Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.7;
55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 16 d.
Klaipėda
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Romanas Klišauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Madaša“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 2025 m. birželio 2 d. sprendimo ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. liepos 18 d. sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja UAB „Madaša“ (toliau – Bendrovė, Pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 28-31), prašydama panaikinti: atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Atsakovė, VMI, Inspekcija) 2025 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. (21.222 Mr)FR0682 118, kuriuo patvirtintas 2025 m. balandžio 7 d. patikrinimo aktas Nr. (21.222 Mr)FR0680-092 (toliau – Patikrinimo aktas), (toliau – VMI Sprendimas); Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija, MGK) 2025 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. S-2025/133, kuriuo patvirtintas VMI 2025 m. birželio 2 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682 118 dėl 156 528 Eur PVM ir apskaičiuotų 11 806,15 Eur PVM delspinigių, nurodant sumokėti 78 264 Eur PVM baudą (toliau – Komisijos Sprendimas); netenkinus pirmų dviejų prašymų, pakeisti Komisijos sprendimo dalį dėl 78 264 Eur PVM baudos, nurodant sumokėti 31 305,60 Eur baudą.
VMI Sprendime nustatė, kad Bendrovė pateiktose laikotarpio nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 20 d. PVM deklaracijose (forma FR0600) deklaravo 0 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertę ir nuo jų apskaičiuotą 0 Eur pardavimo PVM, 158 520 Eur pirkimo PVM, 42 401 Eur pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais), 116 119 Eur grąžintino iš biudžeto PVM. Didžiąją dalį deklaruoto 158 520 Eur atskaitomo pirkimo PVM sudarė pirkimai iš susijusios UAB „Mašida“ (kodas 304402266, 2024 m. birželio 14 d. pakeistas pavadinimas į UAB „Statom parduodam“): įsigyti žemės sklypai, adresais (duomenys neskelbtini), 5/82 dalys atskirųjų želdynų teritorijos paskirties sklypo Vilniaus m. ir 2 susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų paskirties sklypų dalys (po 5/82) Vilniaus m., 5 dvibučiai gyvenamieji namai 54 proc. baigtumo ir statybos darbai.
Paaiškina, kad Bendrovė 2024 m. birželio 20 d. VMI iniciatyva buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, priežastis - 4 mėnesius iš eilės nedeklaruojant pajamų ir prekių ar paslaugų įsigijimų iš ES, įspėjus apie ketinimą išregistruoti iš PVM mokėtojų, per nustatytą terminą nepateikė atsakymo. VMI rėmėsi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 88 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nurodė, kad Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Bendrovė po įsigytų statybos darbų paslaugų iš UAB „Statom parduodam“ toliau vykdytų veiklą, todėl Bendrovei tenka prievolė grąžinti į biudžetą PVM.
Nesutikdama su VMI Sprendimu Bendrovė teikė skundą Komisijai, prašydama VMI Sprendimą panaikinti, o to netenkinus - sumažinti baudą iki 20 proc. Komisija Sprendimu Bendrovės skundą tenkino iš dalies. Dalyje dėl 156 528 Eur PVM sutiko su mokesčių administratoriaus vertinimu, jog Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad turtas šiuo metu yra parduodamas varžytynėse ir jį pardavus bus atstatytas PVM, neatleidžia Pareiškėjos nuo prievolės išregistravus ją iš PVM mokėtojų grąžinti į biudžetą PVM už įsigytas prekes ir paslaugas, kurios nebus panaudotos PVM apmokestinamojoje veikloje. Pareiškėja nei mokesčių administratoriui, nei MGK nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Pareiškėja po įsigytų statybos darbų paslaugų iš UAB „Statom parduodam“ toliau vykdytų veiklą, todėl Pareiškėjai tenka prievolė patikslinti PVM atskaitą ir į biudžetą grąžinti į PVM atskaitą įtrauktą prekių ir (arba) paslaugų, įskaitant ilgalaikį turtą, pirkimo PVM. Dalyje dėl baudos skyrimo pažymėjo, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. pasikeitė MAĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir lengvinančiai aplinkybei konstatuoti pakanka bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi, todėl esant vienai lengvinančiai aplinkybei ir mokesčių administratoriui nenustačius sunkinančių aplinkybių, Pareiškėjai paskirtos baudos dydis mažintinas iki 50 proc., t. y. 78 264 Eur (156 528 Eur x 50 proc.).
