Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-497/2020

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00033-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.13.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Arūno Budrio, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,

dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,

išteisintajai L. M.,

gynėjams advokatams Rolandui Mištautui ir Andriui Baranskiui,

vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-02 nuosprendžio, kuriuo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteista,  išteisinta pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 1891 str. 1 d. padarymo, nepadarius nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą

n u s t a t ė :

1. L. M. buvo kaltinama tuo, kad turi nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, o būtent:

1) nuo 2011-04-26 nuosavybės teise turi miško ūkio paskirties 16,76 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 70 000,00 Lt (20 273,40 eurų) vertės, įsigytą pagal notariškai patvirtintą 2011-04-26 Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp jos ir pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini), priimtą pagal šią minėtą sutartį nuo jos pasirašymo momento (CK 6.398 str.) bei, būdama kaip pirkėja, už nurodytą turtą pardavėjui šios minėtos sutarties patvirtinimo momentui sumokėjusi 70 000,00 Lt (20 273,40 eurų) grynaisiais pinigais, kurie negalėjo būti teisėtos pajamos;

2) nuo 2011-06-15 nuosavybės teise turi žemės ūkio paskirties 1,8747 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20 000,00 Lt (5783,69 eurų) vertės, įsigytą pagal notariškai patvirtintą 2011-06-15 Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp jos ir pardavėjo A. J., priimtą pagal šią minėtą sutartį nuo jos pasirašymo momento (CK 6.398 str.) bei, būdama kaip pirkėja, už nurodytą turtą pardavėjai šios minėtos sutarties patvirtinimo momentui sumokėjusi 20 000,00 Lt (5783,69 eurų) grynaisiais pinigais, iš kurių 19 973,56 Lt (5784,74 eurų) negalėjo būti teisėtos pajamos, t. y. L. M. nuosavybės teise turi 90 000,00 Lt (26 065,80 eurų) vertės 2011-04-26 ir 2011-06-15 įgytą turtą, iš kurių 89 973,56 Lt (26 058,14 eurų) negalėjo būti teisėtomis pajamomis, kadangi ji pati neturėjo pakankamų pajamų, gautų iš teisėtų šaltinių, sumokėti už nurodytą turtą.

Tokiu būdu L. M. laikotarpiu nuo 2011-04-26 iki 2011-06-15 įgijo ir turi nuosavybės teise 692,10 MGL (89 973,56 Lt arba 26 058,14 eurų), t. y. didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 1891 straipsnio 1 dalyje.

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. M. 2011 m. už 26057,09 € nusipirko du žemės sklypus Trakų rajone. Kaltinamosios kaltė iš esmės grindžiama Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-10-05 specialisto R. R. išvada Nr. (4.65)-86-96 (toliau – 2015-10-05 specialisto išvada). Šioje išvadoje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2003 iki 2012 m. L. M. pajamos viršija išlaidas ir kad jis už paminėtus du žemės sklypus sumokėjo iš VMI nežinomų šaltinių. Pirmosios instancijos teismo nuomone, 2015-10-05 specialisto išvada nėra pakankamas ir patikimas L. M. kaltės įrodymas. Specialistas, nustatydamas pajamomis nepagrįstų išlaidų dydį rėmėsi LR Mokesčių administravimo įstatymo 70 str., kuris numato, kad kai mokesčių administratorius neturi visos informacijos apie asmens pajamas ir išlaidas ir mokesčių bazę ir mokesčius apskaičiuoja pagal savo pasirinktus metodus, įvertina asmens gautas pajamas, tai taikoma apskaičiuoti mokesčiams. Vadinasi, vien įstatymo nustatytos formos informacijos apie asmens pajamas nebuvimas yra pagrindas preziumuoti, kad asmuo nuslėpė pajamas ir nustatyti nuslėptų pajamų dydį paties mokesčio administratoriaus pasirinktais metodais. Tačiau baudžiamojoje vien savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Asmuo laikomas nekaltu, kol prokuroras neįrodo, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

3. 2015-10-05 specialisto išvadoje neteisingai įvertintos L. M. išlaidos 1994–2013 m. Jos paskaičiuotos remiantis Statistikos departamento skelbiamais duomenimis apie vidutines pinigines vartojimo išlaidas Lietuvoje. Šis vidurkis nieko nepasako apie individualias L. M. išlaidas. Specialistas be pagrindo vien L. M. priskiria 22 800 Lt išlaidas už 2009 m. turistinę kelionę, nors į ją važiavo 5 šeimos nariai ir išlaidas dalijosi po lygiai.

4. 2015-10-05 specialisto išvadoje neteisingai įvertintos ir L. M. pajamos 1994–2013 m. Specialistas neatsižvelgė į L. M. pajamas iš individualios vandens motociklų veiklos, galanterijos ir tekstilės gaminių gamyba ir prekybos. Taip pat L. M. pagal 2008-09-18 pirkimo-pardavimo sutartį gavo 5 500 000 Lt pajamų iš nekilnojamojo turto pardavimo. Taip pat 1988 mirus motinai, L. M. paveldėjo jos turtą – pinigines santaupas ir juvelyrinius dirbinius. Todėl pagal šiuos duomenis, kaltinamajai visiškai pakako pajamų tam, kad įsigyti kaltinime nurodytus du žemės sklypus.

5. 2015-10-05 specialisto išvados neįmanoma patikrinti, nes teismo posėdžio metu apklausiamas specialistas R. R. nurodė, kad tyrimas buvo atliktas remiantis VMI viršininko įsakymu patvirtintomis ūkinėmis finansinėmis tvarkomis ir specialisto išvados pateikimo taisyklėmis, tai yra vidaus teisės aktais, kurie nėra viešai skelbiami. Teismui šios taisyklės pateiktos nebuvo. Taigi norminiai aktai, kuriais vadovaujantis specialistas atliko ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir pateikė išvadas šioje byloje, nėra žinomi, nėra žinomi ir suprantami metodai, kaip buvo skaičiuojamos L. M. pajamos ir išlaidos, todėl nėra galimybės patikrinti ir įvertinti, ar atliekant tyrimą tinkamai buvo laikytasi minėtų taisyklių

