Baudžiamoji byla Nr. 1-804-1060-2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29579-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.6; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.1.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS
ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 24 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, teista Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. – 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
G. K. 2019 m. liepos 13 d. apie 20.10 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (jai nustatytas 2,52 promilės neblaivumas), gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia įkando motinai L. K. į veidą, prie kairės ausies, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai L. K. sukėlė fizinį skausmą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji G. K. pripažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019 m. liepos 12 d. apie 23.00 val. atėjo į svečius pas brolį V. K., kuris gyvena kartu su jų motina. 2019 m. liepos 13 d. su broliu ir draugu S. U. gėrė alų ir viskį. 2019 m. liepos 13 d. vakare, kieme, tarp jos ir motinos kilo žodinis konfliktas, kurio metu motina, suėmusi jai už dešinės rankos piršto, jį užlenkė ir sukėlė fizinį skausmą. Norėdama, kad mama paleistų pirštą, tyčia įkando mamai L. K. į kairį skruostą prie ausies. Kiek prisimena, buvo sukandusi mamos skruostą neilgai, bet stipriai. Mama iš skausmo paleido jos pirštą. Nuo įkandimo motina galėjo jausti stiprų fizinį skausmą. Kai ji atsitraukė nuo mamos, ji iš karto paskambino policijai ir jos abi buvo sulaikytos. Labai gailisi mamai sukėlusi fizinį skausmą. Vėliau mamos atsiprašė, su ja susitaikė, padarytą žalą atlygino (b. l. 55 – 57, 61 – 62).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2019 m. liepos 13 d. buvo išėjusi į svečius. Namo parėjo apie 18.00 val. neblaivi, kur rado neblaivius sūnų V., dukrą G. K. ir jos draugą S.. Vėliau namuose liko su dukra G. ir jos draugu S.. Kadangi S. buvo girtas, nuėjo į kambarį miegoti. Kieme tarp jos ir dukros G. kilo žodinis konfliktas, nes G. supyko, kad ji iškvietė policiją, kuri išvežė V.. Konflikto metu pradėjo viena kitą stumdyti ir dukra G. įkando jai į kairės pusės ausį. Norėdama nuo jos atsiplėšti, jai užlaužė vieną pirštą, tada iškarto išsiskyrė. Kai dukra įkando, ji jautė fizinį skausmą, todėl paskambino policijai. Atvykę pareigūnai ją ir dukrą sulaikė. Dėl dukters G. K. įkandimo į kairę veido pusę į medikus nesikreipė, niekur nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako, civilinio ieškinio nereiškia. Dukra G. K. jos atsiprašė, su ja susitaikė, dukrai pretenzijų neturi. Konfliktas tarp jos ir dukters G. kilo dėl abiejų girtumo (b. l. 20 – 22, 24 – 25).
Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jos visiško prisipažinimo ir nukentėjusiosios parodymų įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji L. K.. Nukentėjusioji paaiškino, kad dukra G. K. įkando jai į ausį. Pažymėta smurto patyrusio asmens sužalojimo vieta – veido sritis prie kairės ausies, nurodyti sužalojimai – įdrėskimas (b. l. 11 – 15).
2019 m. liepos 13 d. – 2019 m. liepos 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo kieme, grumtynių požymių nepastebėta. Įvykio vietoje yra L. K. ir G. K.. A. L. K. veido, kairėje pusėje, ties ausimi, matosi pakraujavę nubrozdinimai. G. K. dešinės rankos ketvirtasis pirštas akivaizdžiai patinęs. Nuotraukoje užfiksuoti L. K. sužalojimai, esantys ant veido (b. l. 7 – 10).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. I. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 13 d. apie 20.10 val. G. K., būdama neblaivi (jai nustatytas 2,52 promilių neblaivumas), gyvenamojo namo kieme, išgertuvių metu kilusio konflikto metu, savo neblaiviai motinai L. K. (jai nustatytas 2,21 promilės neblaivumas), įkando į veidą ties kairiąja ausimi, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 4).
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji G. K., įkąsdama savo motinai L. K. į kairę veido pusę, šalia ausies, jai sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji G. K. visiškai pripažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y., kad ji 2019 m. liepos 13 d. vakare, būdami neblaivi, gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jos ir motinos kilusio žodinio konflikto metu tyčia įkando mamai L. K. į kairį skruostą prie ausies ir taip smurtaudama nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamosios parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad G. K., būdama neblaivi, tarpusavio konflikto metu įkando jai į kairės pusės ausį, t. y. šalia ausies. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir pačios kaltinamosios parodymai. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad policijos pareigūnams apie įvykį pranešė nukentėjusioji L. K., kuri paaiškino, kad dukra G. K. įkando jai į ausį, užfiksuoti jos patirti sužalojimai.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios G. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. K. dėl fizinio skausmo sukėlimo motinai L. K., pasitvirtino.
Kaltinamoji G. K., būdama neblaivi, tarpusavio konflikto metu su motina L. K., sąmoningai įkando nukentėjusiajai į kairės pusės veido sritį šalia ausies, tuo sukeldama jai fizinį skausmą. Užfiksuoti L. K. sužalojimai: veido kairėje pusėje ties ausimi pakraujavę nubrozdinimai. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta įkandant), padarytas vienas sužalojimas, taip pat sužalojimo lokalizaciją (sužalojimas padarytas veido srityje) ir sužalojimo pobūdį (padaryti pakraujavę nubrozdinimai)), daro išvadą, kad kaltinamoji smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamosios smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir šią sužalojo. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiosios sužalojimą, fizinio skausmo jai sukėlimą, išskyrus kaltinamosios prieš ją panaudotą smurtą. Konstatuojama, kad L. K. patirtas fizinis skausmas yra G. K. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamosios neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pati kaltinamoji patvirtino, jog kando motinai neilgai, bet stipriai, jos smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė motinai fizinį skausmą. Aplinkybė, kad nukentėjusiajai įkandimu padaryti nubrozdinimai, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji, kąsdama nukentėjusiajai į veido sritį, šį veiksmą atliko intensyviai, panaudodama fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. G. K. yra nukentėjusiosios dukra, t. y. ji yra nukentėjusiosios šeimos narė, todėl pripažįstama kad kaltinamoji atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamosios padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.
Teismas konstatuoja, kad G. K. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 66 – 68, 70).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).
G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius G. K. – teista (b. l. 32 – 33, 35 – 39), administracine tvarka bausta tik du kartus (b. l. 40 – 41), bedarbė (b. l. 43), psichologo – narkologo įskaitoje neįrašyta (b. l. 45). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamosios asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimą – per bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
BK 641 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog G. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitomas G. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 13 d. 20.40 val. iki 2019 m. liepos 14 d. 15.10 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 47 – 48, 49).
V. Kiti proceso klausimai
Kaltinamajai G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63 – 64) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
G. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir G. K. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę G. K. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. liepos 13 d. 20.40 val. iki 2019 m. liepos 14 d. 15.10 val. (viena para) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Palikti galioti G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Informuoti kaltinamąją G. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Įteikti kaltinamajai G. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajai G. K., kad:
nesutikdama su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė