Civilinė byla Nr. e2-10072-1099/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05603-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.5.2.5; 2.4.2.13; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,
dalyvaujant ieškovėms E. A. ir G. G.,
trečiajam asmeniui A. G.,
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovui teisininkui T. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių G. G. ir E. A. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl pritarimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, A. G..
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl pusiau požeminių konteinerių įrengimo (ne)teisėtumo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovės G. G. ir E. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2022 m. gruodžio 22 d. pritarimo Nr. A664-37/22(2.3.2.16-MVA) Mažosios architektūros objekto įrengimo projektui „B3 tipo pusiau požeminių konteinerių aikštelė, (duomenys neskelbtini), Nr. 1300“ galiojimą; 2) įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti pagal 2022 m. gruodžio 22 d. pritarimą Nr. A664-37/22(2.3.2.16-MVA) atliktų statybos darbų padarinius, t. y. išardyti B3 tipo pusiau požeminių konteinerių aikštelę, (duomenys neskelbtini), Nr. 1300, ir sutvarkyti statybvietę.
3. Ieškovės ieškinyje nurodo, kad ieškovei G. G. ir trečiajam asmeniui A. G. nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo stovintis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovei E. A. nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jos stovintis butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
4. Aiškina, kad 2023 m. vasario 21 d. netoli ieškovėms priklausančių sklypų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, buvo pradėti vykdyti B3 tipo pusiau požeminių konteinerių aikštelės įrengimo darbai. Ieškovės 2023 m. kovo 3 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamos pateikti statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu vykdomos konteinerių statybos. Atsakovė 2023 m. kovo 24 d. rašte nurodė, kad požeminė komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelė Nr. 1300, ties (duomenys neskelbtini), įrengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus 2022 m. gruodžio 22 d. pritarimą Nr. A664-37/22(2.3.2.16-MVA) „Mažosios architektūros objekto įrengimo projektas (B3 tipo pusiau požeminių konteinerių aikštelė, (duomenys neskelbtini), Nr. 1300)) (toliau – Pritarimas), tačiau paties Pritarimo ar jo kopijos ieškovėms nepateikė; nurodė, kad Pritarimas nėra viešinamas dokumentas. Taigi, apie konkretų administracinį aktą ieškovėms tapo žinoma nuo 2023 m. kovo 24 d., todėl laikytina, kad ieškovės į teismą kreipėsi nepraleidusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto 1 mėnesio termino.
5. Ieškovės teigia, kad konteinerių aikštelė yra pastatyta šalia ieškovių namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, o ne (duomenys neskelbtini), kaip buvo skelbiama viešame pranešime. Aiškina, kad nei ieškovės, nei kiti aplinkiniai gyventojai nebuvo tinkamai informuoti ir supažindinti su projektiniais sprendiniais, nors pastatyta konteinerių aikštelė yra visiškai šalia ieškovių namų, ieškovių vidiniai kiemai ir terasos yra priešais aikštelę. Ieškovių nuomone, tokia situacija pažeidžia jų teises, be kita ko, teisę į švarią aplinką, nes konteineriai skleidžia nemalonų kvapą, prie jų paliekamos įvairaus pobūdžio šiukšlės, kurios netelpa į konteinerius.
6. Ieškovių teigimu, atsakovė tinkamai neinformavo visuomenės apie numatomą šios konteinerių aikštelės projektavimą. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR1.04.04:2017) VIII skyriaus nuostatomis, kai statytojas numato rengti visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies projektą, jis privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus. Be kita ko, statytojas privalo įrengti žemės sklype, ant kurio planuojama statyti statinį, informacinį stendą su STR 1.04.04:2017 61 punkte nurodyta informacija. Nors atsakovė pateiktame rašte nurodė, kad toks stendas buvo įrengtas, šie atsakovės teiginiai yra deklaratyvūs – nei vienas aplinkinis gyventojas nematė tokio stendo. Be to, atsakovės tinklalapio statybos projektų viešinimo skiltyje „Numatomų statinių projektavimo viešumas“ suvedus (duomenys neskelbtini) g. arba (duomenys neskelbtini) g. nėra pateikiami jokie projektai, susiję su ginčo konteinerių aikštelės įrengimu; vienintelis viešas pranešimas apie B3 tipo pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimą, susijęs su Verkių seniūnija, buvo toks, iš kurio teksto buvo galima suprasti, kad konteineriai bus statomi (duomenys neskelbtini); pažymi, jog (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini). yra visiškai skirtingose vietose ir dabartinė konteinerių pastatymo vieta neatitinka viešame pranešime nurodytos jų pastatymo vietos.
