Civilinė byla Nr. e2-336-633/2025

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17916-2024-1

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija : 2.6.10.5.1;  

 (S)

                                                                                   2.6.10.5.2.1; 2.6.10.8; 2.6.16.3

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 14 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovės Mažosios bendrijos (toliau ir – MB) „Skralis“ (toliau ir – ieškovės) atstovams V. P. ir advokatui Arūnui Stukui, atsakovės uždaros akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Eurogarantis“ (toliau ir – atsakovės) atstovei advokatei Irmai Lisauskaitei (visiems nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma Zoom (toliau ir – nuotoliniu būdu), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal MB „Skralis“  ieškinį dėl žalos atlyginimo, kompensacinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Šalių reikalavimai (ginčo esmė).

1.       Ieškovė savo ieškiniu prašo teismą priteisti jai iš atsakovės 3190 Eur nuostolių, atsiradusių atsakovei nuomos metu apgadinus jos, ieškovės, automobilinę priekabą (duomenys neskelbtini) transporto priemonių gabenimui (autovežio) (toliau ir  – ginčo priekabą),  6 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Atsakovė priešinių reikalavimų ieškovei byloje nepareiškė, su jos ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka atlyginti 1219 Eur prašomų nuostolių dalį, likusioje dalyje ieškinį prašo atmesti. 

II. Šalių paaiškinimų esmė.

3.       Ieškovė nurodė ieškinyje, teikdama papildomus rašytinius paaiškinimus bei žodiniais paaiškinimais per atstovus teismo posėdyje, byloje paaiškino, kad 2022 m. liepos 19 d. iš Lenkijos gamintojo už 4300 Eur (be PVM + pristatymo išlaidos) įsigijo ginčo priekabą,  kuria teikė nuomos paslaugas (nuomojo tretiesiems asmenims). 2024 m. gegužės 27 d. sudarė dvišalę ginčo priekabos nuomos sutartį su atsakove ir ginčo priekabą perdavė valdyti ir naudoti pagal paskirtį atsakovės įgaliotam atstovui, pastabų dėl bendros būklės ir (ar) techninio stovio nebuvo. 2024 m. liepos 5 d. ginčo priekaba buvo jai, ieškovei, grąžinta smarkiai apgadinta (po autoįvykio). Atsakovė pripažino, kad dėl autoįvykio yra kaltas jos darbuotojas, ir kad ji, atsakovė, yra atsakinga už ieškovei atsiradusius nuostolius. Pareiškus pradžioje žodinę pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, atsakovė iš esmės savo prievolės atlyginti nuostolius neginčijo, tačiau pareikalavo atlygintinų nuostolių dydį nustatyti specialisto (žalų vertintojo) tyrimu. Dėl šios priežasties ieškovė savo lėšomis užsakė ir atliko priekabos rinkos vertės (iki apgadinimo), remonto kaštų bei likutinės (po apgadinimo) vertės nustatymo specialų tyrimą kilnojamo turto vertinimo įmonėje UAB „Claims pro“. Šiuo tyrimu buvo nustatyta, kad ginčo priekabos rinkos vertė iki apgadinimo buvo 4150 Eur, remonto kaštai (atkuriamoji vertė) sudaro 3570 Eur, o likutinė vertė (po apgadinimo) – 960 Eur, tokiu būdu vertės sumažėjimą (tiesioginius nuotolius) sudaro 3190 Eur (4150 Eur – 960 Eur), - būtent šiuos nuostolius ieškovė ir prašanti jai atlyginti. Jai pateikus rašytinę pretenziją atsakovei su alternatyviais siūlymais dėl nuostolių atlyginimo, atsakovė visus juos atmetė, pareiškusi sutikimą nuostolius atlyginti tik nuo likutinės balansinės ginčo priekabos vertės įmonės buhalterinėje apskaitoje (2375 Eur). Tačiau pastaroji (kaip apskaitos standartas) yra skirta ieškovės, kaip ūkio subjekto, turto, pajamų ir sąnaudų apskaitymui mokesčių apskaičiavimo tikslu, ir neatitinka faktinę daikto (ginčo priekabos) vertę rinkoje, - atsakovės sutinkamas žalos dydis nepadengia ieškovės tikrųjų (faktinių) nuostolių ir būtų aiškiai neteisingas, ji, ieškovė, elgiasi sąžiningai ir nesiekia pasipelnyti atsakovės sąskaita, priekaba laisvanorišku transporto priemonių draudimu (Kasko) nebuvo apdrausta ir tokio draudimo išmoka ieškovei nebuvo išmokėta (įskaitymui į nuostolius pagrindo nėra). Kadangi priekabos remonto (atstatymo) kaštai viršija 75 proc. ginčo priekabos vertės iki autoįvykio (apgadinimo), ją remontuoti ekonomiškai nebetikslinga.   

4.       Atsakovė nurodė atsiliepime bei teisme per atstovę  byloje paaiškino pripažįstanti, kad yra atsakinga už ieškovei atsiradusius nuostolius, pripažįsta savo prievolę juos atlyginti, tačiau laikosi pozicijos, kad atlygintinas žalos dydis turi būti apskaičiuojamas nuo likutinės balansinės vertės ieškovės įmonės buhalterinėje apskaitoje (ieškovės apskaitos duomenimis – 2375 Eur), o ne nuo rinkos vertės. Jeigu teismas visgi nepritartų tokiam nuostolių apskaičiavimo būdui, atsakovė prašanti mažinti atlygintinų ieškovei (priteistinų) nuostolių dydį dėl to, kad, pirma, ieškovė esanti profesionalus verslininkas, pirkimų-pardavimų ir nuomos rinkoje veikia atstovaudamas šešis užsienio šalių priekabų gamintojus; antra, ginčo priekaba ieškovui jau buvo atsipirkusi iki autoįvykio (iš nuomos gautos pajamos buvo pasiekusios ir viršijo įsigijimo kaštus); trečia, ginčo priekaba buvo naudojama nuomai – daugiau eksploatuota nei įprastai kita analogiška, todėl jos reali vertė buvo mažesnė nei vidutiniškai rinkoje. 

III. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

5.       2022 m. liepos 18 d. ieškovė iš Lenkijos gamintojo už 4300 Eur (be PVM) įsigijo ginčo priekabą (1 t., b. l. 165-172), kurią apskaitė buhalterinėje apskaitoje įsigijimo kaštų finansine verte. 2024 m. birželio 26 d. duomenimis ginčo priekabos finansinė likutinė vertė ieškovės įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo 2375 Eur (1 t., b. l. 173).

6.       2024 m. gegužės 27 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Priekabos nuomos sutartį (toliau ir – ginčo sutartį), kuria už 420 Eur + PVM kainą ieškovė išnuomojo atsakovei ir jai perdavė valdyti ir naudotis ginčo priekabą. Sutarties 2.4 punktu šalys sulygo, kad priekabą sugadinus ar kitaip pažeidus bet kokius priekabos mechanizmus, nuomininkas (atsakovė) įsipareigoja apmokėti visas remonto išlaidas nuomotojui (ieškovei) pagal realias remonto dalių kainas. Remonto išlaidos nustatomos remiantis nurodytu sutartyje dalių katalogu bei konsultuojantis su specializuotais remonto meistrais (1 t., b. l. 2-3).

7.       2024 m. liepos 5 d. atsakovė ginčo priekabą grąžino ieškovei apgadintą autoįvykio metu, įrašais ginčo sutartyje nurodė, kad remonto išlaidas atlygins-apmokės, papildomu įgalioto atstovo įrašu pareikšta, kad su atkuriamąja (remonto) verte nesutinka ir reikalauja ekspertizės išvados žalos dydžiui nustatyti (1 t., b. l. 2-3, 4).

8.       2024 m. liepos 12 d. UAB „Claims pro“ kilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad ginčo priekabos rinkos vertė iki apgadinimo autoįvykyje buvo 4150 Eur (be PVM), likutinė vertė po autoįvykio (apgadinimo) – 960 Eur (be PVM, arba 1160 Eur su PVM), o atkuriamoji vertė (remonto kaštai) – 3570 Eur (1 t., b. l. 13-43).

9.       2024 m. liepos 22 d. ieškovė pateikė atsakovei rašytinę pretenziją, kuria, remiantis ginčo priekabos vertinimo ataskaita, pasiūlė jai atlyginti patirtus nuostolius vienu iš trijų alternatyviai nurodytų būdų : sumokant rinkos vertės sumažėjimą (vertės iki apgadinimo ir likutinės) - 3190 Eur, arba nuperkant ginčo priekabą už rinkos vertę iki apgadinimo – 4150 Eur, arba sumokant atkuriamąją (remonto kaštų) vertę – 3570 Eur (1 t., b. l. 11). 2024 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė rašytiniu atsakymu į ieškovės pretenziją visus jos alternatyviai prašomos nuostolių atlyginimo būdus atmetė bei paprašė pateikti ginčo priekabos įsigijimo PVM sąskaitą-faktūrą bei balansinę likutinę vertę autoįvykio dienai (1 t., b. l. 12). 2024 m. lapkričio 5 d. ieškovas kreipėsi į teismą su nagrinėjamu byloje ieškiniu (1 t., b. l. 62-66).

10.       Apgadinimo metu ginčo priekaba laisvanorišku transporto priemonių (Kasko) draudimu apdrausta nebuvo, autoįvykio, kurio metu ji buvo apgadinta, kaltininkas buvo atsakovės (valdytojos) darbuotojas, todėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo išmoka taip pat nebuvo išmokėta nei ieškovei, nei atsakovei (šalių pripažinti faktai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Faktinių duomenų vertinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

11.       Byloje kilo ginčas dėl to : a) kokia buvo ginčo priekabos vertė žalos jai padarymo (apgadinimo) dieną civilinės atsakomybės taikymo požiūriu, - ar likutinė finansinė (balansinė) vertės ieškovės buhalterinėje apskaitoje, kaip reikalauja atsakovė, ar visgi šio daikto rinkos kaina, kaip reikalauja ieškovė; b) ar yra pagrindas mažinti ieškovei atlygintinų nuostolių dydį atsakovės išsakytais byloje motyvais. 

12.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad apgadindama autoįvykyje ginčo priekabą, atsakovė pažeidė tiek ginčo sutartį (2.4 punktas), tiek ir bendro pobūdžio pareigą laikytis tokių elgesio (nagrinėjamu atveju kelių eismo saugumo (toliau ir - KET) taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.264 straipsnio 1 ir 2 dalys), kad būtent dėl ginčo priekabą valdžiusio atsakovės darbuotojo kaltų veiksmų (KET pažeidimo) tiesiogiai priežastingai buvo apgadinta ieškovės priekaba (atsirado nuostoliai ieškovei). Kitaip tariant, teismas tiek iš bylos rašytinių įrodymų, tiek ir šalių paaiškinimų bei jų pripažintų faktų (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 2 dalis) byloje nustatė, kad egzistuoja visos keturios atsakovės tiek sutartinės, tiek deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.

13.       CK 6.2 straipsniu yra nustatyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kaip nagrinėjamu atveju, kurie pagal įstatymus sukuria prievolinius santykius. CK 6.245 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis, nagrinėjamu atveju nuomotojas, ieškovė, turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis, nagrinėjamu atveju nuomininkas, atsakovė, privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.249 straipsnio 1 ir 5 dalyse įstatymų leidėjo nustatyta, kad žala be kita ko yra asmens turto sužalojimas, kaip tiesioginiai nuostoliai, kurie, atsižvelgiant į nagrinėjamo byloje ginčo aplinkybes, apskaičiuojami pagal rinkos kainas žalos padarymo dieną. Pati žala įstatymu nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį, kas aktualu nagrinėjamu atveju, privalo įrodyti ieškovas. Kai šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria, pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, kaip ir yra šiuo atveju, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus. 

14.       Ieškovė atlygintinų nuostolių dydį įrodinėja fotonuotraukomis ir licenzijuotos bei specializuotos tam įmonės kilnojamo turto vertinimo ataskaita. Atsakovė savo ruožtu atlygintinus ieškovės nuostolius skaičiuoja ne nuo rinkos vertės (kainos), tačiau nuo finansinės (balansinės) ieškovės buhalterinėje apskaitoje. Teismas sprendžia, jog nepagrįsta yra atsakovės pozicija.

