Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-03-08][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-194-883-2023].docx
Bylos nr.: e2S-194-883/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Alsveta" 302860966 Ieškovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bendrosios nuostatos.
Rūšinis (dalykinis) teismingumas
Bylos dėl individualių darbo santykių
Teismų kompetencija
Civilinių bylų teismingumas
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Alternatyvusis teritorinis teismingumas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Bylos, susijusios su darbo sutarties pasibaigimu bei nutraukimu
Bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
kitos bylos, susijusios su darbo sutarties pasibaigimu bei nutraukimu
kitos bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis

?

Civilinė byla Nr. e2S-194-883/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00507-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.; 3.1.2.2.3; 3.3.2.5. (S)

 

 

img1 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. kovo 8 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alsveta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Alsveta“ ieškinį atsakovui A. K. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau tekste - UAB) „Alsveta“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, prašydama atmesti visus atsakovo A. K. reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, darbo užmokesčio už prastovas, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kompensaciją už neteisėtą atleidimą, dienpinigių, netesybų. Nurodė, kad šalių ginčas buvo nagrinėjamas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus Darbo ginčų komisijoje ir 2022 m. gruodžio 21 d. priimtas sprendimas, su kuriuo ieškovė nesutinka. Taip pat nurodė, kad atsakovas A. K. Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi, atsakovo gyvenamoji vieta Baltarusijoje nėra žinoma.

 

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. vasario 1 d. nutartimi ieškinį priimti atsisakė.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Teismas nurodė, kad patikrinus duomenis viešuosiuose registruose nustatyta, jog ieškovės buveinės adresas yra pasikeitęs ir šiuo metu ieškovės buveinė yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini).  Darbo ginčą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėjo Vilniaus darbo ginčų komisija, taigi atsakovas A. K. dėl darbo ginčo išsprendimo kreipėsi pagal ieškovės buveinės adresą ir darbo vietą. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys neteismingas Šiaulių apylinkės Šiaulių rūmams, todėl jį priimti atsisakė ir išaiškino, kad ieškovė turėtų reikšti ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui.

 

4.       2022 m. vasario 10 d. nutartyje, kuria teismas nutarė išsiųsti bylą su atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, teismas papildomai nurodė, kad ieškovė, teigdama, kad ginčas yra teismingas Šiaulių apylinkės teismui pagal ieškovės gamybinių patalpų ir biuro patalpų adresą, kad šie adresai buvo nurodyti kaip darbo vieta su atsakovu A. K. sudarytoje darbo sutartyje, pačios darbo sutarties nepateikė. Teismas vertino Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriame nurodyta, kad atsakovas faktiškai darbo funkcijas vykdė Švedijoje, taigi ne ieškovės gamybinėse patalpose ar biure. Taip pat nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, jog bylos šalys būtų susitarusios darbo ginčą nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

5.       Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 1 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) UAB „Alsveta“ prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

 

5.1.                      Apeliantė remiasi CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, nurodydama, kad tiek apskaitos dokumentai, tiek ieškovės administracijos darbuotojai dirba Šiaulių mieste ir byla dėl to Šiauliuose būtų išnagrinėta operatyviau. Nors teismas nurodė, kad ieškovės registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau ieškovė Valstybinei mokesčių inspekcijai yra deklaravusi savo faktinę veiklos vietą.

 

5.2.                      Mokesčių mokėtojų registro duomenų išrašas patvirtina, kad gamybos vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., o ieškovo biuras yra (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. Šie duomenys ir buvo nurodyti darbo sutartyje. Atsakovas pagal darbo sutartį privalėjo darbo funkcijas vykdyti šiais adresais. Nors darbo sutartyje atskirai neišskirta sutarties vykdymo vieta, tačiau atsižvelgiant į darbo sutarties esmę, kad darbuotojas vykdo jam darbdavio pavestas užduotis, sutartis negalėtų būti vykdoma kitur, kaip tik faktinėje darbdavio buveinėje, kas atitinka CPK 30 straipsnio 9 dalį. Teismo nurodytas CPK 411 straipsnis taip pat nenustato draudimo taikyti CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisės normą.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

           

Atskirasis skundas netenkintinas.

 

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

 

7.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

 

8.       Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

 

9.       Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė Mokesčių mokėtojo registro duomenų išrašą, kuris, apeliantės nuomone, patvirtina atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, kad ieškovės gamybos vieta yra Šiaulių rajone. Ieškovė neprašo šių įrodymų priimti, nepagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų šiam ginčui išspręsti reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti, todėl nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje nustatytai išimčiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės teikiamus įrodymus atsisakytina priimti.

 

Dėl atskirojo skundo argumentų

 

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus Darbo ginčų komisija 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies tenkino A. K. prašymą ir pripažino atleidimą iš darbo UAB „Alsveta“ neteisėtu; pakeitė atleidimo iš darbo formuluotę, konstatavo, kad darbo sutartis nutraukta DK 218 straipsnio 6 dalies pagrindu darbo komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, negražinant ieškovo (darbuotojo) į darbą; nusprendė išieškoti ieškovo A. K. naudai iš UAB „Alsveta“ 2479,38 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir po 57,66 Eur vidutinį darbo užmokestį iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus nuo atleidimo iš darbo dienos; išieškoti 1205 Eur kompensaciją, 2075,76 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. spalio 10 d.; išieškoti 244,51 Eur darbo užmokestį už prastovas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 17 d. iki 2022 m. spalio 19 d.; išieškoti 2925 Eur dienpinigius už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. spalio 10 d.; išieškoti 712,16 Eur dienpinigių dalį už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. spalio 10 d.

 

11.       Ieškinio teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams apeliantė motyvuoja CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtina ieškovo teise reikšti ieškinį pagal sutarties įvykdymo vietą, nes atsakovas (ieškovės darbuotojas) pagal darbo sutartį privalėjo darbo funkcijas vykdyti ieškovės gamybos vietoje ((duomenys neskelbtini) Šiaulių r.) bei ieškovės biuro adresu ((duomenys neskelbtini) Šiaulių m.). Ieškovės nuomone, tai atitiktų civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

 

12.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-181/2009, 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2009).

 

13.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. CPK 411 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė ieškinį paduoti pagal bendrojo teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas, tačiau ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jei ieškovas yra darbuotojas. Šioje byloje ieškinį pateikė ne darbuotojas, o darbdavė – UAB „Alsveta“, todėl šiuo atveju taikomos bendrosios teismingumo taisyklės. Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 straipsnis).

 

14.       Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi, tačiau gyventojų registro duomenimis, atsakovo A. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant klausimą dėl užsieniečio, įdarbinto Lietuvoje, gyvenamosios vietos, atsižvelgtina, jog užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai nustato, jog užsienietis, siekiantis gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris įstatyme nurodytais atvejais yra privalomas užsieniečiui, siekiančiam dalyvauti Lietuvos darbo rinkoje, turėtų Lietuvoje tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą, ir kuri atitinka įstatyme nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 26 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 6 punktas), t. y. įtvirtina imperatyvų reikalavimą darbuotojui užsieniečiui darbo santykių Lietuvoje laikotarpiu turėti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Tai įvertinus, darytina išvada, kad atsakovas yra deklaravęs Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, be to pats darbuotojas inicijavo darbo ginčą dėl teisės Vilniaus Darbo ginčų komisijoje, kas papildomai patvirtina atsakovo gyvenamosios vietos Vilniaus mieste faktą, tad nagrinėjamu atveju taikytinos bendrojo teismingumo taisyklės ir ieškovės ieškinys turėjo būti teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

 

15.       Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma CPK 30 straipsnio 9 dalyje numatyta ieškovės teisė reikšti ieškinį pagal sutarties įvykdymo vietą, atmestinos kaip nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ginčų, kylančių iš darbo santykių teismingumas apibrėžtas CPK 411 straipsnyje. Ieškovės atskirojo skundo motyvai dėl CPK 30 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymo iš esmės grindžiami argumentais, kad atsakovas dirbo ieškovės gamybos vietoje ir biuro vietoje (Šiaulių r. ir Šiaulių mieste), t. y. siekia reikšti ieškinį pagal darbuotojo darbo vietą, o tokia teisė CPK 411 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtinai tik darbuotojui.

 

16.       Atskirojo skundo argumentai, kad ginčo nagrinėjimas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose užtikrintų ekonomiškumo ir civilinio proceso koncentracijos principus, atmestini kaip vienpusiškai naudingi tik ieškovei, siekiant ginčo nagrinėjimo jai patogesniame teisme. Įvertinus aplinkybes, kad atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, atsižvelgiant, kad jis pats inicijavo darbo ginčo nagrinėjimą Vilniaus Darbo ginčų komisijoje,  darytina išvada, kad ieškinys turi būti teikiamas pagal bendrąją teismingumo taisyklę, numatytą CPK 29 straipsnyje, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

 

17.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl ieškinio teismingumo, šiuo atveju atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

 

n u t a r i a:

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                                                                                Irena Stasiūnienė

 

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 411 str. Ieškinio padavimas
  • CPK 30 str. Teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 314 str. Nauji įrodymai
  • DK 218 str. Garantijos donorams
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • 3K-3-245/2009
  • CPK 29 str. Ieškinio pareiškimas pagal atsakovo gyvenamąją vietą
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės