`Civilinė byla Nr. 2A-653-345/2013

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00006-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.10;116.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Henricho Jaglinskio ( kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zitos Smirnovienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. C. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui R. C. dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2011-09-30 reikalavimo Nr. (23.39)-RE-594 dėl pastatyto ūkio pastato Smėliankos VS., Širvintų raj. panaikinimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

   Ieškovė N. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2011-09-30 reikalavimą Nr. (23.39)-RE-594 dėl pastatyto ūkio pastato (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kuriame ji yra pastačiusi ūkio pastatą 3I1/m (žemės sklypo priklausinį - pagrindiniam daiktui (žemės sklypui) tarnauti skirtą antraeilį daiktą). Ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ūkio pastatas), yra nesudėtingas statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. 2011 m. rugsėjo 30 d. atsakovas surašė reikalavimą dėl pastatyto ūkio pastato (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalaujama ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 30 d. savo lėšomis nugriauti ūkio paskirties pastatą (duomenys neskelbtini). Reikalavime teigiama, kad pagalbinio ūkio pastato statyba miškų ūkio paskirties žemės sklype yra negalima. Ieškovė su pateiktu reikalavimu nesutinka ir prašė jį panaikinti.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje, 2011-08-17 nustatė, kad ieškovės žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, yra pastatytas 5,77 x 5,77 m dydžio su 2,80 x 5,77 m terasa medinis ūkio pastatas. Taip pat, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime aiškindamas Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, konstatavo, kad miško žemėje (miškų ūkio paskirties žemėje) galima statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), tuo tarpu kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės, nei Miškų įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra. Tai reiškia, kad miškų ūkio paskirties žemėje pagal paminėtą teisinį reglamentavimą leistina tik specializuotų statinių statyba ir įstatymų leidėjas imperatyviai draudžia joje statyti kitokius statinius, taigi tokia žemė negali būti urbanizuojama. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu aspektu neturi įtakos tai, kad įstatymuose apibrėžtos sąvokos „miško žemė“ (Miškų įstatyme) ir „miškų ūkio paskirties žemė“ (Žemės įstatyme) nevisiškai sutampa - jų skirtumai nėra esminiai. Todėl ieškovės argumentai, kad ūkinio pastato statybai ne miško žemėje miškų ūkio paskirties žemėje, netaikytini aukščiau nurodyti apribojimai, nepagrįsti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad dėl statybų miškų ūkio paskirties žemėje negalimumo yra formuojama visų teismų (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinių) vieninga praktika.

Trečiasis asmuo R. C. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad atsakovas ydingai interpretuoja teisės normas, teigdamas, kad pastato statyba miškų ūkio paskirties žemės sklype yra negalima. Nurodė, kad statinys pastatytas ne miško žemėje, taigi jo statyba Miškų įstatymui neprieštarauja. Žemės sklypo dalis, kurioje yra pastatytas ginčo pastatas, neatitinka nei vieno iš Miškų įstatymo 2 str. 3 d. paminėtų miško žemės kriterijų. Žemės įstatymo 26 str. 1 d. apibūdinta miškų ūkio paskirties žemės sąvoka nėra tapati miško žemės sąvokai, o savo esme reiškia Miškų įstatymo 2 str. 9 d. nurodytą „miško valdos“ (miškų ūkio paskirties žemės sklypo) sąvoką - t.y. miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Pasak trečiąjį asmenį, reikalavimas statinį nugriauti yra nepagrįstas ir neproporcingas, nes jokia žala miškui nėra daroma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

         Širvintų rajono apylinkės teismas 2012 m.  liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje aktualus statybų miškuose klausimas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu aspektu neturi įtakos tai, kad įstatymuose apibrėžtos sąvokos „miško žemė“ ir „miškų ūkio paskirties žemė“ nevisiškai sutampa. Nurodė, kad sąvokų skirtumai nėra esminiai. Taip pat, jog buvo konstatuota, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog Miškų ir Žemės įstatymuose nustatyti ribojimai yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui ir kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

             Apeliantas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti. Nurodo, kad neaišku kokiais įrodymais vadovaujantis teismas nustatė, kad ūkio pastatas pastatytas ne miško žemės ploto dalyje. Taip pat, kad teismas motyvuojamoje dalyje pateikė prieštaringas išvadas, neatsakė į pagrindinius ( esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus nustatant ginčo statinio statybą miško ūkio paskirties žemėje. Pažymi, kad teismas priėmė sprendimą, remdamasis neegzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis, o darydamas prielaidą, kad ieškovė atliks tam tikrus veiksmus ateityje. Toks sprendimas yra nepagrįstas, nes negali užtikrinti teisėtumo materialiniuose teisiniuose santykiuose. Nurodo, kad teismas neįvertino ieškovės teisės būti statytoja, kai statinio statyba atliekama žemės ūkio paskirties žemėje, todėl nevisapusiškai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o netinkamas įrodymų įvertinimas lėmė abejotiną ir nepagrįstą teismo sprendimą.