Bendrovė nesutinka su MGK Sprendime padaryta išvada, jog Bendrovė po įsigytų statybos darbų paslaugų iš UAB „Statom parduodam“ toliau nevykdo ir neketina vykdyti veiklos. Pažymi, kad 2023 m. birželio 9 d. Bendrovė ir Kooperatinė bendrovė Klaipėdos kredito unija bei Kooperatinė bendrovė Šilutės kredito unija sudarė Sindikuotos paskolos suteikimo sutartį Nr. SK2023/06-09, kuria buvo sutarta suteikti 1 1602 000 Eur kreditą statant gyvenamuosius namus. Kreditas turėjo būti gražintas iki 2025 m. gegužės 10 d. Kredito įmonės sutartį nutraukė dėl to, kad Bendrovė, jų manymu, padarė esminius sutarties pažeidimus ir todėl unijos neišmokėjo likusios sutartimi aptartos kredito sumos, kuri siekė apie 200 000 Eur ir kuri turėjo būti skirta galutiniams apdailos darbams, po kurių pastatyti gyvenamieji namai taptų patrauklūs pirkėjams. Kadangi Bendrovė nesutiko su tuo, kad jos atlikti pažeidimai yra esminiai, todėl teikė ieškinį dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Bendrovės ieškinys dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo buvo atmestas, tai tapo žinoma tik Vilniaus apygardos teismui priėmus 2025 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1801-861/2025.
Pažymi, kad bylai dar nepasibaigus, kredito bendrovės 2024 m. vasarą kreipėsi į antstolį dėl priverstinio Bendrovei priklausančio turto pardavimo ir antstolis A. B. priėmė patvarkymą dėl varžytinių. Nustatė, kad parduodamo turto vertė (įskaitant PVM) sudaro 1 475 000 Eur, o skola hipotekiniam kreditoriui sudarė 946 000 Eur (neskaitant netesybų). Šį patvarkymą pateikė mokesčių administratoriui kartu su savo pastabomis. Mano, kad parduoti turto anksčiau ir atstatyti PVM Bendrovė negalėjo dėl to, kad su tuo nesutiko unijos, kurioms turtas buvo įkeistas, nes su jomis kilo teisminiai ginčai. Unijos kreipėsi dėl priverstinio pardavimo 2024 m. vasarą, vėliau buvo vertinamas turtas, jis ilgai nebuvo pardavinėjamas ir imta pardavinėti tik dabar, tai nepriklausė nuo Bendrovės valios. Bet kokiu atveju pardavus turtą per varžytines atsiras objektyvi galimybė atstatyti PVM, nes likusi suma atiteks Bendrovei, kuri ir toliau vystys statybų verslą, nes būtent šią veiklą Bendrovė ir vykdė pastaruosius kelis metus.
Vertina, kad MGK be pagrindo padarė išvadą, jog Bendrovė negali ir neketina vykdyti jokios veiklos. Apie tai nurodė ir savo pastabose, kurios tik buvo paminėtos VMI Sprendime, tačiau jomis nebuvo vadovaujamasi. Net jei mokesčių administratoriui ir nebūtų aiškios kai kurios aplinkybės, jis galėjo kreiptis į Bendrovė dėl papildomo paaiškinimo apie ketinamą vykdyti veiklą ir tokias galimybes, tačiau tai nebuvo padaryta.
Bendrovė nesutikdama su MGK Sprendimu dalyje dėl PVM, taip pat nesutinka ir su priskaičiuotos baudos dydžiu. VMI Sprendime ji buvo nustatyta kaip aritmetinis vidurkis, lygus 60 proc. MGK jį sumažino iki 50 proc., nors buvo prašoma sumažinti iki 20 proc. Pažymi, kad Bendrovė bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi tyrimo metu - sudarė sąlygas tinkamai mokesčių administratoriaus veiklai atliekant tyrimą, pateikė mokesčių administratoriui prašomą informaciją. Laikinas veiklos nevykdymas buvo ne dėl Bendrovės kaltės, o dėl ekonominės situacijos, kai 2023 m. dėl infliacijos smarkiai padidėjusio Euribor rodiklio, bankai apribojo paskolų išdavimą gyventojams, todėl šie nustojo pirkti tokio tipo gyvenamuosius namus, kuriuos statė Bendrovė. Bendrovė negavo planuotų pajamų, pradelsė palūkanų mokėjimą kredito unijoms, šios nutraukė kredito sutartį ir neišmokėjo likusių pinigų Bendrovei, skirtų namų užbaigimui. Todėl Bendrovės veikla sutriko tiek dėl ekonominės situacijos, tiek ir dėl kredito unijų nelankstumo, ko Bendrovė negalėjo įtakoti.
