Civilinė byla Nr. e2A-1644-343/2020
Teisminio proceso Nr.2-53-3-00976-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 2.4.2.12.2
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams M. K., T. K., S. K., trečiajam asmeniui O. K. dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. (toliau – ir ieškovas) ieškinyje prašo: įpareigoti atsakovus M. K., S. K. ir T. K. (toliau – ir atsakovai) nepažeidinėti ieškovo teisių į nuosavybę, t. y. netrukdyti jam naudotis angaru, esančiu (duomenys neskelbtini) ir jame esančiais daiktais: savaeige šienapjove (duomenys neskelbtini), traktoriais: (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir traktoriumi (duomenys neskelbtini) bei keturiomis priekabomis ((duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), traktoriaus priekaba (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini))); netrukdyti ieškovui įvažiuoti į angarą ir išvažiuoti iš angaro, esančio (duomenys neskelbtini); pašalinti bet kokius trukdymus, susijusius su ieškovo nuosavybės teisėmis į angarą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės ūkio techniką, naudojamą A. K. ūkininko ūkyje; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad atsakovai elgiasi neteisėtai ieškovo atžvilgiu. Teigia, kad angaras, priklausantis ieškovui, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame laikoma ieškovui priklausanti žemės ūkio technika: savaeigė šienapjovė (duomenys neskelbtini), traktoriai: (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir traktorius (duomenys neskelbtini) bei keturios priekabos ((duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), traktoriaus priekaba (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini))), yra užstatytas ir iš jo išvažiuoti su žemės ūkio technika neįmanoma. Tokiais veiksmais atsakovai suvaržė naudojimosi ieškovui priklausančia žemės ūkio technika teises. Šį faktą patvirtina 2019 m. liepos 10 d. antstolio A. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuojama, jog 2019 m. liepos 9 d. 16 val. 10 min. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad prie viename gale esančių angaro durų (vartų) iš lauko pusės yra suguldytos gelžbetoninės sijos, o kitoje pusėje esančios durys (vartai) iš lauko pusės užstatyti traktoriumi, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei traktoriaus kaušu. Angaro viduje stovi šienapjovė, keturi traktoriai bei keturios priekabos. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad jo atžvilgiu neteisėtus veiksmus atsakovai atlieka bendrai, o O. K. (toliau – ir trečiasis asmuo), kuri yra ieškovui priklausančio turto bendrasavininkė, toleruoja atsakovų neteisėtus veiksmus, nes santykiai su ieškovu yra blogi. Teigia, jog dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas kreipėsi į Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariatą, kad atsakovų atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai nurodė, kad tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai, todėl ieškovas neturi galimybės kitais būdais apginti savo pažeistas teises į nuosavybę, kaip tik teikdamas atsakovų atžvilgiu ieškinį. Tikina, kad, užstatydami angarą ir neleisdami ieškovui naudotis ten esančia jam nuosavybės teise priklausančia žemės ūkio technika bei piktybiškai neleisdami atlikti žemės ūkio darbų, atsakovai pažeidžia ieškovo teises į nuosavybę, to pasėkoje nutraukdami ieškovo kaip ūkininko veiklą. Pažymi, kad ieškovas yra ūkininkas, jis vykdo ūkinę veiklą, kuri yra ieškovo pragyvenimo šaltinis. Negalėdamas naudotis jam priklausančia žemės ūkio technika ir atlikti žemės ūkio darbų, ieškovas patiria nuostolius – negauna pajamų. Teikdamas ieškinį atsakovas siekia, kad atsakovai būtų įpareigoti pašalinti bet kokius daiktus, techniką, įrenginius, trukdančius ieškovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu angaru bei kuo skubiau pašalinti nuo angaro išvažiavimų atsakovams priklausančią žemės ūkio techniką: frontalinį krautuvą – (duomenys neskelbtini) ir traktoriaus, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaušą, priklausantį atsakovui T. K.; sunkvežimį (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui S. K.; traktorių (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui M. K.; patraukti gelžbetonines sijas prie viename gale esančių angaro durų (vartų); netrukdyti įvažiuoti ir išvažiuoti į ieškovui priklausantį angarą.
3. Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad ieškovo reikalavimas neatitinka dėstomų faktinių aplinkybių. Atsakovai pripažįsta faktą, kad jiems priklausanti technika ieškinyje nurodomu laikotarpiu buvo pastatyta adresu, (duomenys neskelbtini), prie angaro esančioje aikštelėje, kadangi ten technika buvo remontuojama. Tikina, kad minėtoje aikštelėje ieškovui, trečiajam asmeniui bei atsakovams priklausanti žemės ūkio technika visada buvo ir yra remontuojama. Šią aplinkybę patvirtina teismui teikiami rašytiniai įrodymai (uždarosios akcinės bedrovės (toliau – UAB) „Dizrida“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kad nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakovo S. K. krovininis ir ieškovo nurodomas sunkvežimis (duomenys neskelbtini) stovėjo paminėtoje aikštelėje prie pagrindinių angaro vartų ir buvo remontuojamas. Analogiška situacija dėl angaro „užstatymo“ ieškovo nurodomu laikotarpiu buvo ir su atsakovo M. K. traktoriumi (duomenys neskelbtini) v/Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad atsakovai iš teismo bei antstolio A. M. gavę pranešimus, tinkamai įvykdė 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir antstolio įpareigojimus – patraukė iki galo nesuremontuotą techniką nuo pagrindinių angaro vartų bei apie tai informavo antstolį. Nurodo, kad atsakovams priklausanti technika patraukta, antstolis po raštiškų įpareigojimų buvo nedelsiant informuotas apie įpareigojimų įvykdymą, todėl ieškovas gali laisvai ir netrukdomai patekti į angarą, ir disponuoti jam priklausančia technika. Ieškovas teigia, kad atsakovas S. K. tyčia suguldė gelžbetonines sijas ant angaro vartų, t. y. antrojo pagalbinio įvažiavimo į angarą pusėje, o taip pat ir vidinėje angaro vartų pusėje, tačiau tai nėra tiesa. Nurodo, kad minėtos sijos iš abiejų angaro pusių ten yra nuo 2016 metų liepos mėnesio ir jos priklauso ieškovui, kuris pats tas sijas suguldė. Atsakovai savo paaiškinimais, išlikusiomis nuotraukomis bei antstolės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais gali paneigti ieškovo melą dėl sijų neteisėto suguldymo. Iš nuotraukų matyti, kad 2016 m. liepos 14 d. buvo pradėti darbai, susiję su angaro sienų stiprinimu gelžbetoninėmis plokštėmis, angaro vidaus asfaltavimu, siekiant, kad ten būtų galima laikyti nukultus grūdus. Teigia, kad 2016 m. liepos mėnesį į angarą gelžbetoninės sijos buvo atvežtos iš griaunamo statinio perdangų (nuotrauka Nr. 3, Nr. 6, Nr. 7). Pateikiamoje nuotraukoje Nr. 6, autokrautuve (duomenys neskelbtini) netgi matomas ieškovas, sėdintis ir vairuojantis minėtą transporto priemonę, kuri kelia gelžbetonines sijas. Tikina, kad, kai 2016 m. liepos 22 d. angaras buvo parengtas (nuotrauka Nr. 12), jis ilgą laiką buvo naudojamas nukultiems grūdams saugoti. Visa tai patvirtina, kad gelžbetoninės sijos angaro viduje bei išorėje prie angaro sienų buvo sudėtos 2016m. liepos 22 d. (nuotrauka Nr. 12), išskyrus pagrindinį įvažiavimą pro pagrindinius vartus, prie kurių yra išasfaltuota automobilių stovėjimui ir remontui skirta aikštelė (nuotrauka Nr. 10). Teigia, jog pro antruosius (pagalbinius) angaro vartus, technika niekada nebuvo įvežama/ išvežama. Ieškovo melą dėl sijų suguldymo patvirtina ir kiti atsakovų pateikiami įrodymai – antstolės S. Ž. 2019 m. rugpjūčio 14 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovų teigimu, ieškovo realiai funkcionuojančios technikos angare iš esmės nėra, išskyrus traktorių (duomenys neskelbtini), kuris buvo saugomas trečiojo asmens nuo ieškovo neteisėto išgabenimo, paslėpimo, neteisėto perleidimo tretiesiems asmenims. Atsakovai teigia, jog ieškovas neteisėtais veiksmais bando pasisavinti sutuoktiniams priklausantį bendrą turtą – žemės ūkio techniką (traktorių (duomenys neskelbtini)), slėpdamas jį, neteisėtai, fiktyviai ir dėl akių perleisdamas jį kitiems asmenims. Šią aplinkybę patvirtina Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose trečiojo asmens iškelta civilinė byla Nr. e2-5967-305/2019 bei kiti trečiojo asmens kreipimaisi į teisėsaugos institucijas. Tikina, kad ieškovas iš esmės ūkio veikloje nedalyvauja nuo 2016 metų rudens, o nuo 2018 metų gegužės mėnesio gyvena atsakovams nežinomu adresu. Nurodo, kad ieškovo paminėtame angare yra laikoma ne vien jam, tačiau ir trečiajam asmeniui bei atsakovams asmenine ir panaudos teise valdoma technika. Pažymi, kad traktorius (duomenys neskelbtini) kartu su ieškovui priklausančia ir šiame ieškinyje nurodoma technika ieškovo nurodomu laikotarpiu trečiojo asmens buvo laikinai sulaikytas nuo ieškovo neteisėtų veiksmų atlikimo angare, nes priešingu atveju traktorius (duomenys neskelbtini) bei kita technika būtų paslėpta. Taip pat iš antstolio A. A. padarytų nuotraukų akivaizdu, kad nufotografuotos sijos guli seniai, kad šalia jų yra kiti daiktai (nuotrauka Nr. 1, Nr. 2). Atkreipia dėmesį, kad antstolis 2019 m. liepos 10 d. savo protokole nurodo, kad faktines aplinkybes fiksavo 2019 m. liepos 9 d., tačiau pateikiama nuotrauka su sunkvežimiu (duomenys neskelbtini) yra nufotografuota 2019 m. liepos 10 d. Pažymi, kad traktorius (duomenys neskelbtini) su kita ieškovo žemės ūkio technika buvo laikomi minėtame angare, kuris realiai ieškovui nepriklauso. Tikina, kad atsakovai iki šiol trečiajam asmeniui padeda ūkyje, rūpinasi gyvuliais, perka pašarus. Tuo tarpu ieškovo teiginiai apie jo sužlugdytus ketinimus su angare stovinčia technika pjauti žolę, vežti grūdus, dirbti žemę, paruošti ją sėjai savo ūkyje, yra melagingi.
4. Trečiasis asmuo O. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir visiškai pritaria atsakovų pozicijoms. Tikina, kad tik jos ir atsakovų dėka ūkis yra gyvybingas, ji su atsakovais rūpinasi gyvuliais, perka pašarus ir kt. Tuo tarpu ieškovas iš esmės ūkio veikloje nedalyvauja nuo 2016 metų rudens, o nuo 2018 metų gegužės mėnesio jai nežinomu adresu gyvena su kita moterimi. Ieškovui ir trečiajam asmeniui bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso daug žemės ūkio paskirties sklypų, įvairi agrotechnika, automobiliai, gyvenamasis namas bei kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Šiuo metu santuoka su ieškovu faktiškai iširusi, kartu nebegyvena daugiau nei vienerius metus, tačiau santuoka nenutraukta, vyksta turto atsidalinimas. Tikina, kad ieškovas savo nesąžiningais ir neteisėtais veiksmais trečiojo asmens atžvilgiu bando įgyti jam nepriklausančią didesnę turto dalį, kai jų, kaip sutuoktinių, bendras materialusis turtas yra atsidalinimo stadijoje. Atkreipia dėmesį, jog ieškovas nusikalstamais veiksmais bando pasisavinti ir trečiajam asmeniui priklausantį bendrą turtą jį slėpdamas, neteisėtai, fiktyviai ir tik dėl akių perleisdamas jį kitiems asmenims. Šią aplinkybę patvirtina 2019 m. liepos 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose trečiojo asmens iškelta civilinė byla Nr. e2-5967-305/2019 bei kiti jos kreipimaisi į teisėsaugos institucijas. Taip pat nurodo, kad ieškovas melagingai teigia, jog atsakovai suguldė gelžbetonines sijas ant pagalbinio įvažiavimo į angarą vartų iš vidaus bei iš išorės, kad tyčia, pažeisdami jo teises į nuosavybę, užstatė savo techniką ir neleido ieškovui naudotis jo žemės ūkio technika. Tikina, kad angaras iki šiol yra jos saugomas. Ji šiai dienai yra uždėjusi spyną ant angaro vartų, kad ginčo objektu teisme tapęs traktorius (duomenys neskelbtini) bei kita angare saugojama jai su ieškovu priklausanti žemės ūkio technika būtų tinkamai apsaugota nuo ieškovo paslėpimo. Trečiasis asmuo pripažįsta, kad 2019 m. liepos 31 d. užstatė angaro įvažiavimą automobiliu (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso S. K., tam, kad apsaugotų angare esantį turtą. 2019 m. rugpjūčio 1 d. automobilį patraukė ir apie tai informavo antstolį A. M.. Teigia, jog ieškovo minėtos gelžbetoninės sijos iš abiejų angaro pusių prie pagalbinių vartų guli nuo 2016 metų liepos mėnesio ir jos priklauso ieškovui. Šią aplinkybę patvirtina atsakovų turimos nuotraukos bei 2019 m. rugpjūčio 14 d. antstolės S. Ž. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Iš nuotraukų matyti, kad 2016 m. liepos 14 d. buvo pradėti angaro sienų stiprinimo, vidaus asfaltavimo darbai, kad angare būtų galima laikyti nukultus grūdus. Į angarą gelžbetoninės sijos buvo atvežtos iš griaunamo statinio. Tikina, kad, kai 2016 m. liepos 22 d. angaras buvo įrengtas, jis ilgą laiką buvo naudojamas grūdams saugoti, todėl visa tai patvirtina, kad gelžbetoninės sijos, t. y. angaro viduje ir išorėje prie angaro sienų buvo sudėtos 2016 m. liepos 22 d., išskyrus pagrindinį įvažiavimą pro pagrindinius vartus, prie kurių (vartų) yra išasfaltuota automobilių stovėjimui ir remontui skirta aikštelė. Tvirtina, kad minėtoje aikštelėje prie angaro, ieškovui, trečiajam asmeniui ir atsakovams prikaustanti žemės ūkio technika visada buvo ir yra remontuojama. Akcentuoja, jog ieškovo ieškinio pateikimas yra kerštas, susijęs su atsakovų išsiaiškintu faktu dėl ieškovo melagingo pranešimo apie pasėlių deklaravimą Nacionalinėje mokėjimų agentūroje išmokoms gauti. Taip pat ieškovas, klaidindamas teismą, nurodo vieną iš argumentų dėl jo teisių pažeidimo, kad jam nuosavybės teise priklauso angaras. Pastebi, kad šis angaras VĮ „Registrų centras“ nėra įregistruotas kaip ieškovo nuosavybė. Taip pat angaras nėra įregistruotas ir kaip ieškovo ir trečiojo asmens nuosavybė, todėl ieškovo teiginiai apie angaro nuosavybę yra melagingi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškinio netenkino; 2019 m. liepos 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš ieškovo atsakovui T. K. 1 320 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo atsakovui M. K. 1 344 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo atsakovui S. K. 970 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui 510 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo valstybei 44,52Eur pašto išlaidas.
6. Konstatavo, kad ginčas byloje kilo dėl to, kad atsakovai M. K., S. K. ir T. K. pažeidinėja ieškovo teises į nuosavybę, t. y. trukdo jam naudotis angaru, esančiu (duomenys neskelbtini) ir jame esančiais daiktais. Taip pat trukdo ieškovui įvažiuoti į angarą ir iš jo išvažiuoti.
7. Nustatė, kad ginčo objektą – angarą, esantį (duomenys neskelbtini) bei jame laikomą žemės ūkio techniką, valdo, juo naudojasi bei disponuoja ieškovas ir trečiasis asmuo. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovams M. K., S. K. ir T. K. priklausanti technika yra patraukta iš ginčo objekto ir nesudaro kliūčių ieškovui patekti į angarą ir naudotis ten laikoma žemės ūkio technika. Nustatė, kad objektyviai šiai dienai patekti į angarą trukdo ant vienų vartų uždėta grandinė, ieškovo vardu registruotas ir jam bei trečiajam asmeniui priklausantis traktorius su priekaba, bei prie kitų vartų padėti betoniniai blokai (sijos).
8. Teismas neabejojo trečiojo asmens O. K. teiginiais, kad, siekdama apsaugoti bendrą turtą nuo iššvaistymo, ant angaro įvažiavimo (vartų) grandines uždėjo ji. Tuo tarpu pasisakydamas dėl traktoriaus su priekaba, teismas nustatė, kad šis traktorius registruotas ieškovo vardu, ir, nors ieškovas nurodė, kad traktoriaus negalima užkurti naudojant tam įrengtą variklio paleidimo mechanizmą, tačiau tokių įrodymų ieškovas teismui nepateikė. Pažymėjo, kad atsakomybė už tai, kad ieškovui priklausanti technika būtų tvarkinga ir tinkama naudoti, tenka pačiam turto savininkui. Vertindamas teiginius dėl prie antrų angaro vartų padėtų betoninių blokų (sijų), teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčo blokai (sijos) prie antrų angaro vartų atsirado be šio statinio bendrasavininkų žinios ar sutikimo.
9. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, darė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad jo teisės naudotis bendrąja jungtine nuosavybe yra pažeistos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei iš atsakovų ir trečiojo asmens priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas viso proceso metu buvo šališkas. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio nuostatas, todėl neatskleidė bylos esmės, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apelianto teigimu, teismas nevertino fakto, kad nuo pat kreipimosi į teismą dienos ieškovo teisės buvo pažeistos, o pažeidimas tęsiasi iki šiol.
10.2. Ginčo angaras pirktas už pajus ir jis asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Šią aplinkybę patvirtina turto už pajus perdavimo-priėmimo aktas Nr. 31, kuriame nurodyta, kad arkinis trąšų sandėlis perduotas A. K. už 2 660 Lt. Taip pat ir žemės ūkio technika – priekaba (duomenys neskelbtini), traktorius (duomenys neskelbtini), traktorius (duomenys neskelbtini), priekaba (duomenys neskelbtini), yra ne ieškovo ir trečiojo asmens nuosavybė, o ieškovo asmeninė nuosavybė, nes taipogi įsigyta už pajus. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikia įrodymus, patvirtinančius, kad angaras ir žemės ūkio technika, esanti angare, asmeninės nuosavybės teise priklauso jam. Atkreipia dėmesį, jog apeliantas, o ne trečiasis asmuo yra įregistravęs savo vardu ūkininko ūkį, jis, o ne trečiasis asmuo naudojosi angaru ir jame esančia žemės ūkio technika iki to momento, kol buvo pažeistos jo teisės į nuosavybę. Tikina, jog faktą, kad yra pažeidžiamos jo nuosavybės teisės patvirtina Marijampolės AVPK pažyma, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-6278-633/2019, apelianto paaiškinimai, iš dalies atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai.
10.3. Atsakovai neįrodė, jog ieškovo atžvilgiu elgėsi teisėtai. Tikina, kad santykiai tarp apelianto, atsakovų ir trečiojo asmens yra ypatingai blogi. Apelianto įsitikinimu, atsakovai, turėdami didelės galios keltuvą, juo atgabeno iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos vietos blokus ir juos užstatė ant išvažiavimo iš angaro, o kitą išvažiavimą užstatė jiems priklausančiomis transporto priemonėmis, vėliau uždėjo sunkią grandinę ir ja užtvėrė išvažiavimą iš angaro. Akivaizdu, kad pats ieškovas niekada neužstatytų išvažiavimo iš angaro, nes jis yra suinteresuotas, kad technika būtų naudojama jo ūkyje.
10.4. Apelianto teigimu, teismas sprendžia ir aptaria klausimą dėl blokų, o ne dėl gelžbetoninių sijų, išimtinai pasitiki ir vadovaujasi atsakovų bei trečiojo asmens parodymais, kurie neatitinka objektyvios tiesos. Tikina, kad nei atsakovų pateikti paaiškinimai, nei rašytiniai įrodymai, t. y. antstolės S. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), nepatvirtina fakto, kad gelžbetoninės sijos yra suguldytos ieškovo 2016 metais. Antstolės S. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad gelžbetoninės sijos apaugusios žolėmis, tačiau tai prieštarauja objektyviai tiesai. Apelianto teigimu, teismas visiškai nevertino Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-683-343/2020, kurioje buvo nurodyta, jog priešingai, nei konstatavo antstolė S. Ž. 2019m. rugpjūčio 14 d. faktinių aplinkybių protokole, prie angaro durų (vartų) paguldytos gelžbetoninės sijos nėra apaugusios žolėmis, kas leidžia daryti išvadą, kad jos ten suguldytos neseniai. Taip pat, nors apeliantas aplinkybę, kad angare buvo laikomi grūdai pripažino, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, kad būtent ieškovas suguldė gelžbetonines sijas prie viename gale esančių angaro vartų (durų). Tai neturi nieko bendra su bloku, esančiu angaro viduje, kuris buvo skirtas grūdams prilaikyti ir, kuris, nuėmus metalo konstrukciją, nusiima. Šiuo atveju teismas neįsigilino į ieškinio dalyką, ignoravo ieškovo atstovės prašymą vykti į įvykio vietą, nevertino liudytojų parodymų. Teismas maišo tarpusavyje blokus ir sijas.