6. Remiantis 1–4 p. išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas išteisino L. M., nenustačius nusikaltimo, numatyto BK 1891 str. 1 d. požymių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Apeliaciniu skundu prokurorė Sigutė Malinauskienė prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir pripažinti L. M. kalta pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 300 MGL (11400) € dydžio baudą, bei konfiskuoti žemės sklypus, t.y. turtą, kurio įgijimo teisėtu būdu išteisintoji, prokurorės vertinimu, negali pagrįsti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas aprašydamas liudytojų parodymus iškraipė jų esmę, be to, neatliko kai kurių liudytojų parodymų vertinimo, taip pažeisdamas BPK nuostatas. Prokurorės vertinimu, apylinkės teismas per daug dėmesio skyrė VMI specialisto išvados vertinimui ir jos trūkumų konstatavimui. Vertindamas išteisintosios finansinę būklę apylinkės teismas ignoravo liudytojos V. C. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus apie tai, kad ji L. M. pažįsta nuo 2010 m., kad L. M. iki 2013 m. reguliariai, 1-2 kartus į mėnesį, iš jos pirkdavo žemės ūkio produkciją asmeniniams poreikiams ir už ją kiekvieną kartą jai mokėdavo nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų. Taip pat nevertino minėtos liudytojos parodymų apie tai, kad 2010 metais ji už 720 000 Lt pardavė L. M. nekilnojamąjį turtą - Bulgarijos įmonę „Vanta-2". Šio fakto nenurodo ir pati L. M. pateiktame savo 2016-08-30 paaiškinime.

8. Skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo pripažino įrodytu, kad dalis (3 248 000,00 Lt) iš 2008 metais L. M. suteiktos UAB (duomenys neskelbtini) 5,5 mln. litų paskolos buvo jai grąžinta laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2011-04-01, rėmėsi L. M. pateiktu paaiškinimu, 2017-09-06 teismui pateiktais UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiais bei liudytojo A. B., kuris nuo 2004-08-03 iki 2011-07-13 buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Taip pat teismas nurodė, kad negali nepripažinti dalies paskolos grąžinimo fakto, nes byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog UAB (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų grąžinti dalies paimtos paskolos pinigų negalėjo. Prokuroro nuomone, darydamas tokias išvadas teismas ignoravo liudytojos I. D. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, apie tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-10-01 nutartimi ir įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-04 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu. Šiais teismų sprendimais nustatyta, kad jau 2007 m. įmonė buvo nemoki ir nuo 2007 m. nevykdė veiklos. 2008 m. UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus A. B. (100 procentų šios bendrovės akcijų turėjo L. M.), pateikė AB „Medicinos bankas“ neatitinkančius tikrovės balansus apie įmonės veiklą, pelną ir pajamas.

9. Prokurorės vertinimu, teismas fragmentiškai, neišsamiai ir šališkai įvertino bylos duomenis jų patikimumo aspektu, todėl nepagrįstai konstatavo, kad „byloje nėra jokių duomenų ir net nebuvo įrodinėjama, kad L. M. darė kokią nors nusikalstamą veiką ar vykdė kokią nors neteisėtą veiklą ir todėl gavo ar turėjo neteisėtų pajamų BK 190 straipsnio prasme“. Byloje esančioje 2015-10-05 specialisto išvadoje nurodyta ir tai patvirtina VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenys, kad L. M. buvo įsigijusi UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ir buvo šių įmonių akcininke: 1. 2000-06-01 buvęs L. M. sutuoktinis A. M. akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi L. M. pardavė 51 vnt. UAB (duomenys neskelbtini)akcijų už 5 100 Lt. Pagal 2000-06-23 akcijų pirkimo - pardavimo sutartį visos UAB (duomenys neskelbtini) akcijos buvo parduotos S. R. tėvui F. R. už 10 000 Lt, L. M. pardavė 51 vnt. už 5 100 Lt, o A. M. pardavė 49 vnt. už 4 900 Lt. Pagal notarine tvarka patvirtintus 2000-07-19 ir 2003-07-08 įgaliojimus F. R. įgaliojo S. R. tvarkyti, valdyti ir disponuoti jam priklausančiomis UAB (duomenys neskelbtini) akcijomis.

10. Prokurorė remiasi Vilniaus apygardos teismo byla Nr. 1A-1/2014, kurioje nustatyta, kad L. M., vykdant S. R. nurodymus ir kartu su organizuotos grupės nariais A. B., V. N. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus), N. Š., asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, G. P. ir B. P. suklastojus tikrus UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)dokumentus, kurių pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) tariamai įsigijo prekes ir paslaugas už bendrą 10 310 157,36 Lt sumą su išskirtu 1 572 736,36 Lt tariamu pirkimo PVM ir juos panaudojo, įtraukiant į bendrovių buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę. Prokurorė taip pat remiasi kitomis minėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

11. Prokurorės vertinimu, visuma byloje esančių įrodymų paneigia L. M. versiją, kad ji pinigines lėšas įgijo teisėtomis priemonėmis - susitaupė iš darbo užmokesčio, pensijos, giminaičių dovanų bei kitų išmokų ir patvirtina faktą, jog dalis turto - 89.973,56 Lt (26.058,14 eurų), negalėjo būti įgyti teisėtomis pajamomis. Taigi, L. M. nei 2010 metais įsigyti 8 žemės sklypai (bendra jų vertė 463 000 Lt (134,094 eurų)), nei laikotarpiu nuo 2011-04-26 iki 2011-06-15 įsigyti du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) už 90 000 Lt (26.065,80 eurų), iš kurių 89.973,56 Lt (26.058,14 eurų) negalėjo būti įgyti teisėtomis pajamomis, kadangi ji pati neturėjo pakankamų pajamų, gautų iš teisėtų šaltinių, sumokėti už nurodytą turtą.

12. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išteisintoji ir jos gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

13. Apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkintinas visiškai. BK 1891 str. numatyto nusikaltimo sudėties aiškinimas ir šio įstatymo taikymo praktika nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-29 nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nekartoja tų liudytojų parodymų ir dokumentų turinio, kurie išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

14. L. M. negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 1891 str. 1 d. už veikas padarytas iki šio įstatymo įsigaliojimo 2010-12-11, tačiau gali būti vertinama iki šios datos buvusi jos pajamų ir išlaidų struktūra, siekiant patvirtinti arba paneigti kaltinimus dėl 2011 m. padarytos veikos. L. M. pateikto kaltinimo pagrindas yra 2015-10-05 specialisto išvada, kuria konstatuota, kad 2011 metais, kai L. M. už 90 000 Lt pirko du kaltinime nurodytus sklypus, esančius Trakų raj., Apatiškių km, jos išlaidos viršijo pajamas 257 566 Lt suma. Iš tos pačios išvados ir jos 5 priedo matyti, kad L. M. išlaidos viršijo pajamas nuo 2003 metų ir suminė išlaidų suma per laikotarpį nuo 2003 iki 2011 m. viršija pajamas 1 273 498,29 Lt (t. 9, b.l. 13, 26-29).

Lentelė Nr. 1.

15. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis gynybos pateiktais įrodymais konstatavo, kad L. M. turėjo ir kitų pajamų į kurias neatsižvelgta 2015-10-05 specialisto išvadoje – paveldėto turto, pajamų iš vandens motociklų nuomos, piniginių lėšų, vertybinių popierių, meno kūrinių ir brangenybių, kurias kaltinamoji sukaupė ir deklaravo 2005 metais ir kitų. Pagal gynybos pateiktą lentelę, L. M. iki 1994 m. turėjo 300 000 Lt ne banke laikomų piniginių lėšų, per 1998 m., 1999 m. iš vandens motociklo nuomos paslaugų gavo 200 000 Lt pajamų, 2001 m. pardavė butą ir gavo 92 000 Lt pajamų ir 2011 metais pardavė juvelyrinius dirbinius ir meno vertybes, gaudama 250 000 Lt pajamų (t. 14, b.l. 4-12, 45). Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2015-10-05 specialisto išvadoje paskaičiuotos nepagrįstai didelės L. M. vartojimo išlaidos, kurios galėjo būti ir žymiai mažesnės. Remiantis 2015-10-05 specialisto išvados 5 priedo duomenimis, gautais iš Lietuvos Respublikos statistikos departamento, L. M. vartojimo išlaidos laikotarpiu nuo 2003 m., kai jos išlaidos pagal specialisto išvadą ėmė viršyti pajamas, iki 2011 m., kai L. M. nusipirko du kaltinime nurodytus sklypus, sudarė 67552,15 Lt (t. 14, b. l. 26-29).

16. Dėl pajamų iš vandens motociklo nuomos dydžio. L. M. savo 2016-08-30 paaiškinime prokurorui (t. 12, b. l. 87) ir jos gynėjai teisme teigia, kad kaltinamoji iš vandens motociklo nuomos 1998 m. ir 1999 m. gavo po 100 000 Lt pajamų (t. 14, b. l. 4-12, 45). Šių duomenų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Liudytojas S. A. nurodė, kad 1995-1997 metais Klaipėdoje padėjo L. M. nuomoti vandens motociklus. Buvo nuomojami 3-4 vandens motociklai, kurie dirbo be perstojo nuo 11:00 iki 21:00 val., per dieną užsidirbdavo apie 500 Lt (t. 13, b. l. 135-137). Aptariamu laikotarpiu L. M. buvo išduotas patentas vandens motociklo nuomos veiklai tik dviem mėnesiams nuo 1998-07-01 iki 1998-08-31 (t. 13, b. l. 81). L. M. pateikė 4 vandens motociklo registravimo ir techninės apžiūros dokumentus iš kurių matyti, kad gynybos nurodytais 1998 metais techninę apžiūrą buvo praėję tik du, – valst. Nr. KL-1915 ir KL-1910, 1999 m. tik vienas – valst. Nr. KL-1915 (t. 13, b. l. 82-97). Įvertinus paminėtus duomenis akivaizdu, kad L. M. negalėjo gauti 200 000 Lt pajamų iš vandens motociklų nuomos. Liudytojas S. A. nurodė, kad padėjo L. M. numoti vandens motociklus 1995-1997 metais, kai gynybos teigimu, L. M. pajamų iš šios veiklos gavo kitu laikotarpiu 1998-1999 m. L. M. pajamos iš nurodytos veiklos negalėjo būti tokios didelės kaip nurodo gynyba, nes pagal L. M. išduotą patentą ji vertėsi šia veikla tik du mėnesius 1998 metais ir turėjo tik du techninę apžiūrą praėjusius vandens motociklus. 1999 metais L. M. patentas verstis vandens motociklų nuomos veikla nebuvo išduotas, be to 1999 metais ji turėjo tik vieną techninę apžiūrą praėjusį vandens motociklą. Tokiu būdu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepaneigta aplinkybė, kad L. M. turėjo pajamų iš vandens motociklų nuomos veiklos tik laikotarpiu nuo 1998-07-01 iki 1998-08-31. Šių pajamų suma, atsižvelgiant į S. A. parodymus, kad iš veiklos gaudavo 500 Lt per dieną (neatsižvelgiant nei į oro sąlygas, sezono laiką, išlaidas kurui, amortizacines išlaidas, taip pat neatsižvelgiant į tai, kad 1998 metais buvo galimybė nuomoti ne 4, o tik 2 motociklus), buvo ne didesnė nei 31 000 Lt (62*500). Tačiau šios pajamos negali pagrįsti L. M. išlaidų 2011 m. įgyjant kaltinime nurodytą turtą dėl dviejų priežasčių – pirma, iš 17 p. išdėstytų įrodymų seka, kad visas 1998 metais iš vandens motociklų nuomos gautas pajamas L. M. išleido iki 2003-12-31 nes 2005 m. deklaravo, kad jos ne banke laikomų pinigų suma nepadidėjo ir yra tokia pati, kaip ir iki 1994 metų, t. y. 300 000 Lt, antra – kaip matyti iš 20 p. išdėstytų motyvų, net ir pripažinus, kad L. M. iš vandens motociklų nuomos 1998-1999 m. gavo neįtikėtino dydžio 200 000 Lt pajamų ir šių pajamų 2005 m. nedeklaravo, šios sumos vis tiek nepakanka kaltinime nurodyto turto įgijimui pagrįsti.

17. Dėl L. M. 300 000 Lt piniginių lėšų, laikytų ne banke. L. M. savo 2016-08-30 paaiškinime prokurorui (t. 12, b. l. 87) ir jos gynėjai teigia, kad kaltinamoji iki 1994 m. buvo sukaupusi 300 000 Lt asmeninių santaupų, laikytų ne banke (t. 12, b. l. 93, t. 14, b. l. 4). 2005-04-20 L. M. deklaravo tokią pačią sumą ne banke laikomų grynųjų pinigų (t. 9, b. l. 160). Savo 2016-08-30 paaiškinime prokurorui L. M. patikslino, kad deklaracijoje nurodytą pinigų sumą buvo sukaupusi 2003-12-31 dienai (t. 12, b. l. 87). Pirmosios instancijos teisme L. M. nurodė, kad nuo 1972 iki 1987 m. dirbo Klaipėdos gamykloje „Progres“, vyr. inžiniere. Į 300 000 Lt sumą įtrauktos piniginės lėšos, gautos verčiantis individualia veikla. Nemažai pinigų užsidirbo, nuomodama vandens motociklus (t. 14, b. l. 44). Apeliacinės instancijos teisme L. M. atsisakė duoti parodymus ir atsakyti į klausimus. Iš paminėtų įrodymų seka, kad L. M. iki 1994 m. turėjo 300 000 Lt piniginių lėšų laikomų ne banke, nuo 1994 m. iki 2003-12-31 turėjo pajamų iš individualios vandens motociklų nuomos veiklos (duomenų apie kitas L. M. pajamas iš individualios veiklos nurodytu laikotarpiu, kaltinamoji nenurodė) ir iki 2003-12-31 visas iš individualios veiklos gautas pajamas išleido, nes 2005 m., deklaravo tokią pačią ne banke laikomų pinigų sumą, t. y. 300 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nepaneigta galimybė, kad L. M. iki 1994 m. ir iki 2003-12-31 galėjo turėti 300 000 Lt ne banke laikomų grynųjų pinigų. Tačiau, kaip matyti iš 20 p. išdėstytų motyvų, net ir pripažinus šią aplinkybę, šių lėšų nepakanka 2011 m. turėtoms išlaidom, susijusioms su kaltinime nurodyto nekilnojamojo turto įgijimu pagrįsti.

18. Dėl L. M. 92 000 Lt pajamų gautų iš 2001 m. sudaryto nekilnojamojo turto pardavimo sandorio. 2015-10-05 specialisto išvadoje nurodoma, kad 2001-02-22 pirkimo-pardavimo sutartimi L. M. pardavė UAB „Hansa Lizingas“ butą su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini), už 92 000 Lt. Pagal sutartį, visa 92 000 Lt suma įskaityta kaip UAB (duomenys neskelbtini)įmokos bankui pagal išperkamosios nuomos sutartis. Informacijos apie UAB (duomenys neskelbtini) sandorius su L. M. nėra, nes bendrovės dokumentai ir turtas jos bankroto administratoriui neperduoti. Kadangi 2001-02-22 sutartyje nurodyta, kad L. M. gautina 92 000 Lt suma įskaitoma į kitos įmonės įsipareigojimus, nėra duomenų, patvirtinančių, kokių sandorių pagrindu L. M. dengė kitų įmonių įsipareigojimus, ar šios įmonės grąžino L. M. padengtas sumas, specialistas padarė išvada, kad L. M. 2001-02-22 nurodytos pinigų sumos negavo (t. 9, b. l. 6). Rašytiniame paaiškinime prokurorui L. M. nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini)2001 m. grąžino jai 92 000 Lt, tačiau kaltinamoji tai patvirtinančių dokumentų neišsaugojo, nes niekas to daryti neįpareigojo (t. 12, b. l. 88). Nepriklausomai nuo to, ar UAB (duomenys neskelbtini) gražino L. M. 92 000 Lt ar ne, pačios kaltinamosios ir jos gynėjų pateikti dokumentai rodo, kad ši suma, jei ji ir egzistavo, iki 2003-12-31 buvo išleista, nes, kaip jau minėta 16, 17 p., L. M. ne banke laikomų pinigų kiekis nuo 1994 m. iki 2003-12-31 nepasikeitė ir liko 300 000 Lt. Kaltinamoji negali grįsti išlaidų 2011 m. sudarytiems sandoriams pagrįsti lėšomis, kurios, jei ir egzistavo, buvo išleistos prieš 6 metus. Be to, kaip matyti iš 20 p. išdėstytų motyvų, net ir pripažinus, kad L. M. aptariamą 92 000 Lt sumą iš UAB (duomenys neskelbtini) turėjo, tik jos 2015 m. nedeklaravo, šios sumos nepakanka 2011 m. turėtoms išlaidoms, susijusioms su kaltinime nurodyto nekilnojamojo turto įgijimu pagrįsti.

19. Dėl vartojimo išlaidų ir išlaidų poilsinei kelionei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2015-10-05 specialisto išvadoje paskaičiuotos nepagrįstai didelės L. M. vartojimo išlaidos. Taip pat konstatavo, kad 22 800 Lt, 2009 m. sumokėti UAB (duomenys neskelbtini) už turistinę kelionę, negali būti priskiriamos vien L. M., nes už šią kelionę mokėjo visa jos šeima. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios išlaidos yra tokio dydžio, kad jų nepakaktų L. M. 2011 m. turėtoms išlaidoms, susijusioms su kaltinime nurodyto nekilnojamojo turto įgijimu pagrįsti net ir tuo atveju, jei L. M. nuo 1994 m. iki 2010 m. būtų turėjusi nulines vartojimo išlaidas ir apskritai nebūtų pirkusi poilsinės kelionės ir tokiu būdu būtų sutaupiusi 146 115,67 Lt. Paskaičiavimai, pagrindžiantys tokią išvadą, pateikiami 20 p.

