Civilinė byla Nr. e2-1508-464/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02274-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. Z. (A. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-3619-852/2016 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui A. Z. dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. K. 2015-11-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo A. Z.: 1) 48 750 Eur nuostolių, patirtų dėl viešųjų varžytinių metu įkeisto turto (½ nuosavybe priklausančio buto, unikalus (duomenys neskelbtini)) pardavimo; 2) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus apygardos teismas 2015-11-17 nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jos reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį ir pas jį ar trečiuosius asmenis esantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises 48 750 Eur sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo pas atsakovą ar trečiuosius asmenis esančias atsakovui priklausančias pinigines lėšas. Teismas iš areštuotų lėšų leido atsakovui  vykdyti privalomus mokėjimus valstybės (savivaldybės) biudžetui ir už komunalines paslaugas, atsiskaityti su ieškove, įpareigodamas antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti.
3. Atsakovas A. Z. 2015-12-09 pateikė teismui prašymą pakeisti 2015-11-17 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, prašydamas teismo leisti iš areštuotų lėšų atlikti ir kitus konkrečius mokėjimus, pavedant antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti.   
4. Vilniaus apygardos teismas 2015-12-11 nutartimi pakeitė 2015-11-17 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarką, susijusią su atsakovo banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų areštu, ir nustatė 1 200 Eur per mėnesį sumą, kuri negali būti viršijama šioms operacijoms atlikti: atsiskaityti su kreditoriumi vykdomojoje byloje Nr. 0179/15/00265; vykdyti mokėjimus, susijusius su sūnaus išlaikymu; mokėti komunalinius mokesčius, susijusius su gyvenamojo būsto nuoma ir jo išlaikymu; vykdyti kitus mokėjimus, reikalingus būtiniausiems šeimos poreikiams tenkinti. Teismas nurodė, kad konkrečią sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudojama šioms operacijoms atlikti, nustos antstolis.
5. Vilniaus apygardos teismas 2016-05-09 sprendimu šalių ginčą išsprendė ir iš dalies patenkino ieškovės ieškinį: priteisė ieškovei N. K. iš atsakovo A. Z. 40 749 Eur skolą atgręžtinio reikalavimo tvarka, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas; taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti, sumažindamas turto arešto apimtį iki 40 749 Eur sumos,
6. Šalys pateikė apeliacinius skundus dėl 2016-05-09 teismo sprendimo, taigi šis sprendimas dar neįsiteisėjo.
7. Atsakovas A. Z. 2016-06-14 pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015-12-11 nutartyje nustatytos sumos būtinosioms išlaidoms dydį nuo 1 200 Eur iki 1 625 Eur. Nurodė, kad nustatyta 1 200 Eur suma neužtikrina atsakovo ir jo išlaikomo mažamečio vaiko minimalių poreikių, kadangi atlikus būtinuosius mokėjimus už paslaugas, buto nuomą, atsikaitymą vykdomojoje byloje, atsakovui, kuris išlaiko ir nepilnametį sūnų, telieka 100 Eur, kurių neužtenka nei vaiko, nei atsakovo būtinųjų poreikių patenkinimui.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-15 nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
9. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas asmenims visada sukelia tam tikrų suvaržymų. Nurodė, kad teismas jau yra leidęs atsakovui naudotis 1 200 Eur dydžio suma atsakovo ir jo sūnaus būtiniausiems poreikiams patenkinti, todėl sprendė, kad nėra pagrindo atsakovui leisti naudotis didesne, nei 1 200 Eur suma per mėnesį. Teismo vertinimu, padidinus nustatytą sumą, būtų pažeisti ieškovės interesai nagrinėjamoje byloje.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovas A. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-06-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovui kas mėnesį leistiną naudoti sumą būtinosioms išlaidoms, kuri skirta atsiskaityti su kreditoriumi vykdomojoje byloje Nr. 0179/15/00265, vykdyti mokėjimus, susijusius su sūnaus išlaikymu, mokėti komunalinius ir gyvenamojo būsto nuomos mokesčius, vykdyti kitus mokėjimus, reikalingus būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti, padidinti iki 1 625 Eur sumos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, pažeidžianti visuotinai pripažįstamą nepilnamečių vaikų intereso prioriteto principą, taip pat ir atsakovo teises.

10.2. Teismas neatsižvelgė į būtinumą užtikrinti proporcingumo principo įgyvendinimą. Laikinosios apsaugos priemonės nė vienai iš šalių neturėtų suteikti nepagrįsto pranašumo ir neturėtų varžyti vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti.

10.3. Teismas nevertino faktinių atsakovo kas mėnesį patiriamų išlaidų, t. y. 500 Eur vykdomojoje byloje Nr. 0179/15/00265, 480 Eur nuomos mokestis, vidutiniškai 120 Eur komunaliniai mokesčiai. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, jog, atlikus nurodytus būtinuosius mokėjimus, atsakovui lieka vos 100 Eur. Akivaizdu, kad šios sumos neužtenka net minimaliems atsakovo ir jo išlaikomo mažamečio sūnaus poreikiams tenkinti.

10.4. Nors teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vaiko būtiniems poreikiams patenkinti vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, tačiau teismas nevertino atsakovo, kuris faktiškai vienas išlaiko nepilnametį sūnų, galimos skirti sumos bei vaiko poreikių, t. y. 60 Eur mokestis už darželį, 18 Eur dailės pamokos, 18 Eur karate treniruotės, 80 Eur logopedo paslaugos, 29 Eur sveikatos ir gyvybės draudimas, santykio.

10.5. Teismas taip pat nepasisakė, jog atsakovui visiškai nelieka lėšų jo paties būtinųjų, minimaliųjų poreikių tenkinimui, nors, remiantis teismų praktika, atsakovo būtiniems poreikiams tenkinti taip pat privalo likti suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga.

11. Ieškovė N. K. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2016-06-15 nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

11.1. Ieškovė vykdo teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, mokant 58 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Be to, ieškovė teikia ir papildomą išlaikymą – kas mėnesį moka 56 Eur už plaukimo būrelį, dalijasi vaiko auklėjimui ir priežiūrai tenkančiomis lėšomis, todėl teiginiai, kad atsakovui tenka didesnioji vaiko išlaikymo dalis, yra nepagrįsti. Vien aplinkybė, kad atsakovas nesikreipia dėl teismo leidimo naudotis ieškovės pervedamais išlaikymui skirtais pinigais gavimo, nereiškia, jog vien jis teikia išlaikymą.

11.2. Vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą neaktualus ir toks teiginys, kad už susidariusį buto nuomos mokesčio įsiskolinimą atsakovas moka 80 Eur. Nėra aišku, per kokį laikotarpį įsiskolinimas susidarė ir ar jis yra susijęs su šioje byloje taikytais apribojimais. Be to, susiklosčiusioje situacijoje atsakovas turėtų išsinuomoti mažesnį būstą, kad tiek nuomos mokestis, tiek komunaliniai mokesčiai būtų mažesni.

11.3. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo ar nepilnamečio vaiko pakitusius poreikius. Įrodymai, neva pagrindžiantys komunalinių mokesčių dydį, yra netinkami, kadangi neaišku nei už kokį būstą, nei kas mokėjimus atliko.

11.4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismo nustatytų 1 200 Eur nepakanka būtinosioms išlaidoms padengti, kadangi ši suma 3,5 karto didesnė nei Lietuvoje nustatytas minimalus atlygis.

11.5. Proporcingumo principo tinkamą įgyvendinimą patvirtina vien aplinkybė, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo buvo patenkintas 2015-11-17 nutartimi. Be to, teismas visų pirma taikė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, kas taip pat patvirtina ekonomiškumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

13. Teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas, 2015-11-17 nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimų užtikrinimui, joje išvardijo iš areštuotų piniginių lėšų atliktinas operacijas bei nurodė, kad apeliantui leidžiama vykdyti privalomuosius mokėjimus valstybės (savivaldybės) biudžetui ir už komunalines paslaugas, atsiskaityti su ieškove, o antstolis įpareigotas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti.

14. Gavęs apelianto prašymą leisti jam iš areštuotų lėšų atlikti ir kitas, pirmoje nutartyje nenurodytas operacijas, teismas įvertino jo prašyme pateiktų argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumą ir 2015-12-11 nutartimi papildė leistinų atlikti operacijų sąrašą, taip pat nustatė didžiausią leistiną sumą (t. y. 1 200 Eur per mėnesį), kurios, teismo vertinimu, pakaktų leistinoms operacijoms atlikti. Taip pat teismas nurodė, kad konkrečios per kalendorinį mėnesį panaudotinos sumos nustatymo pareiga ir šiuo atveju tenka būtent antstoliui. Be to, sumos apribojimai netaikyti vykdant atsiskaitymą su ieškove N. K., atliekant privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės bei socialinio draudimo fondo biudžetus.

15. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors įstatymų leidėjas ir neįtvirtina draudimo bylą nagrinėjančiam teismui pačiam nuspręsti dėl disponavimo areštuotomis lėšomis sumos arba jos dydžio apribojimo, diskrecijos teisė nustatyti konkrečią panaudotiną teismo leistoms operacijos sumą vis tik yra pripažįstama būtent antstoliui (CPK 145 str. 6 d.). Tokiu atveju aptariami teismo ribojimai turėtų būti išimtiniai ir pateisinami tik išskirtinių aplinkybių buvimu. Atitinkamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto reglamentavimas teikia pagrindą aiškinimui, kad teismas savo diskreciją šioje srityje - kontroliuoti areštuotų piniginių lėšų panaudojimo galimybę - įgyvendina išduodamas ar neišduodamas leidimą atlikti kurias nors prašomas operacijas, ribodamas atliktinų iš areštuotų lėšų operacijų kiekį  ar skaičių ir pan.     

16. Apeliantas 2016-06-14 pateiktame prašyme nurodė, kad jam būtina nustatyti 1 625 Eur sumą, nes pirmiau teismo nustatytoji 1 200 Eur suma nėra pakankama jo būtiniesiems poreikiams patenkinti. Prašyme nurodytos mokėjimų sumos, pateikti jas pagrindžiantys įrodymai. Teismas skundžiamoje nutartyje šių įrodymų nevertino konstatavęs, kad klausimas jau yra išspręstas – leista naudotis 1 200 Eur suma, o šios sumos padidinimas nulemtų ieškovės interesų pažeidimą nagrinėjamoje byloje.

17. Nagrinėjamoje situacijoje, kai kilo klausimas / ginčas būtent dėl teismo nustatytos konkrečios pinigų sumos pakankamumo, ir esant CPK 145 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam teismo ir antstolio funkcijų pasiskirstymui, pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti pateiktus argumentus bei duomenis ir pasisakyti, ar nėra pagrindo padidinti nustatytą sumą. Negalėdamas pats to padaryti (t. y. įvertinti, ar nustatytos sumos tikrai pakanka toms operacijos atlikti, kurias yra leidęs teismas), pirmosios instancijos teismas turėjo panaikinti pirmiau taikytus sumos ribojimus ir pavesti antstoliui suskaičiuoti, kiek realiai per vieną kalendorinį mėnesį yra reikalinga išleisti tiems mokėjimas, kuriuos atlikti iš areštuotų lėšų yra leidęs teismas, juo labiau kad nagrinėjamu atveju svarbu užtikrinti ne tik apelianto, bet ir kartu su juo gyvenančio nepilnamečio vaiko interesus.

18. Kitoks susiklosčiusios situacijos vertinimas reikštų išimtinai tik vienos ieškovės interesų suabsoliutinimą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-12 nutartis c. b. Nr. e2-43-186/2016).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, atskirąjį skundą patenkina, skundžiamą nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės: apelianto 2016-06-14 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš dalies tenkina, panaikindamas teismo 2015-12-11 nutartimi nustatytą didžiausios panaudotinos sumos – 1 200 Eur apribojimą, nurodant, kad atsakovas gali atlikti visus mokėjimus, nustatytus 2015-12-11 nutartyje, t. y. atsiskaityti su kreditoriumi antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/15/00265, vykdyti mokėjimus, susijusius su sūnaus E. Z. (E. Z.) išlaikymu, mokėti komunalinius mokesčius, susijusius su gyvenamojo būsto nuoma ir jo išlaikymu, vykdyti kitus mokėjimus, reikalingus būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti, vykdyti atsiskaitymą su ieškove N. K., vykdyti privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės bei socialinio draudimo fondo biudžetus, o konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota visoms šioms operacijoms atlikti, pavedant nustatyti antstoliui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

20. Kiti apelianto ir ieškovės argumentai, nurodyti jų procesiniuose dokumentuose, neturi teisinės reikšmės sprendžiant kilusį klausimą, todėl dėl jų nepasisakytina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti.

Atsakovo A. Z. 2016 m. birželio 14 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš dalies patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos  teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatytą apribojimą, kad atsakovui A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatoma 1 200 Eur per mėnesį suma, kuri negali būti viršijama teismo nurodytoms operacijoms iš areštuotoje Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų atlikti.

Nustatyti, kad atsakovui A. Z. iš šioje sąskaitoje esančių areštuotų lėšų leidžiama atlikti šias operacijas: atsiskaityti su kreditoriumi antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/15/00265; vykdyti mokėjimus, susijusius su sūnaus E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymu; mokėti komunalinius mokesčius, susijusius su gyvenamojo būsto nuoma ir jo išlaikymu; vykdyti kitus mokėjimus, reikalingus būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti; vykdyti atsiskaitymą su ieškove N. K.; vykdyti privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės bei socialinio draudimo fondo biudžetus.

Pavesti antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti.

Teisėja                            Dalia Kačinskienė