Civilinė byla Nr. e2A-1399-413/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10166-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.6.3.; 2.2.2.3.1.10.; 3.3.1.18.3.
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės sodininkų bendrijos „Altoniškės“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-130-752/2019 pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Altoniškės“ dėl įpareigojimo pateikti informaciją ir dokumentus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. S. patikslintu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę SB „Altoniškės“ per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei šių dokumentų kopijas: 1) sutartį, sudarytą tarp AB LESTO ir SB „Altoniškės“ su visais joje nurodytais priedais (2010 m. gegužės 8 d. bendrijos narių susirinkimo protokolu, 2010 m. rugpjūčio 31 d. lydraščiu, priedais Nr. 1, 2, 3); 2) sutartį su juridiniu ar fiziniu asmeniu, vykdžiusiu pagal SB „Altoniškės“ užsakymą žemės sklypų matavimo, projektavimo darbus, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą; 3) SB „Altoniškės“ vandentiekio tinklo planą, vandentiekio vamzdyno keitimo sąmatą, atliktų darbų aktus už 2013, 2014, 2015, 2016, 2017 m., SB „Altoniškės“ sutartį (sutartis) su juridiniu ar fiziniu asmeniu dėl vandentiekio vamzdyno keitimo; teismo sprendime nustatyti, kad, atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, jai skirtina teismo nustatyto dydžio bauda.
2. Ieškovės reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad atsakovės pirmininkė M. L. visiškai neatsižvelgia į bendrijos narių prašymus, nesilaiko bendrijos vidaus tvarkos taisyklių bei bendrijos įstatų, kurie numato, kad bendrijos narys turi teisę kreiptis į bendrijos valdybą ir gauti visą bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Toks M. L. nenoras leisti susipažinti su bendrijos dokumentais kelia pagrįstas abejones dėl galimai neskaidrios finansinės ir kitos veiklos.
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. nebėra SB „Altoniškės“ narė. Nebūdama bendrijos nare ji neturi teisės gauti neviešo pobūdžio dokumentų, kurie yra tiesiogiai susiję tik su vidine bendrijos veikla. Visus kitus dokumentus ieškovė, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, turi teisę gauti iš viešųjų registrų, atitinkamai susimokėdama už dokumentų kopijų padarymą bei pasirašydama atitinkamus dokumentus, susijusius su gautos informacijos tinkamo panaudojimo užtikrinimu. Ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo pateikti informaciją ir dokumentus yra pateiktas neišnaudojus ikiteisminio ginčo sprendimo būdo, numatyto bendrijos Vidaus tvarkos taisyklėse.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę SB „Altoniškės“ per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei A. S. žemiau išvardintų dokumentų kopijas:
1.1. sutarties, sudarytos tarp AB LESTO ir SB „Altoniškės“, priedus – 2010 m. rugpjūčio 31 d. lydraštį, priedus Nr. 1, 2, 3;
1.2. sutartį su juridiniu ar fiziniu asmeniu, vykdžiusiu pagal SB „Altoniškės“ užsakymą žemės sklypų matavimo ir projektavimo darbus, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą;
1.3. SB „Altoniškės“ vandentiekio vamzdyno keitimo sąmatą, atliktų darbų aktus už 2013, 2014, 2015, 2016, 2017 m., SB „Altoniškės“ sutartį (sutartis) su juridiniu ar fiziniu asmeniu dėl vandentiekio vamzdyno keitimo.
5. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės SB „Altoniškės“ valstybės naudai 75 Eur žyminį mokestį ir 260 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 9 d. SB „Altoniškės“ nariai, tarp jų ir ieškovė, kreipėsi į bendrijos valdybą su prašymu raštiškai pateikti atsakymus į klausimus dėl vandentiekio tinklų renovacijos, elektros skaitiklių iškėlimo ant stulpų, gatvių geodezinio matavimo, finansinės ataskaitos (1 t., b. l. 4–6). Nurodytais klausimais į atsakovės SB „Altoniškės“ valdybą ieškovė kreipėsi ir 2013 m. rugsėjo 16 d., ir 2015, 2016 metais (1 t., b. l. 7–10, 23–26, 27–28).
7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės atstovės argumentus, kad šiuo metu ieškovė yra ne bendrijos narė, todėl neturi teisės gauti dokumentų, susijusių su bendrijos veikla. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba ir jos pašalinti, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018).
8. Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas sprendė, kad asmuo, nors ir nesantis sodininkų bendrijos nariu, tačiau įstatymu įpareigotas prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės priežiūros, išlaikymo, infrastruktūros plėtros ir gerinimo, turi teisę gauti jam reikalingą informaciją, susijusią su numatytų pareigų vykdymu. T. y. sodininkas, net ir nebūdamas sodininkų bendrijos narys, mokėdamas mokesčius, rinkliavas, kaupiamąsias lėšas ir pan., turi teisę gauti dokumentus, susijusius su bendrijos veikla, kuri yra susijusi su bendrijos bendro naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.
9. Teismas nurodė, kad net ir esant nagrinėjamoje byloje duomenų, jog ieškovė šiuo metu yra pašalinta iš sodininkų bendrijos „Altoniškės“ narių, tačiau tai nepanaikina jos teisės gauti prašomus dokumentus, kurie yra susiję su sodininkų bendrijos bendro naudojimo objektais. Be to, nuo 2013 metų, kai ieškovė pradėjo prašyti atsakovės pateikti informaciją ir dokumentus, bei ieškinio pateikimo teismui metu ieškovė dar buvo sodų bendrijos „Altoniškės“ naria, taigi turėjo teisę gauti dokumentus ir pagal SBĮ 22 straipsnio nuostatas.
10. Teismas pažymėjo, kad nors teisės aktai nepateikia apibrėžimo, pagal kurį būtų galima spręsti, su kokia konkrečiai informacija, dokumentais turi teisę susipažinti sodininkų bendrijos narys, tačiau sprendė, kad bendrijos narys turi teisę gauti visus duomenis apie bendrijos, kurios nariu jis yra, valdymą, tvarkymą, veiklos vystymą ir organizavimą, turinčius įtakos jo, kaip bendrijos nario, teisių ir pareigų turiniui.
11. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad tam tikrame dokumente greta kitų duomenų yra nurodyti ir asmens duomenys, savaime nereiškia, jog tokio dokumento pateikimas susipažinti kitiems asmenims apskritai yra ribojamas arba ribojama jų teisė gauti bet kokią tame dokumente esančią informaciją. Asmens duomenų valdytojas, paisydamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) reikalavimų, prieš pateikimas tokį dokumentą susipažinti kitiems, tretiesiems asmenims, turėtų jį nuasmeninti, kad jie negalėtų identifikuoti konkretaus asmens, kurio asmens duomenys yra nurodyti tame dokumente, o kitos tame dokumente esančios informacijos teikimas neturėtų būti ribojamas. Be to, ADTAĮ vykdymą (išskyrus 8 straipsnį) prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri taip pat teikia duomenų valdytojams konsultacijas, rekomendacijas ir nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo bei apsaugos (ADTAĮ 40 straipsnio 7 punktas, 41 straipsnio 5 punktas). Taigi duomenų valdytojas, iškilus neaiškumams dėl asmens duomenų tvarkymo, turi galimybę juos išsiaiškinti betarpiškai kreipdamasis į šiems klausimams spręsti įgaliotą instituciją.
12. Teismas nurodė, kad ieškovės prašomos informacijos, dokumentų gavimo tikslas yra bendrijos veikla, o ne konkretūs bendrijos nariai, kaip asmenys. Teisinis pagrindas šiai informacijai ar dokumentams gauti yra SBĮ straipsniai bei Įstatų punktai, nustatantys bendrijos nario teisę susipažinti su visa informacija, dokumentais apie bendrijos veiklą ir atsakovės valdymo organo pareigą tokią informaciją suteikti.
13. Ieškovė prašė atsakovės leisti jai ne susipažinti su bendrijos dokumentais, o pageidavo gauti jų kopijas. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės prašomi dokumentai buvo skelbiami bendrijos skelbimų lentoje, taip pat neįrodė, kad susirinkimų metu bendrijos pirmininkė turėjo visus ieškovės prašomus dokumentus. Byloje apklaustas liudytojas A. Š. (valdybos narys), taip pat liudytojas A. L. parodė, kad bendrijos pirmininkė į narių susirinkimus visada atsinešdavusi bendrijos įstatus, kitus įvairius dokumentus. Tačiau negalėjo pasakyti, ar tarp jų buvo ir dokumentai, kuriuos prašė pateikti ieškovė. Ieškovės teisė į informaciją apima ne tik teisę susipažinti su dokumentais, bet ir teisę gauti jų kopijas (SBĮ 18 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė gavo prašomų dokumentų kopijas.
14. Teismas pažymėjo, kad į sodininkų bendrijos pirmininko pareigą pateikti visą su bendrijos veikla susijusią informaciją įeina ir pareiga tinkamai išaiškinti informacijos pateikimo tvarką, nurodant konkretų už dokumentų išdavimą mokėtino mokesčio dydį bei jo mokėjimo tvarką. Byloje atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų nurodžiusi ieškovei susimokėti už dokumentų kopijas, kopijų įkainius, sumokėjimo tvarką. Todėl konstatavo, jog minėtos pareigos atsakovė tinkamai neįvykdė.
15. Sodininkų bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, SBĮ ir kitais įstatymais bei teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, savo veiklą grindžia narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (SBĮ 3 straipsnio 2, 3 dalys). SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta bendrijos nario teisė susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti visą bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą, o to paties įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato bendrijos valdymo organo pareigą teikti bendrijos nariams reikalingą informaciją. Analogiškos nuostatos numatytos SB „Altoniškės“ Vidaus tvarkos taisyklių 5.5. punkte (1 t., b. l. 11–43), įstatų 22.5., 54.10. punktuose (1 t., b. l. 60–75). Anot teismo, minėti teisės aktai, bendrijos įstatai bei aukščiau paminėta kasacinio teismo praktika garantuoja ieškovei teisę gauti visus su bendrijos veikla susijusius dokumentus ir informaciją, susijusią su bendrijos veikla, o bendrijos valdybai, kaip valdymo organui, nustato pareigą pateikti ieškovei informaciją ir jos prašomą dokumentaciją. Jei bendrija šios pareigos nevykdo, bendrijos nariai gali ginti savo pažeistas subjektines teises kreipdamiesi į teismą ir prašydami įpareigoti bendriją pateikti reikalaujamus dokumentus. Nors atsakovė teigė, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, tačiau teismas tokius argumentus pripažino nepagrįstais. Pažymėjo, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo 2013 metų ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę dėl informacijos ir dokumentų gavimo, tačiau ieškovei atsakyta nebuvo ir prašomi dokumentai nebuvo pateikti. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė yra išnaudojusi visas galimybes patenkinti savo reikalavimus neteismine tvarka.
16. Kadangi iškėlus bylą teisme atsakovė su savo procesiniais dokumentais pateikė į bylą dalį ieškovės prašomų dokumentų (vandentiekio vamzdyno planą, sutartį, sudarytą tarp AB LESTO (dabartinis pavadinimas AB ESO) ir SB „Altoniškės“), kurių kopijas ieškovė turi, teismas sprendė, kad įpareigoti atsakovę pakartotinai pateikti ieškovei minėtų dokumentų kopijas nėra pagrindo. Todėl šiuos ieškinio reikalavimus atmetė.
17. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu per teismo nustatytą terminą būtų neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis atsakovę atlikti tam tikrą veiksmą, antstolis vykdymo procese spręstų klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ieškovės prašymas teismo sprendime nustatyti, kad atsakovei skirtina bauda už teismo sprendimo nevykdymą yra nepagrįstas.
18. Tenkindamas ieškinį iš dalies, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas laikydamasis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcingumo principo (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata, atsakovei iš ieškovės turėtų būti priteista dalis teisinės pagalbos išlaidų, o iš atsakovės valstybei dalis išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir dalis žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Tačiau įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, t. y. atsakovė ikiteisminiu keliu ieškovės prašymo netenkino remdamasi vien tik formaliais kriterijais ir tiesiogiai sudarė pagrindą ginčo sprendimui persikelti į teismą, taip pat į tai, kad dalis ieškinio reikalavimų yra atmesti, nes iškėlus bylą teisme atsakovė pateikė į bylą dalį ieškovės prašomų dokumentų, t. y. bylos nagrinėjimo eigoje patenkino dalį reikalavimų, todėl teisinės pagalbos išlaidų dalies atsakovei iš ieškovės nepriteisė (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Minėtų argumentų pagrindu, teismas priteisė valstybei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas valstybei – 75 Eur žyminį mokestį ir 260 Eur dydžio išliadas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovė sodininkų bendrija „Altoniškės“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą, išbraukiant iš motyvuojamosios sprendimo dalies 4 punkto nuostatą: „T. y. sodininkas, net ir nebūdamas sodininkų bendrijos narys, mokėdamas mokesčius, rinkliavas, kaupiamąsias lėšas ir pan., turi teise gauti dokumentus, susijusius su bendrijos veikla, kuri yra susijusi su bendrijoje esančiu bendro naudojimo objektu valdymu, priežiūra ir naudojimu.“. Taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas padarė proceso teisės pažeidimus, nes atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį, kartu pateikė teismui visus ieškovės prašomus dokumentus, tačiau ieškovė savo ieškinio neatsiėmė, o teismo paraginta pateikė patikslintą ieškinį ir tęsė bylinėjimąsi. Patikslintu ieškiniu ieškovė suformulavo visiškai naujus reikalavimus, kurie nebuvo keliami pirminiu ieškiniu, kas akivaizdžiai padidino šalių patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Be to, patikslinto ieškinio, kurį teismas priėmė, pateikimo metu ieškovė jau nebuvo bendrijos narė ir neturėjo bendrijos nario teisių, kurių ji neteko nuo 2017 m. rugsėjo 9 d.. Todėl 2018 m. sausio 10 d. teikdama patikslintą ieškinį ieškovė neturi tų teisių, kurias turi ir kuriomis gali naudotis bendrijos narys. Pagal SB „Altoniškės“ įstatų 33.1. punkto nuostatas asmenims, išstojusiems ar pašalintiems iš bendrijos, jų sumokėti nario mokesčiai ar kiti piniginiai ar nepiniginiai įnašai negrąžinami ir nekompensuojami. Taigi, ieškovė neturi teisės reikalauti kokių nors SB „Altoniškės“ veiklos dokumentų, jų analizuoti ir spręsti, ar SB „Altoniškės“ veikla yra tinkama, ar atliekami vandentiekio remonto darbai atitinka sąmatas ar ne, kadangi A. S. nėra SB „Altoniškės“ ir jos nariams priklausančių įrenginių ar kito turto bendraturtė. Dėl to, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti teismo motyvai prieštarauja ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisminei praktikai, bet ir bendriesiems teisės principams dėl asmenų teisių ir pareigų.
1.2. Bendrijos nariai moka atitinkamą nario mokestį už priklausymą bendrijai ir naudojimąsi bendrijos nario teisėmis (nariai dalyvauja talkose, tarpusavyje bendrauja vadovaudamiesi geranoriškumo ir paslaugumo principais, akcentuojant saugią kaimynystę ir visų bendrą interesą dėl bendro naudojimo objektų tinkamo naudojimo, priežiūros ir saugojimo, kas yra pačios sodininkus vienijančios bendrijos esmė ir kas suteikia galimybes nariams mokėti itin mažus mokesčius), t. y. ieškovei A. S. visiškai nepagrįstai suteikiama teisė iš esmės gauti visus bendrijos veiklos dokumentus, kai tuo tarpu teisės aktai nustato, jog ji turėtų tik tas teises ir pareigas, kurias turi asmuo naudojantis savo reikmėms kitiems priklausančia nuosavybę ir už tai mokantis mokesčius. Ieškovė iš esmės turi teisę prašyti pateikti tik tą informaciją, kuri yra susijusi su jos mokėtinais mokesčiais, jų dydžiu, mokėjimo tvarka. Būtent narystė sodininkų bendrijoje jos nariui suteikia teises ir pareigas, tarp jų ir teisę į informaciją apie bendriją ir jos veiklą, o teisė į informaciją apima ne tik teisę sužinoti, bet ir ja disponuoti. Šiuo atveju ieškovei sugrąžinamos tos teisės, kurias ji prarado, kadangi informacijos bei dokumentų turėjimas ir disponavimas jais neaiškiais tikslais suteikia ieškovei galimybę trikdyti bendrijos veiklą, kurioje tiek SB „Altoniškės“ valdybos pirmininkė, tiek valdybos nariai dirba neatlygintinai, o nario mokestis į metus sudaro tik 4 Eur.
1.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nėra spręsta bylų, kuriose būtų išaiškinta, kokia forma turi būti teikiama informacija, o kokia forma informacijos teikimas būtų nepriimtinas. Kadangi nei teisės aktuose, nei SB „Altoniškės“ įstatuose nėra ir nebuvo nustatyta informacijos ar dokumentų teikimo formos taisyklių, bendrijos nario prašoma teikti informacija, į kurią jis turi teisę pagal įstatymus, turėtų būti teikiama atsižvelgiant į informacijos gavimo tikslą, dėl kurio asmuo (narys) prašo ją suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-686/2016). Ieškovė nenurodė, kokiais tikslais ji naudotų prašomą gauti informaciją.
1.4. Apeliantė pažymi, kad į bendrijos susirinkimus buvo atsinešami visi dokumentai, su kuriais kiekvieną kartą susipažindavo ir ieškovė. Ieškovės paaiškinimai prieštarauja jos pačios pateiktiems rašytiniams įrodymams – 2013 m. gegužės 9 d. prašymui (l t., b. 1.4–6), 2015 m. raštui (l t., b. l. 7–10), 2013 m. rugsėjo 16 d. raštui (l t., b. l. 23–26), 2016 m. vasario 24 d. raštui (l t., b. 1. 27–28). Būtent iš šių raštų turinio yra akivaizdu, jog ieškovei buvo žinoma ne tik visa informacija apie visą SB „Altoniškės“ veiklą, bet ji buvo supažindinta su konkrečiais dokumentais, juose esančiais skaičiais ir kt. Būtent šie raštai patvirtina ieškovės siekį tarp bendrijos narių įnešti sumaištį, formalizuoti bendrijos narių santykius.
1.5. M. L., kaip SB ,Altoniškės“ valdybos pirmininkė, niekada nepriimdavo sprendimų vienasmeniškai, visada tardavosi su valdybos nariais, o kai kuriais atvejais (ypač klausimams, susijusiems su bendrijos lėšų panaudojimu) kausimai buvo ir tebėra sprendžiami visuotiniame bendrijos narių susirinkime, ką patvirtina ir prie apeliacinio skundo pridedamas išrašas iš SB „Altoniškės“ visuotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo, įvykusio 2019 m. gegužės 11 d., protokolo, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl apeliacinio skundo patiekimo (apeliantė prašo šį dokumentą prijungti prie bylos).
1.6. Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė neignoruodavo ieškovės prašymų susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti informaciją, tačiau dėl techninių galimybių (neturint kopijavimo aparato) negalėjo pateikti ieškovei dokumentų kopijų, tačiau suteikdavo galimybes susipažinti su visais dokumentais bendrijos narių susirinkimų metu, o tuo pačiu ir pasidaryti norimas dokumentų kopijas savo įranga (pavyzdžiui, telefonu). Tačiau ieškovė norėdavo bendrijos dokumentus neštis į savo namus, o taip elgtis nebuvo leidžiama. Prašo prijungti prie bylos liudytojo A. Š. paaiškinimą apie tai, kad bendrija niekada neturėjo kopijavimo aparato.
1.7. Ne atsakovė, o būtent ieškovė nesiekė bendradarbiauti ir susidariusią situaciją išspręsti ne teismo keliu. Taigi ieškovės teisės iš esmės nebuvo pažeistos, nes iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su prašomais dokumentais ir pasidaryti jų kopijas savo įranga, tačiau savo teisės neįgyvendino dėl bendradarbiavimo su atsakove SB „Altoniškės“ stokos.
1.8. Teismo sprendimu atsakovė SB „Altoniškės“ yra įpareigota pateikti sutarties, sudarytos tarp AB LESTO ir SB „Altoniškės“ priedus – 2010 m. rugpjūčio 31 d. lydraštį, priedus Nr. 1, 2, 3. Pažymi, kad toks reikalavimas yra perteklinis, tačiau atsakovė neprieštarauja dėl šių dokumentų kopijų pateikimo ir šiuo metu sprendžia klausimą dėl šių dokumentų nuasmeninimo kreipdamasi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
1.9. Dėl teismo tenkinto ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti sutartį su juridiniu ar fiziniu asmeniu, vykdžiusiu pagal SB „Altoniškės“ užsakymą žemės sklypų matavimo, projektavimo darbus, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, apeliantė patvirtina, kad jokie žemės sklypų matavimo ar projektavimo darbai nebuvo vykdomi, t. y. kiekvienas žemės sklypo savininkas asmeniškai atliko visus matavimus, o atsakovė SB „Altoniškės“ kreipėsi tik dėl kadastrinių matavimų sodo bendro naudojimo teritorijos, kurių pagrindu 2012 m. kovo 12 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 7SŽN-20. Atsižvelgiant į tai, kad SB „Altoniškės“ neužsakė žemės sklypų matavimo ir projektavimo darbų, todėl atsakovė net neturėtų galimybės pateikti tokių dokumentų ir įvykdyti tokio teismo sprendimo, jeigu jis būtų pateiktas vykdyti.
1.10. Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad ginčas galėjo pasibaigti atsakovei SB „Altoniškės“ pateikus atsiliepimą į ieškinį, tačiau bylos nagrinėjimas užsitęsė išimtinai dėl naujai 2018 m. sausio 11 d. suformuluotų ieškovės reikalavimų.
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
2.1. Apeliantė nepagrįstai akcentuoja ieškovės pašalinimo iš bendrijos aplinkybę. Ginčas dėl informacijos pateikimo kilo ne po 2017 m. rugsėjo 9 d., o nuo 2015 metų, ką patvirtina daugelis ieškovės ir kito asmens – N. raštai. Negavusi informacijos, ieškinį teismui ieškovė pateikė 2017 m. liepą, būdama sodininkų bendrijos nare. Atsakovė neįrodė, kad iki ieškinio pateikimo dienos buvo pateikusi ieškovei jos prašomą informaciją.
2.2. Nors byloje apklausti atsakovės liudytojai paaiškino, kad bendrijos pirmininkė atsinešdavo dokumentus, tačiau tai neduoda pagrindo pripažinti, kad tai būdavo būtent ieškovės prašomi pateikti dokumentai. Kopijavimo aparato turėjimas ar neturėjimas neturi juridinės reikšmės atsakovės pareigai suteikti informaciją. Įvertinus ieškovės garbų amžių, akivaizdu, kad susirinkimo metu ji negali turėti kopijavimo ar fotografavimo įrenginio. Prašymai suteikti informaciją buvo teikiami daug kartų raštu, todėl bendrijos valdyba ir pirmininkė galėjo priimti tinkamą sprendimą kaip ieškovei suteikti tokią informaciją.
