Civilinė byla Nr.2-504-251/2012

Teisminio proceso Nr.2-07-3-06163-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 113.1; 116.1;

 (S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 27 d.

Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Gema Janušienė,

sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,

dalyvaujant atsakovui A. B., atsakovo atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui,

dalyvaujant ieškovo AB „Šiaulių energija“ atstovui Albertui Starkui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovui AB „Šiaulių energija“ dėl buto šilumos vartojimo sutarties pripažinimo nutraukta nuo buto šildymo prietaisų atjungimo, ir

n u s t a t ė:

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3253,36 Lt skolą už tiektą šilumos energiją bei 98,00 Lt bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį. Nurodo, kad centralizuotai tiekia šilumos energiją į gyvenamąjį namą Tilžės g. 166, Šiauliuose, kuriame butas Nr.5 nuosavybės teise priklauso atsakovui A. B.. 2011-03-14 atsakovui buvo išsiųsta pretenzija-įspėjimas dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas raštu išdėstė savo nesutikimą apmokėti skolą, kadangi jam nuosavybės teise priklausančiame bute šildymo prietaisai yra atjungti. Nurodo, kad atsakovas nepateikė dokumentų, kad tinkamai ir leistinu būdu atjungė šildymo prietaisus nuo bendros šildymo sistemos, įgyvendindamas įstatymo suteiktą atjungimo galimybę. 2010-09-02 surašytas aktas tik patvirtina savavališko būto šildymo prietaisų atjungimo faktą (karštas vanduo bute neatjungtas), tačiau nurodo, jog tai nereiškia, kad yra atsijungta nuo bendros šildymo sistemos. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti aš atsakovo 3253,36 Lt skolą už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2011-06-30.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad atsakovas reikalauja sumokėti už paslaugas, kuriomis atsakovas nesinaudojo. Ieškovas nurodė, kad atsakovui įsigijus butą, kuriame buvo šilumos tiekimo įrenginiai, konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta buto šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartis su ieškovu,  tačiau nuo 2010 metų ieškovas netiekia šilumos energijos į atsakovo butą. Butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ir šildomas autonomiškai. Atsakovo bute buvo pašalinti buvę centrinio šildymo šildytuvai, atsukant juos nuo ventilių, pakeičiant visiškai šias sistemų dalis (buto šildytuvus).

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo buto šilumos vartojimo sutartį pripažinti nutraukta nuo buto šildymo prietaisų atjungimo. Nurodo, kad šalių ginčas yra kilęs iš šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutarties. Tai -viešoji vartojimo sutartis. Ieškovas nurodo, kad atsakovui įsigijus butą, kuriame buvo šilumos tiekimo įrenginiai, konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartis su atsakovu. Tačiau byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovo butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų. Atsakovo bute teisėtai ir laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų buvo išmontuoti buto centrinio šildymo vartotojo įrenginiai (šildytuvai) atliekant tik paprastojo remonto darbus, kuriems nenumatytas ir neišduodamas pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Šiems darbams nereikalingas nei projektas, nei statybos leidimas. Būtent tokie darbai buvo atlikti atsakovo bute. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šalis siejusi sutartis dėl šilumos energijos tiekimo į ieškovų butą yra pasibaigusi nuo buto šildymo sistemos atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos. Prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Dėl ieškovo reikalavimo

Byloje kilo ginčas dėl skolos už ieškovo tiekiamą šilumos energiją į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą ir atsakovo veiksmų, atsijungiant nuo centrinės šildymo sistemos, teisėtumo, šilumos energijos tiekimo centralizuotai sutarties pripažinimo nutraukta aiškinimo ir vertinimo klausimai.

Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, plotas 72,25kv.m, esantis Tilžės g. 166-5 Šiaulių mieste (I t. b.l. 4). Iš Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad butas šildomas iš centralizuotų sistemų. Ieškovas ir atsakovas nebuvo pasirašę šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, bet ieškovas šilumos energiją tiekė, o atsakovas už ją atsiskaitydavo, todėl laikytina, kad šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Nustatyta, kad atsakovas A. B. buto, esančio Tilžės g. 166-5, Šiauliuose, šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos atjungė 2010-08-29, ką patvirtina IĮ Arvelita 2010-08-29 Atliktų darbų aktas Nr.1 (b.l.165) ir 2010 m. spalio 5 d. antstolio Tomo Ubarto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.0136/10/16 (b.l. 39). Už šilumos energiją, gautą iki atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos, atsakovas su ieškovu atsiskaitė, po to nebemokėjo. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad prašo teismo priteisti iš atsakovo 3253,36 Lt skolos už šilumos energiją, teiktą atsakovo butui nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., atsakovui laiku neatsiskaičius už patiektą šilumos energiją.

Atsakovas nesutiko mokėti 3253,36 Lt skolos už šilumos energiją, nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., kadangi negavo šildymo paslaugos.

