Civilinė byla Nr. e2-1820-892/2024
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01542-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija:
3.2.6.6.3.; 3.2.7.1.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. vasario 6 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Globersa“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Globersa“ ieškinį atsakovui J. V. dėl žalos priteisimo, tretysis asmuo BUAB „Finiens“,
n u s t a t ė :
1. Teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Globersa“ atsakovui J. V. 4 719 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. 2024 m. sausio 9 d. ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą už akių ir bylą nagrinėti iš naujo. Pareiškime nurodė, kad teismas privalėjo atidėti 2023 m. gruodžio 11 d. teismo posėdį ir nepriimti teismo sprendimo už akių. Ieškovas dar iki teismo posėdžio buvo pateikęs patikslintą ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Dėl tokios teismo nutarties ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuris nebuvo išnagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškovo atskirąjį skundą ir įpareigojus pirmosios instancijos teismą priimti patikslintą ieškinį, teismas turėtų nustatyti naujus terminus atsiliepimams, dublikams, triplikams pateikti ir iki tol nevykdyti jokių teismo posėdžių. To reikalauja proceso operatyvumo, ekonomiškumo, koncentruotumo principai. Dėl tos priežasties ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad kol atskirasis skundas nagrinėsis, pirmosios instancijos teismas nenagrinės bylos teismo posėdžiuose. Ieškovas, tikėdamas, kad teismo posėdis nevyks, į 2023 m. gruodžio 11 d. teismo posėdį ir nevyko. Tai objektyvi priežastis, kuriai esant teismo posėdis privalėjo būti atidėtas ir teismo sprendimas už akių turėjo būti nepriimtas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nelaukė kaip apeliacinės instancijos teisme bus išspręstas ieškovo atskirasis skundas dėl patikslinto ieškinio nepriėmimo. Pirmosios instancijos teismas posėdžio neatidėjo, ji pravedė ir bylą išnagrinėjo. Susidarė procesiškai nepagrįsta situacija: apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškovo atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas privalėtų priimti ieškovo patikslintą ieškinį, tačiau esant priimtam neteisėtam sprendimui už akių, tai padaryti objektyviai bus neįmanoma. Pirmosios instancijos teismui neatidėjus paskirto teismo posėdžio, nelaukiant kaip bus išspręstas ieškovo atskirasis skundas ir priėmus teismo sprendimą už akių, buvo pažeisti proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo principai. Taip pat teismas buvo neaktyvus, neveikė ex officio byloje, kuri kyla iš bankroto teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo sprendimą už akių, konstatavo „<...> Ikiteisminiame tyrime M-1-01-48705-22 2022 m. spalio 27 d. buvo pateikti rašytiniai UAB „Finiens“ vadovės N. R. parodymai, patikslinti atsakovo padėjėjos, bet jie nėra laikyti atsakovo pripažinimu dėl lėšų sumokėjimo. Parodymuose N. R. nurodė, kad prisiėmė išlaidas teisininkams vykstant bankroto bylai, kitiems teisiniams ginčams, vaduojant kitų užvaldytą įmonės turtą (atsakymai į 17, 18, 21 klausimus), tačiau minėti parodymai abstraktūs, todėl nepatvirtina 42 032,98 Eur sumokėjimo iš UAB „Finiens“ lėšų atsakovui laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. fakto. Nutarime nurodyta, kad atsakovui buvo apmokėtos atsakovo 2017 m. išrašytos sąskaitos – faktūros, tačiau byloje nėra duomenų, jog jos buvo apmokėtos galiojant laikinosioms apsaugos priemonėmis (CPK 178 straipsnis).“ Teismas, manydamas, jog bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus, o kilus abejonių dėl fakto (nagrinėjamu atveju – UAB „Finiens“ atsiskaitymo su atsakovu V.) buvimo (nebuvimo), turėjo patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą. Pirmosios instancijos teismas, įrodymų tyrimo proceso metu neišsiaiškinęs, ar ieškovas gali pateikti papildomų duomenų iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, jog UAB „Finiens“ pervedė neteisėtai lėšas direktorei N. R., o ši apeidama laikinųjų apsaugos priemonių draudimus atliko mokėjimus atsakovui už UAB „Finiens“ ir spręsdamas, kad pateiktų į bylą dokumentų neužtenka bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir sprendimui dėl ieškovo pareikšto reikalavimo priimti, turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų, jog su atsakovu bendrovė UAB „Finiens“ atsiskaitė. Ieškovas pats teikė pirmosios instancijos teismui prašymus išreikalauti duomenis iš ikiteisminio tyrimo įstaigos. Ieškovas eilėje prašymu pirmosios instancijos teismui nurodė, kad ikiteisminiame tyrime tikėtina yra surinkti duomenys, kiek lėšų iš UAB „Finiens“ pasisavino jos vadovė N. R. ir kam ji tuos UAB „Finiens“ pinigus išmokėjo. Tikėtina ikiteisminiame tyrime yra duomenys, kad didžioji pinigų suma išmokėta atsakovui. Tikėtina, kad atsakovas neteisėtai gavęs pinigus iš N. R., imitavo, kad su juo neatsiskaityta ir taip pasitvirtino nepagrįstą bei neegzistuojantį kreditorinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių prašymų netenkino, ikiteisminio tyrimo medžiagos neišreikalavo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad trūksta duomenų, kurie pagrįstų, jog UAB „Finiens“ atsiskaitė su atsakovu per N. R., pats galėjo imtis veiksmų įrodymams surinkti. Teismas galėjo įpareigoti nemokumo administratorių pateikti papildomus duomenis, paaiškinimus. Įpareigoti atsakovą pateikti duomenis iš jo buhalterinės apskaitos, mokesčių deklaracijas, kasos knygos išrašus ir k.t. Visą to buvo prašoma teismo atlikti, tačiau tai padaryta nebuvo.