10.5. Apeliantas į bylą pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, kad jis traktorių paliko prie vandens šlangos ant kalniuko. Šias aplinkybes patvirtina ir faktas, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie taip pat matė, kurioje vietoje buvo paliktas traktorius. Teigia, jog antstolio A. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad 2019 m. liepos 9 d. 16 val. 10 min. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad prie viename gale esančių angaro durų (vartų) iš lauko pusės yra suguldytos gelžbetoninės sijos, o kitoje pusėje esančios durys (vartai) iš lauko pusės užstatyti traktoriumi (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei traktoriaus kaušu. Apelianto teigimu, atsakovai sąmoningai užstatinėdavo angarą jiems priklausančia technika, o teismą klaidina objektyviai tiesai neatitinkančiais įrodymais, neva technika buvo tvarkoma.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai ir trečiasis asmuo prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovai, teikdami atsiliepimus į ieškinį, išsamiai paaiškino aplinkybes ir pateikė įrodymus, kad atsakovams priklausanti technika ieškinyje nurodomu laikotarpiu buvo pastatyta (duomenys neskelbtini) prie angaro specialiai įrengtoje aikštelėje. Atkreipia dėmesį, jog, vadovaujantis teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei antstolio A. M. įpareigojimu, atsakovai, suremontavę techniką ir patraukę ją nuo angaro pagrindinių durų, nedelsiant informavo apie tai antstolį, todėl ieškovas galėjo laisvai ir netrukdomai pateikti į angarą.
11.2. Trečiasis asmuo grandinę ant angaro vartų buvo uždėjusi teisėtai, nepažeisdama apelianto teisių, tokiu būdu gindama savo teises, siekdama apsaugoti turtą nuo iššvaistymo. Nurodo, kad apeliantas jau yra mėginęs nesąžiningais veiksmais iššvaistyti sutuoktiniams priklausantį bendrą turtą.
11.3. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis, matydamas pažeidžiamas teises, būtų savalaikiai kreipęsis į teisėsaugos institucijas bandant nustatyti, kas neteisėtais būdais užvaldė ar neteisėtai pasisavino jo turtą (traktorių), kurį užstatė ant angaro durų, dėl ko jis negalintis disponuoti šiuo ar kitu savo turtu.
11.4. Teismas teisingai konstatavo, kad iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, jog ginčo blokai (sijos) prie antrų angaro vartų atsirado be šio statinio bendrasavininkų žinios ar sutikimo.
11.5. Apeliantas teikia naujus įrodymus, susijusius su turto įgijimo aplinkybėmis, tačiau, atsižvelgiant į pateiktų perdavimo-priėmimo aktų datas, akivaizdžiai matyti, kad tai nėra naujai atsiradę dokumentai, kurių apeliantas negalėjo pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad apeliantas sąmoningai neteikia teismui kitų didžiosios dalies pajų, įgytų kartu su trečiuoju asmeniu, kurie patvirtina, kad pajai buvo įgyti už bendras sutuoktinių lėšas.
11.6. Nesutinka su prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija,
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme
12. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: turto už pajus perdavimo-priėmimo aktą Nr. 26; turto už pajus perdavimo-priėmimo aktą Nr. 28; turto už pajus perdavimo-priėmimo aktą Nr. 29; turto už pajus perdavimo-priėmimo aktą Nr. 31; Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį; Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį; Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį; antstolio A. A. 2020m. rugpjūčio 11 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr.(duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikiami įrodymai gali turėti reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus, todėl priimtini į bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis). Darytina išvada, kad šalys, kurioms buvo siųstas apeliacinis skundas su priedais, galėjo ir yra su jais susipažinusios.
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo
16. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo yra išplėtota ir išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pirmiau išdėstytas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
Dėl ginčo esmės
19. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovai M. K., S. K. ir T. K. pažeidinėja ieškovo teises į nuosavybę, t. y. trukdo jam naudotis angaru, esančiu (duomenys neskelbtini) ir jame esančia žemės ūkio technika, taip pat trukdo ieškovui į minėtą angarą įvažiuoti ir iš jo išvažiuoti.
20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018, 27 punktas).
