
VILNIAUS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), Petro Viščinio ir Liudos Arlauskienės,
sekretoriaujant Violetai
Tamošiūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo
atstovams advokatui Gediminui Rečiūnui, advokatei Joanai Baublytei ir A. B.,
atsakovo atstovams Ramūnui Kaklauskui ir Jovitai Sutkutei,
viešame teismo
posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Invalda turto
valdymas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Finasta Asset Managment“) skundą
atsakovui Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai dėl sprendimo
panaikinimo.
Teismas,
išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas UAB
„Invalda turto valdymas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Finasta Asset
Managment“) skunde prašė teismo panaikinti Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009-06-11 sprendimą Nr. 2K-198.
Paaiškino, kad 2008-10-02 buvo patvirtinti pareiškėjo valdomo
Invalda Juodosios Jūros suderintojo investicinio fondo (toliau – Investicinis
fondas) sudarymo dokumentai ir nuo 2008-10-03 šis fondas pradėjo savo
veiklą. 2009-04-16 UAB „Invalda turto
valdymas“ Investicinio komiteto sprendimu į Investicinį fondą buvo nuspręsta
investuoti nedidelę dalį keturių pareiškėjo valdomų II pakopos pensijų fondų
(Invalda Aktyvaus Investavimo pensijų fondo, Invalda Augančio Pajamingumo
pensijų fondo, Invalda Subalansuoto pensijų fondo ir Invalda Racionalios
Rizikos pensijų fondo) ir vieno III pakopos pensijų fondo (Invalda Akcijų
Pensija Plius fondo) (toliau – Pensijų fondai) turto.
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (toliau
– Komisija), uždarame posėdyje išnagrinėjusi teisės pažeidimo bylą Nr.
12K-22 nustatė, kad pareiškėjas, investavęs Pensijų fondų turtą į savo valdomą Investicinį
fondą, sukėlė interesų konfliktą ir nesiėmė jokių veiksmų jo išvengti, taigi,
veikė neprofesionaliai, nerūpestingai ir nesąžiningai Pensijų fondų dalyvių ir
rinkos patikimumo interesais, ir tuo pažeidė Papildomo savanoriško pensijų
kaupimo įstatymo (toliau – PSPKĮ) bei jį detalizuojančių teisės aktų
reikalavimus. 2009-06-11 sprendimu Nr. 2K-198 Komisija paskyrė pareiškėjui 50000
litų baudą bei nurodė atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį.
Pažymėjo, kad nesutinka su Komisijos sprendimu, kadangi
Pensijų fondų turto dalies investavimas į tos pačios valdymo įmonės valdomą
kolektyvinio investavimo subjektą nesukelia interesų konflikto bei nekelia
grėsmės klientų interesams. Tokia investavimo praktika yra paplitusi rinkoje ir
nedraudžiama teisės aktų. PSPKĮ 49 straipsnio 4 dalies nuostata numato galimybę
valdymo įmonėms investuoti į savo valdomus fondus. Be to, tam tikrais
atžvilgiais toks investavimas yra naudingas Pensijų fondų dalyviams. Pareiškėjas
taip pat nurodė, kad yra įgyvendinęs visus teisės aktų reikalavimus, susijusius
su pareigų turėti organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti
kelią interesų konfliktams, įgyvendinimu. UAB „Invalda turto valdymas“ valdyba
yra patvirtinusi Interesų konfliktų vengimo ir valdymo taisykles, kurios buvo
pateiktos Komisijai 2008-05-28. Komisija vertino šias taisykles ir
prieštaravimų joms neturėjo, taip pat nenustatė pareiškėjo veiksmų neatitikimo
minėtų taisyklių nuostatoms.
Paaiškino, kad pareigos vengti interesų konfliktų turinys atskleidžiamas
2006-08-10 Komisijos direktyvos 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių
reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžtų terminų (toliau
– Įgyvendinimo direktyva), preambulės 24 punkte, o interesų konflikto
požymiai yra detalizuojami Komisijos 2007-05-17 nutarimu Nr. 1K-17 (Komisijos
2007-10-30 nutarimo Nr. 1K-33 redakcija) patvirtintose Finansų maklerio įmonių
veiklos organizavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės), kurios perkelia
Įgyvendinimo direktyvos nuostatas bei mutatis mutandis taikomos ir
valdymo įmonėms. Sistemiškai aiškinant Įgyvendinimo direktyvos preambulės 24 punkto,
21 straipsnio bei Taisyklių 69 punkto nuostatas, darytina išvada, kad interesų
konfliktui nustatyti reikalingi du būtini požymiai: 1) prieštaravimas tarp
įmonės ir jos klientų arba tarp dviejų įmonės klientų interesų ir 2) dėl to galinti
atsirasti žala kliento interesams. Nesant bent vieno iš šių požymių, interesų
konflikto negali būti, nepaisant to, kad įmonė gali gauti naudos. Interesų
konfliktą pagal Taisyklių 69.1 punktą galima būtų konstatuoti tik nustačius,
kad valdymo įmonė gali turėti finansinės naudos arba išvengti galimų finansinių
nuostolių ir tai įvyktų būtent kliento sąskaita. Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo
nė vieno iš šių požymių. Priėmęs sprendimą investuoti Pensijų fondų turtą į Investicinį
fondą, pareiškėjas dėl to negavo finansinės naudos. Finansinė nauda, kurią būtų
gavęs pareiškėjas, investuodamas į savo valdomą fondą – tai valdymo mokesčio,
tenkančio Pensijų fondų dalyviams, dalis. Tačiau 2009-04-30 UAB „Invalda turto
valdymas“ valdybos posėdyje buvo nuspręsta 100 procentų turto valdymo mokesčio,
gauto Pensijų fondų turtą investuojant į Investicinį fondą, grąžinti Pensijų fondų
dalyviams. Komisija savo sprendime neįvertino šių argumentų. Komisija taip pat nenurodė,
kokie galėtų būti pareiškėjo finansiniai nuostoliai Investicinio fondo likvidavimo
ar sujungimo su kitais pareiškėjo valdomais fondais atveju, ir ar apskritai
tokių nuostolių būtų. Pareiškėjas tvirtina 2009-05-26 paaiškinimuose Komisijai
nurodęs, kad nepatirtų jokių papildomų kaštų dėl Investicinio fondo likvidavimo,
kadangi fondas likviduojamas dalyvių sąskaita.
