AN byla Nr. II-26-409/2023

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00256-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4

 (S)

Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U T A R T I S

2023 m. sausio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,

sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,

dalyvaujant pareiškėjai V. B.,

asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena – J. N.,

institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. (toliau – ir Pareiškėja), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo ir

n u s t a t ė :

2022 m. balandžio 10 d. apie 19.50 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu J. N. vairuojamas automobilis „Hyundai i30“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė per gatvę bėgusią mažametę E. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, kadangi veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo.

E. R. įstatyminei atstovei V. B. pateikus skundą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Donato Miliaus 2022 m. birželio 2 d. nutarimu skundas buvo patenkintinas, panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)  ir administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta papildomų tyrimo veiksmų atlikimui.

Atlikus papildomą tyrimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties.

E. R. įstatyminei atstovei V. B. pateikus skundą, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nutartimi skundas buvo patenkintas, panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas ir medžiaga grąžinta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Atlikus papildomą tyrimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimu (ROIK: (duomenys neskelbtini)) administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties (subjekto – kaltininko).

2022 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas E. R. įstatyminės atstovės – pareiškėjos V. B. skundas, kuriame nurodoma, jog nesutinka su priimtu nutarimu, nes buvo netinkamai atliktas administracinio nusižengimo tyrimas. Nutarimas priimtas neatlikus išsamaus tyrimo, nes nebuvo išsiaiškinta, ar automobilio „Hyundai i30“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja turėjo objektyvią galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Skunde nurodoma, jog manytina, kad E. R., net ir judėjusios neleistinu būdu (bėgant), pasirodymas eismo juostoje priešais automobilį negalėjo būti tiek netikėtas, kad automobilį vairavusi J. N. bebūtų galėjusi to numatyti. J. N. važiavo jai gerai pažįstamu keliu, žinojo, kad toje vietoje netoli yra pėsčiųjų perėja, kelio ženklas, ribojantis greitį, bei kelio ženklas, įspėjantis apie kelio ruožą, kurio važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų. Kyla pagrįstų abejonių, ar automobilis galėjo užstoti nukentėjusiąją E. R. ir ar vairuotoja J. N. iš tikrųjų neturėjo galimybės laiku jos pastebėti ir išvengti susidūrimo. J. N. kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, važiuodama keliu, kuriame yra kelio ženklas, ribojantis greitį bei kelio ženklas, įspėjantis apie kelio ruožą, kurio važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų, privalėjo žinoti teisės aktuose jai nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo būti itin atidi ir rūpestinga, laikytis Kelių eismo taisyklių, kuriose numatyta prievolė važiuoti neviršijant leistino greičio, laikytis dešinės kelio pusės, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties bei sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Jei vairuotoja būtų buvusi pakankamai atidi, būtų sulėtinusi greitį ir esant tokioms aplinkybėms ji būtų turėjusi galimybę matyti išbėgusią E. R.. Mergaitė buvo kliudyta automobilio dešinės pusės priekiniu kampu, todėl akivaizdu, jog pamačius greitu žingsniu einančią/išbėgusią iš už automobilio mergaitę, jai spėjus pereiti kairę ir dalį dešinės važiuojamosios kelio dalies, jai sustojus būnant dešinėje kelio pusėje arčiau dešinio krašto ir automobiliui kliudžius mergaitę dešine puse, mergaitės pasirodymas negalėjo būti toks netikėtas, o J. N. manytina turėjo techninę galimybę laiku stabdyti vairuojamą automobilį, sustoti neprivažiavusi pėsčiosios judėjimo per kelią vietos. Tyrimą atlikusi pareigūnė neatliko įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, eksperimento (tikslu nustatyti, ar J. N. ir kitų apklaustų liudytojų paaiškinimai (dėl automobilio greičio viršijimo), parodymai atitinka faktus), tam, jog būtų nustatytos visos reikšmingos aplinkybės. Tiriant administracinio nusižengimo bylą nebuvo atlikti procesiniai veiksmai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, koks atstumas buvo tarp J. N. vairuoto automobilio ir mažametės tuo metu, kai ji pradėjo kirsti kelio važiuojamąją dalį, kurioje tiksliai vietoje įvyko eismo įvykis. Nebuvo apklausti liudytojai J. O., Ž. O., tik paimti paaiškinimai. Nebuvo užfiksuoti J. O. teiginiai, išsakyti į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, girdint greitosios pagalbos darbuotojams, jog automobilis, partrenkęs E. R., važiavo dideliu greičiu. Nėra jokių duomenų apie automobilio greičio nustatymą. Nebuvo patikrintos įvykio aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios viena kitą, sulyginant su kitais liudytojų parodymais, o buvo pasinaudota tik proceso dalyvių pirminiais paaiškinimais, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Tai patvirtina, jog administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai ir nenustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas privalėjo įvertinti visų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmus ir tik juos tinkamai įvertinęs ir nustatęs priežastinį ryšį, galėjo priimti pagrįstą išvadą dėl kalto asmens, kuris už ANK numatytą administracinį nusižengimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo įvertintos visos aplinkybės ir eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmai, kad būtų tinkamai nustatytas kaltas administracinio nusižengimo padarymu asmuo. Skundu prašoma panaikinti 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių trūkumų atliekant administracinio nusižengimo tyrimą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos V. B. skundą, kuriame nurodoma jog su pareiškėjos skundu, su jo reikalavimais nesutinka, nes mano, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta pakankamai su eismo įvykio tyrimu susijusių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog E. R. ir J. N. padarytos veikos turi administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo tesena, pradėta administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti teisiniu pagrindu. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nenustačius E. R. ir J. N. veikose administracinių nusižengimų požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta abiejų eismo dalyvių atžvilgiu. Teismų praktikoje bendrosios kompetencijos teismai ne kartą yra akcentavę, kad tiek baudžiamojoje, tiek administracinėje teisėje galiojantis įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami duomenų rinkimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų duoti negali. Nagrinėjamu atveju, Šiaulių aps. VPK ANBNS nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog surinktų įrodymų nepakako padaryti atitinkamoms išvadoms. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinktus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai – laikomasi  in dubio pro reo principo. Nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl E. R. ir J. N. kaltės sukėlus eismo įvykį, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta teisėtai bei pagrįstai. Prašoma pareiškėjos V. B. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato nutarimą palikti nepakeistą.

Teismo posėdyje pareiškėja V. B. prašė skundą patenkinti, nutarimą panaikinti, nes eismo įvykio, kurio metu nukentėjo jos mažametė dukra E. R., automobilį vairavusios ir jos dukrą partrenkusios J. N. veiksmai nebuvo tinkamai įvertinti, kadangi tyrimas byloje buvo atliktas nevisapusiškai. Pripažįsta, kad jeigu jos dukra E. R. nebūtų pažeidusi kelių eismo taisyklių reikalavimų ir nebūtų ėjusi per gatvę neleistinoje vietoje, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tačiau jos dukra visada buvo atsargi, šiuo atveju ji, prieš eidama per gatvę, buvo sustojusi ir iš už stovėjusio automobilio pažiūrėjo į gatvę, joje automobilio nebuvo, pažiūrėjo į savo namo kiemą, norėdama įsitikinti, ar kieme nėra kaimynų, kurie galėtų paskųsti mamai, kad ji eina per gatvę ne per perėją, ir tuomet pasišokinėdama ėjo per gatvę, kur buvo partrenkta automobilio. Tačiau mano, kad jeigu automobilio vairuotoja J. N. būtų laiku pastebėjusi jos dukrą, galėjo laiku sustabdyti automobilį ir jos dukra nebūtų buvusi partrenkta. Mano, jog tyrėja netinkamai atliko tyrimą, dėl to buvo nuėjusi pas tyrėjos viršininką, kuris pažadėjo, kad grąžinus bylą papildomam tyrimui, bus paskirtas kitas tyrėjas, todėl prašo medžiagą grąžinti policijos komisariatui papildomam aplinkybių tyrimui.

Asmuo, kurio atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena - J. N. teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti, nutarimą palikti nepakeistą. Eismo įvykio metu ji automobilį vairavo neviršydama greičio, pamačiusi per gatvę bėgančią mergaitę, automobilį ji stabdė, tačiau nespėjo sustabdyti. Iš eismo įvykio vietos ji pasišalinti neketino, tik dėl susijaudinimo, priėjusiam vyriškiui (J. O.) reikalaujant, ji automobilį patraukė iš įvykio vietos ir pastatė prie įvažiavimo į namo kiemą. Dėl įvykio kalta kelių eismo taisykles pažeidusi pareiškėjos dukra.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdyje siūlė pareiškėjos V. B. skundą atmesti, kadangi yra atlikti visi galimi tyrimo veiksmai kaltiems asmens nustatyti. Tyrimas negali trukti iki begalybės, net ir atlikus visus skunde nurodytus veiksmus, nebūtų surinkta neginčytinų J. N. kaltės įrodymų, todėl atlikti papildomą aplinkybių tyrimą netikslinga.

Teismas, įvertinęs skundo argumentus, teismo posėdyje duotus paaiškinimus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, laiko, jog pareiškėjos V. B. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Tiriant administracinį nusižengimą, buvo apžiūrėta kelių eismo įvykio vieta, sudaryta eismo įvykio vietos schema, užrašyti pareiškėjos V. B., automobilį vairavusios J. N., į įvykio vietą atėjusio J. O., mažametės E. R., Ž. O. paaiškinimai, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalauta lauko vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, paskirta užduotis atlikti E. R. teismo medicinos tyrimą ir atliktas specialisto tyrimas, atlikta eismo įvykio ekspertizė.  Ekspertizės akte nurodyta, jog šioje eismo situacijoje mažametė E. R. judėjo į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę ne per pėsčiųjų perėją, iš už stovinčio automobilio prieš artėjantį automobilį „Hyundai i30“, taip keldama grėsmę eismo saugumui, sudarė kliūtį link jos iš dešinės artėjusios J. N. vairuojamo automobilio judėjimui, kas techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Ekspertizės akte dėl J. N. veiksmų išvada yra sąlyginė, nurodoma, kad jeigu E. R. judėjo mažesniu nei 8,9 km/h greičiu, tai automobilio vairuotoja J. N., važiuodama jos pačios nurodytu 25 km/h greičiu, tikėtina, laiku nestabdė vairuojamo automobilio ir kliudė pėsčiąją, tai jos veiksmai techniniu atžvilgiu buvo nepriimtini ir, tikėtina, tai sąlygojo eismo įvykio kilimą, ir šiuo atveju J. N. turėjo techninę galimybę laiku stabdydama automobilį sustoti neprivažiavusi pėsčiosios judėjimo per kelią vietos; pėsčiajai būnant už automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (aukštis 1,45 m), vairuotoja J. N., tikėtina, neturėjo objektyvios galimybės pamatyti iš kairės pusės judėjusios pėsčiosios E. R. (vidutinis (duomenys neskelbtini) metų mergaitės ūgis yra 1,22 – 1,31 m). Atliekant papildomą tyrimą, buvo išsiaiškinta, kad E. R. ūgis yra 1,30 m, todėl ekspertizės akto išvada dėl automobilio vairuotojos J. N. galimybės pamatyti pėsčiąją abejonių nekelia. Teismas sutinka su nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, teiginiu, kad nėra galimybės nustatyti E. R. judėjimo greitį. Dėl E. R. judėjimo greičio parodymai prieštaringi – pati E. R. paaiškinime nurodė, jog ji per kelią ėjo greitu žingsniu, automobilio vairuotoja J. N. nurodo, jog mergaitė bėgo, teisme pareiškėja V. B. nurodė, jog jos dukra E. R. per gatvę „ėjo pasišokinėdama“. Kiti asmenys įvykio nematė, J. O. ir Ž. O. į įvykį sureagavo tik išgirdę smūgio garsą, tai yra, jau po eismo įvykio. Prieštaravimų dėl E. R. judėjimo greičio, teismo nuomone, nebus galima pašalinti net ir atlikus skunde nurodomus papildomus veiksmus – parodymų patikrinimą vietoje, eksperimentą ir pan. Taip pat, teismo nuomone, net ir atliekant papildomus tyrimo veiksmus, nebus galima nustatyti J. N. įvykio metu vairuoto automobilio greičio – stabdymo žymių nėra, o J. O. paaiškinimai, kad vairuotoja viršijo leistiną greitį, niekuo nepagrįsti – paties įvykio J. O. nematė, iki įvykio važiuojančio automobilio nestebėjo, buvo pakankamai dideliu atstumu nuo įvykio vietos, be to, kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos, įvykio vietą užstojo stovintys automobiliai. Todėl teismas sutinka su nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, išvada, jog nėra objektyvių galimybių nustatyti, ar automobilio vairuotojos J. N. veiksmai prieštaravo kelių eismo taisyklių reikalavimams ir tai galėjo sąlygoti eismo įvykio kilimą.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinktus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Visi neaiškumai ir abejonės vertinamos trauktino administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kadangi atliekant tyrimą nebuvo surinkta nekeliančių abejonių J. N. kaltės įrodymų, ir, teismo nuomone, neginčijamų J. N. kaltės įrodymų nebus galima surinkta ir atlikus papildomą tyrimą, teismas pripažįsta, kad nutarimo išvada, kad J. N. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, yra pagrįsta ir teisėta.

Teismas taip pat pripažįsta, jog atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad mažametės pėsčiosios E. R. veiksmai įvykio metu prieštaravo kelių eismo taisyklių reikalavimams ir jos veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Tačiau E. R. pati nukentėjo įvykio metu, ji neturėjo amžiaus, nuo kurio traukiama administracinėn atsakomybėn, tai yra, ji negali būti laikoma nusižengimo subjektu, todėl jos veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties.

2022 m. lapkričio 29 d. nutarime, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, pasisakyta dėl abiejų įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmų, teisena nutraukta tiek dėl J. N., tiek dėl E. R..

Dėl visų išvardintų aplinkybių teismas laiko, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimas (ROIK: (duomenys neskelbtini)) yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos V. B. skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos V. B. skundo ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja                                                                                                                              Astra Karpytė