Pažymi, kad Bendrovė neslėpė jokių pajamų, deklaravo visus sandorius, o ir pats pažeidimas, jei ir buvo, buvo atliktas pirmą kartą Bendrovės veikloje. Todėl, net ir esant pažeidimui, Sprendimu Bendrovei turėtų būti skirta minimali bauda. Esant nustatytai aplinkybei dėl bendradarbiavimo, dėl to, kad Bendrovei anksčiau nebuvo padariusi jokių pažeidimų, taip pat dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos bei priežasčių, kodėl atsirado prievolė atstatyti PVM, turėjo būti skirta minimali bauda, lygi 20 proc.
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu (t. 4, b. l. 138-141) su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad VMI Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyrius, vykdydamas 2025 m. kovo 18 d. pavedimą tikrinti atliko Bendrovės PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. liepos 10 d. ir 2025 m. balandžio 7 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame apskaičiavo 156 528 Eur PVM. Nustatyta, kad Bendrovė 2024 m. liepos 25 d. pateiktoje paskutinio laikotarpio (už 2024 m. birželį) PVM deklaracijoje (forma FR0600) neįvykdė išregistruojamo iš PVM mokėtojų asmens prievolių, t. y. nepatikslino PVM atskaitos ir į biudžetą negrąžino į PVM atskaitą įtrauktą prekių ir (arba) paslaugų, kurios nebebus panaudotos PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo PVM, tokiu būdu pažeisdama PVMĮ 88 straipsnio 1 dalies, 69, 66 straipsnių nuostatas. Bendrovė nesutikdama su Patikrinimo aktu pateikė 2025 m. gegužės 7 d. rašytines pastabas. VMI Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė Pareiškėjai sumokėti 156 528 PVM bei susijusias delspinigių ir baudų sumas. Komisija, išnagrinėjusi Pareiškėjos skundą Sprendimu nusprendė patvirtinti VMI 2025 m. birželio 2 d. sprendimo dalį dėl 156 528 Eur PVM ir apskaičiuotų 11 806,15 Eur PVM delspinigių bei pakeitė VMI Sprendimo dalį, kuria paskirta 93 916,80 Eur PVM bauda, nurodant sumokėti 78 264 Eur PVM baudą.
Teigia, kad Bendrovė pateiktose laikotarpio nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 20 d. PVM deklaracijose (forma FR0600) deklaravo 0 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertę ir nuo jų apskaičiuotą 0 Eur pardavimo PVM, 158 520 Eur pirkimo PVM, 42 401 Eur pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais), 116 119 Eur grąžintino iš biudžeto PVM. Didžiąją dalį deklaruoto 158 520 Eur atskaitomo pirkimo PVM sudarė pirkimai iš susijusios UAB „Mašida“: įsigyti žemės sklypai, adresais (duomenys neskelbtini), 5/82 dalys atskirųjų želdynų teritorijos paskirties sklypo Vilniaus m. ir 2 susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų paskirties sklypų dalys (po 5/82) Vilniaus m., 5 dvibučiai gyvenamieji namai 54 proc. baigtumo ir statybos darbai. Nustatyta, kad iš UAB „Mašida“ Bendrovė įsigijo žemės sklypus su pradėtais statyti dvibučiais gyvenamaisiais namais pagal 2023 m. birželio 9 d. sutartį Nr. 4020 už 847 750 Eur, kurių pirkimo PVM atskaitė. Taip pat Bendrovė pateikė 2023 m. gruodžio 13 d. Susitarimą dėl kainos mažinimo, kurio 4 p. nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 27 d. UAB „ideArt“ (kodas 300766571) pateikė Turto rinkos vertės nustatymo konsultacinę išvadą Nr. 23-11/01, kuria remiantis, Daiktų 3-8 ir Daiktų 10-13 rinkos vertė lygi 598 000 Eur, t. y. 249 000 Eur mažesnė, nei buvo nurodyta Sutartyje. Susitarimo 5 p. nurodyta, kad Šalys sutinka, kad minėtų Daiktų rinkos vertė yra lygi 598 000 Eur, t. y. tokia, kokia nurodyta Konsultacinėje išvadoje. Šalys sutaria vadovautis Konsultacinėje išvadoje nurodyta kiekvieno Daikto rinkos verte, ją įtraukiant (pakoreguojant) į savo buhalterinę apskaitą, o UAB „Mašida“ turi grąžinti UAB „Madaša“ kainų skirtumą, lygų 249 000 Eur per 20 d. d. po Susitarimo sudarymo. Remiantis susitarimu UAB „Mašida“ išrašė 2023 m. gruodžio 13 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAŠ120, vertė 205 785,12 Eur ir - 43 214,88 Eur PVM.