20. Tarus, kad L. M. 2013-12-31 be deklaruotos 300 000 Lt pinigų sumos dar ne banke laikė kitas jos nurodytas, bet nedeklaruotas pinigines lėšas, t. y. 200 000 Lt, tariamai gautus iš vandens motociklų nuomos verslo ir 92 000 Lt tariamai gautus pardavus butą, taip pat tarus, kad nuo 1994 m. iki 2010 m. L. M. turėjo nulines vartojimo išlaidas ir taip sutaupė 123 315,67 Lt, taip pat, jog kaltinamajai 2009 m. poilsinė kelionė nieko nekainavo ir šitaip ji sutaupė dar 22 800 Lt, tokiu būdu 2013-12-31 disponavo ne banke laikomomis piniginėmis lėšomis, kurių bendra suma 754 525,11 Lt (300 000+200 000+92 000+123 315,67+22 800), net ir tokiu atveju šios sumos pakanka tik daliai L. M. išlaidų, kurias ji turėjo nuo 2004 m. iki 2010 m,. pagrįsti. Kaip matyti iš lentelės Nr. 1, 2004-2010 m. pajamomis nepagrįstų išlaidų suma yra 985 610,90 Lt. Tokiu būdu, net ir pagal pirmosios instancijos teismo motyvus, nekritiškai įvertinus L. M. bei jos gynėjų pateiktą versiją apie jų pajamas, neužtenka lėšų ne tik 2011 m., bet ir daliai 2010 m. turėtų išlaidų pagrįsti.

21. L. M. ir jos gynėjai nurodė dar du kaltinamosios pajamų šaltinius, kurie, jei nebūtų įrodytas jų fiktyvumas, pagrįstų L. M. 2011 m. turėtas išlaidas. Tai 250 000 Lt pajamos, pardavus meno kūrinius ir kitą vertingą turtą, taip pat 3 248 400 Lt suma, gauta bendrovei UAB (duomenys neskelbtini)2010-2011 m. gražinus anksčiau suteiktą paskolą.

22. Dėl L. M. pajamų iš meno kūrinių ir kito vertingo turto pardavimo. L. M. ir jos gynėjai teigia, kad kaltinamoji iki 2011 m. pardavusi juvelyrinius dirbinius, meno vertybes ir kitą vertingą turtą gavo 250 000 Lt pajamų (t. 14, b. l. 11). 2005-04-20 L. M. deklaravo 5 meno kūrinius už 75 000 Lt, 6 brangakmenius už 80 000 Lt, 2 juvelyrinius dirbinius už 24 000 Lt ir 4 vienetus kitokio vertingo turto, viso už 239 000 Lt (t. 9, b. l. 161-162). L. M. nurodė, kad 2005 m. deklaruotus juvelyrinius dirbinius, meno kūrinius, brangakmenius, kitą vertingą turtą paveldėjo iš motinos (t. 13, b. l. 172-173). Pirmosios instancijos teisme nurodė, kad deklaruotą vertingą turtą, kurį paveldėjo iš motinos, pardavė kilus 2008 m. krizei. Nuotraukų, patvirtinančių šio turto buvimą, prokurorui nepateikė (t. 13, b. l. 172-173). Kaltinamosios motina J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 48, 92). Šiai gynybos versijai patikrinti apeliacinis instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą, L. M. dar kartą pasiūlyta pateikti bet kokius duomenis, patvirtinančius, kad 2005-04-20 deklaracijoje nurodytos vertybės, kurių suma 239 000 Lt tikrai egzistavo. Į tai nebuvo pateikta jokių duomenų. L. M. nepateikė paveldėjimo teisės liudijimo, aptariamo turto įsigijimo ir pardavimo dokumentų, fotonuotraukų, nenurodė nė vieno asmens, kuris galėtų patvirtinti, kad šį turtą L. M. tikrai turėjo. Net pati L. M. neapibūdino kokie tai buvo paveikslai, kas jų autoriai. Atsižvelgiant į tai, kad 5 meno kūriniai įvertinti net 75 000 Lt, jų autoriais turėjo būti žinomi menininkai, o atsižvelgiant į tai, kad kūrinius įgijo L. M. motina, mirusi 1988 m., šių kūrinių autoriai jau turėjo būti tapę bent Lietuvoje žinomais klasikais. Kaltinamoji taip pat nenurodė, kokio pobūdžio buvo juvelyriniai dirbiniai ir koks tas buvo kitas vertingas turtas. L. M. ir jos gynėjų paaiškinimai apie deklaruoto turto pardavimo aplinkybes taip pat skiriasi. L. M. savo paaiškinime prokurorui nurodo, kad vertybes pardavė dalimis, per savo pažįstamus 2008-2012 metų laikotarpiu (t. 12, b. l. 87). Tačiau gynėjų sudarytoje lentelėse nurodoma, kad visas aptariamas turtas parduotas 2011 metais, būtent tada kai L. M. sudarė du kaltiname nurodyto nekilnojamojo turto įgijimo sandorius (t. 12, b. l. 100, t. 14, b. l. 11). Iš gynybos pateiktų lentelių sektų, kad per vienus metus buvo parduota net 17 vienetų brangių paveikslų, brangakmenių, juvelyrinių dirbinių, kito vertingo turto, tačiau teismui pasiūlius, nebuvo nurodytas nė vienas pirkėjas, nebuvo pateikta nė viena šio turto pardavimo sutartis. Jei tikėti L. M., o ne jos gynėjų paaiškinimais, kad turtas buvo parduotas dalimis 2008-2010 m., tai už šį hipotetinį vertingą turtą gautus pinigus L. M. neišvengimai turėjo išleisti 2010 metais, nes net įvertinus 20 p. išdėstytą nepagrįstą L. M. versiją apie jos pajamas, 2010 m. lieka 261 407,13 Lt pajamomis nepagrįstų išlaidų. Taigi, nors buvo sudarytos visos galimybės tai padaryti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, L. M. ir jos gynėjai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aptariamo turto egzistavimą. Patikrinusi šią L. M. versiją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2005-04-20 L. M. deklaracijoje nurodyti paveikslai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai ir kitas vertingas turtas, neegzistavo ir todėl L. M. negalėjo gauti 250 000 Lt pajamų iš šių objektų pardavimo.

