Civilinė byla Nr. 3K-3-35-823/2024
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00033-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.6; 3.6.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Didneriai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės ,,FKKGroup“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą byloje Nr. A40-207902/22-40-505, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Didneriai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių draudimą teismui priimti siurpizinį sprendimą ir užsienio valstybės (Rusijos Federacijos) teismo sprendimo nepripažinimą viešosios tvarkos pagrindu, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, kuriuo iš suinteresuoto asmens UAB „Didneriai“ pareiškėjos Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės ,,FKKGroup“ naudai priteista 1 500 000 rublių krovinio kaina, 56 000 rublių valstybės rinkliava ir iš suinteresuoto asmens UAB „Didneriai“ viešosios akcinės bendrovės „Strachovaja akcionernaja kompanija „Energogarant“ naudai priteistas 1 500 000 rublių nuostolių atlyginimas.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Didneriai“ prašė atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą. Nurodė, kad tenkinus prašymą būtų skatinamos piniginės įplaukos Rusijos Federacijos subjektams. Suinteresuoto asmens vertinimu, vien tokio prašymo priėmimas yra nesuderinamas su nacionaliniu mastu deklaruojamomis vertybėmis. Pareiškėja (jos vadovai ar akcininkai) yra ar gali būti (kol neįrodyta priešingai) vienaip ar kitaip susijusi su Europos Sąjungos (toliau – ir ES) taikomomis sankcijomis dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos Ukrainoje. Jei prašymas bus patenkintas ir pareiškėja įgis teisę išsiieškoti nurodytas sumas, tai galimai suponuos tiesioginį ar netiesioginį lėšų teikimą sankcionuotiems asmenims. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad byla turėjo būti nagrinėjama ne Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teisme, o kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme pagal atsakovo (šioje byloje – suinteresuoto asmens) buveinės vietą.
II. Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo esmė
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą.
5. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, konstatavo, kad formaliai pareiškėja pateikė visus procedūrai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 2 d. sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Dvišalė sutartis) inicijuoti reikalingus dokumentus.
6. Teismas nurodė, kad atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindai nustatyti Dvišalės sutarties 18 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti kitoje susitariančiojoje valstybėje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią sutartį, o šioje sutartyje nenustatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.
7. Teismas pažymėjo, kad iš prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimo matyti, jog suinteresuotas asmuo UAB „Didneriai“ buvo tinkamai ir laiku informuotas apie nagrinėtą bylą, suinteresuoto asmens atstovas dalyvavo Maskvos miesto arbitražo teismo posėdyje. Patikrinęs Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančius duomenis, teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje anksčiau nebuvo priimtas sprendimas, taip pat nebuvo pradėtas procesas byloje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių. Be to, prašomu pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimu išspręstas ginčas nepriklauso Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 784–786 straipsniuose nustatytai išimtinei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens argumentus, kad ginčas turėjo būti nagrinėjamas pagal jo buveinės vietą. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. šalių sudarytoje krovinių pervežimo ir transporto-ekspedijavimo aptarnavimo kelių transportu tarptautiniame eisme sutartyje Nr. FBE-2021-093 šalys susitarė, jog visi derybų proceso metu neišspręsti ginčai, kylantys iš sutarties arba su ja susiję, tarp jų susiję su jos pakeitimu, vykdymu, nutraukimu ar negaliojimu, yra sprendžiami ieškovo pasirinkimu, o būtent valstybiniame arbitražo teisme pagal atsakovo buvimo vietą arba Maskvos miesto arbitražo teisme, arba arbitražo (trečiųjų teismo) būdu (sutarties 9.3 punktas). Pareiškėja šiuo atveju pasirinko Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismą, o tai atitiko pirmiau paminėtą sutarties nuostatą.
9. Teismas nurodė, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos neišprovokuotos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainą Rusijai Europos Sąjungos lygmeniu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos). Kadangi šių sankcijų paskirtis atspindi pagrindinius ES ir Lietuvos Respublikos teisės principus, jos patenka į Dvišalės sutarties 18 straipsnio taikymo apimtį ir gali būti atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindu pagal minėtą Dvišalės sutarties straipsnį. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja nėra įtraukta į konsoliduotą asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos ES finansinės sankcijos, sąrašą. Pareiškėja taip pat buvo įpareigota pateikti teismui duomenis, kokia yra jos nuosavybės forma, kas yra įmonės savininkai, kokie asmenys turi sprendimų priėmimo teisę, kaip yra paskirstomas jos pelnas. Patikrinęs pareiškėjos pateiktus duomenis, teismas nenustatė, kad pareiškėja būtų susijusi su asmenimis, grupėmis ir subjektais, kuriems taikomos ES finansinės sankcijos, todėl, anot teismo, nėra pagrindo atsisakyti teikti teisinę pagalbą šiuo pagrindu.