7. Aiškina, kad viešame pranešime yra nurodyti 25 skirtingi adresai, todėl tikėtina, jog kiti suinteresuoti asmenys, dalyvavę viešame svarstyme, galėjo pritarti statyboms, nes kitų statomų konteinerių aikštelių nurodyti adresai galėjo sutapti su faktine jų buvimo vieta. Ieškovių nuomone, apie numatomas statybas šalia ieškovių namų visuomenė buvo informuota tik formaliai ir ši aplinkybė sutrukdė ieškovėms išreikšti savo nepritarimą tokioms statyboms. Ieškovės taip pat pažymi, kad teritorija, kurioje pastatyti ginčo konteineriai, yra Vilniaus miesto, o ne sodų teritorija, nors ginčo konteinerių aikštelė iš esmės yra skirta sodų teritorijoje gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti; dėl šios priežasties minėti konteineriai turėtų būti statomi ne šalia ieškovių, besinaudojančių turimais individualiais konteineriais, namų, o sodų teritorijoje.
8. Be to, ieškovės mano, kad ginčo konteinerių aikštelės statybos galimai nesuderinamos su trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Pažymi, kad ieškovės E. A. sutuoktinis A. A. 2017 m. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, tačiau 2017 m. birželio 13 d. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštas, kuriame buvo nurodyta, kad projektavimo procedūros nebus tęsiamos, nes Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius nepritarė papildomo sklypo formavimui. Iš Nacionalinės žemės tarnybos paaiškinimų galima daryti išvadą, kad valstybinė žemė, ant kurios yra pastatyta ginčo konteinerių aikštelė, patenka į iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui nustatyta tvarka priskirtą teritoriją, kur buvo likusi rėžių sistema ir todėl į šį žemės sklypą gali būti atkurtos nuosavybės teisės buvusiems savininkams.
9. Ieškovės E. A. ir G. G. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti; iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad apie ginčo konteinerių įrengimą ieškovės sužinojo tik tada, kai faktiškai prasidėjo statybos (2023 m. vasario mėn.), o iki tol nei ieškovės, nei aplinkinių namų gyventojai nebuvo jokiais būdais informuoti apie tokių konteinerių įrengimą (jokie laiškai nesiųsti, įrengto stendo niekas nematė). Be to, teigė, kad net jeigu ir buvo įrengtas atsakovės nurodytas stendas, jame buvo nurodyta, jog konteineriai bus įrengiami kitu adresu – (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), todėl tokia informacija buvo netinkama, klaidinanti; atitinkamai dėl to ieškovės ir kiti gyventojai nedalyvavo atsakovės rengtame viešame svarstyme (nes apie jį nežinojo). Anot ieškovių, nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo individualiai informuoti aplinkinių namų savininkus apie planuojamus įrengti konteinerius. Teigė, kad aplink ginčo konteinerius gyvena individualius namus turintys asmenys, kurie privalomai turi ir jiems asmeniškai priskirtus šiukšlių konteinerius, už kuriuos moka, todėl jiems nėra reikalingi dar bendrojo naudojimo konteineriai. Pažymėjo, kad faktiškai ginčo konteineriai pastatyti sodų bendrijos (ir sodo namų savininkų) poreikiams tenkinti, tačiau pastatyti ne sodų bendrijoje, o miesto teritorijoje. Anot ieškovių, netoli ginčo konteinerių yra kitų laisvų sklypų, kuriuose tokie konteineriai galėtų būti įrengiami, arba praplečiami jau esami konteineriai kitose vietose. Nurodė, kad ginčo konteineriai iš esmės visada yra pilni, nes greitai užpildomi, prie jų paliekamos šiukšlių krūvos, teršiama aplinka, pastoviai nemalonus kvapas; be to, konteineriai galimai pastatyti per arti geriamojo vandens vamzdžių, dėl to kyla rizika į vandenį patekti atliekamoms/teršalams; tuo tarpu atsakovė, įrengusi ginčo konteinerius, jų iš esmės neprižiūri (nėra įrengta vaizdo stebėjimo kamerų ir pan.).