23. Dėl L. M. sandorių su UAB (duomenys neskelbtini).

23.1. 2008-09-19 paskolos sutartimi L. M. suteikė UAB (duomenys neskelbtini)5 500 000 Lt paskolą. Paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolą per 6 mėn. nuo pareikalavimo dienos (t. 13, b. l. 113–116). 2015-10-05 specialisto išvada nustatyta, kad 5 500 000 Lt paskola dviem 2008-09-19 bankiniais pavedimais pervesta į UAB (duomenys neskelbtini)sąskaitą (t. 9, b. l. 8). UAB (duomenys neskelbtini) iki 2008-09-22, 6 bankiniais pavedimais visą šią sumą pervedė tretiesiems fiziniams ir juridiniams asmenims. UAB (duomenys neskelbtini) – 4 199 300 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 1 250 000 Lt, A. B. – 50 000 Lt (t. 15, b. l. 127). 2009-13-31 UAB (duomenys neskelbtini)deklaravo paskolą, pateikdamas deklaraciją, forma FR0711 v. 02 (t. 9, b. l. 8, 159). Teisme apklaustas tuometinis UAB (duomenys neskelbtini)direktorius A. B. nurodė, kad paskolą įmonė ėmė veiklos vykdymui. Paaiškinime VMI nurodė, kad bendrovė skolą grąžino grynais pinigais, dalimis, pagal kasos išlaidų orderius, pradedant nuo 2010 m. (t. 9, b. l. 112, t. 13, b. l. 132-135), VAVMI 2016-06-14 patikrinimo aktu, 2015-10-05 VAVMI specialisto išvada ši paskola pripažinta L. M. išlaidomis (t. 9, b. l. 8, 25, t. 13, b. l. 21). Ginčo dėl to, kad 2008 m. UAB (duomenys neskelbtini)5 500 000 Lt paskola tikrai buvo suteikta, byloje nėra. 2015-10-05 specialisto išvadoje nurodoma, kad 2014-10-27 sutartimi, L. M. atlygintinai perleido bendrovei UAB (duomenys neskelbtini)reikalavimo teisę į dalį jos bendrovei UAB (duomenys neskelbtini)suteiktos paskolos, t. y. į 2 251 600 Lt (t. 9, b. l. 8).

23.2. 2016-08-30 paaiškinime prokurorui L. M. nurodė, kad 2010-2011 metais UAB (duomenys neskelbtini) jai grynais pinigais grąžino 3 248 400 Lt. Dokumentų, patvirtinančių skolos grąžinimą negali pateikti, kadangi po atliktų kratų jie dingo. UAB (duomenys neskelbtini)direktorius A. B. paaiškinime VMI nurodė, kad bendrovė skolą grąžino grynais pinigais, dalimis, pagal kasos išlaidų orderius, pradedant nuo 2010 m. (t. 9, b. l. 112). 2017-08-21 pirmosios instancijos teismo posėdyje L. M. gynėjas pateikė 10 kasos išlaidų orderių (toliau – KIO) kopijų, kuriuose nurodoma, kad nuo 2010-01-12 iki 2011-06-09 iš UAB (duomenys neskelbtini)kasos L. M. grynais išmokėtas 3 248 400 Lt akcininkės paskolos grąžinimas (t. 13, b. l. 40-49, 53, t. 15, b. l. 103-112). 2017-09-26 apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme, A. B. nurodė, kad išmokant pinigus L. M., buvo išrašomi kasos išlaidų orderiai, kurie likdavo įmonėje, o L. M., pastarosios prašymu, buvo duodamos kasos išlaidų orderių kopijos (t. 13, b. l. 132).

23.3. 2015-10-05 specialisto išvadą pateikęs specialistas R. R. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad susipažinęs su kasos išlaidų orderiais, savo anksčiau pateiktos išvados nekeičia, nes pateikti ne KIO originalai, bet jų kopijos, kurios dar ir nėra patvirtintos. Tokių dokumentų VMI paprastai nepripažįsta išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Nėra išlikusi UAB (duomenys neskelbtini)kasos knyga ar kiti registrai, kurie patvirtintų KIO tikrumą. Paskolos grąžinimas neatsispindi UAB (duomenys neskelbtini)finansinėse ataskaitose. VMI 2013 m. atlikto patikrinimo metu šie dokumentai nebuvo pateikti ir jokių duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini)išlaidas 2010-2011 m. grąžinant paskolą L. M., nebuvo. Jei šie KIO specialistui būtų buvę pateikt išvados rašymo metu, jie nebūtų pripažinti išlaidas patvirtinančiais dokumentais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d., kaip dokumentai, kurių forma neatitinka ūkinės operacijos turinio (t. 13, b. l. 170-172, t. 15, b. l. 88-91).

23.4. Pirmosios instancijos teisme, prieš baigiamąsias kalbas, L. M. gynėjas pateikė specialisto P. M. konsultacinę išvadą, kurioje nurodoma, kad Mokesčių administratorius nepateikė dokumentų, paneigiančių L. M. parodymus ir pateiktus dokumentus (kasos išlaidų orderių kopijas), todėl vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, sprendimai turi būti priimti mokesčių mokėtojo naudai, tai yra faktas, kad UAB (duomenys neskelbtini)2010-2011 m. grąžino L. M. 3 248 400 Lt paskolą, nepaneigtas (t. 14, b. l. 45, baudžiamosios bylos priedas Nr. 1, l. 8). Apeliacinės instancijos teisme specialistas P. M. papildomai paaiškino, kad L. M. neturėjo ir negalėjo turėti jokių UAB (duomenys neskelbtini) paskolos grąžinimo dokumentų, nes pagal 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 4, 5 p., pinigai fiziniam asmeniui, kuris nėra įmonės darbuotojas, išmokami pagal KIO, kuris lieka įmonėje. Teisės aktai nereikalauja išduoti pinigų gavėjui jokių dokumentų, patvirtinančių šį mokėjimą. Specialistui pateiktuose dešimtyje KIO yra visi privalomi rekvizitai, kurių reikalauja Taisyklių 5, 6 p., todėl bendrovės UAB (duomenys neskelbtini)L. M. 2010-2011 m. pagal minėtus KIO išmokėti 3 248 400 Lt turi būti pripažinti L. M. pajamomis (t. 15, b. l. 86-88).

23.5. Patikrinus L. M. ir jos gynėjų pateiktus duomenis apie galimas pajamas iš UAB (duomenys neskelbtini)dėl 2010-2011 m. grąžintos 3 248 400 Lt paskolos, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad L. M. šių pajamų negavo. Tokia išvada daroma remiantis tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini)aptariamu laikotarpiu nevykdė veiklos, iš kurios būtų galėjusi gauti tiek pajamų. 2015-10-05 Specialisto išvada nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)bankroto administratoriui neperduota bendrovės kasos knyga ir kiti dokumentai (t. 9, b. l. 8). Tačiau išvadą apie UAB (duomenys neskelbtini)kasoje ir banke turėtų piniginių lėšų dydi, galima padaryti remiantis bendrovės deklaracijų ir jos banko sąskaitos analize.