3. Atsakovas atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašo pareiškėjo (ieškovo) pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad ieškovas pareiškime nenurodė jokių aplinkybių, liudijančių neatvykimo teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumo taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šių aplinkybių. Šioje byloje ieškovas pasirašęs didelės apimties ieškinį nei pats atvyko jo pagrįsti, nei pasirūpino tinkamu atstovavimu, taip akivaizdžiai veikdamas prieš greitą, visapusišką bylos išnagrinėjimą. Ieškovas bet kokiu atveju turėjo dalyvauti teismo posėdžiuose. Ieškovui nesuteikiama savavališkai bei asmeniškai interpretuoti civilinio proceso nagrinėjimo eigą. Ieškovas savo prašyme iš esmės pakartojo ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytus akivaizdžiai nepagrįstus teiginius, kuriuos teismas motyvuotu sprendimu atmetė kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Finiens“ galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms sumokėjo atsakovui 42 032,98 Eur sumą, nors reiškiant ieškinį būtent jam tenka tokia pareiga (CPK 178 straipsnis). Grįsdamas reikalavimą ieškovas pateikė vien atsakovo išrašytas sąskaitas – faktūras, tačiau bet kokiam asmeniui (net ne teisininkui) akivaizdu, kad sąskaitų išrašymas pagrindžia tik paslaugos suteikimo faktą, o ne jos apmokėjimo faktą. Ieškovas vėl bando remtis ikiteisminiame tyrime M-1-01-48705-22 2022 m. spalio 27 d. pateiktais rašytiniais UAB „Finiens“ buvusios vadovės N. R. parodymais, kuriuose ji teigia, kad iš įmonės lėšų atsiskaitinėjo tiek su buhalteriais, tiek su teisininkais (atsakymai į 17, 18, 21 klausimus). Tačiau minėti parodymai abstraktūs, juose kalbama apie laikotarpį per kurį jokie apribojimai įmonei nebuvo taikomi, todėl bet kokiam adekvačiam žmogui iš šių parodymui puikiai suprantama, kad tai jokiu būtų nepatvirtina, kad per ginčo laikotarpį (nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d.) 42 032,98 Eur suma nebuvo sumokėta iš UAB „Finiens“ lėšų atsakovui. Ikiteisminio tyrimo nutarime nurodyta, kad atsakovui buvo apmokėtos atsakovo 2017 m. išrašytos sąskaitos – faktūros, tačiau byloje nėra duomenų, jog jos buvo apmokėtos galiojant laikinosioms apsaugos priemonėmis (CPK 178 straipsnis). Ieškovas šiais savo teiginiais bandė perkelti įrodinėjimo naštą atsakovui, tai yra proceso metu buvo bandoma įpareigoti atsakovą rinkti ir teikti dokumentus apie tai, kad jis kokius nors mokėjimus iš UAB „Finiens“ gavo. Šiuo nagrinėjamu atveju nors ieškovas pavadino savo procesinį dokumentą „Pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo“, tačiau pareiškimo turinio prasme visiškai bando skųsti priimtą sprendimą už akių apeliacine tvarka, nors tam nėra jokių teisių pagrindų. Pagal CPK 12 straipsnį, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi, šiuo atveju kodėl, dėl kokių priežasčių, pagal kurį teisės aktą, sprendimą už akių priėmęs teismas turėjo įpareigoti nemokumo administratorių pateikti papildomus duomenis, paaiškinimus, įpareigoti atsakovą advokatą J. V. pateikti duomenis iš jo buhalterinės apskaitos, mokesčių deklaracijas, kasos knygos išrašus ir k.t. visiškai neaišku. Ieškovo deklaratyviojo pobūdžio nurodytos aplinkybės neturi jokios įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumu. Ieškovo pareiškimas turinio prasme neatitinka CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų. Be to, pareiškime nėra jokių CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teisinių pagrindų ar jų požymių. Ieškovas turėjo pakankamai plačią pasirinkimo teisę, vis tiek savanaudiškai, piktnaudžiaujant veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Nors