Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-577-357/2011
Teisėja A. Petkevičienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00438-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2.;78.2.1.;121.21.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 28 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės,
kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,
sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,
dalyvaujant ieškovei J. M., atsakovui Ž. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-530-674/2011 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui Ž. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo; byloje išvadą teikianti institucija –Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė J. M. ieškiniu ir patikslintu ieškinių kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydama pakeisti išlaikymo dydį ir priteisti iš Ž. K. materialinį išlaikymą sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt iki jo pilnametystės nuo 2011-04-01; nutraukti išlaikymo dydį pagal 2006-11-14 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-909-0551-2006 ir nustatyti sūnaus A. K. nuolatinę gyvenamąją vietą su jo motina J. M., priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 b. l.).
Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra jos sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Sūnus gyvena kartu su motina, jį auklėja ir išlaiko. Nuo išlaikymo priteisimo vaikas užaugo, užaugo jo poreikiai, be to vaikas buvo pripažintas neįgaliu Atsakovas nuo 2010-08-01 sūnaus išlaikymui materialinės paramos neteikia. Jos gaunamų pajamų nepakanka, kad galėtų užtikrinti tinkamą sūnaus išlaikymą. Teigia, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį ieškovė turi išlaidų apie 500 Lt.
Atsakovas Ž. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko dėl sūnaus A. K. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina, bei nurodė, kad dėl savo materialinės padėties galėtų mokėti po 150 litų (32-33 b. l.).
Atsakovas nurodė, kad naujoje šeimoje augina du nepilnamečius vaikus, kurių vienam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Pats šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, todėl negali mokėti sūnaus išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį. Atsakovas užsidirba iš atsitiktinių darbų pas ūkininkus. Tačiau šiuo metu jau susirado darbą, pradės dirbti, galės skirti vaikui pinigų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.
Nustatė nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. M. a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisė iš Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2011-04-01 iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavedė vaiko motinai J. M., a.k. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ši sprendimo dalis vykdoma skubiai.
Nuo 2011-03-31 nutraukė išlaikymo išieškojimą iš Ž. K. jo sūnaus A. K. naudai pagal 2006-11-14 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą byloje Nr.2-909-0551-2006.
Priteisė iš atsakovo Ž. K. 20,03 Lt teismo turėtų pašto išlaidų, 207,00 Lt litus žyminio mokesčio valstybei (56-58 b. l.).
Teismas nurodė, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų vadovaujantis vaiko interesais, todėl nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamąją vietą nustatė su jo motina.
Teismas vertino, kad nepilnametis vaikas A. K. gyvena su ieškove, kuri jam suteikia pastogę, moka už komunalinius patarnavimus, rūpinasi žiemą būsto šildymu. Nurodė, kad atsakovas gyvena atskirai, prie sūnaus išlaikymo neprisideda jau pusantrų metų, užsidirba pragyvenimui iš atsitiktinių darbų, dabar jau yra susiradęs darbą, pradės dirbti, gaus didesnes pajamas ir galės daugiau lėšų skirti vaiko išlaikymui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra sveikas jaunas žmogus, todėl gali teikti lėšas savo nepilnamečiam vaikui.
Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. Atsakovė pateikė paskaičiavimus, kad ji vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia 500,00 litų, todėl laikė, kad prašoma priteisti 250,00 Lt suma yra pusė tos sumos, kurią išleidžia atsakovė vaiko išlaikymui. Teismas pažymėjo, kad vaikas yra neįgalus, jo poreikiai yra didesni negu sveiko vaiko ir tėvas negali perkelti vaiko išlaikymo pareigos vien motinai, jis taip pat turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Teismas manė, kad minimalius vaiko poreikius galima patenkinti priteisiant išlaikymą iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismas laikė, kad tai nėra didelė suma, atsakovas yra darbingas, turi realią galimybę šią sumą mokėti, todėl šią materialinio išlaikymo sumą priteisė nuo 2011-04-01 iki vaiko pilnametystės.
Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė visos bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. K. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą dalyje, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K. po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo iki jo pilnametystės (61-62 b. l.).
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas nurodo, jo turtinė padėtis nesudaro galimybių mokėti sūnui A. K. po 200 Lt kas mėnesį priteisto išlaikymo. Dabartinėje šeimoje atsakovas augina dar du nepilnamečius sūnus, kurių vienas jų yra neįgalus. Šiuo metu dirbdamas gauna 800 Lt atlyginimą, žmona nedirba, nes neįgaliam sūnui reikalinga priežiūra. Žmona gauna neįgalaus sūnaus 540 Lt šalpos pensiją ir 180 Lt priežiūros išlaidų kompensaciją. Teigia, kad nekilnojamojo turto neturi.
2. Apeliantas laiko, kad ieškovės materialinė padėtis yra geresnė. Ieškovė taip pat gauna neįgalaus sūnaus 540 Lt šalpos pensiją ir 153 Lt priežiūros išlaidų kompensaciją. Ji gauna 1000 Lt atlyginimą. Mano, kad sūnaus poreikių išlaidos yra padidintos.
3. Nurodo, kad teismo aprašomojoje dalyje klaidingai nurodytos ieškovės gaunamos pajamos. Neakcentuojama, kad iš esmės yra pasikeitusi padėtis dėl kurios prašoma padidinti priteistą išlaikymo dydį. Be to, išlaikymas priteistas nuo 2011-04-01, o ieškinys surašytas 2011-04-28. Laiko, kad nuo teismo sprendimo priėmimo dienos galėjo būti pakeistas išlaikymo dydis.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. K. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-04-01 iki jo pilnametystės, todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus vertina ir dėl jų pasisako tik skundžiamo sprendimo dalyje.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas Ž. K. ir ieškovė J. M. turi nepilnametį sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (7 b. l.).
Dėl pagrindo padidinti išlaikymo dydį
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės, ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokią teismų praktiką šios kategorijos bylose formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nepilnamečiui sūnui iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį motyvuodama išaugusiais sūnaus poreikiais, kadangi teismo priteista 125 Lt išlaikymo suma neužtikrina sūnaus interesų.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko poreikiai nėra begaliniai, jam augant poreikiai gali keistis, todėl abiejų tėvų skiriamas išlaikymo dydis gali būti persvarstomas iš naujo.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais apie pasikeitusius sūnaus poreikius, sprendė, kad 500,00 Lt išlaikymo per mėnesį vienam vaikui suma yra minimali, kuri galėtų užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, todėl įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, laikė, kad atsakovas gali teikti išlaikymą po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymo klausimas yra išspręstas 2006 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimu, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 125 Lt kas mėnesį. Byloje nesant kitų duomenų, leidžiančių teismui spręsti, kad po sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, ar kad atsakovas turi kitų gaunamų pajamų, teisėjų kolegija laiko, kad šiuo pagrindu padidinti vaiko išlaikymo dydį nėra pagrindo, tačiau yra kitas pagrindas spręsti ieškovės reikalavimo pagrįstumą – tai padidėję vaiko poreikiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ankstesnis teismo priteistas išlaikymas sūnui po 125,00 Lt neatitinka minimalių vaiko poreikių patenkinimo, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad teismas neakcentavo, kad iš esmės yra pasikeitusi padėtis dėl kurios prašoma padidinti priteistą išlaikymo dydį, atmestinas.
Dėl priteisto išlaikymo dydžio
Atsakovas laiko, kad ieškovės nurodyta suma, t.y. 500 litų per mėnesį vaiko poreikių patenkinimui yra akivaizdžiai per didelė.
Sūnaus A. K. išlaikymo išlaidų dydį ieškovė grindžia byloje pateiktu paskaičiavimu, kuriame nurodoma 500 Lt suma, skirta vienam mėnesiui vaiko poreikiams patenkinti: maitinimo išlaidos – 200 Lt, apranga – 100 Lt, sveikatos priežiūra – 100 Lt, higienos reikmenys ir komunaliniai mokesčiai – 100 Lt (2 b. l.). Atsakovas apeliaciniame skunde yra pareiškęs savo poziciją, jog ieškovės nurodoma nepilnamečio vaiko poreikių 500 Lt suma yra per didelė, tačiau detalizuoto nepilnamečiui sūnui reikalingų vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimo nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad 500 Lt suma laikytina minimalia, tokia, iš kurios gali būti patenkinti minimalūs tokio amžiaus vaiko poreikiai, todėl laiko, kad minėtos sumos priteisimas vaikui nereikalauja detalaus jo poreikių pagrindimo. Kolegija sprendžia, kad teismo priteista iš atsakovo 200 Lt dydžio per mėnesį periodinių išmokų suma, reikalinga sūnaus A. K. išlaikymui, nėra per didelė, nes sūnus yra jau 6 metų, augant didėja jo poreikiai, todėl 2006-11-14 sprendimu priteisto išlaikymo po 125,00 Lt nepakanka. Pažymėtina ir tai, kad teismo nustatyto sūnaus reikalingo išlaikymo dydžio apeliantas nepaneigė, nes nepateikė jokių skaičiavimų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog 6 metų sūnui mėnesiui pakanka 150 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo sutikimas teikti 150 Lt per mėnesį išlaikymą sūnui, negali patenkinti net minimalių jo poreikių, kas prieštarauja įstatymui ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas priteistą sūnaus išlaikymą neteikia daugiau nei metus laiko (12 b. l.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindiniai priteistino vaikų išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (LR CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008).
Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, atsakovas mano, kad ieškovės materialinė padėtis yra geresnė, jos darbo užmokestis siekia 1000 Lt, ji gauna neįgalaus sūnaus 540 Lt šalpos pensiją ir 153 Lt priežiūros išlaidų kompensaciją.
Apeliantas teigia, kad ieškovė gauna neįgalaus sūnaus A. K. 540 Lt šalpos pensiją ir 153 Lt priežiūros išlaidų kompensaciją, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad ir jo žmona gauna neįgalaus sūnaus Ž. K. 540 Lt šalpos pensiją ir 180 Lt priežiūros išlaidų kompensaciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių A. K. ir Ž. K. poreikių skirtumus, kurie sąlygotų didesnes išlaidas vienam iš jų, be to abiems vaikams yra skirtos šalpos pensijos ir priežiūros išlaidų kompensacijos (11, 37 b. l.).
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovė vidutiniškai gauna 883 Lt darbo užmokestį (7 b. l.), dovanojimo sutarties pagrindu turi 2 kambarių butą (8 b. l.), gauna neįgalaus sūnaus A. K. 540 Lt šalpos pensiją ir 153 Lt priežiūros išlaidų kompensaciją (5-6 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas šiuo metu dirba ir gauna 800 litų atlyginimą, turi du nepilnamečius vaikus, iš jų vienam neįgaliam sūnui Ž. K. mokama 540 Lt šalpos pensija ir 180 Lt priežiūros išlaidų kompensacija (35-36, 63-65 b. l.). Byloje atsakovas nepateikė įrodymų apie turtinę padėtį, tai, kad atsakovo žmona šiuo metu prižiūri vidutinį neįgalumo lygį turintį sūnų ir nedirba, nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo pareigos. Atskirai teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, augindama taip pat vidutinį neįgalumo lygį turintį sūnų, dirba.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija vertina, kad nepilnamečio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvų turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą sūnui yra nevienodos, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymo dydį po 200 Lt iš atsakovo, ieškovei skyrė didesnę išlaikymo naštą. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010).
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nepateikta įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių atsakovas negali teikti priteisto išlaikymo sūnui. Šiuo atveju apeliantas yra sveikas, darbingas asmuo, neturintis sveikatos problemų, todėl turi galimybę dirbti papildomai. Tai, kad atsakovas išlaiko dar du mažamečius vaikus, iš jų vienas yra neįgalus, nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo pareigos teikti padidintą išlaikymą sūnui.
Remdamasi aptartais argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, tinkamai vertino surinktų įrodymų visumą bei jų pagrindu priėmė pagrįstas išvadas.
Dėl priteisto išlaikymo momento
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad išlaikymas priteistas nuo 2011-04-01, o ieškinys surašytas 2011-04-28.
CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į prioritetinio vaiko teisių apsaugos principą šeimos teisiniuose santykiuose, ši teisė norma pagal analogiją taikytina ir sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą, kadangi ieškovė, kreipdamasi į teismą, reikalavimą grindė būtent padidėjusiais sūnaus poreikiais. Vaiko poreikiai atitinkamai padidėjo ne teismui priėmus sprendimą ar jam įsiteisėjus, o ieškovei pateikus ieškinį, nes būtent dėl padidėjusių poreikių ji kreipėsi į teismą, todėl padidintas išlaikymas šalių sūnui turi būti teikiamas nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y., 2011-05-02 ( 2 b. l.). Remiantis išdėstytu pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti.
Rezoliucinę dalį išdėstyti taip.
Priteisti iš Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2011-05-02 iki vaiko pilnametystės.
Nuo 2011-05-01 nutraukti išlaikymo išieškojimą iš Ž. K. jo sūnaus A. K. naudai pagal 2006-11-14 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą byloje Nr.2-909-0551-2006.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Rasa Bartašienė
Teisėjai Regina Agota Gutauskienė
Egidijus Mockevičius