2.3. Ieškovė nuo 2015 m. siekė gauti dokumentus turėdama tikslą sužinoti informaciją, liečiančią ieškovę ir susijusią su elektros tiekimu, žemės naudojimu, vandens tiekimu ir kt. Vamzdyno keitimo metu nebuvo įrengta ieškovės sklypui atšaka, nors už jo įvedimą ji sumokėjo dar 1986 metais. Teismas pripažino jos teisę naudotis vandeniu ir įpareigojo bendriją įrengti atšaką (civilinė byla Nr. e2-1566-528/2019). Bendrija reikalavo iš ieškovės perkelti savo sklypo tvorą į kitą vietą, todėl ir ši aplinkybė akivaizdžiai rodo būtinumą turėti informaciją, pagal kokius dokumentus ir atliktus matavimus reikalaujama keisti sklypo ribą ir perkelti tvorą.
2.4. Ieškovė prašo neprijungti naujų įrodymų, nes jie neturi jokios įrodomosios galios.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
22. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
23. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo prijungti prie bylos 2019 m. gegužės 11 d. SB „Altoniškės“ narių susirinkimo protokolą ir dviejų bendrijos narių – J. T. bei A. Š. rašytinius paaiškinimus.
24. Iš byloje esančio 2019 m. gegužės 11 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo matyti, jog susirinkime buvo sprendžiami klausimai dėl šioje byloje teikiamo apeliacinio skundo ir bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis SB „Altoniškės“ bendrijos narių susirinkimo protokolas patvirtina apeliantės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl prijungtinas prie bylos (CPK 314 str.).
25. Kiti du dokumentai – bendrijos narių rašytiniai paaiškinimai dėl su bylos nagrinėjimu susijusių aplinkybių nepriimtini, nes neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 197 str.). Be to, asmenys, kuriems gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla gali būti apklausiami teismo posėdyje liudytojais, prieš tai žodžiu prisiekę, padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, išklausę liudytojo teises ir pareigas bei atsakomybę už priesaikos sulaužymą ir kitų pareigų nevykdymą bei pasirašę priesaikos tekstą (CPK 189 str. 1 d. 192 str.). Atsakovės liudytojas A. Š. buvo apklaustas 2019 m. kovo 28 d. teismo posėdyje, atsakovė turėjo teisę kvieti ir kitus liudytojus, taip pat užduoti klausimus, susijusius su minėtų asmenų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis. Šalys neprašė nagrinėti apeliacinio skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka ir papildomai apklausti šiuos asmenis liudytojais. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės prašymą prijungti prie bylos minėtų asmenų rašytinius paaiškinimus ir grąžina juos atsakovei (CPK 314 str.).
Dėl ginčo esmės
26. Byloje kilo ginčas dėl sodininkų bendrijos nario teisės susipažinti su bendrijos dokumentais.
27. Ieškovės A. S. ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad jai, kaip SB „Altoniškės“ narei, atsakovė nuo 2013 m. pavasario neteikia jokios informacijos apie bendrijos veiklą, o bendrijos pirmininkė M. L. nesilaiko bendrijos vidaus tvarkos taisyklių ir įstatų.
28. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos nariu gali būti mėgėjų sodo teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas. Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos (SBĮ 21 str. 2 d.). Narystė bendrijoje pasibaigia, be kita ko, bendrijai pašalinus jį iš bendrijos narių (SBĮ 21 str. 4 d.). Bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės. Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai (SBĮ 22 str. 1 d.). Bendrijos narys, be kita ko, turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą (SBĮ 22 str. 2 d. 5 p.).
29. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos SB „Altoniškės“ įstatų, patvirtintų 2013 m. rugsėjo 28 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime, 22.5, 33 punktuose, ir Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų sodininkų bendrijos 2013 m. rugsėjo 28 d. susirinkime, 5.5 punkte (1 t., b. l. 11–18; 29–43).
30. Taigi, narystė sodininkų bendrijoje jos nariui suteikia tam tikras teises ir pareigas, tarp jų ir teisę į informaciją apie bendriją. Teisė į informaciją apima ne tik teisę sužinoti, bet ir ja disponuoti.
31. Bylos duomenimis, SB „Altoniškės“ dvidešimt du bendrijos nariai 2016 m. liepos 18 d. kreipėsi į SB „Altoniškės“ pirmininkę su prašymu į susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimą dėl A. S. pašalinimo iš bendrijos narių, nes ji nemoka nario mokesčio, nesaugo bendrijos turto, dėl jos chuliganiško elgesio sodo bendrija patiria materialinį nuostolį. 2016 m. liepos 23 d. vykusiame visuotiniame narių susirinkime A. S. buvo pašalinta iš bendrijos narių. Ši susirinkimo nutarimą ieškovė apskundė teismui. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1430-587/2017, dėl procedūrinių pažeidimų 2016 m. liepos 23 d. SB „Altoniškės“ visuotinio narių susirinkimo nutarimas dėl ieškovės pašalinimo iš bendrijos narių pripažintas negaliojančiu (1 t., b. l. 96–102). Pakartotinai šis klausimas buvo sprendžiamas 2017 m. rugsėjo 9 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime, kurio sprendimu A. S. buvo pašalinta iš bendrijos narių. Šio sprendimo ieškovė įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Taigi, bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. nėra SB „Altoniškės“ narė.
32. Ieškovė pradinį ieškinį teismui pateikė 2017 m. gegužės 11 d., kai dar buvo SB „Altoniškės“ narė. Šiuo (pradiniu) ieškiniu ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei šių dokumentų kopijas: 1) sutartį, sudarytą tarp AB LESTO ir SB „Altoniškės“, apie bendrijai priklausiusių elektros tinklų perdavimą AB LESTO; 2) SB „Altoniškės“ sutartį su įmone, vykdžiusia skaitiklių iškėlimą (perkėlimą); 3) SB „Altoniškės“ sutartį su įmone, vykdžiusia gatvių planinio projektavimo darbus bei projekto kopiją; 4) SB „Altoniškės“ vandentiekio tinklo schemą ar planus; 5) vėliausią bendrijos narių sąrašą, kuris įregistruotas VĮ „Registrų centras“ (1 t., b. l. 2–3).