10. Trečiasis asmuo A. G. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Iš esmės palaikė ir pakartojo ieškovių nurodytą poziciją, t. y. kad atsakovė netinkamai informavo aplinkinių namų savininkus apie planuojamus įrengti ginčo konteinerius, klaidino dėl jų adreso. Tvirtino, kad prie konteinerių pastoviai paliekamos atliekos, ypač statybinės, aikštelėje yra netvarka.
11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
12. Nurodo, kad siekdama sudaryti atliekų turėtojams sąlygas rūšiuoti komunalines atliekas pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovė vykdo projektą „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas ir komunalinių atliekų konteinerių aikštelėms įsigijimas Vilniaus mieste“, kurio metu Vilniuje iki 2023 m. planuojama įrengti 1 200 požeminių ir antžeminių konteinerių aikštelių. Šios aikštelės įrengiamos vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 30-2427/20 „Dėl preliminarios Vilniaus miesto mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių išdėstymo schemos tvirtinimo“ patvirtinta preliminaria išdėstymo schema, kurią parengė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus planas“; su šia schema galima susipažinti atsakovės interneto tinklalapyje.
13. Aiškina, kad kiekvienai konteinerių aikštelei yra rengiamas supaprastintas statybos projektas, kuris yra tvirtinamas nustatyta tvarka. Parenkant konteinerių įrengimo vietą, vertinami šie faktoriai: atliekų turėtojų skaičius, konteinerių aikštelės pasiekiamumas, maksimalus atstumas nuo atliekų turėtojo iki aikštelės (ne daugiau nei 100 m matuojant tiesia linija), atstumas nuo pastato langų ar durų, vaikų žaidimų aikštelių (ne mažiau nei 10 m), požeminių komunikacijų nebuvimas, pritaikymas asmenims su negalia ir aptarnaujančiam transportui, siekis išsaugoti šalia esančius medžius.
14. Pažymi, kad iš viešai prieinamos konteinerių išdėstymo schemos matyti, jog ginčo aikštelė iš tiesų įrengta ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža, o jai suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad rengiant aikštelių schemą, aikštelių adresus UAB „Vilniaus planas“ priskyrė automatiškai – pagal artimiausio nekilnojamojo turto objekto adresą, nes aikštelės yra įrenginėjamos nesuformuotuose valstybinės žemės sklypuose, kuriems nėra suteikti adresai (taip nutiko ir nagrinėjamu atveju – artimiausias statinys planuojamai aikštelei buvo (duomenys neskelbtini), todėl jai buvo suteiktas ir toks pavadinimas). Atsakovė pažymi, kad ginčo aikštelė yra I grupės nesudėtingas statinys, kuriam nereikia statybą leidžiančio dokumento, atsakovė tiesiog davė pritarimą supaprastintam projektui.
15. Nurodo, kad ieškovių teiginiai apie negalėjimą naudotis savo turtu, nuo aikštelės sklindantį nemalonų kvapą, aikštelėje paliekamas stambiagabarites atliekas nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Teigia, kad įrengti konteineriai yra modernūs, talpinantys daugiau atliekų, sandarūs, uždengti, todėl neskleidžia kvapo. Iš pačių ieškovių pateiktų nuotraukų matyti, kad konteineriai yra gerokai atitraukti nuo ieškovių žemės sklypų ir pastatų ribų. Atsakovė akcentuoja, kad ginčo aikštelei įrengti ieškovių sutikimo nereikėjo; tokį sutikimą yra davusi valstybinės žemės patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba. Taip pat nurodo, kad, priešingai nei teigia ieškovės, informacinis stendas planuojamoje ginčo aikštelės įrengimo vietoje buvo pastatytas 2022 m. rugpjūčio 29 d. ir laikytas 10 darbo dienų, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 12 d. Be to, projektiniai pasiūlymai buvo svarstyti ir viešo nuotolinio susirinkimo, įvykusio per „Zoom“ programą 2022 m. rugsėjo 15 d. 16 val., metu. Informacija apie viešą svarstymą buvo skelbiama atsakovės interneto tinklalapyje; be to, viešame pranešime apie svarstymą prie kiekvienos aikštelės buvo nurodytos jos koordinatės; suvedus „Geoportal“ žemėlapių sistemoje ginčo aikštelės koordinates, aiškiai matoma, kad ji buvo pastatyta ten, kur ir planuota, atitinkamai ieškovės buvo apie ją tinkamai informuotos.