10. Nepaneigdamas Ukrainai teikiamos pagalbos bei paramos svarbos, teismas pažymėjo, kad neturi duomenų, jog Dvišalė sutartis būtų panaikinta, jos vykdymas nesustabdytas. Teismas teigė, kad Dvišalė sutartis galioja, todėl jis, kaip teisinėje ir demokratinėje valstybėje veikiantis teisminės valdžios subjektas, negali nesivadovauti šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Kadangi Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nustatytų kitos susitariančiosios valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų ir Dvišalės sutarties 18 straipsnyje nustatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų teismas nenustatė, jis konstatavo esant teisinį pagrindą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Maskvos miesto arbitražo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, priteisti suinteresuotam asmeniui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas, 2023 m. liepos 5 d. nutartimi įpareigodamas pareiškėją iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateikti duomenis, kokia yra jos nuosavybės forma, kas yra įmonės savininkai, vadovai, kokie asmenys turi sprendimų priėmimo teisę, kaip yra paskirstomas jos pelnas, ir iškart paskirdamas civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. rugpjūčio 31 d. 10 val., pažeidė proceso teisės normas. Viena vertus, teismas vertino tik ar pareiškėja, o ne, pavyzdžiui, jos dalyviai, nėra įtraukta į konsoliduotą asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos ES finansinės sankcijos, sąrašą. Kita vertus, teismas ne tik nesuteikė suinteresuotam asmeniui galimybės įvertinti ir atsikirsti į tokius papildomus paaiškinimus, tačiau nepaliko net ir sau pakankamai laiko pareiškėjos papildomai pateiktų dokumentų turiniui tinkamai įvertinti.
11.2. Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis laikytina siurprizine, nes suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės pasisakyti dėl pareiškėjos pateiktų papildomų dokumentų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakyta, jog teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022).
11.3. Teismas, paviršutiniškai konstatuodamas faktinę aplinkybę, kad, patikrinus pareiškėjos pateiktus duomenis, nenustatyta, jog ji būtų susijusi su asmenimis, grupėmis ir subjektais, kuriems taikomos ES finansinės sankcijos, todėl nenustatytas pagrindas atsisakyti teikti teisinę pagalbą, nukrypo ne tik nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, bet ir nuo paties Lietuvos apeliacinio teismo pastarojo laikotarpio naujausios praktikos:
11.3.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-916/2023 atkreiptas dėmesys į tai, kad vien aplinkybė, jog tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto (faktiškai) gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo. Priešingas teisės aiškinimas reikštų, kad sankcijos taptų neveiksmingos, nes jas apeiti pakaktų „pašto dėžutės įmonės“, formaliai nesusijusios su tikruoju savininku ir (ar) naudos gavėju, įsteigimo.
11.3.2. 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad užtenka konstatuoti tarptautinės teisės pripažįstamų geranoriškumo ir abipusiškumo principų pažeidimą ir tai taip pat galėtų būti savarankišku Baltarusijos (Rusijos) teismų sprendimų nepripažinimo pagrindu.
11.3.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-8-881/2023, kurioje buvo sprendžiama dėl Baltarusijos teismo sprendimo pripažinimo Lietuvoje, įvertinęs, kad pareiškėja (Baltarusijos įmonė) nėra tiesiogiai įtraukta į ES sankcijų sąrašus, nusprendė, kad vien aplinkybė, jog A. Lukašenka skiria teisėjus, sprendusius bylą, bei aplinkybė, kad jis pagal savo įgaliojimus gali daryti įtaką juridiniam asmeniui, yra pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti Baltarusijos teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje. Rusijos Federacijoje Prezidentas taip pat tiesiogiai dalyvauja teisminės valdžios formavimo procese – teikia teisėjų kandidatūras, skiria kitų federalinių teismų teisėjus.
11.3.4. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-49-798/2023 nustatė, kad pareiškėja (Rusijos bendrovė) ir jos pagrindiniai naudos gavėjai nėra įtraukti į ES sankcijų sąrašus. Atsakovė (Lietuvos Respublikoje veikianti įmonė) šioje byloje net neteikė jokio atsiliepimo. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad šiuo atveju užtenka tik fakto, kad pareiškėja yra Rusijoje registruota bendrovė, mokanti mokesčius į Rusijos biudžetą ir taip prisidedanti prie karo Ukrainoje, ir tai yra pakankamas pagrindas nepripažinti Rusijos teismų sprendimų.
11.4. Teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino ir nepasisakė dėl to, ar sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą, atitiktis Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai tikrinama tik analizuojant pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo pasekmių įtaką Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, t. y. ar pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo vykdymas Lietuvos Respublikoje nepažeistų Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos. Šiuo atveju ir anksčiau cituotos naujausios Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, ir pats konkretus faktas, kad pareiškėja yra Rusijoje registruota bendrovė, mokanti mokesčius į Rusijos biudžetą ir taip prisidedanti prie karo Ukrainoje, yra pakankamas pagrindas konstatuoti Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos pažeidimą.
11.5. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos fundamentalūs principai, susiję su teisingumu ir morale, kardinaliai išsiskiria. Tą pagrindžia vien tik Rusijos Federacijos iniciatyva pradėtas precedentų neturintis Lietuvos Respublikos teisėjų persekiojimas, kai 2023 m. rugpjūčio 17 d. Maskvos Basmano rajono teismas už akių nurodė suimti tris Lietuvos teisėjus, priėmusius nuosprendį Vilniaus 1991 metų sausio 13-osios įvykių byloje.
12. Pareiškėja atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia apie draudimo priimti siurprizinį sprendimą pažeidimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi informavo suinteresuotą asmenį, kad pareiškėja yra įpareigota pateikti šios nutarties 9 punkte nurodytus duomenis (kokia yra pareiškėjos nuosavybės forma, kas yra įmonės savininkai, vadovai, kokie asmenys turi sprendimų priėmimo teisę, kaip yra paskirstomas jos pelnas), nutartyje nurodytas šių duomenų reikalavimo pagrindas ir pateikimo terminas (iki 2023 m. rugpjūčio 29 d.), taip pat nurodyta civilinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka data (2023 m. rugpjūčio 31 d. 10 val.). Iš šios nutarties turinio suinteresuotam asmeniui buvo žinoma, kokie duomenys bus vertinami nagrinėjant civilinę bylą, kokios bus bylos nagrinėjimo ribos, tačiau jis nesinaudojo jam CPK 42 straipsnyje suteikiamomis teisėmis susipažinti su bylos medžiaga, gauti jos kopijas, pateikti prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, jei būtų manęs, kad teismo nustatytas įrodymų pateikimo ir bylos nagrinėjimo terminas nėra pakankami susipažinti su bylos medžiaga ir pan., nors kitomis savo procesinėmis teisėmis (pvz., pratęsti terminą atsiliepimui į pareiškėjos prašymą pateikti) pasinaudojo.
12.2. Suinteresuoto asmens nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) teisiškai reikšmingais aspektais nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-8-881/2023 buvo nustatyta, kad A. Lukašenka juridiniam asmeniui gali de facto daryti tiesioginę įtaką (kontroliuoti, valdyti per fondus pareiškėjos lėšas, t. y. turi vyraujančią įtaką). Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-44-934/2023 buvo nustatyta, kad pareiškėjo pagrindinis naudos gavėjas kartu su ES sankcionuotais asmenimis vykdo bendrą verslą, prisidėjo prie renginių, neigiančių Ukrainos teritorinį vientisumą, organizavimo, pareiškėjo tėvas apdovanotas V. Putino už nuopelnus tėvynei. Tokių ar panašių aplinkybių šioje byloje nėra nustatyta.
12.3. Suinteresuoto asmens siekis suformuoti kasacinio teismo praktiką, pagal kurią vien Rusijos Federacijoje įregistruoto juridinio asmens mokesčių mokėjimas į šios valstybės biudžetą būtų vertinamas kaip prisidėjimas prie karo Ukrainoje, o kartu – ir Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos pažeidimas, yra nepagrįstas, iš esmės prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir iš jo išplaukiantiems teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams.
12.4. Dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos neišprovokuotos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainą Rusijai ES lygmeniu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos). ES teisės aktais aiškiai reglamentuota sankcijų taikymo tvarka ir subjektai. Lietuvos apeliacinis teismas pareiškėją buvo įpareigojęs pateikti duomenis, kokia yra jos nuosavybės forma, kas yra įmonės savininkai, kokie asmenys turi sprendimų priėmimo teisę, kaip yra paskirstomas jos pelnas. Teismas nustatė, kad pareiškėja nėra įtraukta į konsoliduotą asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos ES finansinės sankcijos, sąrašą. Taigi, Dvišalės sutarties 18 ir 56 straipsniuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą ir teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai šioje byloje nebuvo nustatyti. Išplėstinis ribojamųjų priemonių (sankcijų) ir (ar) jų subjektų aiškinimas ir taikymas, kurio kasaciniu skundu siekia suinteresuotas asmuo, prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir iš jo išplaukiantiems teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir saugumo principams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
13. Pagal CPK 812 straipsnio 1 dalį, teismo nutartis dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo gali būti skundžiama kasaciniu skundu pagal bylų proceso kasaciniame teisme taisykles. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu.
