Civilinė byla Nr. 2-677/2007
Procesinio sprendimo kategorija 110.1.(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Graumena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. B2-281-395/2007 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vinukas“ bankroto.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Tretysis asmuo (kreditorius) UAB „Graumena“ 2007 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti, kad 2007 m. liepos 20 d. BUAB „Vinukas“ kreditorių susirinkime išrinktas komitetas yra išrinktas neteisėtai, ir pripažinti negaliojančiu BUAB „Vinukas“ 2007 m. liepos 20 d. kreditorių susirinkimo sprendimą 3 darbotvarkės klausimu išrinkti kreditorių komitetą. Tretysis asmuo (kreditorius) UAB „Graumena“ skunde nurodė, kad bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo metu nebuvo nustatyta bei patvirtinta kreditorių komiteto rinkimo tvarka, vykdant balsavimą kreditorių susirinkimo pirmininkė nesilaikė savo pasiūlytos balsavimo tvarkos, kreditorių susirinkimo protokole neteisingai įrašyta, jog buvo balsuojama už visus 14 kandidatų į kreditorių komitetą, todėl šiame susirinkime kreditorių komitetas yra išrinktas neteisėtai, nes į komitetą buvo išrinkti tik asmenys, kurių kandidatūrai pritarė didžiausi bankrutuojančios bendrovės kreditoriai. Tretysis asmuo (kreditorius) UAB „Graumena“ skunde taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti kreditorių komiteto įgaliojimus ir uždrausti išrinktam kreditorių komitetui priimti sprendimus.
Kauno apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nutarė trečiojo asmens (kreditoriaus) UAB „Graumena“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Teismas nurodė, kad prašymas netenkintinas, nes, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas yra aukščiausias šios įmonės valdymo organas įmonės bankroto bylos laikotarpiu ir jo sprendimai privalomi ne tik atskiriems kreditoriams, bet ir teismo paskirtajam įmonės administratoriui. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patirtina, jog po bankroto bylos iškėlimo administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą pavyko tik pakartotinai, t. y. 2007 m. liepos 20 d., ir visiems bankrutuojančios bendrovės kreditoriams, įskaitant ir UAB „Graumena“, apie įvyksiančio susirinkimo darbotvarkę buvo žinoma iš anksto, nes susirinkimas vyko pagal ankstesnę neįvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Teismas konstatavo, kad susirinkime priimti nutarimai, išreiškė 97,271 procento visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių valią. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nėra akivaizdžių duomenų, kad teismui pateiktų balsavimo biuletenių ar kreditorių susirinkimo dalyvių registracijos duomenys būtų suklastoti, kad kreditorių susirinkimo nutarimai neatitiktų šio susirinkimo darbotvarkės, konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir uždraudimas vykdyti visų kreditorių priimtus sprendimus, įskaitant ir dėl kreditorių komiteto išrinkimo, sutrikdytų bankroto procedūrų taikymą, pažeistų didžiosios dalies kreditorių teises ir todėl atsisakytina taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėtas trečiojo asmens (kreditoriaus) UAB „Graumena“ skundas dėl 2007 m. liepos 20 d. BUAB „Vinukas“ kreditorių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Atskiruoju skundu tretysis asmuo (kreditorius) UAB „Graumena“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti BUAB „Vinukas“ kreditorių komiteto įgaliojimus ir uždrausti išrinktam kreditorių komitetui priimti sprendimus iki skundo dėl 2007 m. liepos 20 d. BUAB „Vinukas“ kreditorių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu išnagrinėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Teismo motyvas, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnį bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas yra aukščiausias šios įmonės valdymo organas įmonės bankroto bylos laikotarpiu ir jo sprendimai yra privalomi ne tik kreditoriams, bet ir administratoriui, yra nepakankamas ir nesudarantis pakankamo pagrindo atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti apskųsti teismui, todėl, atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimas suteikė kreditorių komitetui praktiškai visas įstatyme numatytas kreditorių susirinkimo teises, taip pašalindamas iš sprendimų priėmimo kreditorius, neturinčius savo atstovų kreditorių komitete, svarbu nustatyti, ar kreditorių komitetas sudarytas teisėtai ir kol šis klausimas neišspręstas, visiškai pagrįstas ir proporcingas yra reikalavimas sustabdyti kreditorių komiteto įgaliojimus.
- Teismo motyvai, kad 2007 m. liepos 20 d. kreditorių susirinkimas vyko pakartotinai, kad kreditoriams apie darbotvarkę buvo žinoma iš anksto ir kad priimti nutarimai išreiškė 97,271 procento visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių valią, yra nepagrįsti. Apie darbotvarkę kreditoriams buvo žinoma iš anksto, tačiau apie susirinkimo darbo reglamentą ir balsavimo tvarką žinoma nebuvo, todėl motyvas apie darbotvarkės žinojimą iš anksto yra teisiškai nereikšmingas.
- Nėra aišku, kuo remdamasis teismas konstatavo, kad susirinkime priimti nutarimai išreiškė 97,271 procento visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių valią.
- Nesustabdžius kreditorių komiteto įgaliojimų ir neuždraudus neteisėtai išrinktam kreditorių komitetui priimti sprendimų, gali būti padaryta žala kreditoriams, įskaitant ir UAB „Graumena“, bei jų interesams.
Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Analogiškos taisyklės taikytinos ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bankroto teisiniuose santykiuose.
Bylos duomenys patvirtina, kad tretysis asmuo (kreditorius) UAB „Graumena“ 2007 m. rugpjūčio 8 d. skundu ginčijo 2007 m. liepos 20 d. įvykusio BUAB „Vinukas“ kreditorių susirinkimo sprendimą dėl kreditorių komiteto išrinkimo bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti kreditorių komiteto įgaliojimus ir uždrausti išrinktajam kreditorių komitetui priimti sprendimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į UAB „Vinukas“ bankroto bylos apimtį, BUAB „Vinukas“ kreditorių skaičių bei kreditorių patvirtintų reikalavimų dydį, konstatuoja, kad minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtų proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams ir pažeistų kitų kreditorių teisėtus interesus, kadangi sustabdžius kreditorių komiteto įgaliojimus ir uždraudus išrinktajam kreditorių komitetui priimti sprendimus būtų sutrikdytas bankroto procedūros vykdymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad patvirtinto kreditoriaus UAB „Graumena“ kreditorinio reikalavimo dydis yra mažesnis nei 1 procentas patvirtintų visų BUAB „Vinukas“ kreditorių kreditorinių reikalavimų dydžio ir kad kiti kreditoriai neginčijo 2007 m. liepos 20 d. BUAB „Vinukas“ kreditorių susirinkimo sprendimo dėl kreditorių komiteto išrinkimo. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti padaryta žala kitiems BUAB „Vinukas“ kreditoriams ir pažeisti kitų kreditorių teisėti interesai, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, netaikius trečiojo asmens (kreditoriaus) UAB „Graumena“ prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo nutarties, kuria būtų tenkintas trečiojo asmens (kreditoriaus) UAB „Graumena“ skundas, įvykdymas nepasidarys nebeįmanomu, kadangi neteisėtai išrinkto kreditorių komiteto sprendimai galėtų būti nuginčyti, klausimai, dėl kurių neteisėtai išrinktas kreditorių komitetas priėmė sprendimus, turėtų būti nagrinėjami iš naujo kreditorių susirinkimo arba kreditorių komiteto. Dėl nurodytų argumentų ir atsižvelgdama į tai, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Kazys Kailiūnas
Marytė Mitkuvienė
Nijolė Piškinaitė