16. Atsakovė paaiškina, aikštelės vieta yra parinkta nesuformuotame valstybinės žemės sklype atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus. Iš dalies nesutinka su ieškovių teiginiu esą ginčo aikštelė nepatenka į sodų teritorijos ribas, nes iš ieškinyje pateiktos Vilniaus plano ištraukos matyti, kad ginčo aikštelė yra įrengta ties sodų paskirties sklypais, per sodų dominuojamos teritorijos vidų (iš trijų pusių yra sodų bendrijos teritorija). Be to, akcentuoja, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra davusi sutikimą šios aikštelės statyboms, todėl ieškovių teiginiai dėl trukdymo vykdyti atkūrimo procedūras yra teisiškai nepagrįsti, tuo labiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
17. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti; iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju informavimas apie planuojamus įrengti ginčo konteinerius buvo tinkamas – toje vietoje buvo pastatytas stendas su visa reikiama informacija, be kita ko, su konteinerių aikštelės koordinatėmis, kuris laikytas 10 dienų, kaip reikalauja teisės aktai. Dėl adreso neatitikimo paaiškino, kad šiam projektui automatiškai buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), pagal arčiausiai esančio pastato adresą, nes žemė, kurioje įrengta konteinerių aikštelė, nėra suformuota, jai nėra suteiktas adresas. Teigė, kad visi būtini atstumai išlaikyti – iki ieškovės priklausančių žemės sklypų yra virš 10 m (apie 17 m), o iki joms priklausančių pastatų dar daugiau – virš 30 m. Nurodė, kad buvo gautas valstybinės žemės patikėtinės (NŽT) sutikimas ginčo konteinerių įrengimui, taip pat visi reikalaujami suderinimai, be kita ko, ir UAB „Vilniaus vandenys“, išduotas pritarimas projektui (nes statybą leidžiančio dokumento tokiam statiniui nereikėjo). Aiškino, kad nagrinėjamu atveju konteineriai iš esmės skirti sodų bendrijos teritorijos savininkams, todėl buvo nutarta ginčo vietoje įrengti konteinerius, nes iš trijų pusių yra būtent sodų bendrijos teritorija (nors formaliai ginčo konteinerių vieta ir nepatenka į sodų bendrijos teritoriją), be to, atsižvelgta į privažiavimą prie konteinerių; anot atstovo, geresnės/patogesnės vietos nebuvo surasta. Pažymėjo, kad įrengti konteineriai yra modernūs, patogūs, todėl ieškovių argumentai dėl galimų kvapų, taršos ir kitų aplinkybių laikytini nepagrįsti ir neįrodyti; vien tai, kad konteineriai greitai užsipildo, rodo jų poreikį minėtoje vietoje. Nurodė, kad atsakovė negali sukontroliuoti ir būti atsakinga už visų asmenų atliekamus veiksmus, t. y. už paliekamas šiukšles/atliekas; kita vertus, jeigu gyventojai mato, jog konteineriai yra pilni ir nustatytas atliekų išvežimo grafikas netinka, jie turi teisę kreiptis į atsakovę ir/ar atliekų išvežimo bendrovę dėl jo pakeitimo.
18. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant, o dėl ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.
19. Nurodo, kad sutikimai statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išduodami vadovaujantis Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) (toliau – Taisyklės). Taisyklių 4.2.2 ir 5.3 papunkčiuose nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys išduoda savivaldybei sutikimą įrengti konteinerių aikšteles, kaip tai nurodyta 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.2.1-APVA-R-008 priemonės „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektų finansavimo aprašo 4.3 papunktyje.
20. Aiškina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2020 m. rugpjūčio 5 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. A51-98417/20(3.3.2.26E-ENE). Išnagrinėjęs šį raštą, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius išdavė atsakovei sutikimą įrengti atliekų surinkimo konteinerių aikšteles pagal pateiktas preliminarias atliekų konteinerių aikštelių tipo pastatymo vietos schemas, nurodydamas, kad neprieštarauja, jog valstybinėje žemėje būtų laikinai įrengtos atliekų surinkimo aikštelės pagal pateiktą schemą, nesukuriant nekilnojamojo turto objekto, jei tai nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir saugomų interesų.