Be to, Komisija
netyrė investicijos tinkamumo pareiškėjo klientams (Pensijų fondų dalyviams). Pareiškėjas
nesutinka su Komisijos argumentu, kad sprendimas investuoti dalį Pensijų fondų
turto į Investicinį fondą nedavė pagrindo tikėtis investicinės naudos Pensijų
fondų dalyviams, dėl to, kad tokios investicijos neatitiko Pensijų fondų
strategijos ir Pensijų fondų dalyviams priimtinos rizikos. Pažymėjo, kad visų
penkių Pensijų fondų strategijos, kurias įtvirtina atitinkamų Pensijų fondų
taisyklės, leidžia investicijas į akcijas. Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 13
straipsnio 2 dalį bei PSPKĮ 49 straipsnio 2 dalį į vieną kolektyvinio
investavimo subjektą UAB „Invalda turto valdymas“ galėjo investuoti ne daugiau
kaip 20 procentų vieno Pensijų fondo grynųjų aktyvų. Nurodė, kad tik labai mažą
dalį kiekvieno Pensijų fondo turto buvo nuspręsta investuoti į Investicinį fondą,
investuojantį į akcijas. Pensijų fondų investicijos į Investicinį fondą nesiekė
Pensijų fondų strategijose bei teisės aktų normose numatytų dydžių. Realiai į Investicinį
fondą buvo investuota nuo 1,61 iki 11,63 procentų atitinkamo Pensijų fondų
turto. Atsižvelgiant į tai, Investicinio komiteto sprendimas visiškai atitiko
teisės aktų reikalavimus, ribojančius investicijas į vieną kolektyvinio
investavimo subjektą bei neprieštaravo Pensijų fondų strategijoms. Pareiškėjo
nuomone, Komisija klaidingai sutapatina Pensijų fondų ir Investicinio fondo
investavimo riziką, ignoruodama faktą, kad į Investicinį fondą buvo investuota
tik labai nedidelė kiekvieno Pensijų fondo turto dalis. Likusi Pensijų fondų
turto dalis yra investuota į kitas finansines priemones, tuo būdu užtikrinant
tinkamą Pensijų fondų rizikos diversifikaciją. Vertinant, ar nebuvo pažeisti
Pensijų fondų dalyvių interesai, reikšminga yra ne Investicinio fondo, o
konkrečių Pensijų fondų portfelių diversifikacija. Tai, kad paties Investicinio
fondo portfelis mažai diversifikuotas, niekaip nepatvirtina dalies Pensijų
fondų turto investicijų į jį netinkamumo, priešingai – investicija į Investicinį
fondą, kuris savo ruožtu investuoja į kelių emitentų, veikiančių skirtingose
valstybėse ir skirtinguose pramonės sektoriuose, vertybinius popierius,
užtikrino didesnę diversifikaciją, nei alternatyva investuoti tiesiogiai į
akcijas. Be to, nei vienas iš Pensijų fondų nėra itin konservatyvus. Pareiškėjas
nurodo, kad yra įgyvendinęs administracines ir organizacines priemonės, kurios
užtikrintų profesionalų ir sąžiningą elgesį klientų atžvilgiu. Investicinis
komitetas atliko išsamią ekonominę bei galimų rizikų ir interesų konflikto atsiradimo
prielaidų analizę ir nustatė, jog sprendimas investuoti į Investicinį fondą ne
tik nesukels žalos Pensijų fondų dalyvių interesams, bet priešingai – bus
ekonomiškai pagrįstas. Vien tai, kad Investicinio fondo turtas investuotas į
Turkijos, Gruzijos ir Rumunijos bendrovių vertybinius popierius, savaime
nereiškia didesnės rizikos. Komisijos atliktoje Valdymo įmonių valdomų II
pakopos pensijų fondų turto investavimo analizėje pateikiami duomenys, kad 40
procentų visų pensijų kaupimo bendrovių valdomų pensijų fondų investicijų tenka
besivystančių valstybių, kokios būtent yra Turkija, Gruzija ir Rumunija,
rinkoms. Investicinis komitetas, atlikęs Investicinio fondo rezultatų ir
alternatyvų investuoti į kitus kolektyvinio investavimo subjektus palyginamąją
analizę, nustatė, kad Investicinio fondo rezultatai yra stabilūs ir geri, o
ilgalaikėje perspektyvoje investuotojai gali tikėtis didesnės nei vidutinė
investicijų grąžos. Nuo 2009 m. pradžios Investicinio
fondo vertė pakilo 20,9 procento, o lyginamasis indeksas augo 16,6 procento.
Pensijų fondų turto dalį investavus į Juodosios Jūros
Fondą, jis pilnai atitiko įstatymų reikalavimus, t. y. Investicinio fondo
grynieji aktyvai buvo pakankami ir Komisija buvo informuota apie tai pareiškėjo
2009-05-06 raštu.
Nurodė, kad
pagal Taisyklių 69.2. punktą konstatuoti interesų
konfliktą galima būtų tik esant dviems būtinoms sąlygoms: kai valdymo įmonės ir
kliento interesai yra priešingi ir kliento interesai dėl to gali nukentėti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir jo klientų – Pensijų fondų dalyvių – interesai
nebuvo priešingi. Pensijų fondų dalyvių pagrindinis interesas yra stabilus ir
ilgalaikis investuoto turto augimas, investuojant suderinamai su jų pasirinkto
Pensijų fondo strategija ir rizikos laipsniu. Pareiškėjo, kaip valdymo įmonės,
interesai taip pat yra susiję su gerų Pensijų fondų rezultatų pasiekimu, t. y.
stengiamasi užtikrinti valdomų Pensijų fondų dalyviams atitinkamą investicijų
grąžą, taip pat stabilų ilgalaikį Pensijų fondų turto augimą. Nors UAB „Invalda
turto valdymas“ interesas yra gauti pelną, tačiau tai nebūtų įmanoma veikiant
priešingai teisės aktams, nesirūpinant savo valdomų fondų dalyvių interesais ir
nesiekiant fondų dalyviams ekonominės naudos.
Pareiškėjas
teigė nepažeidęs PSPKĮ 53 straipsnio 4 dalies ir ją
detalizuojančio Komisijos 2008-04-10 nutarimo Nr. 1K-12 „Dėl valdymo įmonių ir
investicinių bendrovių, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonėms, informacijos
rengimo ir pateikimo taisyklių“ 30 punkto nuostatų, numatančių pranešimo apie
investavimo sandorius tvarką. Pranešė apie jo valdomų Pensijų fondų sudarytus
sandorius 2009-05-07 tačiau dėl atsakingo darbuotojo klaidos pateikė ne visą
informaciją. Pastebėjus klaidą, ji nedelsiant buvo ištaisyta ir 2009-05-13 buvo
pateikta visa informacija. Be to, jau 2009-05-11 Komisija žinojo, jog Pensijų
fondų lėšos buvo investuotos į Fondą, nes pareiškėjas pateikė informaciją
elektroniniu paštu Komisijos atsakingam darbuotojui. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo padaryta jokia žala
investuotojams, pareiškėjo nuomone, pažeidimas yra formalus ir neturi būti
vertinamas per griežtai.
Pareiškėjo teigimu, Komisijos atliktas tyrimas neatitiko
teisės pažeidimų nagrinėjimo procesui keliamų reikalavimų, buvo neišsamus ir
neobjektyvus. Komisija pažeidė viešojo administravimo principus, įtvirtintus
Viešojo administravimo įstatyme ir Komisijos darbo reglamente, nesilaikė
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų pagrįsti
individualų administracinį aktą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės
aktų normomis ir motyvuoti taikomas poveikio priemones. Pažeidimo protokolas
Nr. 12K-22 pareiškėjui buvo surašytas 2009-05-21. Kitą dieną jis buvo išsiųstas
pareiškėjui, nurodant, kad per 5 darbo dienas nuo protokolo gavimo galima
pateikti paaiškinimus dėl protokole nustatytų pažeidimų. Pažeidimo protokolą
pareiškėjas nurodė gavęs gegužės 25 d., o paaiškinimus Komisijai pateikė
gegužės 29 d. Pranešimą apie posėdį, įvyksiantį birželio 11 d., pareiškėjas
gavo birželio 10 d., todėl neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti. Pareiškėjo
tvirtinimu, nurodyti terminai labai trumpi, per tokį trumpą laiką neįmanoma
atlikti išsamaus tyrimo, ypač tokiu sudėtingu ir precedento neturinčiu
klausimu. Komisija netyrė ir nevertino, kaip pareiškėjas laikosi savo valdybos
patvirtintų Interesų konfliktų vengimo taisyklių, kokių veiksnių imasi siekdamas
išvengti interesų konfliktų, ar tinkamos jo vidaus procedūros. Komisija dėl
nesuprantamų priežasčių neatliko pareiškėjo patikrinimo bei jo sprendimo
ekonominio pagrįstumo analizės. Komisija nepasisakė dėl pateiktų paaiškinimų,
tik nurodė, kad jie vertintini kritiškai, nepateikdama jokių tokio
vertinimų motyvų.
Taip pat pažymėjo, kad Komisijos paskirta 50000 litų bauda
yra neproporcingai didelė. Skundžiamame sprendime nebuvo pasisakyta dėl to,
kokio dydžio bauda skiriama už PSPKĮ 6 straipsnio pažeidimą ir kokia – už PSPKĮ
53 straipsnio pažeidimą, todėl negalima suprasti, kaip Komisija vertino vieną
ir kitą pažeidimą ir jų svarbą skiriant sankciją. Komisija neatsižvelgė į
aplinkybes, svarbias nustatant baudos dydį pagal Finansinių priemonių rinkų
įstatymo 96 straipsnio 5 dalį: nepasisakė dėl klientams neva padarytos žalos
dydžio ir apskritai nevertino, ar tos žalos buvo ar galėjo būti padaryta, tik
nurodė, kad pareiškėjo veiksmai neatitiko geriausių klientų interesų;
neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo pažeidimas, jei jis būtų įrodytas, būtų
pirmasis pažeidimas, šis pažeidimas nebuvo trunkamasis; Komisija nevertino
aplinkybės, kad Pensijų fondų valdymo mokestis buvo grąžintas Pensijų fondų
dalyviams; nepasisakė dėl atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Pareiškėjo nuomone, tokio dydžio bauda negali būti skiriama už veiksmus,
susijusius su tokiais naujais finansinių priemonių rinkų klausimais, kurie
nebuvo nagrinėjami anksčiau. Pareiškėjas teigia negalėjęs numatyti, kad jo
veikla sukels teisės aktų pažeidimą. Europos žmogaus teisių konvencijos 7
straipsnyje nustatytas reikalavimas, kad pažeidimas privalo būti aiškiai
apibrėžtas įstatyme, tačiau šiuo atveju jokie teisės aktai nedraudžia valdymo
įmonei investuoti savo valdomų pensijų fondų turto į savo pačios valdomus
investicinius fondus. Komisijos paskirtas įpareigojimas atstatyti iki pažeidimo
buvusią padėtį yra paskirtas be teisinio pagrindo bei peržengiant Komisijos
kompetencijos ribas. PSPKĮ 16 straipsnyje nėra numatytos tokios poveikio
priemonės.
Atsakovas Komisija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą
atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Komisijos 2009-06-11 sprendimą dėl
teisės pažeidimo bylos Nr. 2K-198.
Paaiškino, kad, vadovaujantis Komisijos 2004-02-12 nutarimu
Nr. 4 patvirtintos Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos 55.1 punktu,
investicinio fondo grynieji aktyvai negali būti mažesni kaip 1 mln. litų. Pagal
Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos 57.1 punktą, šio privalomo
minimalaus grynųjų aktyvų vertės dydžio reikalavimo leidžiama nesilaikyti 6
mėnesius nuo leidimo viešai platinti investicinio fondo vienetus išdavinio. Šis
Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos reikalavimas grindžiamas būtinybe
užtikrinti fonde valdomo turto kritinę masę, kad nuo fondų sudarančiam jo
dalyvių turtui taikomi mokesčiai ir atskaitymai nebūtų neproporcingai dideli
fondo dalyviams. 2008-10-02 Komisija išdavė leidimą viešai platinti
investicinio fondo vienetus pareiškėjo įsteigtam Investiciniam fondui. Investicinio
fondo grynųjų aktyvų vertė nuo 2009-04-02 turėjo būti ne mažesnė kaip 1 mln.
litų. Pareiškėjas 2009-04-03 raštu Nr. 02-03/298 informavo Komisiją, kad 2009-04-02
Investicinio fondo grynųjų aktyvų vertė buvo tik 83244 Lt. 2009-05-06 raštu
pareiškėjas informavo Komisiją, kad 2008-04-05 (pareiškėjo darbuotojų telefonu
patikslinta data – 2009-05-05) Investicinio fondo grynųjų aktyvų vertė sudarė 1843362
Lt, t. y. atitiko Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos 55 punkte
įtvirtintą reikalavimą. Pagal vėliau Komisijai pateiktą informaciją nustatyta,
kad 2009-05-05 į Investicinį fondą buvo investuotas Pensijų fondų turtas.
Pensijų fondų investicijos sudarė 92 proc. Investicinio fondo grynųjų aktyvų
vertės, tuo tarpu kitų Investicinio fondų dalyvių investicijos sudarė tik 7,8
proc.
Atsakovo
teigimu, pareiškėjas, investuodamas Pensijų fondų turtą į Investicinį fondą,
sukėlė interesų konfliktą t. y. dėl komercinių sumetimų turėjo interesą
pritraukti investicijas į grynųjų aktyvų vertės reikalavimų netenkinantį fondą,
tam panaudodamas jos valdomų Pensijų fondų turtą. Tai neatitinka PSPKĮ
nustatyto reikalavimo, kad fondo turtas turi būti valdomas visų pirma veikiant
geriausias Pensijų fondo dalyvių interesais, jį investuojant į fondo strategiją
ir rizikos toleravimo laipsnį geriausiai atitinkančias finansines priemones.
Pareiškėjas,
investuodamas Pensijų fondų turtą į Investicinį fondą, išvengė pastarojo
likvidavimo grėsmės, taip išvengdamas finansinių nuostolių. Likvidavęs minėtą
fondą, pareiškėjas būtų netekęs su Investicinio fondo valdymu susijusių pajamų
ir pelno. Tuo tarpu ateityje, norėdamas valdyti tokią pat ar panašią
investavimo strategiją turintį investicinį fondą, pareiškėjas patirtų išlaidas,
susijusias su naujo investicinio fondo įkūrimu. Likvidavus
Investicinį fondą, būtų atsiradęs investuotojų nepasitikėjimas valdymo įmonės,
kaip fondų valdytojos, profesionalumu, kas atitinkamai galėjo nulemti
investuotojų pasitraukimą ir iš kitų pareiškėjo valdomų fondų. Interesų
konfliktas atsirado pareiškėjui investavus Pensijų fondų turtą į Investicinį fondą,
kadangi šie veiksmai atitiko abi Taisyklių 69 punkte pateiktas situacijas, kuomet
preziumuojamas interesų konfliktas, galintis daryti neigiamą įtaką klientams.
