Civilinė byla Nr. 2-23-615/2016
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17569-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.2.6.1.; 3.4.4.1.; 3.4.4.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 2 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Inai Kurauskienei, nedalyvaujant pareiškėjai A. V., suinteresuotiems asmenims J. M., V. P., D. P., V. S. ir suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims byloje esant J. M., V. P., D. P., V. S. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos,
n u s t a t ė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina, M. B., po savo sutuoktinio J. B. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Pareiškėja patikslintame pareiškime (43-45 b. l.) nurodė, kad pareiškėjos tėvai M. B. ir J. B. susituokė 1940-12-17. Santuokos metu 1957 metais pareiškėjos tėvai M. B. ir J. B. pasistatė gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), (buvę adresai - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kur gyveno ir valdė nurodytą nekilnojamąjį turtą, todėl tai yra bendras M. B. ir J. B. turtas. Kartu su pareiškėjos tėvais minėtame gyvenamajame name gyveno ir visi B. vaikai. M. ir J. B. santuokos metu susilaukė 5 vaikų: pareiškėjos A. V., J. M., D. P., V. S., V. P.. Pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), pareiškėjos tėvų nebuvo inventorizuoti ir teisiškai įregistruoti nekilnojamojo turto registre. 2014-06-20 Kauno apskrities archyvo pažymoje Nr. (10.6) V10-1623 nurodyta, kad Kauno rajono Garliavos apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1958-1960 metų Karkazų kaimo ūkinėje knygoje įrašytas J. B. ūkis. Po pareiškėjos tėvo J. B. mirties nei jo sutuoktinė M. B., nei jo vaikai nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos motina M. B., manydama, kad turtas teisiškai priklauso jai ir toliau gyveno minėtame gyvenamajame name, tvarkė namų ūkį, visus vyro daiktus, prižiūrėjo buitį, mokėjo mokesčius ir draudimo įmokas. Taip M. B. palikimą priėmė faktiškai pradėjus valdyti turtą ir toliau iki pat savo mirties 2004-03-05 gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos motinos M. B. mirties turtą paveldėjo pareiškėja A. V., kitos dukros turto atsisakė pareiškėjos A. V. naudai. Buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, tačiau liudijimas į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), nebuvo išduotas, kadangi jie nebuvo įregistruoti B. nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. V. motina M. B., po savo vyro J. B., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėjus valdyti savo vyro turtą. Šį juridinį faktą prašoma nustatyti tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, prieš tai įregistruojant nekilnojamojo turto registre J. B. nuosavybės teisę į statinius, esančius (duomenys neskelbtini).
Suinteresuoti asmenys J. M., V. P., D. P. ir V. S., pareiškėjos seserys, atsiliepimuose į patikslintą pareiškimą (69-72 b.l.) nurodė, kad sutinka su A. V. pareiškimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis ir neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos motina, M. B., po savo sutuoktinio J. B. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, nustatymo. Bylą prašė nagrinėti joms nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą (61-62 b.l.) nurodė, kad dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja, jeigu pareiškėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prašymą palaiko. Prašymą grindžia pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, nes faktą, kad M. B. po savo sutuoktinio J. B. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, patvirtina kvitai (33-34 b.l.), iš kurių matyti, kad pareiškėjos mama po sutuoktinio mirties mokėjo už namo draudimą, suinteresuotų asmenų atsiliepimai, namų knyga (26-32 b.l.) ir kiti rašytiniai įrodymai (23-25, 35-36 b.l.).
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (7 b.l.), todėl sprendžiant klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taikytinos 1964 m. CK paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos.
Tiek pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę (Lietuvos A. T. 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Kadangi 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos A. T. 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, prie patikslinto pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų, suinteresuotų asmenų atsiliepimų, pareiškėjos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad M. B. ir J. B. buvo sutuoktiniai (9 b.l.). J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (7 b.l.). Santuokos metu pareiškėjai susilaukė 5 vaikų, tame tarpe ir pareiškėjos A. V. (10-11, 12-18 b.l.). Notaro ir Kauno apskrities archyvo pateiktas atsakymas dėl informacijos apie paveldėjimo bylą patvirtina aplinkybę, kad dėl palikimo priėmimo po J. B. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (47-48 b.l.). Aplinkybę, kad J. B. valdė nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), (buvę adresai - (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) patvirtina Kauno apskrities archyvo pažyma ir kiti rašytiniai įrodymai (23-25, 21-22 b.l.).
1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Todėl darytina išvada, kad M. B. galėjo paveldėti J. B. palikimą pagal įstatymą. Aplinkybę, kad po J. B. mirties M. B. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti patvirtina įrašai namų knygoje apie gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), (buvę adresai - (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) (26-32 b.l.), kvitai privalomojo ančdėlinio draudimo įmokoms priimti (33 b.l.), Kauno miesto valstybinio draudimo valdybos Požėlos rajono valstybinio draudimo inspekcijos 1982-04-26 pažyma, kad M. B., gyv. (duomenys neskelbtini) moka privalomojo draudimo mokesčius nuo 1958 metų (34 b.l.), TSRS vyriausiosios valstybinio draudimo valdybos 1983-01-21 M. B. išduotas namų turto savanoriškojo draudimo liudijimas (Serija A Nr. 634313), patvirtinantis, kad yra sudaryta namų turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 3000 rb draudimo sumos draudimo sutartis (35 b.l.). Suinteresuoti asmenys J. M., V. P., D. P. ir V. S., pareiškėjos seserys, taip pat patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad M. B., po savo sutuoktinio J. B. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą, nurodė, kad kitos M. ir J. B. dukros atsisakė turto pareiškėjo A. V. naudai (69-72 b.l.). Aptarti rašytiniai ir kiti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos motina M. B. pradėjo faktiškai valdyti savo sutuoktinio J. B. turtą, po jo mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėja rūpinosi po sutuoktinio mirties likusiu turtu, mokėjo mokesčius ir savanoriškas draudimo įmokas už sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusį turtą. Jokio ginčo dėl mirusiojo palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja po savo sutuoktinio J. B. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos motina, M. B., po savo sutuoktinio J. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) motina M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio J. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Mindaugas Plučas