21. Ieškovo teigimu, angaras, kuris priklauso ieškovui ir kuriame laikoma jam priklausanti žemės ūkio technika, yra užstatytas ir iš jo išvažiuoti su žemės ūkio technika neįmanoma. Atsakovai, užstatydami angarą ir neleisdami ieškovui naudotis ten esančia žemės ūkio technika bei piktybiškai neleisdami atlikti žemės ūkio darbų, tokiais veiksmais pažeidžia ieškovo teisę į nuosavybę. Ieškovas ieškiniu siekia, kad atsakovai būtų įpareigoti pašalinti bet kokius daiktus, techniką, įrenginius, trukdančius ieškovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu angaru bei kuo skubiau pašalinti nuo angaro išvažiavimų atsakovams priklausančią žemės ūkio techniką: frontalinį krautuvą – (duomenys neskelbtini) ir traktoriaus, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaušą, priklausantį atsakovui T. K.; sunkvežimį (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui S. K.; traktorių (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui M. K.; patraukti gelžbetonines sijas prie viename gale esančių angaro durų (vartų); netrukdyti įvažiuoti ir išvažiuoti į ieškovui priklausantį angarą.
22. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino, konstatuodamas, jog ieškovas neįrodė, kad jo teisės naudotis bendrąja jungtine nuosavybe yra pažeistos. Nustatė, kad angarą bei jame esančią žemės ūkio techniką valdo, juo naudojasi bei disponuoja ieškovas su trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovams priklausanti technika yra patraukta iš ginčo objekto ir nesudaro kliūčių ieškovui patekti į angarą, ir naudotis ten laikoma žemės ūkio technika. Nustatė, kad objektyviai šiai dienai patekti į angarą trukdo ant vienų vartų uždėta grandinė, ieškovo vardu registruotas ir jam bei trečiajam asmeniui priklausantis traktorius su priekaba, bei prie kitų vartų padėti betoniniai blokai (sijos). Pirmosios instancijos teismas neabejojo trečiojo asmens O. K. teiginiais, kad, siekdama apsaugoti bendrą turtą nuo iššvaistymo, ant angaro įvažiavimo (vartų) grandines uždėjo ji. Pasisakydamas dėl traktoriaus su priekaba teismas nustatė, kad šis traktorius registruotas ieškovo vardu, ir nors ieškovas nurodė, kad traktoriaus negalima užkurti naudojant tam įrengtą variklio paleidimo mechanizmą, tačiau tokių įrodymų ieškovas teismui nepateikė. Pažymėjo, kad atsakomybė už tai, kad jam priklausanti technika būtų tvarkinga ir tinkama naudoti tenka pačiam turto savininkui. Vertindamas teiginius dėl prie antrų angaro vartų padėtų betoninių blokų (sijų), teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčo blokai (sijos) prie antrų angaro vartų atsirado be šio statinio bendrasavininkų žinios ar sutikimo.
23. Ieškovas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, kad ginčo angaras yra pirktas už pajus ir jis asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Šią aplinkybę patvirtina turto už pajus perdavimo-priėmimo aktas Nr. 31, kuriame nurodyta, kad arkinis trąšų sandėlis perduotas A. K. už 2 660 Lt. Taip pat ir žemės ūkio technika – priekaba (duomenys neskelbtini), traktorius (duomenys neskelbtini), traktorius (duomenys neskelbtini), priekaba (duomenys neskelbtini), yra ne ieškovo ir trečiojo asmens nuosavybė, o ieškovo asmeninė nuosavybė, nes taipogi įsigyta už pajus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu paminėti faktą, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens Marijampolės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6314-503/2020 dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo (nustatyta Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis). Tai reiškia, kad, nesant priimto įsiteisėjusio sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir jos metu įgyto turto padalijimo, ieškovas nepagrįstai teigia, kad angaras ir jame esanti žemės ūkio technika nuosavybės teise išimtinai priklauso jam. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija apelianto aukščiau nurodytus argumentus dėl angaro ir jame esančios žemės ūkio technikos atmeta kaip nepagrįstus.
24. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nei atsakovų pateikti paaiškinimai, nei rašytiniai įrodymai – antstolės S. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), nepatvirtina fakto, kad gelžbetoninės sijos yra suguldytos ieškovo 2016 metais. Apelianto teigimu, teismas visiškai nevertino Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-683-343/2020, kurioje buvo nurodyta, jog priešingai nei konstatavo antstolė S. Ž. 2019 m. rugpjūčio 14 d. faktinių aplinkybių protokole, prie angaro durų (vartų) paguldytos gelžbetoninės sijos nėra apaugusios žolėmis, kas leidžia daryti išvadą, kad jos ten suguldytos neseniai. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįsigilino į ieškinio dalyką, ignoravo ieškovo atstovės prašymą vykti į įvykio vietą, teismas tarpusavyje maišo blokus ir sijas. Teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais nesutinka. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad nors skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-683-343/2020, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. kuria Kauno apygardos teismas tenkino ieškovo atskirąjį skundą ir panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria, tenkinus atsakovų prašymą buvo panaikinta Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis, kuria nutarta įpareigoti atsakovus kuo skubiau patraukti gelžbetonines sijas prie viename gale esančių angaro durų (vartų) nuo ieškovui priklausančio angaro, esančio (duomenys neskelbtini) ir paliko šias laikinąsias apsaugos priemones galioti, tačiau vien tai, kad nebuvo vadovautasi minėta Kauno apygardos teismo nutartimi, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo sprendimo teisingumu. Tokios pozicijos teisėjų kolegija laikosi, nes, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, o yra vertinamas tik preliminarus ieškinio pagrįstumas. Tai niekaip neįtakoja teismo nuomonės priimant galutinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, išklausęs liudytojų parodymus, ieškovo, atsakovų, trečiojo asmens paaiškinimus ir to pasėkoje padarė atitinkamas išvadas, t. y. sprendė, kad prie antrų angaro vartų padėti betoniniai blokai (sijos) negalėjo ten atsirasti be angaro bendrasavininkų žinios ar sutikimo. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria visiškai, kadangi ieškovas neginčijamai neįrodė, kad yra kitaip.
25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamame sprendime paminėto ir prie angaro vartų pastatyto traktoriaus (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba, nurodo, kad, vadovaujantis naujausiu įrodymu, t. y. paties ieškovo į bylą pateiktu antstolio A. A. 2020 m. rugpjūčio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, jame konstatuojant faktines aplinkybes nepaminėta, kad angaras būtų užstatytas minėtu traktoriumi. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole paminėta tik grandinė, kuria buvo perjuostas išvažiavimas iš arkinio angaro, kurią atrakino trečiasis asmuo O. K.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad traktorius ieškovui netrukdo patekti į angarą. Kita vertus, net jeigu traktorius iš tiesų yra pastatytas prie angaro vartų (tiesiog minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole jis nepaminėtas), tai taip pat nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada šiuo klausimu. Apylinkės teismas sprendime konstatavo, kad minėtas traktorius yra registruotas ieškovo vardu, taip pat ieškovas nurodė, kad traktoriaus negalima užkurti naudojant tam įrengtą variklio paleidimo mechanizmą, tačiau nepateikė tokių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakomybė už tai, kad jam priklausanti technika būtų tvarkinga ir tinkama naudoti tenka pačiam turto savininkui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad disponuoti minėtu traktoriumi ieškovui niekas netrukdo ir už traktoriaus patraukimą yra atsakingas pats ieškovas. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ant angaro įvažiavimo (vartų) grandinę užkabino ne atsakovai, o trečiasis asmuo, tokiu būdu siekiant apsaugoti bendrą turtą nuo ieškovo iššvaistymo.
Dėl procesinės baigties
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ieškovas neįrodė, kad teisės naudotis bendrąja jungtine nuosavybe yra pažeidžiamos, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovo bei atsakovų pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
29. Ieškovas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į faktą, jog apeliacinis skundas netenkintas, ieškovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai ir trečiasis asmuo taipogi išreiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė jų dydį pagrindžiančius įrodymus: 2020 m. rugsėjo 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas, išrašytą S. K. 300 Eur sumai ir mokėjimo nurodymą, patvirtinantį minėtų lėšų pervedimą advokatui; 2020 m. rugsėjo 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas, išrašytą M. K. 300 Eur sumai ir mokėjimo nurodymą, patvirtinantį minėtų lėšų pervedimą advokatui; 2020 m. rugsėjo 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas, išrašytą T. K. 300 Eur sumai ir mokėjimo nurodymą, patvirtinantį minėtų lėšų pervedimą advokatui; 2020 m. rugsėjo 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas, išrašytą O. K. 300 Eur sumai ir mokėjimo nurodymą, patvirtinantį minėtų lėšų pervedimą advokatui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 x 1381 = 1795,3 Eur), todėl priteistinos iš ieškovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui O. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Rūta Palubinskaitė