šioje nagrinėjamoje byloje 2023 m. gruodžio 11 d. buvo paskirtas teismo posėdis, atsakovas piktybiškai be jokių svarbių priežasčių neatvyko į 2023 m. gruodžio 11 d. paskirtą teismo posėdį. Atitinkamai, piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis dar pateikė ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimu iš esmės patvirtino ir įrodė savo piktnaudžiavimą procesu ir nesąžiningumą. Ieškovo procesinis elgesys vertintinas išimtinai kaip piktnaudžiavimas procesu, numatytas CPK 95 straipsnio 1 dalyje. Ieškovo pareikštas ieškinys net ipso facto laikytinas nepagrįstu ieškiniu, kadangi ieškinys grindžiamas vien spėjimais, neparemtais objektyviais duomenimis bei prielaidomis. Siekiant užtikrinti teisinės valstybės principą (Lietuvos Respublikos konstitucijos preambulė) ir siekiant pažaboti piktybiškus civilinio proceso vartotojus, trikdančius teismų veiklą ir diskredituojančius teisingumo įgyvendinimo procesą, prašo priteisti baudą iš ieškovo UAB „Globersa“ už nepagrįsto pareiškimo pateikimą ir proceso vilkinimą pagal CPK 95 straipsnį ir paskirti ieškovui 5 000 eurų baudą; pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, skirti 50 procentų paskirtos baudos advokatui J. V..
Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, reglamentuojančios teismo sprendimo už akių priėmimo bei peržiūrėjimo procesą, numato, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
5. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad teismas privalėjo atidėti 2023 m. gruodžio 11 d. teismo posėdį ir nepriimti teismo sprendimo už akių, kadangi ieškovas dar iki teismo posėdžio buvo pateikęs patikslintą ieškinį, kurį teismas atsisakė priimti. Dėl tokios teismo nutarties ieškovas pateikė atskirąjį skundą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas tenkintų ieškovo atskirąjį skundą ir įpareigojus pirmosios instancijos teismą priimti patikslintą ieškinį, teismas turėtų nustatyti naujus terminus atsiliepimams, dublikams, triplikams pateikti ir iki tol nevykdyti jokių teismo posėdžių. Dėl tos priežasties ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad kol atskirasis skundas nagrinėsis, pirmosios instancijos teismas nenagrinės bylos teismo posėdžiuose. Ieškovas, tikėdamas, kad teismo posėdis nevyks, į 2023 m. gruodžio 11 d. teismo posėdį ir nevyko.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui 2023 m. lapkričio 15 d. per EPP buvo išsiųstas šaukimas į 2023 m. gruodžio 11 d. teismo posėdį. Iš Liteko duomenų matyti, kad šaukimas ieškovo buvo peržiūrėtas 2023 m. lapkričio 15 d., ieškovas neneigia, kad šaukimą buvo gavęs ir žinojo apie posėdžio vietą ir datą. Ieškovas prašymų dėl teismo posėdžio atidėjimo teismui nepateikė. Esant pateiktam ieškovo skundui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties teismas neprivalėjo atidėti teismo posėdžio, nes ieškovas pateikė skundą dėl nutarties, kuri nėra skundžiama ir kurios priėmimas nestabdo proceso eigos. Ieškovo procesiniai veiksmai (tiek skundo pateikimas, tiek neatvykimas į teismo posėdį) yra priimti jo paties rizika, todėl nesudaro pagrindo konstatuoti, kad priimant sprendimą už akių buvo pažeistos CPK normos. Ieškovas yra juridinis asmuo, kaip matyti iš Liteko duomenų, dalyvauja ne vienoje byloje, 2023 m. lapkričio 15 d. posėdyje atidedant bylos nagrinėjimą ieškovui buvo suteikta galimybė sudaryti sutartį su advokatu dėl atstovavimo byloje, tačiau tokia teise ieškovas nepasinaudojo. Pasirinkdamas procesinio veikimo modelį ieškovas prisiėmė neigiamų pasekmių riziką. Papildomai pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovo skųsta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis palikta nepakeista.