14. Atsižvelgiant į kasaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytus teisinius argumentus, šios bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas sudaro šie teisės aiškinimo ir taikymo klausimai: 1) ar Lietuvos apeliacinis teismas nepažeidė draudimo priimti bylos šaliai siurprizinį sprendimą ir 2) ar, pripažindamas ir leisdamas vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos teismo sprendimą, Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą dėl jo prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, ir nenukrypo nuo teismų šiuo klausimu formuojamos praktikos.
Dėl siurprizinio teismo sprendimo priėmimo
15. Draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą ne kartą akcentuotas kasacinio teismo praktikoje ir, be kita ko, siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą teismą. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą, todėl Konvencijos 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 68 punktas ir jame nurodyta kasacinio praktika).
16. Sprendžiant, ar teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas siurpriziniu, esminę reikšmę turi aplinkybė, ar byloje dalyvaujantis asmuo buvo tinkamai informuotas apie argumentus ir įrodymus, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, ir turėjo galimybę į šiuos argumentus ir (ar) įrodymus atsikirsti, pateikdamas dėl jų savo poziciją. Teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais (taip pat ir surinktais teismo iniciatyva), apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-823/2021, 37 punktas; 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas), taip pat jei byloje dalyvaujantys asmenys pagal konkrečios bylos procesines aplinkybes negalėjo pagrįstai tikėtis, kad bylą nagrinėjęs teismas imsis spręsti tam tikrą klausimą ir dėl to jų galimybė teikti teismui savo paaiškinimus šiuo klausimu buvo suvaržyta (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 34 punktą).
17. Kita vertus, vien tai, kad teismo procesinis sprendimas priimtas byloje dalyvaujančiam asmeniui nepareiškus savo pozicijos tam tikru bylos klausimu, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog proceso teisės normos buvo pažeistos, o teismo priimtas procesinis sprendimas yra siurprizinis. Siurprizinio sprendimo sąvoka siejama su tam tikru procesinio netikėtumo aspektu, todėl tais atvejais, kai argumentai ar įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, bylos šaliai buvo (ar turėjo būti) žinomi, teismo sprendimą pripažinti siurpriziniu nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad rungimosi principas ir byloje dalyvaujančių asmenų teisė būti išklausytiems neatsiejami nuo CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos jų pareigos domėtis ir rūpintis bylos eiga, t. y. rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taigi, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančio asmens teisė teikti paaiškinimus tam tikrais bylos klausimais nebuvo nepagrįstai suvaržyta, turi būti atsižvelgta ir į tai, ar šis asmuo tinkamai vykdė jam proceso įstatymais nustatytas pareigas.
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nors siurpriziniu teismo sprendimu pažeidžiamos proceso teisės normos, tokia situacija pagal CPK 329 straipsnį nėra laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu ir pati savaime nesudaro pagrindo panaikinti tokį teismo sprendimą. Tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nepatenka į absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą, šį pažeidimą būtina įvertinti CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. ar šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 44 punktas).
19. Suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde teigia, kad skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra siurprizinė, nes teismas, 2023 m. liepos 5 d. nutartimi įpareigodamas pareiškėją pateikti papildomus duomenis ir ta pačia nutartimi paskirdamas teismo posėdžio datą, nesudarė galimybės jam įvertinti šių duomenų ir dėl jų pasisakyti. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.
20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-45-881/2023 įpareigojo pareiškėją iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateikti duomenis apie tai, kokia yra jos nuosavybės forma, kas yra įmonės savininkai, vadovai, kokie asmenys turi sprendimų priėmimo teisę, kaip yra paskirstomas jos pelnas, ir ta pačia nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. rugpjūčio 31 d. 10 val. Nutartyje aiškiai nurodyta, kad nurodyti duomenys teismui reikalingi siekiant nustatyti pareiškėjos galimas sąsajas su asmenimis, kuriems taikomos Europos Sąjungos finansinės sankcijos (nutarties 8 punktas). Nurodyta nutartis 2023 m. liepos 10 d. buvo išsiųsta ir įteikta suinteresuotam asmeniui UAB „Didneriai“. Taigi, suinteresuotas asmuo buvo informuotas tiek apie tai, kad pareiškėja yra įpareigota pateikti į bylą minėtus naujus įrodymus, tiek apie tai, kokiu aspektu teismas ketina šiuos įrodymus vertinti.
