Civilinė byla Nr. 2S-462-280/2016

              Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00034-2015-2

              Procesinio sprendimo kategorija:

              3.1.18; 3.3.1.14; 3.3.2.4.(S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto AB „Aksa“  atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-64-844/2016 pagal ieškovo RUAB „Vespila“ ieškinį atsakovui AB „Aksa“ dėl uždraudimo naudotis ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančiu turtu ir

n u s t a t ė:

Ieškovas RUAB „Vespila“ pateikė patikslintą ieškinį atsakovui AB „Aksa“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje galimybę,  prašydamas uždrausti atsakovui AB „Aksa“ savo ūkinėje-komercinėje veikloje naudotis ieškovui RUAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), šio reikalavimo užtikrinimui 2015-11-30 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovui AB „Aksa“ savo ūkinėje-komercinėje veikloje (gelžbetonio ir betono gaminių gamyboje) naudotis ieškovui UAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausančiu turtu betono mazgo atskirais įrenginiais.

Atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, kuriuo prašė teismą ieškovui RUAB „Vespila“ taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti ieškovą RUAB „Vespila“ pervesti į teismo depozitinę sąskaitą 360 265 eurų sumą arba šiai sumai pateikti banko garantiją, leisti nutartį dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo vykdyti skubiai.

Visagino miesto apylinkės teismas 2016-02-10 nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas nepagrindė realių atsakovo nuostolių dydžio tikimybės, neįrodė, kad ieškovo finansinė padėtis yra prasta, todėl laikė, kad nesant įstatyme numatytoms užtikrinimo instituto taikymo sąlygoms, prašymas negali būti tenkinamas. Taip pat nurodė, kad dėl galimų nuostolių atsiradimo prisidėjo pats atsakovas savo veiksmais.

Atskiruoju skundu AB „Aksa“ prašo panaikinti 2016-02-10 nutartį ir priimti naują nutartį, tenkinti AB „Aksa“ prašymą ir ieškovui taikyti RUAB „Vespila“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti ieškovą RUAB „Vespila“ pervesti į teismo depozitinę sąskaitą 360250 Eur sumą arba šiai sumai pateikti banko garantiją.

Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, pažeidė CPK 146 str. taikymo principus. Atsakovo teigimu, jis neprivalo įrodyti konkrečios nuostolių sumos. Užtenka įrodyti tik preliminarų nuostolių dydį, realią nuostolių atsiradimo tikimybę ir priežastinį ryšį su pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis, todėl Visagino miesto apylinkės teismas, reikalaudamas pagrįsti konkretų nuostolių dydį, nukrypo nuo Apeliacinio teismo suformuotos praktikos. Nuostolių sumą atsakovas paskaičiavo pagal skirtingas metodikas, 360250 Eur nuostolių suma būtų, jei atsakovas turėtų stabdyti veiklą iki bus pakeista nauja įranga, tai užtruktų apie 2,5 mėn., 584707 Eur suma susidarytų jei atsakovas būtų priverstas sustabdyti gamyklos veiklą tol, kol bus nagrinėjamas ginčas. Teismas visai nesivadovavo atsakovo pateiktu nuostolių pagrindimu. Pareigą paneigti didelės sumos prezumpciją turi besiginanti šalis, todėl ieškovas turi įrodyti, kad jo finansinė padėtis yra gera. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl neteisingai konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis yra gera, o atsakovas turi pateikti įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį. Byloje buvo pakankamai duomenų spręsti, kad ieškovo turtinė padėtis nėra gera. Atsakovo prielaidos dėl sunkios įmonės padėties yra pagrįstos, nes ieškovui yra iškelta restruktūrizavimo byla.

Teismas galimai buvo šališkas, nes neišnagrinėjęs bylos iš esmės, nurodė, kad iš esamų įrodymų spręstina, kad atsakovas neteisėtai naudojasi ieškovui priklausančiu turtu. Atsakovas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad galimai ieškovui priklausanti įranga yra įbetonuota į atsakovo pastatą, sujungta kartu su kita įranga, todėl be didelių investicijų ir gamyklos sustabdymo negalima demontuoti. Vien ieškovo reikalavimas, prašymas uždrausti naudotis įranga, neprašant išreikalauti turto, perduoti jam turtą ir pan. patvirtina, kad ieškovas siekia sutrikdyti gamyklos veiklą, o ne realios savo teisių gynybos.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vespila“ prašo atsakovo UAB „Aksa“ atskirąjį skundą atmesti ir Visagino 2016-02-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-64-844/2016 palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas, prašydamas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, iš esmės nesąžiningai siekia išvengti įsiteisėjusia teismo nutartimi taikytų laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždėtų apribojimų ir tuo paneigti jomis siekiamo tikslo. Ginčo turtas, kuriuo naudojasi atsakovas, nuosavybes teise priklauso ieškovui, tai patvirtina byloje esantys duomenys bei pats atsakovas.  Atsakovas teismui pateikia abejotinus nuostolių skaičiavimus, nes pateikti duomenys Visagino ir Kauno apygardos teismui skiriasi. Kadangi atsakovas pateikė netikslius duomenis, nėra aišku, ar atsakovas galėtų iš viso patirti kokių nors nuostolių, be pakankamo pagrindo naudodamasis svetimu turtu.

Atsakovas nepagrįstai laiko pirmosios instancijos teismą šališku, nes priešingai, nei teigia atsakovas, teismas nepasisakė dėl ginčo esmės ir nepasisakė dėl ieškovo pareikšto reikalavimo, o tik citavo tai, kas yra nurodyta kitoje teismo nutartyje. Ieškovas įsigijo ginčo turtą ankščiau nei atsakovas, jį nuomojo, todėl atsakovo teiginiai, kad ieškovas nevykdo veiklos ir kad ieškovo tiesioginis tikslas yra sutrikdyti atsakovo veiklą, nepagrįstas.

Atskirasis skundas netenkinamas, Visagino miesto apylinkės teismo 2016-02-10 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva jos jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 147 str. 2 d., 150 str. 2 d. 3 p.).

Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų, dėl kurių gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Tačiau tam, kad teismas nustatytų tokių nuostolių užtikrinimą, pagal bylos duomenis turi būti realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas vėliau gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), o atsakovas turi pateikti duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-695/2008).

Aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-836/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-803/2011).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, motyvuodami tuo, kad dėl  pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negalės vykdyti veiklos ir dėl to patirs nuostolių, kurie pagal skirtingus skaičiavimus gali svyruoti nuo 360 265 iki 584 707 Eur. Atsakovo teigimu, ieškovas galimų nuostolių atlyginti negalės arba jų sumokėjimo vengs, nes įmonei yra iškelta restruktūrizavimo byla, o tai patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis nėra gera.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrų ribojimų atsakovui  taikymu, tačiau pareiga pagrįsti šiais ribojimais galimai kilsiančius nuostolius bei jų dydį tenka asmeniui, kurio atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos. Kaip minėta, vien laikinųjų apsaugos priemonių faktas savaime nereiškia nuostolių susidarymo fakto. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Apeliantas nurodo, kad prognozuojami nuostoliai 360 265 Eur sumai susidarytų jei atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių 2,5 mėn. sustabdytų veiklą ir pakeistų galimai ieškovui priklausančią įrangą nauja. Tai, kad atsakovui reiktų išmontuoti įrangą ir nusipirkti naują negali būti laikomi nuostoliais, kuriuos turėtų atlyginti ieškovas. Priešingai, nei teigia apeliantai, taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali įtakoti susidarysiančių nuostolių dėl įrangos keitimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo savo ūkinėje – komercinėje veikloje naudoja ieškovo nuosavybės teisėmis valdomą turtą. Nors atsakovas kartu su AB „Aksa NT“ yra pareiškęs ieškinį atsakovams BUAB „Energetinės statybos projektai“, RUAB „Vespila“, UAB „Sprendimų medis“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, nuosavybės teisės pripažinimo ir restitucijos taikymo, šiai dienai byloje nurodomos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas pirkimo-pardavimo sutartimi iš bankrutavusios UAB „Energetinės statybos projektai“ įsigijo ginčo turtą. Fakto, kad ieškovo nurodytas turtas priklauso ieškovui,  neginčija ir pats atsakovas. Taigi AB „Aksa“, norėdama tęsti įmonės veiklą, bet kokiu atveju turėtų spręsti įrangos įsigijimo ar kitokio teisėto naudojimosi klausimą, nes pagal jo paties procesinių dokumentų turinį akivaizdu, kad šiai dienai ji neteisėtai naudojasi ieškovui priklausančiu turtu. Tuo pagrindu pareikštas ieškinys ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjamojoje byloje nesprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisių, kurias ieškovas įgijo, kaip nurodyta Visagino m. apylinkės teismo nutartyje, 2010 m.