23.6. UAB (duomenys neskelbtini)faktiškai buvo nemoki ne vėliau kaip 2010-09-16, kas matyti iš UAB (duomenys neskelbtini)bankroto byloje esančio UAB „Medicinos bankas“ pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą dėl negrąžinamos 203 223,98 eurų paskolos dalies ir 2011-09-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties išieškoti iš bendrovės šią skolą (civilinė byla Nr. eB2-2193-649/2018, t. 1, b. l. 9, 15-16).

23.7. Bylos nagrinėjimo metu iš VMI gautas aplankalas su UAB (duomenys neskelbtini)2009-2011 m. teiktomis finansinėmis ataskaitomis (toliau – Priedas Nr. 2). Iš UAB (duomenys neskelbtini)Mėnesinių pajamų mokesčių nuo A klasės pajamų deklaracijų matyti, kad bendrovėje tedirbo vienas žmogus – direktorius A. B.. Bendrovė laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-06-31 praktiškai jokių prekių tiekimo ir paslaugų tiekimo sandorių, iš kurių galėjo gauti reikšmingų pajamų, nesudarė. Tai matyti iš UAB (duomenys neskelbtini)PVM deklaracijų už nurodytą laikotarpį. Iš jų matyti, kad bendra tokių PVM apmokestinamoji ir neapmokestinamoji vertė tesudaro 7 734 Lt (Priedas Nr. 2, l. 77-86, 110-119, 121-122, 146-151), tame tarpe, bendrovė nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio nebedeklaravo jokių prekių tiekimo ir paslaugų tiekimo sandorių, deklaracijų 11 ir 13 skiltyse nurodydama nulius. Visos paminėtos deklaracijos, išskyrus paskutinę 2011 m. birželio mėnesio deklaraciją, pasirašytos A. B..

23.8. Iš UAB (duomenys neskelbtini)banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad nuo 2009 iki 2011 m. neregistruota pinigų išgryninimo operacijų ir įplaukų ar mokėjimų kitiems ūkio subjektams (išskyrus UAB (duomenys neskelbtini)). UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini)tarpusavio mokėjimų apyvarta susidaro periodiškai siuntinėjant panašaus dydžio pinigines lėšas iš vienos į kitos bendrovės sąskaitą ir atgal. Išskyrus tuos trumpus kelių dienų laikotarpius, kai UAB (duomenys neskelbtini) pervestos piniginės lėšos būdavo UAB (duomenys neskelbtini)sąskaitoje, kitais laikotarpiais piniginių lėšų likutis UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje neviršija 300 Lt (t. 15, b. l. 149-155).

23.9. Papildomai apeliacinės instancijos teisme apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. B. dėl UAB (duomenys neskelbtini)grynais pinigais gautų mokėjimų paaiškino, kad tiksliai negali nurodyti, kokių pajamų įmonė gavo 2010-2011 m. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad visus mokėjimus, išskyrus UAB (duomenys neskelbtini)mokėjimus, priimdavo grynais. UAB (duomenys neskelbtini)mokėdavo bankiniais pavedimais. L. M. paskola galėjo būti grąžinta ir iš UAB (duomenys neskelbtini)arba UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimų už suteiktas paslaugas (t. 15, b. l. 173-175). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB (duomenys neskelbtini)negalėjo gauti lėšų ir iš šių A. B. nurodytų šaltinių. 23.7. p. nustatyta, kad pinigų išgryninimas iš UAB (duomenys neskelbtini)banko sąskaitos nebuvo vykdomas, todėl L. M. skola negalėjo būti grąžinta iš UAB (duomenys neskelbtini)laikinai į UAB (duomenys neskelbtini)sąskaitą pervestų piniginių lėšų.

23.9. Kitos A. B. nurodytos įmonės – UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)yra to paties asmens tiesiogiai ar per statytinius kontroliuojami asmenys. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių 2014-12-30 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu byloje Nr. 1A-1/2014 nustatyta, kad visas paminėtas įmones faktiškai kontroliavo L. M. sūnus S. R., o UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi buvo L. M. sutuoktinis A. M.. Prokuroras informavo, kad UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos dokumentai neišlikę, nes jos parduotos ne Lietuvos piliečiams analogiškai, kaip ir UAB (duomenys neskelbtini) (t. 15, b. l. 175). Be to, faktą, kad jokių pajamų iš minėtų juridinių asmenų UAB (duomenys neskelbtini) 2009-2011 m. laikotarpiu negavo, patvirtina ir 23.7. p. nurodytų UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų duomenys.

23.10. Dešimt, laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2011-06-09, datuotų KIO kopijų, kuriuose nurodoma, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos L. M. grynais išmokėta 3 248 400 Lt (t. 13, b. l. 40-49, 53, t. 15, b. l. 103-112), net ir neatsižvelgiant į tai ar juose užfiksuota informacija atitinka tikrąjį ūkinės operacijos turinį, ar ne, negali būti pripažinti net ir formaliais apskaitos dokumentais, nes tai nėra originalai. Tai, kad apeliacinės instancijos teisme gynėjas pateikė antras advokato parašu patvirtintų tų pačių KIO kopijas (t. 1. 15, b. l. 103-112), neturi teisinės reikšmės, nes advokatas savo parašu patvirtino ne dokumento originalą, bet iš nepatvirtintos kopijos padarytą antrą kopiją. Tokiu būdu, teismas negavo naujo dokumento autentiškumo įrodymo. Nesant apskaitos dokumento, turinčio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str., Taisyklių 4, 5 p., numatytus rekvizitus (kasininko ir fizinio asmens parašų, pinigų gavėjo paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimo, numerio ir gyvenamosios vietos), teismas neturi net ir formalaus pagrindo laikyti, kad aptariamose KIO kopijose nurodytos pinigų sumos L. M. tikrai buvo išmokėtos.

23.11. Išanalizavus visus galimus UAB (duomenys neskelbtini) pajamų šaltinius 2009-2011 m. laikotarpiu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ši bendrovė nurodytu laikotarpiu faktiškai jokios ūkinės veiklos nevykdė ir negavo pajamų bei neturėjo lėšų, kurių pakaktų L. M. 3 248 400 Lt skolai grąžinti. Todėl L. M. ir jos gynėjų versija apie šias pajamas atmetama.