21. 2023 m. liepos 24 d. teisme gautas suinteresuoto asmens UAB „Didneriai“ prašymas pratęsti atsiliepimo į prašymą pateikimo terminą. Iš šio prašymo turinio matyti, kad suinteresuotam asmeniui apie pareiškėjai Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą ir jo įvykdymo terminą šio prašymo pateikimo metu jau buvo žinoma, tačiau prašymas atidėti bylos nagrinėjimą tam, kad suinteresuotas asmuo turėtų pakankamai laiko susipažinti su pareiškėjos pateiktais įrodymais, teismui nebuvo pateiktas nei kartu su šiuo prašymu, nei vėliau, iki teismo posėdžio dienos.
22. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštu, Lietuvos apeliaciniame teisme gautu ir užregistruotu 2023 m. rugpjūčio 29 d., pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi pareikalautus įrodymus. Šie įrodymai tą pačią dieną (2023 m. rugpjūčio 29 d.) buvo išsiųsti susipažinti suinteresuotam asmeniui UAB „Didneriai“.
23. Teismo posėdžio dieną (2023 m. rugpjūčio 31 d.) suinteresuotam asmeniui UAB „Didneriai“ pateikus teismui naujus įrodymus (priedus prie atsiliepimo į prašymą), Lietuvos apeliacinis teismas tos pačios dienos nutartimi nustatė jam 14 dienų terminą pateikti atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą ir jo priedų vertimus į pareiškėjai suprantamą kalbą, o bylos nagrinėjimą atidėjo 2023 m. rugsėjo 28 d. 10 val. Suinteresuotas asmuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje nurodytus trūkumus pašalino 2023 m. rugsėjo 15 d., kartu pateikdamas duomenis, kad jam buvo teikiama advokato padėjėjo teisinė pagalba susipažįstant su bylos medžiaga ir teikiant atsiliepimą į prašymą. Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria buvo pripažintas Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas byloje Nr. A40-207902/22-40-505 ir leista jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, buvo priimta 2023 m. rugsėjo 28 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo tos dienos, kai suinteresuotam asmeniui buvo išsiųsti pareiškėjos teismui pateikti papildomi įrodymai.
24. Aptarti duomenys patvirtina, kad suinteresuotam asmeniui, likus protingam terminui iki teismo posėdžio, kuriame buvo priimta skundžiama nutartis, buvo (turėjo būti) žinomas tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties, tiek pareiškėjos vykdant šioje nutartyje nustatytą įpareigojimą teismui pateiktų įrodymų turinys, be to, suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo metu naudojosi teisine pagalba. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo procesinis sprendimas suinteresuotam asmeniui buvo siurprizinis. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad suinteresuoto asmens galimybė teikti teismui savo argumentus ir paaiškinimus dėl pareiškėjos pateiktų įrodymų buvo kokiu nors būdu suvaržyta. Priešingai, suinteresuotas asmuo tokia galimybe nesinaudojo, nors tai padaryti turėjo pakankamai laiko.
25. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo, kasacinį skundą grįsdamas, be kita ko, siurprizinio sprendimo priėmimu ir iš to kylančiu jo procesinių teisių suvaržymu, kasaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, leidžiančių spręsti, jog toks pažeidimas (net jei jis būtų pasitvirtinęs) nulėmė (ar pagrįstai galėjo nulemti) nagrinėjamos bylos rezultatą (šios nutarties 18 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateiktų įrodymų pagrindu padaryta išvada, kad nei pareiškėja, nei ją kontroliuojantys asmenys nėra įtraukti į asmenų, kuriems taikomos Europos Sąjungos finansinės sankcijos, sąrašą, kasaciniame skunde nėra ginčijama. Taigi, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą kasaciniam teismui panaikinti skundžiamą nutartį šiuo pagrindu (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl Rusijos Federacijos teismo sprendimo nepripažinimo viešosios tvarkos pagrindu
26. CPK 809 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata ir prejudicinę galią. Sprendimas, kuris yra pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, pripažinusioje valstybėje tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas vykdymo vietos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka – tokiomis pačiomis sąlygomis kaip vykdymo valstybėje priimtas teismo procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2016, 20 punktas; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, 37 punktas).
27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų, tarp jų – piliečių teisių, apsauga. Esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kita kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020, 12 punktas).
