Administracinė byla Nr. N63 – 626/ 2010
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A
R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Romos Sabinos Alimienės
(pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. apeliacinį
skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 10 d.
nutarties M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Šiaulių
apskrities vyriausiojo policijos
komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m.
sausio 23 d. surašė M. S. administracinio teisės pažeidimo
protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 14.15 val., Raseinių g.,
Kelmėje, vairuodamas automobilį „BMW 730“, pėsčiųjų perėjoje lenkė automobilį
„Audi 80“, be to, kelyje Kelmė – Tytuvėnai aplenkė kitus automobilius kirsdamas
ištisinę ženklinimo liniją, t. y.
padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus iš eilės, taip pažeisdamas Kelių eismo
taisyklių (toliau – KET) 8 ir 145.4 punktų reikalavimus.
Kelmės rajono
policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. vasario 5 d. nutarimu
pripažino M. S. kaltu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 1242
straipsnio 1 dalyje, padarymą ir skyrė 800 Lt baudą su teisės vairuoti
transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.
II.
M. S. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį
teismą, prašydamas Kelmės rajono
policijos komisariato 2009 m. vasario 5 d. nutarimą panaikinti ir bylą
nutraukti. Nurodo, kad jis nubaustas nepagrįstai, nes nepadarė nutarime nurodytų
KET pažeidimų.
Šiaulių apygardos administracinis
teismas 2009 m. kovo 10 d. nutartimi M. S. skundo
netenkino nurodęs, kad asmens kaltė padarius jam inkriminuojamą pažeidimą
įrodyta neginčijamais įrodymais. Teismas nurodė, kad M. S. administracinio
teisės pažeidimo protokole savo ranka užrašė, jog negali kategoriškai teigti, kad
jis neatliko lenkimo manevro pėsčiųjų perėjoje, be to, neneigia, jog jis gal nepastebėjęs
kirto ištisinę ženklinimo liniją. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad iš karto
po pažeidimų padarymo M. S. neneigė savo kaltės. Jis, dalyvaudamas
bylos nagrinėjime, sutiko su nutarimu paskirti jam administracinę nuobaudą, tai
patvirtino savo parašu, be to, nepareiškė jokių pretenzijų. M. S. savo
paaiškinimus pakeitė teismo posėdžio metu, todėl jie vertintini kritiškai. M. S. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, įrodo
liudytojo (policijos pareigūno) R. V. parodymai ir jo darytos
fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti M. S. daromi KET
pažeidimai. Liudytojas R. V. teismo posėdyje parodė, kad jis
matė, kaip M. S. vairuojamas automobilis atliko lenkimo
manevrą pėsčiųjų perėjoje. Jis taip pat nurodė, kad, važiuodamas paskui M. S. vairuojamą automobilį, savo mobiliuoju telefonu užfiksavo
kitus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens daromus pažeidimus, kai pastarasis,
kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją ir esant pavojingiems kelio posūkiams,
lenkė kitus automobilius. M. S., vairuodamas automobilį,
kėlė didelį pavojų ne tik kitiems eismo dalyviams, bet sau pačiam. Kadangi
liudytojas R. V. vairavo specialiais ženklais nepažymėtą
tarnybinį automobilį, todėl jis neturėjo jokių galimybių priverstinai sustabdyti
pažeidėją. Be to, bandant jam parodyti rankos gestais, kad M.
S. sustotų, pastarasis nesureagavo ir, padidinęs greitį, nuvažiavo. Iš
pateiktų byloje fotonuotraukų akivaizdžiai matomas daromas M.
S. tęstinis pažeidimas. Liudytojas R. V. ir M. S. nėra tarpusavyje pažįstami, tarp jų nebuvo jokių
konfliktinių situacijų, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo
parodymais.
III.
Nesutikdamas
su Šiaulių apygardos administracinio
teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartimi, M. S. padavė
apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti
arba grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai ar nagrinėti pirmosios
instancijos teisme. Nurodo, kad tiek Kelmės
rajono policijos komisariatas, priėmęs nutarimą, tiek teismas rėmėsi
liudytojo R. V. parodymais ir visiškai neatsižvelgė į jo
paaiškinimus, todėl neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes. Teigia, kad
teismas nepagrįstai pripažino, jog jis neginčijo lenkęs kitą automobilį per
pėsčiųjų perėją. Nurodo, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog
jis lenkė kitą automobilį per pėsčiųjų perėją. Teigia, kad kelyje Kelmė –
Tytuvėnai jis atliko lenkimą netyčia kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, be
to, lenkimo manevras buvo atliktas pasibaigiant šios linijos galiojimui. Nurodo,
kad autobusas, kurį jis lenkė, judėjo mažesniu negu 30 km/h greičiu, todėl jo
lenkimas pagal KET nebuvo neleistinas, o vairuojama transporto priemonė nesudarė
ir nekėlė pavojaus iš priekio atvažiuojančiai transporto priemonei. Teigia, kad
teismas, nutartyje nurodydamas, jog jis yra linkęs sistemingai pažeidinėti KET,
kadangi nuo 1997 m. iki 2009 m. padarė 12 administracinių teisės pažeidimų,
neturėjo teisinio pagrindo sunkinti jo teisinės padėties. Nurodo, kad teismas
neanalizavo įrodymų, o tiesiog perrašė liudytojo R. V. tarnybinio
pranešimo esmę.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo
policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariatas prašo jį atmesti,
nes M. S. pažeidimas visiškai įrodytas, o nuobauda paskirta
teisingai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės
pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios
instancijos teismo išvadomis, jog M. S. kaltė, padarius
ATPK 1242 straipsnio 1
dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda
individualizuota tinkamai.
M. S. nurodo, kad tiek institucija, priėmusi nutarimą, tiek
teismas rėmėsi liudytojo (policijos pareigūno) R. V. parodymais
ir visiškai neatsižvelgė į jo paaiškinimus, todėl neteisingai įvertino bylos
faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad liudytojas R. V. teismo
posėdyje parodė, jog jis, sustojęs prie pėsčiųjų perėjos, matė, kaip M. S. vairuojamas automobilis „BMW 730“ kirto ištisinę
ženklinimo liniją ir pėsčiųjų perėjoje atliko lenkimo manevrą. Jis taip pat
nurodė, kad kelio Kelmė – Tytuvėnai ruože, kur matomumas yra ribotas, administracinėn
atsakomybėn traukiamo asmens automobilis kirto ištisinę liniją ir lenkė kitą automobilį, taip pat lenkė autobusą, kai priešinga
kryptimi artėjo lengvasis automobilis (b. l. 19). R. V. tarnybiniame
pranešime užfiksuotos iš esmės analogiškas aplinkybės (b. l. 4). Pažymėtina,
kad kai kurie M. S. padaryti KET pažeidimai taip pat yra
užfiksuoti fotonuotraukose (b. l. 5 – 7). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių,
dėl kurių liudytojas R. V. būtų suinteresuotas
duoti klaidinančius parodymus. Jo parodymai yra nuoseklūs, atitinka
byloje nustatytas aplinkybes. Visa tai leidžia apelianto teiginius vertinti
kritiškai.
Teisėjų kolegija pritaria M. S. teiginiui, kad, pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai pripažino, jog jis neginčijo lenkęs kitą automobilį per pėsčiųjų
perėją. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad apeliantas
kategoriškai nesutiko lenkęs kitą automobilį pėsčiųjų perėjoje, tačiau tai
nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog apeliantas padarė šį KET pažeidimą.
Apeliantas teigia, kad kelyje Kelmė –
Tytuvėnai jis atliko lenkimą netyčia kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, be
to, lenkimo manevras buvo atliktas pasibaigiant šios linijos galiojimui. Teisėjų
kolegija pastebi, kad tokie teiginiai prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Taip
pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog M. S. lenkiamas autobusas važiavo mažesniu nei 30 km/h
greičiu, o byloje liudytojo R. V. parodymai bei byloje esanti
fotonuotrauka patvirtina, jog jis sudarė pavojingą situaciją priešpriešine
eismo juosta važiuojančiam automobiliui (b. l. 6, 19).
M. S. taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nutartyje
nurodydamas, jog jis yra linkęs sistemingai pažeidinėti KET. Pažymėtina, kad Kelmės rajono policijos komisariatas paskyrė
apeliantui nuobaudą, todėl pirmosios instancijos teismas apelianto padėties
nepasunkino, o tik vertindamas nuobaudos tinkamumą, papildomai argumentavo jos
parinkimą. Atsižvelgiant į tai,
kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. S. skirta
nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės
pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir
protingumo kriterijus.
Dėl apelianto argumento, jog pirmosios
instancijos teismas neanalizavo įrodymų, o tiesiog perrašė liudytojo R. V. tarnybinio pranešimo esmę, pasakytina, kad Šiaulių
apygardos administracinis teismas įvertinto visus teismo posėdyje ištirtus
įrodymus ir tinkamai motyvavo nutartį.
Atsižvelgiant į tai, kas
nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas
išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y.
pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų
bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine
sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį
sprendimą. Šiaulių apygardos
administracinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartis
yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies
1 punktu,
n u t a r i
a:
M.
S. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos
administracinio teismo 2009 m. kovo 10
d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė
Audrius
Bakaveckas
Ričardas
Piličiauskas