21. Pažymi, kad ginčo aikštelė patenka į buvusio iki 1940 m. nacionalizacijos Staviškių rėžinio kaimo ribas. Nurodo, kad vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 25 d. raštu Nr. A51-72228/23(3.3.15.3E-AD24), (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose, Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, daugiau laisvos (neužstatytos) ir nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra.
22. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į ieškinį prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
23. Nurodo, kad ginčo statiniai suprojektuoti taip, jog patenka į apsaugos zoną ir yra maždaug už 1,5 m nuo vamzdyno ašies, todėl atitinkamai nagrinėjamu atveju projektas turėjo būti tvirtinamas trečiojo asmens, kas ir buvo padaryta. Anot trečiojo asmens, ieškovės klaidingai interpretuoja apsaugos zonų sąvoką ir jų esmę, t. y. nenustatytas absoliutus draudimas apsaugos zonų ribose atlikti bet kokius veiksmus, tačiau draudžiama tai atlikti be infrastruktūros savininko ar valdytojo sutikimo.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
24. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei G. G. ir trečiajam asmeniui A. G. nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo stovintis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovei E. A. bei A. A. nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jos stovintis butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
25. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šalia ieškovėms priklausančių nurodytų nekilnojamojo turto objektų – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, neužimtame ir nesuformuotame valstybei priklausančiame žemės sklype, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės 2022 m. gruodžio 22 d. pritarimu Nr. A664-37/22(2.3.2.16-MVA) Mažosios architektūros objekto įrengimo projektui „B3 tipo pusiau požeminių konteinerių aikštelė, (duomenys neskelbtini), Nr. 1300“, 2023 m. vasario pabaigoje buvo įrengta pusiau požeminių konteinerių aikštelė su atitinkamais konteineriais. Į bylą taip pat pateiktas minėtas B3 tipo pusiau požeminių konteinerių aikštelės (duomenys neskelbtini), statybos supaprastintas projektas (kuriam atsakovė pritarė); taip pat Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, 2020 m. rugsėjo 1 d. sutikimas statyti nesudėtingus statinius (įskaitant ir ginčo konteinerių aikštelę).
26. Nustatyta, kad ieškovės ir dar kiti asmenys 2023 m. kovo 3 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl pusiau požeminių konteinerių aikštelės įrengimo (duomenys neskelbtini), įrengimo, t. y. kokiu pagrindu jie buvo įrengti, ar buvo atlikta išviešinimo procedūra ir kt.
27. Atsakovė 2023 m. kovo 24 d. rašte nurodė ieškovėms kokiu pagrindu buvo įrengti konteineriai, t. y. ginčijamo pritarimo pagrindu, taip pat paaiškino konteinerių aikštelės parinkimo vietą ir pavadinimo suteikimą.
Ieškinys netenkinamas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl pusiau požeminių konteinerių įrengimo (ne)teisėtumo
28. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio įstatymo 301 straipsniu.
29. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas yra viena iš įstatymais savivaldybei priskirtų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas). Ši nuostata taip pat perkelta į Atliekų tvarkymo įstatymą, kuriame nustatyta, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).
30. Atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą. Savivaldybių atliekų tvarkymo planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu (Atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 6 dalis). Už patvirtintų savivaldybių atliekų tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija (Atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 7 dalis).
31. Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.
32. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (toliau – Taisyklės), kurių 30 punkte nustatyta, kad savivaldybės teritorijoje gali būti naudojamos požeminių, pusiau požeminių arba antžeminių atliekų konteinerių aikštelės, kurių skaičius ir išdėstymo vietos nurodomi Vilniaus miesto mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių išdėstymo schemoje (toliau – Schema), tvirtinamoje Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Schema skelbiama Savivaldybės svetainėje www.vilnius.lt. Pavienių bendrojo naudojimo konteinerių aikštelių išdėstymo vietas konteinerių objektams paskirsto ir priskiria VASA, esant galimybėms konteinerių aikštelę įrengti keliose vietose, konteinerių įrengimo vieta derinama su gyventojų įgaliotais atstovais ir pagal galimybes atsižvelgiant į gyventojų nuomonę. Schemoje fiksuojamos vietos, kuriose įrengtos ar bus įrengiamos konteinerių aikštelės ir (ar) konteinerių statymo vietos. Konteinerių aikštelių vietos ir (ar) konteinerių statymo vietos parenkamos taip, kad kiekvienam atliekų turėtojui būtų užtikrinta galimybė naudotis komunalinių atliekų konteineriais, nuo konteinerių objekto nutolusiais ne didesniu kaip 100 metrų atstumu. Esant vietos trūkumui konteineriams pastatyti ar neįmanomam privažiavimui, 100 m konteinerių pasiekiamumo reikalavimas gali būti neišlaikytas (Taisyklių 32 punktas). Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad konteinerių aikštelės vieta, skirta konteineriui ar konteinerių komplektui pastatyti, nustatoma schema, kuri tvirtinama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad požeminių ir pusiau požeminių komunalinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 30-2427/20 patvirtinta preliminaria Vilniaus miesto mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo Vilniaus mieste schema (toliau – Schema) (kuri yra viešinama atsakovės internetiniame puslapyje), kurią parengė SĮ „Vilniaus planas“, atsižvelgdama, be kita ko, į teisės aktų reikalavimus: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 patvirtintus Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Valstybinį atliekų tvarkymo planą.
34. Kaip minėta, minimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai (toliau – Kokybės reikalavimai) patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857. Kokybės reikalavimų 9 punkte nustatyta, kad atliekoms surinkti naudojami atliekų surinkimo konteineriai. Jeigu nėra galimybės naudoti atliekų surinkimo konteinerių, taikytinos kitos priemonės ir (ar) įrenginiai, pagal paskirtį skirti atitinkamoms atliekoms surinkti. Atliekų surinkimo konteineriai, kitos priemonės ir (ar) įrenginiai turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, būti saugūs žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekų surinkimui naudojami kolektyviniai konteineriai turi būti pastatyti 91 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančiose komunalinių atliekų konteinerių aikštelėse. Atliekų turėtojai privalo būti informuoti apie jiems priskirto konteinerio pastatymo vietą.
35. Pagal Kokybės reikalavimų 91 punktą komunalinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos vadovaujantis šiomis nuostatomis: atliekos laikinai laikomos uždaruose konteineriuose su uždaromais liukais ir (ar) kitokia būtina apsauga nuo lietaus ir kito neigiamo aplinkos poveikio (91.1 papunktis); kolektyviniams (bendriems) konteineriams įrengiama aikštelė su kieta danga (pvz., asfaltu, grindiniu ar panašiai) (91.2 papunktis); priėjimas prie aikštelės turi būti pritaikytas žmonėms su negalia ir atliekų automobiliams privažiuoti, esant reikalui, – apsisukti (91.3 papunktis); aikštelės dydis ir laikomas konteinerių skaičius nustatomas atsižvelgiant į Kokybės reikalavimų 10 punkte nustatytus reikalavimus (91.4 papunktis); aikštelės dangos nuolydis formuojamas taip, kad nuo jų kuo greičiau pasišalintų vanduo, pagal galimybes įrengiami latakai vandeniui nutekėti, o vanduo kuo trumpiausiu keliu nukreipiamas į trapus (91.5 papunktis); aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų. Šios aikštelės įrengimo atstumas gali būti mažinamas, bet ne arčiau kaip iki 5 m nuo pastato langų ir (ar) durų tik gavus visų nekilnojamojo turto objekto savininkų ar jų įgaliotų asmenų, kuriems, įrengus komunalinių atliekų konteinerių aikštelę, atstumas bus mažesnis kaip 10 m nuo pastato langų ir durų, sutikimą (91.6 papunktis).
36. Nagrinėjamu atveju ieškovės jokių nesutikimo motyvų dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 30-2427/20 ir juo patvirtintos Schemos ieškinyje nenurodo; ieškovės taip pat nepateikia jokių argumentų dėl Schemos neatitikimo Kokybės reikalavimams. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo konteinerių aikštelės įrengimo vieta nutolusi nuo ieškovių sklypų daugiau nei 17 m, o nuo joms priklausančių pastatų – virš 30 m. Be to, byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo aikštelė yra I grupės nesudėtingas statinys, kuriam nereikia statybą leidžiančio dokumento, atsakovė išdavė ginčijamą pritarimą supaprastintam projektui, gavo kitus reikalaujamus sutikimus/suderinimus – be kita ko, valstybinės žemės valdytojos Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą ir UAB „Vilniaus vandenys“ suderinimą.