7. Ieškovas ginčija sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Kasacinėje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, jog pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008, 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).
9. CPK 288 straipsnio 3 dalis numato, kad išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi teisę pareiškimo netenkinti arba panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (1 punktas) arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (2 punktas).
10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taigi, net ir nustačius, jog ieškovas neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo. Ieškovas siekdamas sprendimo už akių panaikinimo, turėtų įrodyti egzistuojant abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą. Taigi ieškovui, siekiančiam teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog jis negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – ieškovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas nepaisant ieškovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis.
11. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovas kartu su pareiškimu nepateikė jokių su bylos dalyku susijusių aplinkybių, galinčių turėti įtakos 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui, ar įrodymų, patvirtinančių, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, t. y. neįrodė, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1-2 punktuose įtvirtinti sprendimo už akių naikinimo pagrindai. Ieškovė tik pakartotinai dėsto prielaidas dėl galimo ieškinio pagrįstumo bei įrodinėjimo pareigą perkelia teismui remdamasis bankroto teisinių santykių specifika. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju buvo tenkintas ieškovo prašymas apklausti liudytoja N. R., tačiau tokia teise ieškovas nepasinaudojo. Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pasiruošimui bylos nagrinėjimo metu ieškovas teikė prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, liudytojų apklausos, todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovas nesuprato įrodinėjimo pareigos ir buvo būtinybė patikslinti šalių pareigą įrodinėti. Teismo teisė ex officio rinkti įrodymus negali būti grindžiama ieškovo prielaidomis dėl ieškinio pagrįstumo. 2023 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje buvo atmestas ieškovo prašymas išreikalauti įrodymus kaip nepagrįstas ir abstraktus. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė pakartotinai būtinumą išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą grindžia prielaidomis (teigia, jog tikėtina, kad ikiteisminiame tyrime yra duomenys, kad didžioji pinigų suma išmokėta V., tikėtina, kad V. neteisėtai gavęs pinigus iš N. R., imitavo, kad su juo neatsiskaityta ir taip pasitvirtino nepagrįstą bei neegzistuojantį kreditorinį reikalavimą (pareiškimo 4.6 punktas)). Tačiau išreikalauti įrodymą remiantis CPK 199 straipsniu galima tada, kai to prašantis asmuo nurodo konkretų įrodymą, kurį prašoma išreikalauti bei, kokias teisiškai reikšmingas bylai aplinkybes jis pagrįs. Ieškovas tokio prašymo teismui bylos nagrinėjimo metu neteikė, jo nesuformulavo ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovo dėstomi argumentai dėl 2017 metais N. R. atlikto pinigų išgryninimo, jos netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pan. nepagrindžia ieškinio pagrįstumo, kurio faktinį pagrindą sudarė ieškovo nurodytos aplinkybės dėl 42 032,98 Eur sumos sumokėjimo atsakovui galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms.
12. Taigi, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas nenurodė argumentų bei nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo už teisėtumu ir pagrįstumu. Ieškovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės pakartojo ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius (prielaidas dėl ieškinio pagrįstumo), kuriuos teismas motyvuotu sprendimu atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovas nepateikė jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Finiens“ galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms sumokėjo atsakovui 42 032,98 Eur sumą, nors reiškiant ieškinį būtent jam tenka tokia pareiga (LR CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko bylos nagrinėjimo metu teikti įrodymus, tačiau šia teise nepasinaudojo (neatvyko į teismo posėdį apklausti liudytojo) savo nuožiūra.
13. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
15. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
17. Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimas nėra sudėtingas teisės ar fakto prasme, nereikalavo specialių žinių, sprendžiami klausimai nebuvo nauji, procesiniu dokumentų apimtys nebuvo didelės, todėl nereikalavo ypatingų advokato darbo sąnaudų paruošti procesinius dokumentus, pasiruošti bylos nagrinėjimui. Teismo vertinimu, prašymas priteisti 2 420 Eur šioje byloje už procesinių dokumento parengimą (atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą), neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos mažintinos ir iš ieškovo priteistina 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu
18. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
19. Pažymėtina, kad atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procese buvo išspręstas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu. Šiuo atveju ieškovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tokia ieškovo teisė numatyta CPK 287 straipsnyje ir negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesu, todėl taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas nėra pagrindo.
20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais,
n u t a r i a:
ieškovo UAB „Globersa“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Globersa“, į. k. 305944184, atsakovui J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Ieva Pluirienė