33. Be to, bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad bendrijos nariai A. S., J. T., Č. N. įgaliotas asmuo G. N. 2013 m. gegužės 9 d. prašymu kreipėsi į SB „Altoniškės“ valdybą ir kitas institucijas, prašydami bendrijos valdybos atsakyti į eilę klausimų, susijusių su vandentiekio tinklų renovacija, su elektros skaitiklių iškėlimo, gatvių geodeziniais matavimai, bendrijos finansinės apskaitos (1 t., b. l. 4–6). Tie patys bendrijos nariai 2013 m. rugsėjo 16 d. dėl, jų manymu, bendrijos pirmininkės neteisėtų veiksmų kreipėsi į sodininkų draugijos Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininką (1 t., b. l. 23–26). 2015 m. raštu A. S., Č. N. įgaliotas asmuo G. N. vėl kreipėsi į bendriją dėl atsakymų pateikimo elektros tinklų perdavimo AB LESTO ir vamzdynų keitimo klausimais (1 t., b. l. 7–10). 2016 m. vasario 24 d. tie patys bendrijos nariai kreipėsi į SB „Altoniškės“ pirmininkę M. L. dėl tų pačių dokumentų pateikimo susipažinimui (1 t., b. l. 27–28).
34. Taigi, ieškovė, iki 2017 m. rugsėjo 9 d. būdama bendrijos nare, aktyviai dalyvavo bendrijos veikloje, dalyvaudavo bendrijos susirinkimuose, o iš minėtų raštų turinio matyti, jog jai buvo žinoma informacija apie elektros skaitiklių iškėlimą, vamzdynų keitimą, gatvių tvarkymą.
35. Atsiliepime į ieškinį atsakovė SB „Altoniškės“ nurodo, jog bendrijos valdyba, gavusi ieškovės raštus, į juos raštu neatsakinėdavo, tačiau bendrijos susirinkimų metu pateikdavo visą informaciją ir dokumentus visiems bendrijos nariams, tarp jų ir ieškovei A. S.. Tokius sprendimus valdyba priimdavo todėl, kad pastaruosius keletą metų su ieškove nuolatos kildavo konfliktinės situacijos. Susirinkimų metu, kuomet būdavo sprendžiami bendrijai svarbūs ir esminiai klausimai, bendrijos valdyba visada turėdavo visus susijusius dokumentus, tarp jų ir tuos, kuriuos prašydavo pateikti ieškovė, tačiau įstatymas nenumato, kokia forma ir kaip turi būti pateikiama informacija, juo labiau kad ieškovė nenurodė tokios informacijos gavimo tikslo.
36. Bylos duomenimis, SB „Altoniškės“ yra 85 sodo sklypai ir 75 bendrijos nariai. 2010 m. gegužės 8 d. vykusiame SB „Altoniškės“ susirinkime buvo sprendžiami klausimai dėl elektros tinklų pardavimo galimybių ir tam reikiamų dokumentų paruošimo. Bendrijos nariai balsų dauguma nutarė SB „Altoniškės“ nuosavybėje esančius tinklus parduoti AB „VST“ (vėliau pakeistas pavadinimas į AB LESTO) pagal sutartinę vertę. Už tokį nutarimą balsavo visi 45 susirinkime dalyvavę bendrijos nariai (1 t., b. l. 112–113). SB „Altoniškės“, atstovaujama pirmininkės M. L., ir AB „LESTO 2011 m. liepos 25 d. pasirašė Elektros tinklo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 42030/310073 dėl bendrijos elektros tinklų išpirkimo (1 t., b. l. 105–109). AB LESTO 2011 m. rugsėjo 27 d. pranešė SB „Altoniškės“, kad 2011 m. spalio 6–7 dienomis, nuo 9.30 val. sodininkams bus pateiktos pasirašyti sutartys ir montuojami elektros energijos skaitikliai. Šis raštas buvo pakabintas sodininkų bendrijos skelbimų lentoje ir su juo galėjo susipažinti visi sklypų savininkai (1 t., b. l. 103, 122). Taigi, ieškovei apie elektros tinklų perdavimą AB LESTO buvo žinoma jau 2010 metais, susirinkimuose ji dalyvaudavo, todėl visus dokumentus galėjo gauti ir su jais susipažinti susirinkimų metu, o elektros skaitiklio perkėlimo darbus kiekvienas bendrijos narys vykdė individualiai. Kaip nurodė atsakovės pirmininkė atsiliepime į ieškinį, bendrija nevykdė elektros prietaisų perkėlimo, todėl ieškovės reikalaujamų dokumentų – sutarčių su įmonėmis, perkėlusiomis skaitliukus, negali pateikti.
37. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje SBĮ 7 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkų lėšomis įrengtos elektros perdavimo ir skirstymo linijos, transformatorių pastotės, elektros skydinės ir kiti elektros perdavimui ir skirstymui reikalingi įrenginiai po šio Įstatymo įsigaliojimo Civilinio kodekso nustatyta tvarka iš bendrijos yra išperkami esamos būklės, laikantis Energetikos įstatymo reikalavimų ir Vyriausybės nustatytais terminais. Taigi, atsakovės SB „Altoniškės“ narių priimti sprendimai, susiję su elektros prietaisų perkėlimu ir visos reikalingos dokumentacijos parengimu, atitiko tuo metu galiojusią įstatymo redakciją ir visiems sodininkams turėjo būti žinomi.