24. Kaltinamosios gynėjai ir pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad 2015-10-05 specialisto išvada, atlikta remiantis mokesčių administravimą reglamentuojančiais teisės aktais, tokiu būdu įrodinėjimo naštą perkeliant kaltinamajai ir pažeidžiant jos nekaltumo prezumpciją. Sutiktina, kad specialisto tyrimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, kas nurodoma, gynybos prašymu išreikalautų Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados (paaiškinimų) teikimo taisyklių 3 p. (t. 15, b. l. 98). Mokesčių teisėje naudojamas imperatyvinis teisinio reguliavimo metodas, kuris remiasi principu viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas byloje Nr. A552-629/2014), todėl specialisto išvada apie kaltinamosios pajamas laikytina preliminaria. Šią išvadą privalo patikrinti teismas, vadovaujantis ne imperatyvinio teisinio reguliavimo metodais, bet vadovaujantis baudžiamojo proceso principais, t. y. laikantis nekaltumo prezumpcijos. BK 1891 str. kontekste tai reiškia, kad kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumo. Įrodyti, kad asmuo turėjo turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis priemonėmis, yra kaltinančiosios šalies pareiga. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įgijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus ir t.t. Apeliacinės instancijos teismas būtent tokį įvertinimą ir atliko šiuo nuosprendžiu ir padarė išvadą, kad visų įmanomų L. M. ir jos gynėjų nurodytų pajamų šaltinių nepakanka išlaidoms, susijusioms su kaltinime nurodyto turto įgijimu, pagrįsti. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas 2015-10-05 specialisto išvadą patikrino, vadovaudamasis baudžiamojo proceso principais ir metodais bei padarė tokią pačią išvadą.

25. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. M. turi nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, o būtent:

1) nuo 2011-04-26 nuosavybės teise turi miško ūkio paskirties 16,76 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 70 000,00 Lt (20 273,40 eurų) vertės, įsigytą pagal notariškai patvirtintą 2011-04-26 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp jos ir pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini), priimtą pagal šią minėtą sutartį nuo jos pasirašymo momento (CK 6.398 str.) bei, būdama pirkėja, už nurodytą turtą pardavėjui šios minėtos sutarties patvirtinimo momentui sumokėjusi 70 000,00 Lt (20 273,40 eurų) grynaisiais pinigais, kurie negalėjo būti teisėtos pajamos;

2) nuo 2011-06-15 nuosavybės teise turi žemės ūkio paskirties 1,8747 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20 000,00 Lt (5 783,69 eurų) vertės, įsigytą pagal notariškai patvirtintą 2011-06-15 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp jos ir pardavėjo A. J., priimtą pagal šią minėtą sutartį nuo jos pasirašymo momento (CK 6.398 str.) bei, būdama pirkėja, už nurodytą turtą pardavėjui šios minėtos sutarties patvirtinimo momentui sumokėjusi 20 000,00 Lt (5 783,69 eurų) grynaisiais pinigais, iš kurių 19 973,56 Lt (5 784,74 eurų) negalėjo būti teisėtos pajamos, t. y. L. M. nuosavybės teise turi 90 000,00 Lt (26 065,80 eurų) vertės 2011-04-26 ir 2011-06-15 įgytą turtą, iš kurių 89 973,56 Lt (26 058,14 eurų) negalėjo būti teisėtomis pajamomis, kadangi ji pati neturėjo pakankamų pajamų, gautų iš teisėtų šaltinių, sumokėti už nurodytą turtą.

Šiais savo veiksmais L. M., laikotarpiu nuo 2011-04-26 iki 2011-06-15, įgijo ir turi nuosavybės teise 692,10 MGL (89 973,56 Lt arba 26 058,14 eurų), t. y. didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 1891 straipsnio 1 dalyje.

26. Dėl bausmės. L. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji anksčiau neteista, administracinėn atsakomybėn netraukta. BK 1891 str. numatyta nusikalstama veika apysunkis, trunkamojo pobūdžio nusikaltimas, taigi jos padarymo laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015). Prokuroras prašo skirti kaltinamajai 300 MGL dydžio baudą. BK 1891 str. 1 d. numatytos maksimalios baudos dydis keitėsi nuo 200 MGL 2011 m. iki 100 – 4000 MGL pagal dabar galiojančią BK 47 str. 3 d. 3 p. redakciją. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra senyvo amžiaus, nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad ikiteisminis tyrimas truko pakankamai ilgą laiko tarpą (pradėtas 2013-04-05), apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad prokuroro siūlomos baudos dydis būtų nustatytas artimas sankcijos apatinei ribai.

27. Sprendžiant turto konfiskavimo ir konfiskavimo apimties klausimą, teismas vadovaujasi BPK 255 str., kuris nustato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, taip pat BPK 320 str. 3 d., kuri nustato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. L. M. kaltinama dviejų žemės sklypų, kurių bendra vertė 26 058,14 Lt įgijimu, žinant, kad šis turtas negali būti įgytas teisėtomis pajamomis. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma konfiskuoti tik šį turtą. Todėl teismas turi pagrindą svarstyti tik šio, kaltinime nurodyto turto konfiskavimo klausimą. Kaltinant asmenį neteisėtu praturtėjimu, ta turto dalis, kuri negalėjo būti įgyta teisėtomis priemonėmis, pripažįstama šio nusikaltimo dalyku (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-93/2014, 2K-75/2014, 2K-147-697/2020), todėl kaltinime nurodyti du žemės sklypai konfiskuojami kaip BK 1891 str. 1 d. uždraustos veikos dalykas.

28. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl jis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

Teisėju kolegija, remdamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 2 p., 331 str.,

n u s p r e n d ė :

Prokuroro apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-02 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

L. M. pripažinti kalta pagal BK 1891 str. 1 d. ir skirti 300 MGL (11 298 eurų) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., konfiskuoti L. M. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Civilinę bylą Nr. eB2-2193-649/2018 grąžinti į archyvą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą L. M. turtui: miško ūkio paskirties 16,76 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės ūkio paskirties 1,8747 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki konfiskavimo vykdymo pradžios.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Aušra Bielskė

                                                                                                                                Arūnas Budrys

                                                                                                                                Audrius Cininas