Byloje nustatyta, kad šildymo sezono metu ieškovas nepatiekė ir negalėjo patiekti atsakovui šilumos energijos, nes, kaip nurodyta antstolio Tomo Ubarto 2010-10-05 surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.0136/10/16, centralizuoto šildymo priklausančiame atsakovui bute, esančiame Tilžės g. 166-5, Šiauliuose, nėra. Prie bute esančių šildymo stovų, prie kurių anksčiau buvo prijungti šildymo radiatoriai, atjungimo vietose yra įrengtos uždarymo sklendės. Vadinasi atsakovui nekilo pareiga sumokėti už šilumos energiją, kuri jam nebuvo ir negalėjo būti patiekta. Šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją. Jeigu atsijungiant nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją, teisės aktais nustatytų reikalavimų nebuvo laikytasi, tai atsijungimas ir sutarties dėl tiekimo ir vartojimo nutraukimas yra neteisėtas, ir tokiu atveju tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo biuletenis “Teismų praktika“ Nr.30, 385 puslapis).

Kadangi ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, jog priteistina skola susidarė dėl žalos, patirtos atsakovui atjungus šildymo sistemą bute nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, o prašė priteisti iš atsakovo tik įsiskolinimą (kaip iš vartotojo), bei remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ieškinys tuo pagrindu, kuriuo jis buvo pareikštas, negali būti patenkintas, nes ieškovas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti, kad atsakovas apmokėtų už šilumos energiją, kai ji nebuvo vartojama, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl atsakovo teisės atjungti šildymą bute nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos ir šilumos energijos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo nutraukta nuo atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos momento

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2010m. rugpjūčio 27 buto savininką atstovaujanti I. J. kreipėsi į AB „Šiaulių energija“ dėl leidimo išleisti termofikacinį vandenį iš šildymo sistemos, nurodydama, kad bute, esančiame Tilžės g. 166-5 Šiaulių mieste norima keisti šildymo įrenginius (radiatorius) (II t, b.l 10). 2010-09-02 bute apsilankius Šiaulių miesto savivaldybės skyriaus, UAB „Mūsų butas“ ir AB „Šiaulių energijos“ atstovams buvo konstatuota, kad šildymo prietaisų naujais nekeitė, o visiškai juos atjungė. (II t. b.l.7).

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. B. nesikreipė su prašymu į savivaldybės instituciją dėl techninių sąlygų išdavimo rekonstrukcijos darbams atlikti.

Bute, esančiame Tilžės g. 166-5, Šiauliuose, ketinių radiatorių demontavimo darbai atlikti 2010-08-29, o radiatorių montavimo darbai atlikti 2010-09-15 ir demontavimo darbai atlikti 2010-10-02, o tai reiškia, kad šildymo sistemos atjungimo darbai buvo pradėti vykdyti iki 2010-10-01.

Atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos galimas tik įstatymo numatyta tvarka. Šilumos ūkio įstatymo 29str. nustato, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Šias įstatymo normas detalizuojantis poįstatyminis aktas yra Šilumos ir tiekimo ir vartojimo taisyklės, t.y šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojo iniciatyva ir vartojimo tvarką, bei sąlygas nustato Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.390 straipsnio 1dalis nustato, kad Abonentas, kai pagal energijos pirkimo – pardavimo sutartį yra fizinis asmuo- vartotojas , naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.

Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad „Šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį.“ To paties straipsnio 1 dalyje taip pat yra nurodoma, kad „Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas)“. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-617 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau - Taisyklės), galiojusių atsakovui A. B. atliekant veiksmus dėl buto atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų (šios redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės galiojo nuo 2009 m. sausio 6 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d.) (Žin., 2009, Nr. 1-14), IX skyriuje reglamentuotas šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų šilumos vartotojų iniciatyva. Taisyklių 79 punkte nustatyta, kad pastato savininkas, pageidaujantis atjungti prijungtas prie šilumos perdavimo tinklų pastato šilumos įrenginius ir keisti pastato šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti. Vadovaujantis Taisyklių 80 punktu, jeigu dėl atjungimo bus pažeidžiami kitų pastatų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie pastato šilumos perdavimo tinklų ar šildymo ir karšto vandens įrenginių, savininkų teisės ar teisėti interesai, privaloma prašymą suderinti su jais. Taisyklių 86 punkte nustatyta, kad šilumos tiekėjas, gavęs savivaldybės institucijos paraišką išduoti Taisyklių 82, 84 ir 85 punktuose nurodytas projektavimo sąlygas, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo paraiškos įregistravimo priima sprendimą ir išduoda pastato šilumos įrenginių atjungimo projektavimo sąlygas (Taisyklių 4 priedas) arba pateikia motyvuotą atsisakymą išduoti projektavimo sąlygas, jeigu tai prieštarauja savivaldybės tarybos patvirtintam šilumos ūkio specialiajam planui.