Nurodo, kad Bendrovė pateikė 2023 m. birželio 12 d. Statybos rangos sutartį su UAB „Mašida“. Sutarties 1 p. numatyta, kad UAB „Mašida“ (toliau – Rangovas) savo jėgomis ir rizika įsipareigoja atlikti statybos rangos darbus penkiuose dvibučiuose gyvenamuosiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pagal sutarties priedą Nr. 1 (toliau – Darbai) ir perduoti Darbų rezultatą Užsakovui šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Sutarties 2 p. nustatyta, kad galutinė Sutarties kaina yra 873 655 Eur ir 183 468 Eur PVM, iš viso 1 057 123 Eur. Už šią kainą Rangovas įsipareigoja atlikti darbus, numatytus sutarties 1 punkte. Į Sutarties kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų darbo ir medžiagų kaina, mokesčiai, draudimo, transportavimo ir visos kitos, Rangovui priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei šią Sutartį, išlaidos. Sutarties 5 p. numatyta darbų pradžia
2023 m. birželio 12 d., darbų pabaiga 2024 m. gruodžio 31 d. Sutartį abiejų šalių vardu pasirašė tuometinis UAB „Madaša“ ir UAB „Mašida“ vadovas E. B.. Visa numatomų atlikti rangos darbų kaina – 1 099 100 Eur ir 230 811 Eur PVM. Pagal Bendrovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir statybos darbų atlikimo aktus, tikrinamuoju laikotarpiu buvo atlikti elektros ir elektros įvadų į namus, langų montavimo, laiptų įrengimo privažiavimo kelio įrengimo, sklypo formavimo, įvažiavimo vartų įrengimo darbai. Pagal šią sutartį tikrinamu laikotarpiu UAB „Mašida“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už statybos darbus Bendrovė apskaitė apskaitos registruose ir PVM deklaracijose deklaravo 42 401,10 Eur pirkimo / pardavimo PVM.
Pažymi, kad Bendrovė 2024 m. birželio 20 d. VMI iniciatyva išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Remiasi PVMĮ 88 straipsnio 1 dalies, 69 straipsnio, 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Bendrovė 2024 m. liepos 25 d. pateiktoje paskutinio 2024 m. birželio 1 d. – 2024 m. birželio 20 d. laikotarpio išregistruojamo iš PVM mokėtojų asmens PVM deklaracijoje deklaravo 0 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertę ir nuo jų apskaičiuotą 0 Eur pardavimo PVM, 0 Eur pirkimo / atskaitomo PVM, ir 0 Eur mokėtino PVM. Pagal Bendrovės pateiktus Didžiosios knygos (toliau – DK) apyvartų žiniaraščius nustatyta, kad: DK sąskaitos Nr. 21210 „Vykdomų darbų savikaina“ debete apskaitytas likutis 2023 m. sausio 1 d. – 0 Eur, likutis 2024 m. birželio 20 d. – 219 410 Eur; DK sąskaitos Nr. 2040 „Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina“ debete apskaitytas likutis 2023 m. sausio 1 d. – 0 Eur, likutis 2024 m. birželio 20 d. – 749 250,89 Eur; DK sąskaitos Nr. 2019 „Žaliavų, medžiagų ir komplektavimo detalių vertės sumažėjimas“ kredite apskaitytas likutis 2023 m. sausio 1 d. – 0 Eur, likutis 2024 m. birželio 20 d. – 205 785,12 Eur.
