkeisti jį įkeitimu ar hipoteka, užtikrinant bendrovės ar kitų asmenų prievolių įvykdymą, bendrovės vardu sudaryti laidavimo ar garantavimo sandorius, užtikrinant kitų asmenų prievolių įvykdymą, bendrovės vardu sudaryti paskolų ir/ar kreditų sandorius ar jų pakeitimus su finansinėmis įstaigomis ir bankais, siekiant naujai ar papildomai skolintis piniginių lėšų. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį pakeitė, panaikindamas nutarties dalį, kuria uždrausta UAB „SCT Lubricants“ vadovui D. I., disponuoti bendrovės piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, išskyrus privalomų mokesčių mokėjimą valstybės ir socialinio draudimo biudžetams, darbo užmokesčio mokėjimą bendrovės darbuotojams bei piniginių įsipareigojimų vykdymą pagal sandorius, sudarytus iki 2013 m. birželio 10 d., ir išsprendė klausimą iš esmės – atmetė ieškovo CHAMPION CHEMICALS AG prašymą taikyti UAB „SCT Lubricants“ vadovui D. I. draudimą disponuoti bankų sąskaitose esančiomis bendrovės piniginėmis lėšomis; kitas nutarties dalis paliko nepakeistas.
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi panaikino draudimus UAB „SCT Lubricants“ vadovui D. I. disponuoti bendrovės piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, išskyrus privalomų mokesčių mokėjimą valstybės ir socialinio draudimo biudžetams, darbo užmokesčio mokėjimą bendrovės darbuotojams bei piniginių įsipareigojimų vykdymą pagal sandorius sudarytus iki 2013 m. birželio 10 d., parduoti, dovanoti ar kitokiais būdais perleisti bendrovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įkeisti jį įkeitimu ar hipoteka, užtikrinant bendrovės ar kitų asmenų prievolių įvykdymą, bendrovės vardu sudaryti laidavimo ar garantavimo sandorius, užtikrinant kitų asmenų prievolių įvykdymą, bendrovės vardu sudaryti paskolų ir/ar kreditų sandorius ar jų pakeitimus su finansinėmis įstaigomis ir bankais, siekiant naujai ar papildomai skolintis piniginių lėšų, ir nustatė visišką UAB „SCT Lubricants“ turto administravimą, turto administratoriumi paskyrė UAB „Admonitus“, įpareigojo UAB „SCT Lubricants“ vadovą D. I. disponuoti bendrovės piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose bei bendrovės vardu sudaryti bet kokius sandorius, išvežti iš bendrovės teritorijos žaliavas, pagamintą produkciją, įrengimus ir kitą bendrovės turtą tik gavus išankstinį paskirto turto administratoriaus rašytinį sutikimą – vizą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė būsimo ieškovo CHAMPION CHEMICALS AG prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, prašymas taikyti visišką UAB „SCT Lubricants“ turto administravimą atmestas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių taikymo teigiama, kad UAB „SCT Lubricants“ patirs nuostolius, galiojo ribotą laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. Apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių nuostolių dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių nurodytu laikotarpiu atsiradimą. O nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas eliminuoja šių nuostolių susidarymą ateityje.
Nesutiktina su apeliantų argumentais dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo. Į bylą pateikta UAB „SCT Lubricants“ ir UAB „Embritas“ 2013 m. gegužės 13 d. statybos ir projekto valdymo paslaugų sutartis Nr. SCT-EMR-06 patvirtina, kad avansinis mokėjimas pagal sutartį turėjo būti atliktas iki 2013 m. liepos 31 d. (Sutarties 9.1 p., t. 1, 187 b. l.), todėl UAB „Embritas“ 2013 m. spalio 15 d. raštas dėl sutarčių vykdymo (t. 1, 182 b. l.) negalėjo būti įtakotas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. AB DnB banko 2013 m. spalio 31 d. raštas dėl informacijos pateikimo bei jame esanti informacija, jog bankas neteiks įmonei jokio papildomo finansavimo, kol nebus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės (t. 1, 183 b. l.), pats savaime neįrodo atsakovo patiriamų nuostolių. Be to, 2013 m. lapkričio 20 d. rašto (t. 2, 10 b. l.) turinys patvirtina, kad naudojimasis kredito linija sąskaitoje sustabdytas laikinai ir lėšų dalis rezervuota taip pat laikinai, t. y. iki tol, kol bankas gaus 2013 m. spalio 31 d. rašte prašytą informaciją. Apeliaciniam teismui pateikti UAB „SCT Lubricants“ klientų prašymai dėl išankstinių apmokėjimų vykdymo savaime nesuponuoja išvados, jog būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (o ne apskritai teisminio ginčo) klientams atsirado poreikis gauti išankstinius apmokėjimus.
Apeliaciniam teismui pateikti rašytiniai įrodymai dėl bazinės alyvos taip pat neįrodo galimų nuostolių, kadangi, kaip minėta, visiškas turto administravimas panaikintas, kaip ir draudimas D. I. disponuoti bankų sąskaitose esančiomis bendrovės piniginėmis lėšomis, todėl UAB „SCT Lubricants“ įprastinės veiklos vykdymui apribojimai netaikyti; duomenų, kad veiklos vykdymui esamų lėšų nepakanka ir yra būtinybė skolintis, apeliantai neteikė.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui faktas pats savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas automatiškai patirs nuostolius ateityje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė ir nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra susiję, tačiau kiekvieno jų taikymui būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas sąlygas. Konstatavus, kad atsakovo prašymas šių sąlygų neatitinka, jis netenkinamas. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įmonė patyrė ar ateityje patirs nuostolių, todėl tokiu atveju argumentai dėl ieškovo negalėjimo šiuos nuostolius atlyginti neturi teisinės reikšmės.
Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas ir, atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danutė Gasiūnienė