Atsižvelgiant į tai, įrodinėti, kad abiejų situacijų metu egzistavo žalos
pareiškėjo klientams galimybė, papildomai nebereikia. Skundžiamame sprendime
išdėstytos aplinkybės, susijusios su nagrinėjamo investicinio sprendimo
ekonominiu pagrįstumu, jo atitikimu Pensijų fondų strategijai ar Pensijų
fondams priimtinu rizikos laipsniu, yra tik papildomos aplinkybės, kurios ne
pagrindžia suformuluotą kaltinimą pareiškėjui, o liudija Fondo, kaip
investicijos Pensijų fondų turtui, netinkamumą.
Atsakovas nurodė, kad neturi vertinti, ar pareiškėjas
laikėsi vidaus taisyklių. Komisijos tikslas yra prižiūrėti, kaip valdymo įmonės
laikosi reikalavimų, įtvirtintų teisės aktuose. Būtent įstatymuose ir
poįstatyminiuose teisės aktuose, turinčiuose viršenybę prieš bet kokius
vidinius pareiškėjo dokumentus, įtvirtintų pareigų privalo laikytis
pareiškėjas. Atsakovas neginčija valdymo įmonės teisės savo valdomų pensijų
fondų turtą investuoti į kitus jos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus,
tačiau griežtai nepritaria investicijai, prieštaraujančiai pensijų fondų
dalyvių interesams.
Pažymėjo, kad Pensijų fondų investavimo strategijos ir
Pensijų fondų toleruojamo rizikos laipsnio nederėtų painioti su PKĮ ir PSPKĮ
nustatytais kiekybiniais investavimo limitais. Fondo viso prospekto 29 punkte
nustatyta, jog fondas orientuotas į investuotojus, linkusius prisiimti didesnę
nei vidutinė rizika. Regionai, į kurių rinkas bus investuojama yra numatyti Fondo
prospekto 27 punkte: Turkija, Ukraina, Rumunija, Bulgarija, Gruzija. Tik Akcijų
Pensija Plius fondo taisyklių 86 punkte numatyta galimybė investuoti, be kitų
rinkų, Ukrainos ir Gruzijos biržose. Kitų Pensijų fondų taisyklėse aukščiau
minėtų valstybių rinkos iš viso nėra numatytos. Vadovaujantis Pensijų kaupimo
įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi ir PSPKĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
pensijų fondai gali investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius,
kuriais prekiaujama ne valstybėje narėje pagal nustatytas taisykles
veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje tik
tuo atveju, jei ši rinka yra nurodyta pensijų fondo taisyklėse. Investuojant
netiesiogiai (per investicinį fondą) šie reikalavimai netaikomi, tačiau rizika,
prisiimama investuojant į suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus
(investicinius fondus) turi būti pakankamai išskaidyta: į vieno emitento
išleistus vertybinius popierius gali būti investuota ne daugiau kaip 5
procentai fondo grynųjų aktyvų. Taip pat numatyta išimtis iš šios taisyklės – į
vieno emitento vertybinius popierius gali būti investuota daugiau kaip 5
procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų, jei tokių
investicijų bendra suma nėra didesnė kaip 40 procentų grynųjų aktyvų. Atsakovo
teigimu, pareiškėjas nesilaikė šių reikalavimų. 2009-04-30 Fondo turtą sudarė 5
emitentų nuosavybės vertybiniai popieriai ir pinigai banke, net keturios
nuosavybės vertybinių popierių pozicijos sudarė daugiau kaip 10 proc. Fondo
grynųjų aktyvų, o bendra tokių pozicijų vertė viršijo 75 proc. Fondo grynųjų
aktyvų vertės. Investavimas į Fondą, kuris nesilaiko teisės aktuose nustatytų
diversifikavimo reikalavimų, vertintinas kaip grubus Pensijų fondų taisyklių
pažeidimas ir numatytos investavimo strategijos nesilaikymas.
Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Pensijų fondų turto investavimas
į Fondą negalėjo užtikrinti investicinės naudos Pensijų fondų dalyviams. Kadangi
Pensijų fondų investicijos į Fondą sudarė 92 proc. šio fondo grynųjų aktyvų
vertė, o Investicinio fondo investicijos į atitinkamas finansines priemones
nesiekė nei 8 proc., dėl to Investiciniame fonde atsirado didelė grynųjų pinigų
pozicija. Nuo 2009-05-06, kai buvo investuotas Pensijų fondų turtas, iki
2009-08-07 Fondo lyginamojo indekso reikšmės pokytis buvo beveik 14 kartų
didesnis nei Fondo vieneto reikšmės pokytis. Fondo dalis grynaisiais pinigais
(neinvestuota fondo turto dalis) buvo beveik 12 kartų didesnė nei investicijos
į atitinkamas finansines priemones.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas pažeidė Komisijos 2008-12-11
nutarimu Nr. 1K-24 patvirtintų Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių, kurių
turto valdymas neperduotas valdymo įmonėms, informacijos rengimo ir pateikimo
taisyklių 30 punktą, įpareigojantį pensijų fondus valdančią valdymo įmonę
kiekvieną darbo dieną iki 12 val. pateikti Komisijai pranešimą apie visus
pensijų fondo turtu per praėjusią dieną sudarytus sandorius. Tuo atitinkamai
buvo pažeista PSPKĮ 53 straipsnio 4 dalies nuostata. Pareiškėjo darbuotojų
klaida nelaikytina nenugalimos jėgos (force majore) aplinkybe, dėl
kurios valdymo įmonė būtų atleidžiama nuo atsakomybės. Minėtos informacijos
nepateikimas laiku ne tik neigiamai įtakoja Komisijos vykdomos priežiūros
kokybę, bet ir eliminuoja galimybes Komisijai operatyviai reaguoti į padarytus
teisės aktų pažeidimus.
Atsakovas
nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad skundžiamo sprendimo priėmimo procedūra
neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo ir sprendimo pagrįstumo. Teigė,
kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas įgyvendinant PSPKĮ 57 straipsnio 1
dalies 5 ir 6 punktuose nustatytas Komisijos funkcijas ir laikantis ankščiau
išdėstytų teisės aktų nuostatų, taikomų Komisijos atliekamiems tyrimams bei
priimamiems sprendimams. Tyrimą dėl galimų pareiškėjo padarytų PSPKĮ normų
pažeidimų Komisija pradėjo 2009 m. gegužės mėnesį, kuomet, vykdydama nuolatinę
valdymo įmonių veiklos priežiūrą, 2009-05-13 užfiksavo, kad Pensijų fondų turto
investicijos į Fondą kelia įtarimų dėl galimo interesų konflikto. Komisijos
atliktas tyrimas truko beveik mėnesį, o ne 8 darbo dienas, kaip kad savo skunde
nurodo pareiškėjas. Komisijos darbuotojai
turėjo pakankamai laiko visiems įrodymams ir susijusiai informacijai surinkti,
išanalizuoti bei pateikti Komisijai susipažinti. Ši byla nėra išskirtinė ar labai sudėtinga. Atsakovas nesutiko su
pareiškėjo teiginiu, kad nagrinėjama byla neturi precedento. Atkreipė dėmesį,
jog 2009-06-16 Komisija skyrė piniginę baudą E. J. už tai, kad jo vadovaujama valdymo įmonė UAB „JT
investicijų valdymas“, investuodama trijų savo valdomų investicinių fondų lėšas
į savo valdomą investicinį fondą „JT Baltijos – fondų fondas I“, nevykdė
pareigos veikti geriausiais fondų dalyvių interesais.
Laikė nepagrįstais
pareiškėjo argumentus, kad Komisija nesuteikė laiko tinkamai pasiruošti
posėdžiui. Nurodė, jog 2009-06-11 posėdyje buvo svarstomi įtarimai ir
kaltinimai, kurie jau buvo aprašyti Pažeidimo protokole ir su kuriais
pareiškėjas buvo susipažinęs bei pateikęs išsamius paaiškinimus. Naujų
kaltinimų ar įtarimų 2009-06-11 posėdyje nebuvo pateikta.
Dėl baudos dydžio atsakovas
nurodė, kad, pagal PSPKĮ 59 straipsnio 4 ir 5 punktus, už juose nurodytus
pažeidimus turi teisę atsakingiems asmeninis skirti piniginę baudą iki 100000
Lt. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nei
viena iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių nebuvo svarbi parenkant baudos dydį.
Pavyzdžiui, valdymo mokesčio grąžinimas Pensijų fondams visų bylos aplinkybių
kontekste neturi lemiamos reikšmės, kadangi pareiškėjo tikslas buvo ne gauti
pelno iš Pensijų fondų valdymo, bet neprarasti galimybės valdyti Fondą ir
nepatirti su tuo susijusių nuostolių. Pareiškėjo padarytas PSPKĮ 6 straipsnio
1, 2 ir 5 punktų pažeidimas yra sunkesnis už PSPKĮ 53 straipsnio 4 dalies
pažeidimą, todėl pastarasis pažeidimas neįtakojo baudos dydžio. Atsakovas
pažymėjo, kad sprendimas Pensijų fondų turtu sudaryti nagrinėjamus sandorius
buvo priimtas Investicinio komiteto, kas laikytina valingu ir sąmoningu
veiksmu, o ne netyčine ar neatsargia veika.
Atsakovas
nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad įpareigodama atstatyti iki pažeidimo
buvusią padėtį, Komisija peržengė savo kompetencijos ribas. Teisę duoti valdymo įmonėms privalomus nurodymus dėl teisės
aktų pažeidimų šalinimo Komisijai suteikia PSPKĮ 57 straipsnio 1 dalies 6
punkto nuostata.
Skundas tenkintinas
iš dalies.
2008-10-02 buvo
patvirtinti pareiškėjo valdomo Investicinio fondo sudarymo dokumentai ir nuo
2008-10-02 Investicinis fondas pradėjo savo veiklą. Pareiškėjas 2009-04-03
raštu Nr. 02-03/298 informavo Komisiją, kad 2009-04-02 Investicinio fondo grynųjų aktyvų vertė yra 83244 Lt, t. y. netenkina
Komisijos 2004-02-12 nutarimu Nr. 4 patvirtintos Grynųjų aktyvų vertės
skaičiavimo metodikos 55.1 punkte nustatyto minimalaus investicinio fondo grynųjų aktyvų vertės dydžio – 1 mln. litų ir
pasižadėjo vėliau pateikti informaciją apie tai, kokių priemonių bus imtasi
padėčiai ištaisyti (b. l. 184).
UAB „Invalda
turto valdymas“ investicinio komiteto posėdžio protokolas Nr. 09041602 pažymi,
kad 2009-04-16 posėdžio metu buvo nuspręsta bendrovės valdomų penkių pensijų
fondų lėšas investuoti į tos pačios bendrovės valdomą Juodosios jūros suderintą
investicinį fondą (b. l. 21-22). Sprendime nurodyta, kad bus investuojama iki 3
procentų Invalda Augančio pajamingumo ir Invalda Aktyvaus investavimo pensijų
fondų, iki 2 procentų Invalda Subalansuoto fondo ir Invalda Racionalios rizikos
pensijų fondų ir iki 15 procentų Invalda Akcijų pensija plius fondo lėšų (b. l.
21-22).
Neginčijamas
faktas, kad 2009-05-05 į Fondą buvo investuotas keturių pareiškėjo valdomų II
pakopos pensijų fondų (Invalda Aktyvaus investavimo pensijų fondo, Invalda
Augančio pajamingumo pensijų fondo, Invalda Subalansuoto pensijų fondo, Invalda
Racionalios rizikos pensijų fondo) ir vieno III pakopos pensijų fondo (Invalda
Akcijų pensija plius fondo) turtas. Minėtų II pakopos pensijų fondų
investicijos sudarė 1 300 000 Lt, III pakopos pensijų fondo – 400 000 Lt.
Pareiškėjas
2009-05-06 raštu Komisijai pranešė, kad Investicinio fondo grynieji aktyvai
sudarė 1 843 362,3319 Lt, t. y. atitinka Grynųjų
aktyvų vertės skaičiavimo metodikos 55 punkte įtvirtintą reikalavimą (b.
l. 185). Elektroniniu laišku 2009-05-13 pareiškėjo atstovas informavo Komisiją,
kad Pensijų fondų lėšos buvo investuotos į Investicinį fondą, o sandoriai dėl
neapsižiūrėjimo nebuvo įtraukti į pranešimus apie pensijų fondų sandorius (b.
l. 186).
Vertybinių popierių komisija 2009-05-21 surašė protokolą
Nr. 12K-22 (b. l. 25-26), o 2009-06-11 sprendimu nr. 2K-198 nusprendė paskirti
pareiškėjui 50 000 Lt baudą. Šiuo sprendimu buvo konstatuota, kad pareiškėjas
pažeidė Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1, 2 ir 5
punktus bei to paties įstatymo 53 straipsnio 4 dalį ir ją detalizuojančių
Informacijos pateikimo taisyklių 30 punkto reikalavimus.
Komisija
sprendime nustatė, kad PSPKĮ 6 straipsnio 1, 2 ir 5 punktų pažeidimai buvo
konstatuoti dėl to, kad UAB „Invalda turto valdymas“, investuodama Pensijų fondų turtą į Investicinį
fondą, veikė nesilaikydama
pareigos valdyti Pensijų fondų turtą geriausiais dalyvių interesais, investuojant jį į finansines
priemones, atitinkančias fondų investavimo strategijas bei fondų dalyvių
prisiimtą riziką. Komisija pažymėjo, kad investicijomis buvo stengiamasi pritraukti
investicijas į grynųjų aktyvų vertės reikalavimų netenkinantį Investicinį fondą, o ne
veikiama geriausiais Pensijų fondų dalyvių
interesais, o tai nėra suderinama su imperatyviu reikalavimu vengti
interesų konfliktų. Nesistengdama išvengti
kilusio interesų konflikto UAB „Invalda turto valdymas“ veikė neprofesionaliai, nerūpestingai
ir nesąžiningai. PSPKĮ 53 straipsnio 4 dalies
pažeidimas konstatuotas dėl to, kad pareiškėjas pažeisdamas Komisijos 2008-12-11 nutarimu Nr. 1K-24
patvirtintų Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių, kurių turto valdymas
neperduotas valdymo įmonėms, informacijos rengimo
ir pateikimo taisyklių (toliau - Informacijos pateikimo taisyklės) 30 punktą
neįvykdė pareigos iki 2009-05-06 pranešti apie 2009-05-05 ITV valdomų Pensijų fondų turtu sudarytus sandorius, t. y. 1,7 mln. litų Pensijų
fondų turto investavimą į Investicinio fondo vienetus.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio
1, 2 ir 5 punktai numato bendruosius veiklos reikalavimus pensijų fondo valdymo
įmonei - sąžiningai veikti dalyvių ir rinkos patikimumo interesais (1
punktas); veikti rūpestingai, profesionaliai ir atsargiai (2 punktas); stengtis
išvengti interesų konfliktų, o kai jų išvengti neįmanoma, užtikrinti, kad su
dalyviais būtų elgiamasi sąžiningai (5 punktas).
Interesų konflikto sąvoka detalizuojama Komisijos 2007-05-17
nutarimu Nr. 1K-17 patvirtintų Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo
taisyklių, mutatis mutandis taikomų ir pensijų fondų valdymo įmonėms, 69
punkte. Čia sakoma, kad finansų
maklerio įmonė, siekdama nustatyti klientų finansiniams interesams galinčius
pakenkti interesų konfliktus, kylančius teikiant investicines ir papildomas
paslaugas arba jų derinį, privalo, vadovaudamasi minimaliais kriterijais,
įvertinti, ar finansų maklerio įmonė, susijęs asmuo arba asmuo, tiesiogiai ar
netiesiogiai susijęs su finansų maklerio įmone kontrolės ryšiu, patenka į kurią
nors iš toliau nurodytų situacijų, kai dėl teikiamų investicinių ar papildomų
paslaugų arba dėl vykdomos investicinės veiklos ar kitų priežasčių:
69.1. finansų maklerio įmonė arba tas asmuo gali
turėti finansinės naudos arba išvengti finansinių nuostolių kliento sąskaita;
69.2. finansų maklerio įmonė arba tas asmuo
klientui teikiamos paslaugos rezultatu arba kliento sąskaita sudaromo sandorio
rezultatu yra suinteresuoti kitaip nei tuo rezultatu yra suinteresuotas
klientas;
69.3. finansų maklerio įmonė arba tas asmuo turi
finansinį ar kitokio pobūdžio suinteresuotumą teikti pirmenybę kito kliento ar
kitos klientų grupės interesams kliento interesų sąskaita;
69.4. finansų maklerio įmonė arba tas asmuo
verčiasi ta pačia veikla kaip ir klientas;
69.5. finansų
maklerio įmonė arba tas asmuo gauna arba gaus ne iš kliento atlygį, kuris yra
susijęs su klientui teikiama paslauga ir kuris gali būti teikiamas pinigų,
prekių ar paslaugų forma, išskyrus tokiu atveju įprastai mokamus komisinius ar
kitus mokėjimus už paslaugas.
Skundžiamame
sprendime nurodytos faktinės aplinkybės bei padarytos išvados rodo, jog bylai
aktualūs 69.1 ir 69.2 punktai.
Teismas sutinka
su Komisijos nuomone, kad pareiškėjas turėjo akivaizdų interesą padidinti
Investicinio fondo grynųjų aktyvų vertę, o nepasiekęs šio tikslo būtų patyręs
nuostolių. Privalomo minimalaus grynųjų aktyvų vertės
dydžio reikalavimo leidžiama nesilaikyti 6 mėnesius nuo leidimo viešai platinti
investicinio fondo vienetus išdavinio (Grynųjų aktyvų
vertės skaičiavimo metodikos 57.1 punktas). Nagrinėjamuoju atveju Investicinio
fondo grynųjų aktyvų vertė turėjo būti ne
mažesnė kaip 1 mln. litų nuo 2009-04-02, tačiau iki nustatyto termino pareiškėjas
to nepasiekė. Investicinio fondo likvidavimo atveju pareiškėjas galėjo patirti
praradimų, kurie sudarytų praradimą galimybės gauti
su Investicinio fondo valdymu susijusias pajamas ir pelną; norėdamas valdyti
tokią pat ar panašią investavimo strategiją turintį investicinį fondą ateityje
pareiškėjas patirtų išlaidas, susijusias su naujo investicinio fondo įkūrimu;
atsirastų investuotojų nepasitikėjimas valdymo įmonės, kaip fondų valdytojos,
profesionalumu, kas gali lemti finansinius nuostolius. Taigi, pareiškėjo
finansiniai nuostoliai, kurie galėjo atsirasti neinvestavimo atveju yra matomi.
Vien tai, kad Investicinis fondas likviduojamas dalyvių sąskaita nepašalina
aukščiau nurodytų padarinių atsiradimo galimybių.
Pagal Taisyklių
69.1 punktą interesų konfliktas gali būti pripažįstamas tik tada, kai finansinės
naudos gavimas ar nuostolių išvengimas buvo numatomas ar realiai įvyko kliento
sąskaita. Aiškinantis šio punkto pažeidimą reikšmės neturi aplinkybė ar
klientas nukentėjo realiai. Tokią išvadą lemia normos lingvistinis aiškinimas,
nes normoje įrašyta galimybės išvengti nuostolių buvimas, o ne nuostolių
išvengimo fakto konstatavimas. Konflikto nustatymui pakanka, kad būtų įrodyta, jog
pagal faktines aplinkybes valdymo įmonė turėjo tikimybę numatyti, kad kliento
sąskaita gali turėti naudos. Bylos atveju atsakovas investuodamas klientų turtą
nuostolių išvengė jų sąskaita, panaudodamas lėšas ir padidindamas Investicinio
fondo grynuosius aktyvus.
Valdymo įmonės
ir pensijų fondo dalyvių esminis interesas gali būti patenkinamas vienodu būdu
– gaunant stabilų ir ilgalaikį investuotą pelną, kuris sąlygoja naudos
gausėjimą tiek valdymo įmonei, tiek pensijų fondų dalyviams. Be šio pagrindinio
intereso santykių dalyviai gali turėti ir kitų papildomų interesų. Taisyklių
69.2 punkto pažeidimo konstatavimui nėra reikalinga nustatyti visišką valdymo
įmonės ir Pensijų fondų interesų priešpriešą. Kad būtų galima įrodyti sąlygą,
jog sudaromo sandorio rezultatu valdymo įmonė yra suinteresuota kitaip nei tuo
rezultatu yra suinteresuotas klientas, pakankama konstatuoti papildomų interesų
neatitikimą. Bylos atveju pensijų fondų dalyvių interesus atitiko investavimas
ne į minimalios grynųjų aktyvų vertės dydžio netenkinantį investicinį fondą,
bet į reikalavimus atitinkantį ir sėkmingai veikiantį investicinį fondą ar kitas
priemones. Tuo tarpu pareiškėjas investicijomis išsprendė ir kitus jam
naudingus tikslus, kaip Investicinio fondo buvimo užtikrinimas, dėl kurių
tenkinimo Pensijų fondų dalyvių intereso nebuvo. Aplinkybė, kad po investavimo
Investicinis fondas atitiko visus reikalavimus pažeidimo nepašalina, kadangi
pats interesų konflikto susidarymo momentas yra ankstesnis, kilęs iki
investavimo įvykdymo. Po pažeidimo padarymo atsiradusios aplinkybės gali būti
vertinamos tik kaip turinčios įtaką baudos dydžiui, šiuo atveju rodančios
padarytų nuostolių dydį.