Teigia, kad pagal apskaitos ir pirminius apskaitos dokumentus (gautas PVM sąskaitas faktūras) nustatyta, kad: DK sąskaitoje Nr. 21210 „Vykdomų darbų savikaina“ Bendrovė apskaitė iš UAB „Mašida“ pagal Rangos sutartį pirktus statybos darbus / paslaugas; DK sąskaitoje Nr. 2040 „Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina“ Bendrovė apskaitė iš UAB „Mašida“ įsigytus žemės sklypus ir 5 nebaigtus statyti dvibučius gyvenamuosius namus, kurių vertė 700 619,83 Eur ir iš UAB „Mašida“ įsigytas statybines medžiagas (šulinio žiedus, dangčius, kanalizacijos liukus, klinkerio plyteles, grindinio trinkeles), kurių vertė 48 631,06 Eur; DK sąskaitoje Nr. 2019 „Žaliavų, medžiagų ir komplektavimo detalių vertės sumažėjimas“ Bendrovė apskaitė pagal 2023 m. gruodžio 13 d. Susitarimą dėl kainos mažinimo ir 205 785,12 Eur sumažintą iš UAB „Mašida“ įsigytų 5 dvibučių gyvenamųjų namų vertę. Laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 20 d. Bendrovė DK sąskaitoje Nr. 21210 apskaitė 219 410 Eur, sąskaitoje Nr. 2040 apskaitė 749 250,89 Eur įsigijimų, o sąskaitoje 2019 apskaitė 205 785,12 Eur pirktų prekių vertės sumažėjimą. Šių įsigijimų (prekių / paslaugų) pirkimo PVM apskaitė i.SAF gautų PVM sąskaitų faktūrų registruose ir įtraukė į PVM atskaitą 2023 m. 06 mėn. – 2023 m. 12 mėn. PVM deklaracijose.
Pažymi, kad pagal mokestiniam tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir registrus nenustatyta, kad Bendrovė tiriamu laikotarpiu būtų išrašiusi PVM sąskaitas faktūras už statybos / remonto darbus ar parduotas statybines medžiagas, apskaitos registruose pajamų neapskaityta. Mokestiniam tyrimui nepateikta jokių veiklos sutarčių, statybos rangos sutarčių ar kitų dokumentų dėl Bendrovei nepriklausančiuose objektuose vykdytų gyvenamųjų namų statybos darbų bei pirktų statybinių medžiagų. Pagal Bendrovės apskaitos dokumentus ilgalaikio turto neapskaityta.
Teigia, kad vadovaujantis PVMĮ 88, 69, 66 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis, Bendrovė iki 2024 m. liepos 10 d. privalėjo VMI pateikti tinkamai užpildytą išregistruoto asmens paskutinio mokestinio laikotarpio (2024 m. birželio 1 d. – 2024 m. birželio 20 d.) PVM deklaracijos FR0600 formą ir nuo DK sąskaitoje Nr. 2040 apskaitytų pirktų prekių, skirtų perparduoti (atsižvelgiant į DK sąskaitoje Nr. 2019 apskaitytą vertės sumažėjimą) bei nuo DK sąskaitoje Nr. 21210 „Vykdomų darbų savikaina“ apskaitytų statybos darbų / paslaugų, kurios nepanaudotos PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, patikslinti PVM atskaitą ir į biudžetą grąžinti į PVM atskaitą įtrauktą prekių ir (arba) paslaugų, įskaitant ilgalaikį turtą, pirkimo PVM. Bendrovės pastabose nurodomos aplinkybės, kad turtas šiuo metu yra parduodamas varžytynėse ir jį pardavus bus atstatytas PVM, neatleidžia Bendrovės nuo prievolės išregistravus ją iš PVM mokėtojų grąžinti į biudžetą PVM už įsigytas prekes ir paslaugas, kurios nebus panaudotos PVM apmokestinamojoje veikloje. Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Bendrovė po įsigytų statybos darbų paslaugų iš UAB „Mašida“ toliau vykdytų veiklą.
Pažymi, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė PVM atskaitos nepatikslino ir į biudžetą negrąžino į PVM atskaitą įtrauktą prekių ir paslaugų, kurios nebebus panaudotos PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo PVM, pagal iš UAB „Mašida“ gautas PVM sąskaitas faktūras. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra išregistruota iš PVM mokėtojų ir nevykdo PVM apmokestinamos veiklos, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad Bendrovė po įsigytų statytos darbų paslaugų toliau vykdė veiklą, todėl Bendrovei tenka prievolė grąžinti į biudžetą PVM, kuris nebus panaudotas PVM apmokestinamai veiklai.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ginčas kilęs dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Atsakovė, VMI, Inspekcija) 2025 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. (21.222 Mr)FR0682 118, kuriuo patvirtintas 2025 m. balandžio 7 d. patikrinimo aktas Nr. (21.222 Mr)FR0680-092 (toliau – Patikrinimo aktas), (toliau – VMI Sprendimas); Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija, MGK) 2025 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. S-2025/133 (toliau – Komisijos Sprendimas), kuriais pareiškėjui apskaičiuota sumokėti į biudžetą 156 528 Eur PVM; 11 806,15 Eur PVM delspinigių ir 78 264 Eur PVM bauda.
Šie mokesčiai pareiškėjai apskaičiuoti už tai, kad pažeidė PVMĮ 88 straipsnio 1 dalies, 69, 66 straipsnių nuostatas, nes 2024-07-25 pateiktoje paskutinio laikotarpio (už 2024 m. 06 mėn.) PVM deklaracijoje (forma FR0600) neįvykdė išregistruojamo iš PVM mokėtojų asmens prievolių, t. y. nepatikslino PVM atskaitos ir į biudžetą negrąžino į PVM atskaitą įtrauktą prekių ir (arba) paslaugų, kurios nebebus panaudotos PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo PVM.
Nustatyta, kad pareiškėja pateiktose laikotarpiu nuo 2023-05-01 iki 2024-06-20 PVM deklaracijose (forma FR0600) deklaravo 0 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertę ir nuo jų apskaičiuotą 0 Eur pardavimo PVM, 158 520 Eur pirkimo PVM, 42 401 Eur pardavimo PVM ir 116 119 Eur grąžintino iš biudžeto PVM.
Didžiąją dalį deklaruoto 158.520 Eur pirkimo PVM sudarė pirkimai iš susijusios UAB „Mašida“ (kodas 304402266, 2024-06-14 pakeistas pavadinimas į UAB „Statom parduodam“): įsigyti žemės sklypai, adresais (duomenys neskelbtini), 5/82 dalys atskirųjų želdynų teritorijos paskirties sklypo Vilniaus m. ir 2 susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų paskirties sklypų dalys (po 5/82) Vilniaus m., 5 dvibučiai gyvenamieji namai 54 proc. baigtumo ir statybos darbai.
Nustatyta, kad pareiškėja 2023-06-09 ir 2023 06 12 sudarė sutartis su UAB „Mašida“, kurių vadovu buvo tas pats asmuo - E. B..
Pagal šias sutartis pareiškėja iš UAB „Mašida“ įsigijo žemės sklypus su pradėtais statyti dvibučiais gyvenamaisiais namais už 847 750 Eur, nuo kurių atskaitė 147 130,17 Eur pirkimo PVM. Po to, sutarties šalys 2023-12-13 sudarė papildomą Susitarimą dėl kainos mažinimo, kuriuo susitarė, kad minėtų Daiktų rinkos vertė yra lygi 598 000 Eur, t. y. 249 000 Eur mažesnė, bei kad UAB „Mašida“ turi grąžinti UAB „Madaša“ kainų skirtumą - 249 000 Eur. Remiantis šiuo susitarimu UAB „Mašida“ išrašė 2023-12-13 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAŠ120, 205 785,12 Eur sumai, iš kurių - 43 214,88 Eur PVM.
Minėtos šalys taip pat sudarė Statybos rangos sutartį pagal kurią UAB „Mašida“, kaip rangovas, įsipareigojo pareiškėjai atlikti statybos rangos darbus (darbų pradžia
2023-06-12, darbų pabaiga 2024-12-31) penkiuose dvibučiuose gyvenamuosiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), už 1 099 100 Eur, papildomai priskaičiuojant 230 811 Eur PVM.
Pagal UAB „Mašida“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už statybos darbus pareiškėja deklaravo 42 401,10 Eur pirkimo / pardavimo PVM.