38. Bylos duomenys taip patvirtina, kad 2010 m. rugsėjo 11 d. vykusiame SB „Altoniškės“ bendrijos narių susirinkime buvo nutarta atlikti bendrojo naudojimo žemės sklypo ir kelių bei atskirų sklypelių kadastrinius matavimus, tam tikslui pradėti rinkti pinigines lėšas (1 t., b. l. 119–121). Ieškovė 2010 m. spalio 7 d. raštu bendrijos valdybai patvirtino, jog yra susipažinusi su nutarimu, kad ji turi perkelti tvorą pagal geodezinių matavimų ribas ir įsipareigojo šį darbą atlikti iki 2011 m. birželio mėn. (1 t., b. l. 95). 2011 m. rugsėjo 11 d. vykusiame SB „Altoniškės“ susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl bendrijos žemės įteisinimo. Bendrijos pirmininkė susirinkimo metu visus narius informavo, kad jau užbaigti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo ir kelių kadastriniai matavimai ir dokumentai pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam Kauno žemėtvarkos skyriui, o kai žemės sklypas bus įregistruotas turto registre, bendrija turės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Atlikus kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre, bendrijos nariai vienbalsiai priėmė nutarimą su valstybe sudaryti nuomos sutartį dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo nuomos (1 t., b. l. 116–118). Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir SB „Altoniškės“ 2012 m. kovo 12 d. pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 7SŽN-20, pagal kurią sodininkų bendrijai buvo išnuomota 2,1852 ha žemės (1 t., b. l. 110–112).
39. Taigi, siekiant sudaryti bendrojo naudojimo valstybinės žemės (kelių) nuomos sutartį, buvo būtina atlikti SB „Altoniškės“ žemės kadastrinius matavimus, o apie planuojamus atlikti darbus ieškovei buvo žinoma dar 2010 m., kadangi ji įsipareigojo perkelti tvorą pagal kadastrinių matavimų ribas. 2019 m. kovo 28 d. teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad tvorą perkėlė ir atliko savo sklypo matavimus pagal kadastrinius duomenis (50-51 min., 1.19 min.). Valstybinės žemės nuomos sutartis yra įregistruota viešame registre (VĮ „Registrų centras“), o išrašas iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, jog žemės kadastrinius matavimus atliko individuali įmonė „Infotopa“, kad 2011 m. lapkričio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-2709 yra patvirtintas naujai suformuotas valstybinis 231852 ha ploto žemės sklypas (1 t., b. l. 114–115).
40. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė teismui SB „Altoniškės“ vandentiekio sistemos schemą (1 t., b. l. 104). Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2018 m. gegužės 30 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1566-528/2018 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl ieškovės pažeistos teisės naudotis vandentiekiu ir vandens tiekimo atstatymo į ieškovės žemės sklypą, kurioje taip pat buvo pateikti duomenys apie bendrijos vandentiekio sistemą (schema), SB „Saltoniškės“ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą (inv. Nr. 171), ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos atliko UAB „Inventora“ (CPK 179 str. 3 d.).
41. Taigi, iš aptartų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškovei pradiniu ieškiniu prašoma pateikti informacija buvo arba turėjo būti žinoma.
42. Atsakovės pateiktas į bylą SB „Altoniškės“ narių 2017 m. rugsėjo 9 d. susirinkimo protokolas ir jo priedai patvirtina, kad ieškovė nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. yra pašalinta iš bendrijos narių (1 t., b. l. 150–157).
43. Ieškovė 2018 m. sausio 10 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti SB „Altoniškės“ per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei šių dokumentų kopijas: 1) sutartį, sudarytą tarp AB LESTO ir SB „Altoniškės“ su visais joje nurodytais priedais: 2010 m. gegužės 8 d. bendrijos narių susirinkimo protokolu, 2010 m. rugpjūčio 31 d. lydraščiu, priedais Nr. 1, 2, 3; 2) sutartį su juridiniu ar fiziniu asmeniu, vykdžiusiu pagal SB „Altoniškės“ užsakymą žemės sklypų matavimo, projektavimo darbus, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus; 3) SB „Altoniškės“ vandentiekio planą, vandentiekio vamzdyno keitimo sąmatą, atliktų darbų aktus už 2013, 2014, 2015, 2016, 2017 metus, bendrijos sutartis.
44. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsisako nuo atsakovei pareikšto reikalavimo pateikti sutartį dėl elektros skaitiklių perkėlimo, tačiau palaiko reikalavimą dėl sutarties su AB LESTO, nes nepateikti sutarties priedai (į bylą pateikta tik sutartis). Taip pat palaiko reikalavimus dėl bendrijos vandentiekio sistemos ir žemės sklypo pakeitimo, matavimo bei projektavimo darbų, šiuos reikalavimus papildydama; Nuo reikalavimo dėl bendrijos narių sąrašo pateikimo atsisako, nes tokia informacija tapo žinoma (1 t., b. l. 164–167). Patikslintas ieškinys priimtas 2018 m. sausio 16 d. teisėjos rezoliucija.
45. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnį sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga - vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Toks nuosavybės teisinių santykių reguliavimas suponuoja tai, kad ieškovas ir nebūdamas sodininkų bendrijos narys yra abonento dalyvis, bendraturtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2007). Bendraturčių teisės ir pareigos yra apibrėžtos Civilinio kodekso 4.76, 4.86 straipsniuose, bei SBĮ 22 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta ne bendrijos nario pareiga nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas, mokėti infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestį.
46. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas.
47. Pagal CK 1.137 straipsnio 1 dalį asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). CK 1.137 straipsnio 2 dalis įtvirtina bendrą nuostatą, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.
48. SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta bendrijos nario teisė susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti visą bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą, o to paties įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato bendrijos valdymo organo pareigą teikti bendrijos nariams reikalingą informaciją, už bendrijos teikiamų dokumentų kopijas susimokant bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka.
49. Minėta, kad analogiškos nuostatos įtvirtintos ir bendrijos įstatuose, nustatant bendrijos nario teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti visa bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Nurodyti teisės aktai nepateikia detalesnio sodininkų bendrijos veiklos apibrėžimo, pagal kurį būtų galima spręsti, su kokia konkrečiai informacija, dokumentais turi teisę susipažinti bendrijos narys, todėl darytina išvada, kad bendrijos narys turi teisę gauti visus duomenis apie bendrijos, kurios nariu jis yra, valdymą, tvarkymą, veiklos vystymą ir organizavimą, turinčius įtakos jo, kaip bendrijos nario, teisių ir pareigų turiniui.
50. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sodininkas (ne bendrijos narys) turi ne tik pareigas, bet ir teises, t. y. bendrijos nario statuso netekimas nepanaikina jo teisės gauti bendrijos dokumentus, kurie yra susiję su sodininkų bendrijos bendro naudojimo objektais (šios nutarties 45 punktas).
51. Ar primygtinai reikalaudamas tam tikrą informaciją apie bendriją pateikti pageidaujama forma sodininkas/bendrijos narys laikosi minėtų reikalavimų bendrijos atžvilgiu, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi apdairus, rūpestingas žmogus, ar nėra jo paties ir bendrijos bei ypač kitų bendrijos narių interesų konflikto. Pažymėtina, kad šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį materialųjį ginčą.
52. Kai nėra nustatyta informacijos teikimo formos taisyklių, bendrijos nario prašoma teikti informacija, į kurią jis turi teisę pagal įstatymus, turėtų būti teikiama atsižvelgiant į informacijos gavimo tikslą, dėl kurio asmuo (narys) prašo ją suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-686/2016).
53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė nei pradiniame, nei patikslintame ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo eigoje nenurodė, kokiais tikslais ji siekia gauti informaciją, sudarančią jos reikalavimų turinį (ieškinio dalykas). Kai nėra žinomi prašymo suteikti informaciją ir dokumentus gavimo tikslai, tuomet, kilus dėl to ginčui, teismui yra sudėtingiau nustatyti reikalingą informacijos pateikimo formą. Tokioje situacijoje asmenys, iš kurių turintis teisę ir reikalaujantis informacijos, bei ją teikiantis, turi pasirinkti informacijos teikimo formą, atitinkančią teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis: civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus), taikytinus visiems civilinių teisinių santykių subjektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-686/2016).
54. Pažymėtina, kad pagal SB „Saltoniškės“ įstatų (2017-02-24 redakcija) 54.10 punktą, bendrijos dokumentų kopijos bendrijos nariams teikiamos išimtinais atvejais, dėl to bendrijos valdybai priėmus sprendimą ir sumokėjus valdybos nustatytą rinkliavą.
55. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija šios nutarties 36–41 punktuose nustatė ir konstatavo, kad ieškovei pradiniu ieškiniu prašoma pateikti informacija buvo arba turėjo būti žinoma. Kaip teisingai nurodė atsakovė, ieškovės papildomi reikalavimai, suformuluoti patikslintu ieškiniu, teismui pateikti po to, kai ieškovė jau nėra bendrijos narė, todėl ieškovės teisės, lyginant jas su bendrijos nario teisėmis, yra ne tapačios (šios nutarties 45 punktas). Be to, kaip nurodė atsakovė savo apeliaciniame skunde, SB „Altoniškės“ neužsakė žemės sklypų matavimo ir projektavimo darbų, todėl atsakovė net neturėtų galimybės pateikti tokių dokumentų ir įvykdyti tokį teismo sprendimą.
56. Ieškovei nesuformulavus prašomų pateikti dokumentų tikslo ir procesiniuose dokumentuose nenurodžius, kuo pasireiškia jos teisių pažeidimas arba kitaip varžomos ieškovės, kaip bendrijos sodininkės, teisės, yra pagrindas atsisakyti ginti ieškoves teises ieškinyje nurodytu būdu (CPK 5 str.).
Dėl procesinės bylos baigties
57. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą, taigi ir neteisėtą sprendimą. Minėti pažeidimai sudaro pagrindą sprendimą pakeisti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė patenkino dalį ieškinio reikalavimų kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikdama dalį su bendrijos veikla susijusių dokumentų, todėl dalį ieškinio reikalavimų atmetė. Taigi, atsižvelgus į tai, kad teismas nepagrįstai patenkino kitus ieškinio reikalavimus, sprendimo dalį, kuria ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas, teisėjų kolegija panaikina ir šioje dalyje priima naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmeta (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
58. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai galutiniam bylos rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pkeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti visiškai, atsakovės SB „Altoniškės“ pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės A. S. (CPK 93 str. 5 d.).
60. Bylos duomenimis, atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 600 Eur už suteiktą teisinę pagalbą (1 t., b. l. 176-178; 2 t., b. l. 11-12, 52-53). Šios išlaidos susidarė už atsiliepimo į ieškinį, atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, dokumentų rinkimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose ir jos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovei SB „Altoniškės“ iš ieškovės A. S. priteistina 600 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
61. Atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos yra 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 50 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsakovės SB „Altoniškės“ apeliacinį skundą patenkinti, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 125 Eur, priteistinos iš ieškovės A. S. (CPK 93 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovę SB „Altoniškės“ per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei A. S. išvardintų dokumentų kopijas: 1) sutarties, sudarytos tarp AB LESTO ir SB „Altoniškės“ priedus – 2010 m. rugpjūčio 31 d. lydraštį, priedus Nr. 1, 2, 3; 2) sutartį su juridiniu ar fiziniu asmeniu, vykdžiusiu pagal SB „Altoniškės“ užsakymą žemės sklypų matavimo, projektavimo darbus, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą; 3) SB „Altoniškės“ vandentiekio vamzdyno keitimo sąmatą, atliktų darbų aktus už 2013, 2014, 2015, 2016, 2017 m., SB „Altoniškės“ sutartį (sutartis) su juridiniu ar fiziniu asmeniu dėl vandentiekio vamzdyno keitimo, panaikinti ir šiuos patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė valstybei iš atsakovės SB „Altoniškės“ 75 Eur žyminį mokestį, 260 Eur bylinėjimosi išlaidas, panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – priteisti atsakovei sodininkų bendrijai „Altoniškės“ (juridinio asmens kodas 160294326) iš ieškovės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurus) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitą Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atmestas, palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei sodininkų bendrijai „Altoniškės“ (juridinio asmens kodas 160294326) iš ieškovės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Rūta Palubinskaitė