Atsakovo teigimu, sustabdydamas Visagine esančios gamyklos veiklą ir negalėdamas vykdyti veiklos iki kol nebus išnagrinėta byla, jis patirs 125 000 Eur negauto grynojo pelno nuostolį, 181 244 Eur nuostolį už nuomos mokesčio išlaidas, 243734 Eur darbo užmokesčio išlaidas, 34 729 Eur turto apsaugos išlaidas. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos, kurių jis tikėjosi gauti ir kurių negauta todėl, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jų realiai gauti. Be abejo, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas patirs suvaržymų ir dėl šių suvaržymų egzistuoja tikimybė nuostoliams atsirasti. Nors atsakovo veikla galimai bus sutrikdyta dėl laikinųjų apsaugos priemonių - uždraudimo naudotis ieškovui priklausančia įranga, tačiau atsakovas negalėjo ir negali tikėtis, kad jis nevaržomai naudosis be teisinio pagrindo ieškovo turtu neterminuotą laiką ir gaus iš to pajamas. Atsakovo nurodyti 125000 Eur nuostoliai negali būti laikomi negautomis pajamomis dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu ieškinys nebus tenkintas.

Apelianto argumentus, kad ieškovo turtinė padėtis yra bloga ir jis nebus pajėgus atlyginti atsakovo nurodytus nuostolius, paneigia bylos duomenys, iš kurių matyti, kad UAB „Vespila“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, bendrovės turto ir pradelstų įsiskolinimu santykis - turto yra už 600396,20 Eur, skolos kreditoriams sudaro 230534,68 Eur.  Taigi bendrovė turi turto, vykdo veiklą.

Apelianto teiginiai, kad teismas, priimdamas nutartį, buvo šališkas nepagrįstas. Teismas nutartyje nurodė aplinkybes, kurios yra nurodytos kitoje teismo nutartyje, tai negali būti laikoma šališkumu ar išankstinės nuomonės dėl ginčo turėjimu.

Nors apeliantas teigia, kad ieškovas negalėjo įsigyti gamyklos įrangos gelžbetonio gamybai, nes ji nėra savarankiškas daiktas, o turtinio komplekso priklausinys, taigi jis negalėjo nusipirkti neegzistuojančio daikto, šiuos teiginius paneigia byloje esantys duomenys. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-761-178/2015, konstatuota, kad 2010 m. rugsėjo 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties tarp BUAB „Energetinės statybos projektai“ ir UAB „Vespila“ nėra pagrindo pripažinti negaliojančia. Ginčo turtą ieškovas įsigijo ankščiau (2010-09-22) nei atsakovas, įsigijo turto dalį (pastatus) (2014-06-27), turtą ieškovas nuo 2010 m. nuomojo UAB „Visagino gelžbetonis“, tai patvirtina, kad ieškovas vykdydamas veiklą, gali gauti pajamų. Apelianto teiginiai, kad ieškovas nevykdo veiklos neturi esminės reikšmės, nes jam nuosavybės teisėmis priklausančia įranga naudojasi apeliantas, kuris to turto nuosavybės teisėmis nevaldo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl  teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daroma išvada,  kad pirmosios instancijos teismas tinkamai  nustatė reikšmingas klausimo išsprendimui faktines aplinkybes, tinkamai  aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Laimutė Sankauskaitė