Pareiškėja VMI 2024-06-19 sprendimu, nuo 2024 06 20 VMI iniciatyva buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nes 4 mėnesius iš eilės nedeklaruojant pajamų ir prekių ar paslaugų įsigijimų iš ES, į įspėjimą apie ketinimą išregistruoti iš PVM mokėtojų, pareiškėja per nustatytą terminą atsakymo nepateikė.
Pareiškėja VMI 2024-06-19 sprendimo, kuriuo ji buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, ir jis yra galiojantis.
Ginčijamais VMI sprendimais nuspręsta pareiškėjai minėtas PVM sumas apskaičiuoti, kadangi pareiškėja 2024-07-25 pateiktoje paskutinio laikotarpio PVM deklaracijoje neįvykdė išregistruojamo iš PVM mokėtojų asmens prievolių.
Pareiškėja nesutikimą su sprendimu apskaičiuoti mokėtiną į biudžetą PVM ir su juo susijusiais sumas, iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėja pagal sudarytas paskolos sutartis turėjo gauti 1 1602 000 Eur kreditą gyvenamųjų namų statybai, kurį turėjo gražinti iki 2025 m. gegužės 10 d., tačiau kredito įmonės paskolos sutartį nutraukė, dėl ko pareiškėja negalėjo parduoti turto anksčiau ir atstatyti PVM.
Tuo remiantis teigia, kad VMI nepagrįstai bei neteisingai nusprendė, jog pareiškėja negali ir neketina vykdyti jokios veiklos, dėl ko turi į biudžetą sumokėti ginčijamas PVM sumas.
Taip pat prašo netenkinus reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus dėl pareiškėjai priskaičiuoto PVM, sumažinti jai paskirtos 78 264 Eur PVM baudos dydį iki 31 305,60 Eur.
Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (PVMĮ), Mokesčių administravimo įstatymas (MAĮ) bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
PVMĮ 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Paaiškėjus, kad prekės ir (arba) paslaugos, jeigu jų (o jeigu jos pasigamintos, – joms pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo įtrauktas (įtraukta) į atskaitą, pradėtos naudoti kitai negu šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai arba prarandamos, PVM atskaita tikslinama to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai didinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą.“ <...>
Pagal PVMĮ 69 straipsnio 1 dalį, apmokestinamąjį asmenį išregistruojant iš PVM mokėtojų <...> PVM deklaracijoje šio įstatymo 66 ir 67 straipsniuose nustatyta tvarka patikslinama PVM atskaita ir į biudžetą grąžinamas į PVM atskaitą įtrauktas prekių ir (arba) paslaugų, įskaitant ilgalaikį turtą, kurios nebebus panaudotos šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo ir (arba) importo PVM.
PVMĮ 88 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad „Jeigu apmokestinamasis asmuo buvo išregistruotas (paties prašymu ar mokesčio administratoriaus iniciatyva) iš PVM mokėtojų, per 20 dienų po išregistravimo jis privalo pateikti specialią išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaraciją ir joje šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti visas likusias prievoles, susijusias su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu.“
Minėta, kad pareiškėja VMI 2024-06-19 sprendimu, nuo 2024 06 20 VMI iniciatyva buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, o 2024-07-25 pateiktoje išregistruojamo iš PVM mokėtojų asmens PVM deklaracijoje, už paskutinį laikotarpį nuo 2024-06-01 iki 2024-06-20 deklaravo 0 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertę ir nuo jų apskaičiuotą 0 Eur pardavimo PVM, 0 Eur pirkimo/ atskaitomo PVM, ir 0 Eur mokėtino PVM.
Pagal pareiškėjos buhalterinės apskaitos duomenis nustatyta, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2024-06-20 savo atitinkamose sąskaitose apskaitė 219 410 Eur; 749 250,89 Eur įsigijimų, ir 205 785,12 Eur pirktų prekių vertės sumažėjimą o pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą 2023 m. 06 mėn. – 2023 m. 12 mėn. PVM deklaracijose.
VMI atlikusi pareiškėjos patikrinimą, duomenų, kurie patvirtintų kad pareiškėja tiriamu laikotarpiu būtų išrašiusi PVM sąskaitas faktūras už statybos/remonto darbus ar parduotas statybines medžiagas, bei gavusi pajamų, nenustatė. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėja.