           Ieškovė N. C. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovo priimtas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, nenustatant termino pašalinti trūkumus, kad statinys atitiktų teisės aktų reikalavimams, yra per skubotas ir nepagrįstas. Taip pat, kad apelianto teiginiai, jog net ir atlikus žemės sklypo padalinimo procedūrą ir žemės sklypui, ant kurio stovi ginčo statinys, tapus žemės ūkio paskirties, statyba netaps teisėta, teigiant, kad ieškovė turėtų atitikti specialius reikalavimus, atmestini. Ieškovė pažymi, kad būtent proporcingumo aspektu yra svarbios pirmosios instancijos teismo tinkamai vertintos aplinkybės, kad ginčo statinys yra ne mišku apaugusiame plote.

          Trečiasis asmuo R. C. atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

     Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jie nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei N. C. ir trečiajam asmeniui R. C. nuosavybės teise priklauso 9,2778 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 34-36), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio. Ieškovė minėtame žemės sklype pasistatė ūkio pastatą. Ieškovė, norėdama įregistruoti ūkinį pastatą registrų centre, sudarė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (b.l. 29-30), užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurią pateikė Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (b.l. 27) ir 2011-06-15 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą prašydama įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ūkio pastato kadastro duomenis ir daiktines teises į šį statinį. Teritorinis registratorius 2011-06-20 priėmė sprendimą atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Taip pat 2011-06-20 buvo priimtas ir sprendimas Nr. RS-1187 atsisakyti įregistruoti daiktines teises nekilnojamojo turto registre, nes sprendimo Nr. KS-3317 pagrindu nėra įregistruotas atitinkamas nekilnojamasis daiktas. VĮ „Registrų centras“ kreipėsi į atsakovą, t. y. Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, siekdamas išsiaiškinti, ar teisėtai išduota deklaracija apie statybos užbaigtumą. Atsakovas 2011-08-17 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kuriuo nustatė, kad ieškovės žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, yra pastatytas medinis ūkio pastatas su terasa. Po atlikto patikrinimo, atsakovas, remdamasis tuo, kad pagalbinių ūkio pastatų statyba miškų ūkio paskirties žemės sklype negalima, 2011-09-30 surašė ieškovei ir jos sutuoktiniui reikalavimą Nr. (23.39)-RE-594 ne vėliau kaip iki 2012-03-30 savo lėšomis nugriauti ūkio paskirties pastatą (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-23). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pats ūkio pastatas nėra neteisėtas ar pastatytas savavališkai, kadangi vadovaujantis Statybos įstatymu, jis yra nesudėtingas statinys, kuriam Statybos įstatymo 23 str. numatyti statybą leidžiantys dokumentai yra nereikalingi, tačiau ūkinio pastato statybą neteisėta daro tai, kad jis pastatytas žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio. Teismas padarė išvadą, kad esant tokiai situacijai, kai pastatas nors ir yra pastatytas miškų ūkio paskirties žemėje, tačiau kai yra galimybė jo statybą įteisinti padalijant žemės sklypą ir kai jau yra pradėta žemės sklypo padalijimo procedūra, pastato nugriovimas būtų per skubotas. Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, apeliaciniam skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. Teisėjų kolegija su tokia apelianto argumentacija nesutinka.

Apeliantas nurodo, kad neaišku, kokiais įrodymais vadovaujantis teismas nustatė, kad ūkio pastatas nustatytas ne miško ploto dalyje, kai vadovaujantis viešojo registro duomenimis, ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis yra miškų ūkio. Tačiau iš pirmosios instancijos sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad  teismas nepaisant to, jog pats ūkio pastatas vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsniu yra nesudėtingas statinys ir pastatytas teisėtai, jam statybą leidžiantys dokumentai yra nereikalingai, tačiau ūkio pastato statybą neteisėta daro tai, kad jis pastatytas žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio. Bylos duomenys tvirtina, kad pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, tačiau iš 9,2778 ha žemės sklypo miško žemės plotas sudaro 6,1326 ha. Tuo tarpu likusį žemės sklypo plotą sudaro 0,5811 ha žemės ūkio naudmenų plotas (iš jo 0,3888 ha sudaro ariama žemė ir 0,1923 ha – sodas), 0,0617 ha kelių plotas, 0,1222 ha vandens telkinių plotas ir 2,3802 ha kitos žemės plotas (b.l. 34).Tokį žemės sklypo dalių padalinimą patvirtina ir byloje esantis žemės sklypo planas ir jame statinių išdėstymo schema (b.l. 37). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-13 įsakymo Nr. 44VĮ-(14.44.2)-488 pagrindu miško naudojimo apribojimai nustatyti minėto žemės sklypo 6,1326 ha plotui (b.l. 35). Žemės sklypui su jame esančiais žemės naudmenų, kelių, vandens telkinių ir kitos žemės plotais, 2011-12-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 44VĮ-(14.44.2)-1036 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo“ (b.l. 100), kuriuo ieškovei buvo leista rengti 9,2778 ha miškų ūkio paskirties minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, numatantį žemės sklypo padalijimą į du žemės sklypus, atidalijant žemės ūkio naudmenas iš miško valdos, suformuojant atskirus žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus. 2011-12-30 buvo išduotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 44L-47 (b.l. 102). 2012-01-30 buvo užsakytas 9,2778 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimas bei sumokėtas avansas (b.l. 101, 103). Įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Taigi minėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nors ūkio pastatas yra pastatytas miškų ūkio paskirties žemėje, tačiau pačiam sklypui susidedant iš atskirų žemės plotų ir esant galimybei žemės sklypą padalinti į du žemės sklypus, suformuojant atskirus žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus, bei konstatavus, jog ūkio pastatas yra nesudėtingas statinys, kuriam statybą leidžiantys dokumentai yra nereikalingi, ką taip pat patvirtina ir paties atsakovo 2011-09-30 reikalavime nustatyti duomenys, atsakovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR. 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 52 punktu turėjo nustatyti terminą įpareigojimui pašalinti trūkumus, kad statinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, o ne iš karto pasiūlyti nugriauti ūkio pastatą, kuris nėra nei neteisėtas ir nėra savavališkai pastatytas, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, jog ūkio pastato reikalavimo nugriauti surašymo metu sklypo padalijimo procedūros nebuvo, nebuvo prielaidų statinio įteisinimui ir projektinės dokumentacijos rengimui nesudaro pagrindo manyti, jog tokia galimybė yra negalima ir dėl to ūkio pastatą reikia nugriauti. Atsakovas būdamas savo srities specialistas ir konstatavęs, jog 2011-08-17 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2739 nustatytas, jog žemės sklype, kurio naudojimo paskirtis yra miškų ūkio ir pastatytas pastatas, nekonkretizuojant, kurioje žemės sklypo dalyje ar vietoje užfiksuotas statinys, ypač nustačius, kad žemės sklypą, kurio dydis yra 9,2778 ha, sudaro žemės ūkio naudmenų plotas, ariamos, sodų plotas, miško žemės plotas, kurį sudaro 6,1326 ha, kelių plotas, vandens telkinių plotas ir kitos žemės plotas (b.l. 53) ir taip pat nustatant, kad ūkio pastatas pastatytas prie šalia esančio sodo (b.l. 54), turėjo įvertinti galimybę galimam statinio įteisinimui ir projektinės dokumentacijos rengimui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypas padalijimo būdu padalintas į du žemės sklypus – žemės ūkio ir miškų ūkio (b.l.192-205). Be to pats apeliantas pripažįsta, kad galimas privačios miško valdos skaidymas į dalis remiantis Miškų įstatymo 4 str. 3 d. 2 p. pagrindu.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškinys buvo pateiktas dėl atsakovo 2011-09-30 reikalavimo panaikinimo, todėl teismas spręsdamas jo teisėtumo klausimą turėjo vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymu, kuriame įtvirtinti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra ne statybos padarinių šalinimo klausimas, o administracinio akto teisėtumo klausimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuris nurodytas Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjo reikalavimo nugriauti statinį pagrįstumą. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-11-14 nutartimi konstatavo, jog ieškovės keliamas ginčas susijęs su civiliniais teisniais santykiais, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimas nors ir priimtas viešojo administravimo subjekto, tačiau ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant klausimus savininko teisių įgyvendinimo procese ir įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje, todėl minėto subjekto įpareigojimai nugriauti galimai statybos taisyklių neatitinkančios statybos padarinius yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimai, turintys tiesioginės įtakos statinio savininko nuosavybės teisėms (CK 4.103 str., b.l. 13). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog šiuo atveju sprendžiamas statinio nugriovimo pagrįstumo klausimas ir tokį ieškovės reikalavimą tenkino vadovaudamasis ne Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, o Civilinio kodekso, Miškų ir Žemės įstatymų nuostatomis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                      Henrichas Jaglinskis

   Asta Radzevičienė

   Zita Smirnovienė