37. Ieškovės, be kita ko, teigia, kad konteineriai galimai pastatyti per arti geriamojo vandens vamzdžių, t. y. draudžiamu atstumu, dėl to kyla rizika į vandenį patekti atliekamoms/teršalams, tačiau teismas neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovių argumentams. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos specialių žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Specialių žemės naudojimo sąlygų įstatymas) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos. Kita vertus, remiantis nurodyto įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 43 straipsnio 2 dalimi, tokiais atvejais statybos projektas turi būti tvirtinamas UAB „Vilniaus vandenys“, kuri prieš tvirtindama projektą įvertina galimas rizikas kylančias vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrai, jos eksploatavimui ateityje ir priima sprendimą, t. y. teisės aktai nenustato absoliutaus draudimo apsaugos zonų ribose atlikti bet kokius veiksmus (kaip kad siekė įrodyti ieškovės). Be to, nagrinėjamu atveju ginčo konteinerių aikštelės įrengimas negali būti prilyginamas sąvartyno ir/ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės statybai/įrengimui (Specialių žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, reziumuojant, šiuo atveju suprojektuotos ir įrengtos aikštelės vieta atitinka visus nurodytus keliamus reikalavimus.
38. Ieškovės savo reikalavimus iš esmės grindė tuo, kad atsakovė tinkamai neinformavo visuomenės (įskaitant ir ieškovių) apie numatomą šios konteinerių aikštelės projektavimą ir įrengimą, bei kad konteinerių aikštelė yra pastatyta (duomenys neskelbtini) gatvėje, o ne (duomenys neskelbtini), kaip buvo skelbiama viešame pranešime.
39. Šiuo atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo aikštelė iš tiesų buvo/yra įrengta ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža, nors jai suteiktas adresas/pavadinimas (duomenys neskelbtini). Atsakovė aiškino, kad rengiant aikštelių schemą, aikštelių adresus UAB „Vilniaus planas“ priskyrė automatiškai – pagal artimiausio nekilnojamojo turto objekto adresą, nes aikštelės yra įrenginėjamos nesuformuotuose valstybinės žemės sklypuose (ginčo aikštelė taip pat įrengta valstybei priklausančiame nesuformuotame žemės sklype, kuriam nėra suteiktas konkretus adresas), todėl ginčo atveju aikštelei ir buvo suteiktas adresas/pavadinimas (duomenys neskelbtini). Viena vertus, toks neatitikimas iš tiesų galėjo suklaidinti suinteresuotus asmenis (įskaitant ir ieškoves); kita vertus, teismo vertinimu, vien šis neatitikimas laikytinas mažareikšmiu, dėl kurio naikinti ginčijamą pritarimą ir pašalinti jo pagrindu įrengtą ginčo konteinerių aikštelę būtų neproporcinga ir neprotinga. Be to, viešame pranešime apie svarstymą prie kiekvienos aikštelės (įskaitant ir ginčo aikštelę) buvo nurodytos jos koordinatės, kurias suvedus „Geoportal“ žemėlapių sistemoje, matyti, kad ginčo aikštelė buvo pastatyta ten, kur ir planuota. Be to, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovė įrodė, kad ginčo aikštelės vietoje buvo pastatytas (nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d.) stendas (CPK 12, 178, 185 straipsniai), kurį ieškovės ir kiti aplinkinių namų gyventojai matė/turėjo matyti; atitinkamai ieškovės turėjo galimybę pamatyti, jog šioje vietoje bus atliekami tam tikri darbai ir atitinkamai jais pasidomėti iš anksto (pavyzdžiui, kreipiantis į atsakovę ir/ar pasižiūrėjus atsakovės internetiniame puslapyje minėtą aikštelių patvirtintą preliminarią schemą), o ne deklaratyviai nurodant, jog stendo nematė, o jeigu ir būtų mačiusios, jis buvo klaidingas.