Taisyklių 89 punktas įtvirtina vartotojo pareigą raštu pranešti šilumos tiekėjui apie numatomą atjungimą (šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą). Be to, vadovaujantis Taisyklių 90 punktu, pastato savininkas privalo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą bei teisės akte (Taisyklių 1 priedo 32 punktas) nustatyta tvarka gauti pastato šilumos įrenginių jungčių su šilumos perdavimo tinklais išardymo, kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekimo ir (ar) kitų įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir jų kopijas pateikti šilumos tiekėjui ir kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekėjui. Pagal Taisyklių 91 punktą, pastato šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant šilumos tiekėjo įgaliotam atstovui. Baigus pastato šilumos įrenginių atjungimo darbus, pastato savininkas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą ir susitarimą dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Taisyklių 92 punkte numatyta, kad pastato šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 91 punkte nurodyto atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šilumos vartotojai turi teisę nutraukti šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį ir savo nuožiūra pasirinkti pastato šildymo būdą, jeigu: 1) toks šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas nepažeis kitų asmenų teisių, t.y. nepadarys žalos kitų namo butų gyventojams (šilumos vartotojai, siekiantys nutraukti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir keisti namo šildymo būdą, privalo įrodyti, kad, įgyvendindamas savo teises, jis nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams); 2) šilumos vartotojai, siekiantys nutraukti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir keisti namo šildymo būdą, yra visiškai sumokėję už sunaudotą energiją; 3) šilumos vartotojai, siekiantys nutraukti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir keisti namo šildymo būdą, laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją. Tam reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą ar bute esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Taigi tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Atsakovas šios tvarkos nesilaikė. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir teigia, kad nuo šildymo sistemos butas buvo atjungtas 2010-10-01, t.y. kai buvo pakeistas Statybos įstatymas ir jį reglamentuojantis Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos darbų rūšys“, numatantis, kad pastato inžinerinių sistemų įrengimas priskiriamas paprastajam remontui, kuriam nėra reikalingas joks projektas, leidimas arba sutikimas, ypač kai darbai atliekamai ne bendro naudojimo patalpose, o privačiame bute.

Teismui pateiktoje 2011-12-14 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išvadoje NR. 2D-16815-119,24 (b.l 108 -110) nurodyta, kad atsakovas atjungė vartotojo inžinerinę sistemą (STR 1.01.08:2002: „Statinio statybos rūšys“ 6.9 punktas), o statinio bendrosios inžinerinės sistemos keitimą reglamentuoja Statybos techninio reglamento 14.14 punktas. Nuo 2010-07-30 iki 2010-09-30 galiojusio techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2punkto nuostatomis statybos leidimas vykdyti statinio remontą (išskyrus paprastąjį) buvo privalomas. 

Kadangi atsakovas, atsijungdamas nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nesikreipė į savivaldybę dėl techninių sąlygų sąvado darbams atlikti gavimo, atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos darbus atliko neturėdamas techninių sąlygų sąvado, po darbų atlikimo pakeitimai nebuvo nustatyta tvarka priimti naudoti, kitų namo butų savininkų sutikimų atjungimui neprašė, todėl pažeidė atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos procedūrą, todėl toks tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir atsakovo priešieškinys dėl buto šilumos vartojimo sutarties pripažinti nutraukta nuo buto šildymo prietaisų atjungimo, atmestinas.

Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo

Nuostolių dydį turi įrodyti ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad atsakovui, kaip neteisėtai butą nuo bendros šildymo sistemos atsijungusiam asmeniui, nesutinkant su ieškovo reikalavimu, taip pat tenka įrodinėjimo našta (tik priešinga ieškovo įrodinėjimo pareigai): jis turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimą, t. y. kad skola yra sumokėta, o kitų butų gyventojai dėl jo buto atjungimo nuo bendros šildymo sistemos nepatyrė nuostolių. Šią atsakovo įrodinėjimo pareigą patvirtina Taisyklių nuostatos. Iš Taisyklių 183–197 punktų, kuriuose reglamentuota daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo, buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginių atsijungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų tvarka, darytina išvada, kad asmuo, norėdamas įgyvendinti nurodytą teisę, privalo įrodyti, jog dėl jo buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų. Šių išlaidų buvimas ar nebuvimas įrodomas iš savivaldybės institucijos įgaliotos ar teisės aktų nustatytos kitos institucijos gauta išvada, kad dėl buto ar kitų patalpų atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, arba šių išlaidų, apskaičiuotų pagal teisės akto (anksčiau – ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 4-300, dabar – energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-228 patvirtintos Kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodikos) nuostatas, išklotinę (Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalis; Taisyklių 183.4 punktas). Be to, iš Taisyklių 190.1, 190.2 punktų darytina išvada, kad neteisėtai atsijungęs butą nuo bendros šildymo sistemos asmuo, nesutikdamas su kitų namo butų nurodomais patirtais nuostoliais, privalo pateikti lyginamųjų šilumos nuostolių per išorines atitvaras ir vidines atitvaras, ribojančias svetimas gretimas patalpas, skaičiuotę.

Kadangi ieškinys ir priešieškinys atmesti, šalims turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iš šalių valstybei priteistinos 36,40 Lt pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 246 str. 2 d., 259 str., 279 str. 2 d., 284 str., teismas

n u s p r e n d ė :

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB „Šiaulių energija“ ir atsakovo A. B. valstybei 36,40 Lt (trisdešimt šešių litų, 40 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. po 18,20 Lt (aštuoniolika litų, 20 centų) iš kiekvieno (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                Gema Janušienė