Aptartos faktinės aplinkybės, remiantis PVMĮ 88, 69, 66 straipsnių nuostatomis, lemia kad pareiškėja privalėjo iki 2024 07 10 dienos pateikti tinkamai užpildytą išregistruoto asmens paskutinio mokestinio laikotarpio (2024-06-01 - 2024-06-20) PVM deklaraciją, kuria turėjo patikslinti PVM atskaitą ir į biudžetą grąžinti į PVM atskaitą įtrauktą prekių ir (arba) paslaugų, įskaitant ilgalaikį turtą, pirkimo PVM.
Kadangi pareiškėja to nepadarė, todėl VMI pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog pareiškėja neįvykdė išregistruojamo iš PVM mokėtojų asmens prievolių ir negrąžino į biudžetą į PVM atskaitą įtrauktą prekių ir (arba) paslaugų, įskaitant ilgalaikį turtą, pirkimo PVM, dėl ko VMI sprendimas priskaičiuoti pareiškėjai mokėtinas į biudžetą PVM sumas yra pagrįstas bei teisingas.
Pažymėtina ir tai, kad aptartos PVMĮ nuostatos, kurios išregistruojamam iš PVM mokėtojų asmeniui nustato prievolę grąžinti į biudžetą į PVM atskaitą įtrauktą pirkimo PVM, yra imperatyvios ir nenumato galimybės šios prievolės nevykdyti dėl priežasčių, susijusių su kitų asmenų veikla ir pan..
Dėl ko pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl jai suteiktos paskolos sutarties nutraukimo, su tuo susijusiu teisminiu ginču ir kt., neįtakoja šio teisinio santykio esmės bei neatleidžia pareiškėjos nuo prievolės grąžinti į biudžetą aptariamas PVM sumas.
Dėl paminėto tenkinti pareiškėjos skundą aptariamu aspektu, jame nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
Pareiškėja taip pat prašo sumažinti jai paskirtos baudos dydį nuo 78 264 Eur iki 31 305,60 Eur.
Šį prašymą grindžia tuo, kad bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi tyrimo metu, nes sudarė sąlygas tinkamai mokesčių administratoriaus veiklai atliekant tyrimą, pateikė mokesčių administratoriui prašomą informaciją, neslėpė jokių pajamų, deklaravo visus sandorius, be to pažeidimas padarytas pirmą kartą, todėl mano, kad jai turėtų būti skirta minimali – 20% bauda.
Pareiškėjai ginčijamu VMI sprendimu buvo paskirtas PVMĮ 123 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis 60 proc., (93 916,80 Eur) nuo apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos.
MGK sprendimu ši bauda pareiškėjai sumažinta iki 50 % (78 264 Eur) dydžio, pripažinus pareiškėjos lengvinančia aplinkybe tai, kad ji bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu ir nenustačius jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių (MAĮ 140 str. 3 d. 1 p.).
Baudos dydžio individualizavimo taisyklės nustatytos MAĮ 140 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią baudos dydžio atskaitos tašku yra jos vidurkis (mediana), kuris didinamas arba mažinamas priklausomai nuo nustatytų asmens atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, padaryto pažeidimo pobūdžio, asmens kaltės ir kt..
Minėta, kad MGK sprendimu pareiškėjos lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu.
Pareiškėja, prašydama sumažinti iki minimumo baudos dydį kitų aplinkybių, kurios nebūtų susijusios su nurodyta, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, iš esmės nenurodo.
Kokių kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti lengvinančiomis atsakomybę kitas aplinkybes, taip pat nenustatyta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pareiškėja.
Pažymėtina, kad pareiškėjos padaryta veika yra atsiradusi žala biudžetui, kuri iki šiol neatlyginta (MAĮ 140 str. 2 d. 3 p.).
Visa tai lemia, kad nėra nustatyta papildomų sąlygų, kurios sudarytų prielaidas dar labiau švelninti pareiškėjai paskirtos baudos ( 50 % (78 264 Eur)) dydį.
Tai savo ruožtu lemia ir tai, kad MGK sprendimas šiuo klausimu atitinka MAĮ 140 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl ko tenkinti pareiškėjos skundą ir šiuo aspektu, taip pat nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Madaša“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjas Romanas Klišauskas