Remiantis
išdėstytu daroma išvada, kad pareiškėjas turėjo numatyti interesų konflikto
kilimą Taisyklių 69.1 ir 69.2 punktų pagrindais. Tokiu atveju valdymo įmonė
turi taikyti Taisyklių 75 punkto reikalavimus. Taisyklių 75 punktas numato, kad
esant interesų konfliktui, finansų maklerio įmonė, prieš teikdama investicinę
paslaugą, privalo aiškiai, suprantamai (atsižvelgdama į kliento supratimą apie
finansinių priemonių rinkas) ir pasirašytinai informuoti kiekvieną klientą apie
atsiradusį interesų konfliktą bei finansinių priemonių rinkos kainą, kuri
finansinėms priemonėms buvo nustatyta paskiausiai. Ši informacija gali būti
perduota ir telefonu, jeigu ji įrašoma ir gali būti pateikta kaip įrodymas.
Investicinė paslauga gali būti teikiama tik tuo atveju, jei klientas aiškiai
išreiškia savo sutikimą dėl investicinės paslaugos teikimo esant interesų
konfliktui. Interesų konflikto išvengimui yra skiriamas ypatingas dėmesys bei
svarba. Tą rodo Taisyklių 76 punkto nuostata, kad asmuo, atsakingas už finansų
maklerio įmonės veiklos vidaus kontrolės vykdymą, privalo nuolat stebėti tuos
finansinių priemonių sandorius, dėl kurių galimas interesų konfliktas, o apie
užfiksuotus nustatytos tvarkos pažeidimus turi nedelsdamas raštu informuoti
finansų maklerio įmonės valdybos pirmininką ir vidaus auditorių. Kadangi
pareiškėjas apie interesų konflikto grėsmę nepranešė, tai yra pagrindo laikyti,
kad interesų konflikto akivaizdoje jis su klientais elgėsi nepakankamai
sąžiningai.
Elgdamasis
sąžiningai bei geriausiais Pensijų fondų dalyvių interesais pareiškėjas turėjo
apie situaciją informuoti klientus iki numatomo investavimo bei padaryti
analizę, palyginančią Pensijų fondų turto investavimo į Investicinį fondą bei
kitas galimas priemones sąlygų atitikimą Pensijų fondų tikslams. Pareiškėjas
pateikė Investicinio komiteto 2009-04-16 sprendimą, tačiau nepateikė jokių
duomenų, kurie rodytų, jog šiame posėdyje buvo svarstytos kitos investicijų
galimybės, sprendimo investuoti priėmimo motyvai yra nežinomi. Pareiškėjo
teiginiai apie atliktą analizę nepatvirtinti įrodymais, todėl negali būti
patikrinti. Investicinio komiteto 2009-04-16 posėdžio protokole neužfiksuoti
jokie duomenys, kad būtų tiriami kokie nors dokumentai ar vyktų analizės
svarstymas. Vien Investicinio komiteto asmenų kvalifikacija, kurios įrodymui
pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, nėra sąlyga, kuri preziumuotų sąžiningą
elgesį ir sprendimo priėmimą vadovaujantis PSPKĮ 6 straipsnio reikalavimais.
Spręsdamas dėl
investicijų tinkamumo teismas atkreipia dėmesį į ginčijame sprendime paminėtą,
o atsakovo atsiliepime išplėtotą aplinkybę dėl Investicinio fondo investicijų
portfelio diversifikavimo reikalavimų pažeidimo. Kolektyvinio investavimo
subjektų įstatymo 58 straipsnis numato, kad į vieno emitento perleidžiamuosius
vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne
daugiau kaip 5 procentai suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą
sudarančių grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nustatytus
atvejus. Į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų
rinkos priemones gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau
kaip 10 procentų grynųjų aktyvų, jeigu tokių investicijų bendra suma nėra
didesnė kaip 40 procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams
ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama ne reguliuojamoje
rinkoje, jeigu jų emitentą prižiūri priežiūros institucija) (2 dalis). Atsakovo
atsiliepime pateikti duomenys, išdėstyti 7 lape esančioje lentelėje rodo, jog
2009-04-30 dienai Investicinio fondo grynieji aktyvai buvo investuoti į 5
emitentų vertybinius popierius ir 1 banką. Visų investicijų vertė buvo didesnė
nei 5 procentai Investicinio fondo grynųjų aktyvų, o bendra investicijų suma
sudarė daugiau nei 75 procentus. Pareiškėjas būdamas visų fondų valdymo įmone
neturėjo leisti tokio reikalavimų pažeidimo. Teismas sutinka su atsakovo
vertinimu, kad tuo nesilaikoma investavimo strategijos.
Vadovaujantis
PSPKĮ 53 straipsnio 4 dalimi, valdymo įmonė privalo Vertybinių popierių
komisijos nustatytais terminais teikti šiai komisijai informaciją apie
kiekvieno pensijų fondo turto struktūrą, dalyvių skaičių, sumokėtas įmokas,
investicijų grąžą ir pensijų fondo finansinę atskaitomybę. Komisijos 2008-12-11
nutarimu Nr. 1K-24 patvirtintų Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių, kurių
turto valdymas neperduotas valdymo įmonėms, informacijos rengimo ir pateikimo
taisyklių 30 punkte nustatyta, kad Pensijų fondus valdanti valdymo įmonė
kiekvieną darbo dieną iki 12 val. turi teikti Komisijai pranešimą apie visus
pensijų fondo turtu per praėjusią dieną sudarytus sandorius. Informacija Komisijai apie Pensijų
fondų investavimą į Investicinį fondą turėjo būti pateikta 2009-05-06, tačiau
buvo pateikta tik 2009-05-13, pažeidus nustatytą terminą. Pareiškėjas teigia,
kad tai padaryta dėl darbuotojo klaidos. Tačiau darbuotojo klaida nėra ir
negali būti įmonės atsakomybę šalinanti aplinkybė ar aplinkybė, rodanti kaltės
nebuvimą. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad jos darbuotojai tinkamai
vykdytų darbines pareigas, o šiems neįvykdžius pareigų – būti atsakinga. PSPKĮ
59 straipsnis, numatantis baudas už įstatymo pažeidimą nedaro jokių išlygų dėl PSPKĮ
53 straipsnio 4 dalies nuostatų nevykdymo. Informacijos teikimo pažeidimas negali būti laikomas
mažareikšmiu, kadangi informacijos gavimas yra sąlyga Komisijai vykdyti PSPKĮ
nustatytas funkcijas.
Finansinių
priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnyje numatyta piniginių baudų skyrimo ir
tyrimo vykdymo tvarka. Prieš spręsdama šio įstatymo nustatytų baudų skyrimo
klausimą, Vertybinių popierių komisija nustato ne trumpesnį nei 5 dienų terminą
paaiškinimams pateikti ir apie tai praneša juridiniam asmeniui, dėl kurio
veiksmų atliekamas tyrimas. Komisija 2009-05-22 raštu Nr. 06-0687-(09.01-03)
informavo pareiškėją, kad jam 2009-05-21 surašytas Pažeidimų protokolas Nr.
12K-22 ir jis turi teisę Komisijai pateikti paaiškinimus (b. l. 177).
Pareiškėjas paaiškinimus pateikė 2009-05-26 raštu Nr. 02-03/403 (b. l.