40. Pažymėtina, kad projektinių pasiūlymų viešinimo tvarką reglamentuoja STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ ir jame nurodyti reikalavimai. STR 1.04.04:2017 61 punkte nustatyta, kad statytojas po pranešimo paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje per 3 darbo dienas privalo įrengti stendą su šiame punkte išvardinta informacija arba šią informaciją registruotais laiškais pateikti planuojamo statyti objekto žemės sklypo ir kaimyninių žemės sklypų valdytojams, naudotojams, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar Juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresais. Stendas turi būti pakankamo dydžio (ne mažiau kaip 0,5 kv. m), kad tilptų visa šiame punkte nurodyta informacija, stendo įrengimo ir išmontavimo datos. Informacija stende turi būti pateikta aiškiai ir įskaitomai. Stendo vieta prie statybos objekto parenkama aiškiai matomoje vietoje (statybos sklypo ar teritorijos dalyje, besiribojančioje su statybos sklypo adrese nurodyta gatve), kad būtų užtikrintas projektinių pasiūlymų viešinimas ir visuomenės informavimas. Stendas turi būti pagamintas iš aplinkos poveikiui atsparių medžiagų. Stendas laikomas ne mažiau kaip 10 darbo dienų nuo jo įrengimo dienos. Taigi, pritartina atsakovės pozicijai, kad stendo įrengimas yra prilyginamas visų suinteresuotų asmenų informavimui apie planuojamą statybą, kadangi tokia viešinimo alternatyva numatyta minėtame reglamente; atitinkamai ieškovių teiginiai, jog jos dar privalėjo būti informuotos individualiai registruotais laiškais, laikytini nepagrįstais (t. y. užteko ir stendo įrengimo).
41. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad nagrinėjamu atveju ginčo konteineriai iš esmės skirti sodų bendrijos teritorijos savininkams, tačiau faktiškai buvo įrengti ne sodų bendrijos, bet miesto teritorijoje. Kita vertus, iš byloje pateiktų planų matyti, kad faktiškai ginčo konteinerių aikštelė didžiąja dalimi yra apsupta būtent sodų bendrijos teritorija ir tik iš rytinės pusės yra Vilniaus miesto teritorija, kurioje, be kita ko, yra ir ieškovių nekilnojamojo turto objektai. Taigi, nors formaliai ginčo konteinerių vieta ir nepatenka į sodų bendrijos teritoriją, tačiau neabejotinai ši teritorija patenka į ginčo konteinerių aikštelės aptarnaujamą teritoriją (kaip minėta, 100 m spinduliu). Be to, ieškovės šį savo nesutikimą grindė tik deklaratyviais teiginiais, t. y. nenurodant kokie teisės aktai šiuo atveju buvo pažeisti; teismas taip pat nenustatė, kad teisės aktuose būtų nustatytas draudimas įrengti atliekų konteinerių aikštelę miesto teritorijoje, nors ji faktiškai ir būtų skirta sodų bendrijos nariams.
42. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovės neįrodė, kad ginčo konteinerių aikštelės įrengimas buvo neteisėtas, t. y. nenustatyta jokių esminių teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Vien tai, kad ginčo aikštelės įrengimas subjektyviai nepatinka ieškovėms ir/ar kad jos galimai patiria tam tikrų nepatogumų (galimai jaučia nemalonų kvapą (nors konteineriai yra pusiau požeminiai, uždaryti, todėl tokie kvapai turėtų būti minimalūs), garsus (išmetamų atliekų)), nesudaro pakankamo pagrindo tokios aikštelės pašalinimui/perkėlimui.
43. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovių reikalavimas atsakovei dėl ginčijamo 2022 m. gruodžio 22 d. pritarimo panaikinimo laikytinas nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas; atitinkamai netenkintinas ir išvestinis ieškovių reikalavimas dėl statybos padarinių – ginčo konteinerių aikštelės, pašalinimo. Taigi, ieškovių ieškinys netenkinamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
44. Kiti šalių argumentai (be kita ko, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, kuriame buvo įrengta ginčo aikštelė), atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi (arba nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
46. Ieškovės patyrė byloje 214 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis.
47. Ieškinio netenkinus, ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos joms neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis); atsakovė ir tretieji asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymų ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovei ir tretiesiems asmenims jos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
48. Byloje iš viso patirta 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš ieškovių, t. y. po 9,96 Eur iš kiekvienos ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovių G. G. ir E. A. ieškinio atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl pritarimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, A. G., netenkinti.
Priteisti iš ieškovės E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Priteisti iš ieškovės G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič