Civilinė byla Nr. 2-549-359/2015

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00353-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5; 116.; 128.2.

(S)

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 2 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis,

sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,

dalyvaujant pareiškėjams N. T. ir J. D., jų atstovei advokato padėjėjai S. V.,

suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. T. ir J. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities VMI dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.

Teismas n u s t a t ė:

Pareiškėjai N. T. ir J. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. T. priėmė 1976-12-21 mirusio sutuoktinio A. T. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b.l. 4-6).

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime (b.l. 4-6), bei patvirtintais pareiškėjų N. T. ir J. D. bei jų atstovės advokato padėjėjos S. V. teismo posėdžio metu: 1966-04-20 susituokė pareiškėjų motina D. D. ir A. T. (b.l. 12). Pareiškėjai N. T. ir J. D. gimė iki jų motinai D. D. sudanarnt santuoką su A. T. (b.l. 16-18). A. T. mirė 1976-12-21, D. T. mirė 2014-04-19. D. T. vardu registruotas gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, garažas ir kiti statiniai (b.l. 27-30). Po D. T. sutuoktinio A. T. mirties liko 1/2 dalis gyvenamojo namo, kuris jiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau po mirusiojo A. T. mirties D. T. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau D. T. priėmė palikimą pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti – gyveno name, prižiūrėjo paveldėtą turtą, mokėjo už jį mokesčius, faktiškai jį valdė ir disponavo, jai liko visi mirusiojo daiktai. D. T. mirė 2014-04-19. D. T. visą jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą testamentu paliko savo sūnui J. D. ir dukrai N. T. (b.l. 19), kurie priėmė mirusios palikimą (b.l. 20, 21-23). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams gauti.

Suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b.l. 37), atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriaus išduoto santuokos liudijimo (b.l. 12) matyti, kad A. T. ir D. D. (T.) susituokė 1966-04-20. Pareiškėjai N. T. ir J. D. gimė iki jų motinai Domicelei ir A. T. sudarant santuoką (b.l. 9-10, 16-18) ir A. T. nėra pareiškėjų tėvas. A. T. mirė 1976-12-21 (b.l. 14). Pareiškėjų mama D. T. mirė 2014-04-19 (b.l. 13). Kauno apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20253-773/2014 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2014-04-19, yra pareiškėjų N. T. ir J. D. motina, pripažįstant, kad D. – D. – D. - D. T. (mergautinė pavardė D.) yra tas pats asmuo – D. T. (b.l. 21-23).

Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B. rašto (b.l. 15) matyti, kad byla po A. T., gim. 1909-09-02, mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B. 2014-05-27 liudijimo matyti, kad 2014-04-19 mirus D. T., jos palikimą pagal testamentą priėmė jos sūnus J. D. ir dukra N. T. (b.l. 20).

Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Pravieniškių seniūnijos 2014-07-17 pažymos apie nekilnojamąjį turtą matyti, kad Pravieniškių seniūnijos namų ūkių knygoje Nr. 26 D. T. vardu yra užregistruotas namų ūkis, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 21). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Pravieniškių seniūnijos 2014-12-02 pažymos (b.l. 25) matyti, kad D. T., iki mirties (2014-04-19) gyveno (duomenys neskelbtini)

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2014-11-24 pažymos dėl įmokėtų vienkartinių įmokų matyti, kad D. T. 1992-10-08 sumokėjo 16,40 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,17 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta (b.l. 26).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 27-30) matyti, kad D. T. vardu yra registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)

A. T. mirė 1976-12-21, todėl pareiškimas nagrinėtinas remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. Lietuvos Respublikos CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (2001-07-01).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 587 str. 3 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. D. T. po sutuoktinio A. T. mirties priėmė mirusiojo palikimą, nes prižiūrėjo kaip savo likusį turtą, t.y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjo mirties. A. T. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 587 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, kad rodo, jog suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad D. T. mirusiojo A. T. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams gauti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. , 448 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2014-04-19) priėmė sutuoktinio A. T. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusio 1976-12-21) palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimams gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                 Gintautas Kaulakis