187-190). Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas baudos skyrimo klausimas, datą
ir laiką Vertybinių popierių komisija registruotu laišku praneša asmeniui, dėl
kurio veiksmų atliekamas tyrimas (2 dalis). Komisija 2009-06-08 raštu Nr.
06-779-(9.2-03) pareiškėjui pranešė apie teisės pažeidimo bylos svarstymą
2009-06-11 posėdyje (b. l. 179). Teisės aktai nenustato termino, prieš kurį
turi būti pranešama apie bylos nagrinėjimą. Todėl turėtų būti laikomasi bendrų
reikalavimų ir taikomas toks terminas, per kurį pareiškėjas galėtų tinkamai
pasiruošti svarstymui. Tai, kad Komisija nesuteikė tinkamos galimybės
pasiruošti, pranešdama itin trumpu terminu, šį principą pažeidžia. Tačiau
pažeidimas neturi įtakos Komisijos priimto sprendimo pagrįstumui, kadangi bet
kokie trūkumai galėjo būti pašalinti teisminio nagrinėjimo metu.
Visi
procedūriniai klausimai svarstant administracinių aktų teisėtumo klausimą yra
svarbūs tiek, kiek jie gali sudaryti pagrindą sprendimui panaikinti
Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto
pagrindu, t.y. spręstina ar dėl procedūrinių pažeidimų nebuvo sutrukdyta
objektyviai įvertinti visas aplinkybes ir priimti pagrįstą sprendimą. Įvertinus
pareiškėjo teisminiam nagrinėjimui pateiktus dokumentus daroma išvada, kad
esminių pažeidimų nebuvo padaryta, o padaryti ištaisyti teisminio nagrinėjimo
metu. Iš ginčijamo atsakovo sprendimo motyvacijos matyti, kad atsakovas
paaiškino savo poziciją bei aptarė pareiškėjo pateiktus argumentus, nurodė
teisės normas, kuriomis remiasi. Taigi, laikyti jo sprendimo neatitinkančio
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams nėra pagrindo.
Investicinio sprendimo ekonominio pagrįstumo analizės atlikimas pažeidimo
konstatavimui nebuvo būtinas, nes to nereikalauja interesų konflikto nustatymas.
Sąžiningas elgesys kliento atžvilgiu vertintinas analizuojant valdymo įmonės
sprendimo investuoti priėmimo metu atliktus tyrimus, t. y. aiškinantis ar
pakankamas pastangas pareiškėjas dėjo tam, kad būtų sprendimo ekonominis
pagrįstumas įvertintas dar iki sprendimo priėmimo. Nei Taisyklių 69.1 nei 69.2
punktas nereikalauja pasekmių atsiradimo.
Finansinių
priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnio 4 dalis numato, kad išnagrinėjusi visą
turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, Vertybinių popierių komisija
turi teisę skirti šio įstatymo nustatytą piniginę baudą. Baudos dydis priklauso
nuo pažeidimu padarytos žalos dydžio, pažeidimo trukmės, asmeniui dėl pažeidimo
tekusių pajamų dydį bei atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (5
dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas
asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda Vertybinių
popierių komisijai tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą.
Vertybinių popierių komisija gali nutarti laikyti lengvinančiomis atsakomybę ir
kitas čia nenumatytas aplinkybes (6 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis
aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo kliudo atlikti tyrimą, slepia
padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo nutraukti
neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau buvo
paskirta šio įstatymo nustatyta bauda (7 dalis). Pareiškėjui bauda buvo
paskirta pritaikius PSPKĮ 59 straipsnio 4 ir 5 punktus, kurie numato, jog
valdymo įmonėms, nevykdančioms arba netinkamai vykdančioms šio Įstatymo 6
straipsnyje nustatytas pareigas, – iki 100 tūkstančių litų (4 punktas);
juridiniams asmenims, pažeidusiems kitus šio Įstatymo reikalavimus, – iki 100
tūkstančių litų (5 punktas).
Skiriant baudą
pareiškėjui atsakovas neanalizavo ir nenustatė aplinkybių, kurios gali turėti
įtakos baudos dydžiui. Kadangi skundžiamame atsakovo sprendime klientams
padarytos žalos dydis kaip ir pareiškėjo pelnas nebuvo įvertinti, tai teisminio
nagrinėjimo metu šios aplinkybės negali būti vertinamos pareiškėjo nenaudai;
apie atliktą investavimą pareiškėjas pranešė po savaitės, atskiro privalomo
nurodymo ištaisyti padėtį negavo, sprendimas dėl baudos skyrimo priimtas
nedelsiant, todėl turi būti laikoma, kad pažeidimas nebuvo ilgalaikis. Kaip
nurodo abi šalys iki šiol panašūs veiksmai nebuvo baudžiami, praktika dėl
interesų konflikto nustatymo nesuformuota, situacijos neišaiškintos, todėl
nebuvo pakankamo teisės normų aiškinimo supratimo. Atsakomybę lengvinančių
aplinkybių teisminio nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo, pareiškėjas jų buvimo
neįrodinėjo.
Teismas
nesutinka su atsakovo pozicija, kad nustatant baudos dydį nesant atsakomybę
sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių turi būti taikoma mediana. Toks aiškinimas
prieštarauja Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnio 5 daliai, kuri
numato papildomas aplinkybes, į kurias reikalinga atsižvelgti nustatant baudos
dydį. Kaip jau minėta visos šioje normoje išdėstytos aplinkybės – dėl žalos,
nuostolių nenustatymo, trumpos pažeidimo trukmės, yra palankios pareiškėjui.
Tuo remiantis daroma išvada, kad bauda buvo paskirta neproporcingai ir ji
mažintina iki 1/3 įstatyme nustatyto maksimalaus baudos dydžio.
Antruoju
ginčijamo sprendimo punktu Komisija įpareigojo pareiškėją atstatyti iki
pažeidimo buvusią padėtį. Šį įpareigojimą atsakovas grindė PSPKĮ 57 straipsnio
1 dalies 6 punktu. PSPKĮ 57 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata suteikia
teisę Komisijai duoti privalomus nurodymus dėl teisės aktų pažeidimų šalinimo,
taikyti šiame bei kituose įstatymuose numatytas poveikio priemones. Kadangi šia
teisės norma Komisijai suteikiama teisė kartu su privalomais nurodymais taikyti
ir kitas poveikio priemones, tai aiškintina, kad Komisija vienu sprendimu gali
skirti dvi skirtingų rūšių poveikio priemones – ir baudą, ir privalomą
nurodymą. Toks aiškinimas neprieštarauja Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96
straipsnio 4 daliai, kadangi šiame straipsnyje nustatyta tik piniginių baudų
skyrimo tvarka.
Teismas,
vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais
n
u s p r e n d ė :
Skundą tenkinti
iš dalies.
Pakeisti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos
2009-06-11 sprendimu Nr. 2K-198 UAB „Invalda turto valdymas“ (dabartinis
pavadinimas – UAB „Finasta Asset Managment“) paskirtos baudos dydį iki 33 000
Lt (trisdešimt trys tūkstančiai).
Kitoje dalyje
skundą atmesti.
Sprendimas per
14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui
arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė
Petras
Viščinis
Liuda Arlauskienė