15.       Tiek civilinės teisės doktrinoje, tiek ir išplėtotoje šalies kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota 6.249 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo taisyklė, - kad deliktu padaryti nuostoliai turi būti nustatomi pagal rinkos kainas (vertę), nepriklausomai nuo to, koks asmuo (fizinis ar buhalterinę apskaitą tvarkantis juridinis) patyrė žalos, ir (ar) kokia yra konkretaus daikto finansinė vertė apskaitoje, jeigu žalos patyrė tokią tvarkantis juridinis asmuo. Būtent toks aptariamos normos aiškinimas atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), o taip pat teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių bei ir visų civilinių santykių subjektų lygybės prieš įstatymą principus. Priešingas aiškinimas reikštų, kad žalos patyrę apskaitos netvarkantys privatūs fiziniai asmenys nepagrįstai atsidurtų geresnėje padėtyje dėl žalos padarymo dėvėtam (naudotam) daiktui nei kad juridiniai asmenys. Be to, teismas visiškai sutinka su ieškovo atstovų buhalterinės apskaitos pagrindų, mokestinių įstatymų bei CK 6.249 straipsnio 5 dalies interpretacija, kad buhalterinės apskaitos standartai, taigi ir finansinė (buhalterinė) turto vertė, yra skirti ūkio subjekto turto, pajamų ir sąnaudų apskaitymui mokesčių apskaičiavimo tikslu.

16.       Kad finansinė (balansinė) vertė neatitinka realios (faktinės rinkoje) ginčo priekabos vertės įrodo ne tik aukščiau minėta kilnojamo turto vertinimo ataskaita, tačiau ir ieškovės pateikti duomenys iš transporto priemonių skelbimų tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse portalų, kur tokios pat markės ir modelio priekabos pardavinėjamos kaina, labai artima vertinimo ataskaitoje nustatytai ir dar aukštesne. Kad finansinė (balansinė) ginčo priekabos vertė neatitinka jos realios kainos rinkoje yra akivaizdu ir iš to, kad po maždaug tik poros metų eksploatavimo finansinė vertė tapusi beveik perpus mažesnė nei ta, už kurią ji buvo įgyta, ieškovės atstovų paaiškinimais, po 5 eksploatavimo metų tokios priekabos finansinė (balansinė) vertė, taikant teisės aktų nustatytus mažinimo (nurašymo į sąnaudas) kriterijus (standartus), tampa lygi ar artima nuliui, nors paprastai yra tebetinkama naudoti pagal paskirtį ir tinkamai prižiūrima bei aptarnaujama naudojama dar apie 15 m. (eksploatavimo resursas apie 20 metų). Sekant atsakovės logika, praktiškai nepataisomai sugadinus 5 m. ar senesnę priekabą, žalos arba visai nepadaroma, arba ji būna minimali, pvz., 100 ar 50 Eur.

17.       Apibendrindamas teismas pripažįsta, jog ieškovas tinkamai, leistinomis priemonėmis bei pakankamai byloje įrodė (CPK 185 straipsnio 1 dalis), kad dėl ginčo priekabos apgadinimo patyrė nuostolį bei teisingai ir pagrįstai jį apskaičiavo skirtumu tarp buvusios iki apgadinimo (autoįvykio) rinkos vertės (4150 Eur) ir likutinės (po apgadinimo, autoįvykio) vertės (960 Eur). Būtent 3190 Eur turi iš sutarties ir įstatymo kilusią prievolę atsakovė sumokėti žalos atlyginimo ieškovei, kad ši būtų atstatyta į buvusią iki delikto turtinę padėtį.

18.       Dėl pagrindo mažinti atlygintinos ieškovei turtinės žalos dydį. CK 6.251 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjo yra įtvirtinta visiško nuostolių atlyginimo taisyklė, išskyrus atvejus kai sutartis (nagrinėjamu atveju to nėra) ar įstatymai nustato ribotą civilinę atsakomybę. To paties straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje yra numatytos išimtys iš bendrosios taisyklės (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), kuomet teismui yra nustatyta diskrecija mažinti atlygintinų nuostolių dydį atsižvelgiant į žalos padariusio asmens sunkią turtinę padėtį ar su tuo susijusią aplinkybę, kuomet dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. CK 6.253 straipsnio 1 dalies numatytomis civilinę atsakomybę šalinančiomis ar teikiančiomis pagrindą nuo tokios atsakomybės atleisti, visiškai ar iš dalies, aplinkybėmis atsakovė byloje nesirėmė, tokių neįrodinėjo ir neįrodė (CPK 178 straipsnis), kai pagal įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisykles būtent jai tenka tokių kaip galimų aplinkybių įrodinėjimo našta. Iš aptarto teisinio reguliavimo tampa akivaizdu, kad atsakovės reikalavimas mažinti atlygintinų ieškovei nuostolių dydį neturi nei faktinio, nei juridinio pagrindimo, - atsakovės, kaip profesionalaus vežėjo, verslininko, byloje nurodyti tam motyvai (plačiau punktas 4), neatitinka nei CK 6.251 straipsnio 2 dalies, nei 6.282 straipsnio 3 dalies, nei 6.253 straipsnio numatytus faktinius pagrindus, juolab, kad abi nuomos teisinio santykio šalys yra verslininkai, juridiniai asmenys, profesionalai savo srityse bei rinkoje veikia pelningai, prašoma atlyginti nuostolių suma atsakovei nėra nei didelė, nei sukels kokių tai apčiuopiamų sunkumų būsimoje veikloje. Teismo vertinimu, nėra pagrįstas ir objektyvaus pobūdžio atsakovės motyvas, kad ginčo priekaba buvo intensyviai eksploatuojama, todėl jos faktinė vertė turi būti mažesnė nei analogų rinkoje. Tokią atsakovės poziciją paneigia kilnojamo turto vertinimo ataskaita, kuri yra pagrįsta ne masiniu vertinimu, bet individualia konkretaus daikto (ginčo priekabos) verčių nustatinėjimu, taigi buvo šiuo atveju atsižvelgta tiek į eksploatavimo laiką (pagaminimo datą), tiek ir jo intensyvumą (naudojimą nuomai).

19.       Apibendrindamas teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nenustatė aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pakankamą faktinį pagrindą mažinti atlygintinų ieškovei nuostolių dydį konkrečioje faktinėje situacijoje.  To pagrindu taikytina CK 6.251 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta visiško nuostolių atlyginimo taisyklė, taip pat CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 2 dalimi nustatyta prievolė skolininkui mokėti procesines palūkanas nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įvykdymo, ir nagrinėjamas ieškovės ieškinys patenkintinas visiškai. 

V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

20.       Bylos duomenimis ieškovas procese patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas : a) 72 Eur sumokėjo valstybei privalomo žyminio mokesčio, b) 1200 Eur sumokėjo advokatui už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų surašymą bei atstovavimą teismo posėdžiuose, c) 250 Eur sumokėjo už kilnojamo turto vertinimo ataskaitos parengimą, d) 60 Eur sumokėjo už procesinių dokumentų vertimą į valstybinę lietuvių kalbą, viso – 1582 Eur. Atsakovė byloje pagal jos duomenis patyrė 1262,43 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokėjimui advokatei už konsultacijas, procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Kadangi ieškinys visiškai patenkinamas, atsakovei  pripažįstama procesinė pareiga visa apimtimi kompensuoti ieškovei  aptariamas išlaidas, abiejų ginčo šalių procesinis elgesys byloje buvo vienodai tinkamas ir pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo taisyklės teismas nenustatė (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1582 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atlygintinų bylinėjimosi išlaidų valstybei šioje byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307  straipsniais,

n u s p r e n d ž i a  :

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždaros akcinės bendrovės „Eurogarantis“, juridinio asmens kodas 305416500, buveinės adresas – Eišiškių pl. 47-312, LT-02184 Vilniaus m., ieškovei mažajai bendrijai „Skralis“, juridinio asmens kodas 303332676, buveinės adresas – Pirklių g. 3, Žemaitkiemio km, LT-54340 Kauno r. sav., : 1) tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt eurų (3190 Eur) nuostolių atlyginimą; 2) 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteisiamos sumos nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą (2024 m. lapkričio 5 d.) dienos iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo; 3) vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus (1582 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                             Algis Vieraitis