28. Rusijos Federacijos teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos yra išdėstytos Dvišalėje sutartyje. Šios sutarties 50 straipsnyje nustatyta, kad susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, o jos 56 straipsnyje yra išvardyti atsisakymo pripažinti ir vykdyti teismo sprendimą pagrindai. Pagal Dvišalės sutarties 56 straipsnio normą, pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta: (1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; (2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; (3) jeigu pagal šią sutartį, o šioje sutartyje nenustatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai. Skundžiamoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad nė vienas iš nurodytų nepripažinimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatytas ir ši teismo išvada kasaciniu skundu neginčijama.
29. Pagal Dvišalės sutarties 18 straipsnį, teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Analogiška Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos dvišalės sutarties nuostata kasacinio teismo praktikoje buvo įvertinta kaip įtvirtinanti galimybę atsisakyti teikti teisinę pagalbą (taip pat ir atsisakyti pripažinti susitariančiosios šalies teismo sprendimą) susitariančiosios šalies viešosios tvarkos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 17 punktas).
30. Viešosios tvarkos tikslas yra apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t. y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai galima tik išimtiniais atvejais, kai užsienio teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti pasekmes, neleistinas Lietuvos teisinės sistemos požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 18 punktas). Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).
31. Visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principai bei Europos Sąjungos teisės aktai, kurių Lietuva, be kita ko, įsipareigojo laikytis stodama į Europos Sąjungą, yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, o juose įtvirtinti pagrindiniai principai yra viešosios tvarkos turinio elementai. Todėl dvišalės sutarties nuostata, jog teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams, turi būti aiškinama kaip apimanti ir Europos Sąjungos teisės aktų pagrindinius principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 24 punktas).
32. Dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos neišprovokuotos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainą Rusijai Europos Sąjungos lygmeniu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos). 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, įtvirtina, kokiems Rusijos subjektams ir kokio pobūdžio ribojamosios priemonės (sankcijos) taikomos. Reglamentas Nr. 833/2014 privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse (14 straipsnio 2 pastraipa), todėl valstybės institucijos, įskaitant teismus, turi vykdyti iš jo kylančias pareigas.
33. 2018 m. gegužės 4 d. Europos Sąjungos Taryba parengė Ribojamųjų priemonių (sankcijų) pagal ES bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir vertinimo gaires. Šiose gairėse nurodyta, kad valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad būtų laikomasi ribojamųjų priemonių. Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruotas subjektas negali nei naudotis jo kontroliuojama bendrove kaip priemone draudimui apeiti, įskaitant tuos atvejus, kai ta bendrovė nėra įregistruota Europos Sąjungoje, nei duoti nurodymų šiuo tikslu (54 punktas). Taigi, iš esmės gairėse nurodyta, kad ribojimai taikomi ne tik tiems asmenims, kurie įtraukti į Europos Sąjungos sankcionuotų subjektų sąrašą, bet ir tiems asmenims, kurie yra kontroliuojami šių subjektų ar jiems priklauso nuosavybės teise.
34. Pasisakydamas dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, kai šiai valstybei yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Europos Sąjungos lygmeniu valstybei taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos) patenka į viešosios tvarkos išlygos taikymo apimtį ir gali būti atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindu pagal atitinkamą dvišalės tarptautinės sutarties straipsnį. Kasacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad vien aplinkybė, jog tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo. Priešingas teisės aiškinimas reikštų, kad sankcijos taptų neveiksmingos, nes jas apeiti pakaktų „pašto dėžutės įmonės“, formaliai nesusijusios su tikruoju savininku ir (ar) naudos gavėju, įsteigimo. Dėl šios priežasties, kilus ginčui dėl pareiškėjo padėties sankcijų režimo kontekste, teismas turi aiškintis, kokia yra pareiškėjo nuosavybės forma, kokie asmenys turi sprendimų priėmimo teisę, kaip yra paskirstomas jo pelnas ir kt. Tokius duomenis į bylą pateikia dalyvaujantys byloje asmenys, o esant būtinybei, teismas turi teisę pats kreiptis į kompetentingus subjektus – Lietuvos Respublikos institucijas, taip pat į Europos Komisiją dėl jų turimos informacijos apie pareiškėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 25, 33, 34 punktai).
35. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, Lietuvos apeliacinis teismas vadovavosi šios nutarties 34 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika ir, pareikalavęs iš pareiškėjos pateikti papildomus duomenis bei juos įvertinęs, nenustatė, kad pareiškėja ar ją kontroliuojantys asmenys būtų įtraukti į sąrašą asmenų, kuriems taikomos Europos Sąjungos finansinės sankcijos. Ši teismo išvada, minėta, kasaciniu skundu suinteresuoto asmens nėra ginčijama.
36. Pripažinto ir leisto vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimo prieštaravimą Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai suinteresuotas asmuo iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėja yra Rusijos Federacijoje registruota bendrovė, mokanti mokesčius į Rusijos Federacijos biudžetą ir taip netiesiogiai prisidedanti prie karo Ukrainoje. Pasak suinteresuoto asmens, šios aplinkybės pakankamumą atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos teismų sprendimus patvirtina naujausia Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, nuo kurios skundžiama nutartimi nepagrįstai buvo nukrypta. Suinteresuotas asmuo taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos fundamentalūs principai, susiję su teisingumu ir morale, kardinaliai išsiskiria, ir į tai, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tarptautinės teisės pripažįstamų geranoriškumo ir abipusiškumo principų pažeidimas gali būti savarankišku užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindu.
37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių kasacinio skundo argumentų, visų pirma, pažymi, kad iš kasaciniame skunde nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių matyti, jog egzistuoja tam tikras šio teismo praktikos išsiskyrimas sprendžiant dėl Rusijos Federacijos (ir Baltarusijos Respublikos) teismų sprendimų nepripažinimo viešosios tvarkos pagrindu. Kai kuriose kasaciniame skunde nurodytose nutartyse toks pagrindas teismo buvo tiesiogiai siejamas su pareiškėjo, jį kontroliuojančių ar su juo glaudžiai susijusių asmenų įtraukimu į asmenų, kuriems taikomos Europos Sąjungos finansinės sankcijos, sąrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-8-881/2023, 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-44-934/2023), tačiau pasitaikė ir atvejų, kai toks pagrindas buvo konstatuotas vien dėl to, jog pareiškėjas ir jo naudos gavėjai yra Rusijos Federacijos mokesčių mokėtojai (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-49-798/2023), nors analogiškas argumentas kitoje šio teismo priimtoje nutartyje buvo atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-44-934/2023).
38. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2021, 29 punktas).
39. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kasacijos pagrindu laikomas nukrypimas būtent nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Nukrypimas nuo tos pačios instancijos teismo sukurto precedento gali būti pripažintas pažeidžiančiu proceso teisės normų reikalavimus ir vertinamas kaip kasacijos pagrindas pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau tik tuo atveju, jei toks nukrypimas nėra pateisinamas pagal precedento taikymo taisykles ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra suformavęs praktikos, pagal kurią užsienio valstybės teismo sprendimą turi būti atsisakyta pripažinti vien dėl to, kad dėl pripažinimo kreipiasi Rusijos Federacijos subjektas, esantis šios valstybės mokesčių mokėtoju. Teisinės pagalbos teikimas Rusijos Federacijos subjektams kasacinio teismo praktikoje siejamas su būtinybe užtikrinti konkretiems subjektams taikomų sankcijų realumą, be kita ko, akcentuojant, kad konkrečių priemonių parinkimas yra susijęs su faktinės ir galinčios kisti situacijos vertinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-611/2023 48 punktą). Sprendžiant dėl valstybių, kurioms yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), teismų priimtų sprendimų pripažinimo, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama teismų pareiga imtis reikiamų priemonių, kad sankcijų nebūtų išvengta prisidengiant kontroliuojamais subjektais, kurie formaliai nėra įtraukti į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 33 punktas), tačiau nėra pateikta išaiškinimų, kad tokių valstybių teismų priimtus sprendimus turi būti besąlygiškai atsisakyta pripažinti viešosios tvarkos pagrindu.
41. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstu atsiliepimo į kasacinį skundą argumentą, kad atsisakymas teikti teisinę pagalbą tam tikros valstybės subjektams nesant tam įstatyme įtvirtinto teisėto pagrindo neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, kurio neatsiejami elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Nurodyti principai, be kita ko, suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų (taip pat ir teismų) pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų ir veikti remiantis teise bei jai paklūstant. Kadangi ribojamosios priemonės (sankcijos) patenka į viešosios tvarkos išlygos taikymo apimtį (šios nutarties 34 punktas), jos gali būti atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindu tiek, kiek tai būtina šioms sankcijoms realiai įgyvendinti. Tačiau Rusijos Federacijos teismų sprendimų nepripažinimas į ribojamųjų priemonių sąrašą nėra įtrauktas. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė Lietuvos apeliacinis teismas, Dvišalė sutartis šiuo metu nėra panaikinta ir jos galiojimas nėra sustabdytas, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti šios sutarties nuostatomis. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad, nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami vadovaujantis CPK, kurio 810 straipsnyje taip pat įtvirtintas ribotas pagrindų, kuriais remiantis galima atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą, sąrašas.
42. Suinteresuotas asmuo teisingai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 išaiškinta, jog tarptautinės teisės pripažįstamų geranoriškumo ir abipusiškumo principų pažeidimas gali būti savarankišku pagrindu atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą. Tačiau, kitaip nei nurodytoje kasacinio teismo byloje, nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų dėl konkrečių Rusijos Federacijos valdžios aktų, kuriais atsisakoma vykdyti Dvišale sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 suformuotos praktikos.
43. Minėta, kad pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą viešosios tvarkos pagrindu gali būti atsisakyta tik tada, kai užsienio teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti pasekmes, neleistinas Lietuvos teisinės sistemos požiūriu (šios nutarties 30 punktas). Taigi, tuo atveju, kai užsienio valstybės teismų sprendimų nepripažinimas nėra įtvirtintas teisės aktuose kaip savarankiška ribojamoji priemonė, šios valstybės teismo sprendimo nepripažinimas viešosios tvarkos pagrindu turi būti individualizuojamas pagal konkretaus sprendimo sukeliamas pasekmes vykdymo vietos valstybėje, įvertinus, be kita ko, nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, poreikį užtikrinti Lietuvos Respublikos, jos piliečių ir kitų asmenų interesus, bei kitas svarbias aplinkybes.
44. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje prašomo pripažinti sprendimo, juo yra išspręstas dviejų privačių subjektų ginčas, kilęs iš tarptautinio krovinių vežimo keliais teisinių santykių, reguliuojamų Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR), kurios dalyvė yra ir Lietuvos Respublika. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais teisinių santykių pobūdžio iš jų kylantys ginčai dažniausiai turi tarptautinį elementą, todėl sklandus užsienio teismų sprendimų pripažinimas ir vykdymas yra itin svarbus šių teisinių santykių dalyviams. Besąlyginis atsisakymas pripažinti Rusijos Federacijos teismų sprendimus, kuriais išsprendžiami iš tarptautinio krovinių vežimo keliais teisinių santykių kylantys ginčai, neišvengiamai sukeltų teisinį nestabilumą tarptautinių pervežimų srityje ir galėtų neigiamai paveikti šių teisinių santykių dalyvių, įskaitant ir Lietuvos Respublikos fizinius bei juridinius asmenis, tiek užsiimančius krovinių pervežimo veikla, tiek besinaudojančius šios srities paslaugomis, asmeninius ir verslo interesus.
45. Pagal pareiškėjos pateiktus duomenis, pareiškėjos nuosavybės forma yra privati, vienintelis jos dalyvis ir vadovas yra Rusijos Respublikos pilietis V. J. F. Pagal į bylą pateiktus pareiškėjos bendrovės įstatus, bendrovė yra komercinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas – pelno siekimas, o veiklos objektas – krovinių pervežimo organizavimas. Byloje nenustatyta, kad pati pareiškėja ar jos vienintelis dalyvis (vadovas) būtų įtraukti į asmenų, kuriems taikomos Europos Sąjungos finansinės sankcijos, sąrašą ar glaudžiai susiję su tokiais asmenimis. Vien suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja, kaip Rusijos Federacijoje registruotas subjektas, privalo mokėti mokesčius į Rusijos Federacijos biudžetą, nėra pakankama konstatuoti, jog prašomas pripažinti sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, kadangi tokia pareiga neišvengiamai tenka visiems Rusijos Federacijoje darbinę ar verslo veiklą vykdantiems asmenims ir todėl pati savaime negali būti vertinama kaip šių asmenų aktyvi ir reikšminga parama Rusijos Federacijos vykdomiems karinės agresijos veiksmams Ukrainoje. Kitų aplinkybių, pagrindžiančių prašomo pripažinti sprendimo prieštaravimą Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde nenurodė.
46. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo išvadai, jog Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą dėl jo prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, ir kad nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos. Kadangi skundžiamos nutarties argumentai dėl prašomo pripažinti sprendimo (ne)prieštaravimo viešajai tvarkai atitinka kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką, kasaciniame skunde akcentuojamas nukrypimas nuo kai kuriose kitose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse pateiktų išaiškinimų nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (šios nutarties 39 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
47. Suinteresuotam asmeniui kasaciniame skunde argumentuotai nepagrindus, kad egzistuoja CPK 346 straipsnyje įtvirtinti pagrindai panaikinti skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens kasacinis skundas atmetamas.
48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
49. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
50. Atmetus suinteresuoto asmens kasacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos. Pareiškėja duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos kasaciniam teismui nepateikė, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Artūras Driukas
Agnė Tikniūtė