Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-347-109-2008].doc
Bylos nr.: 2A-347-109/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas (-a) ………………………

                                                                                          Civilinė byla Nr.2A-347-109/2008

                                                                  Pirmosios instancijos teismo

teisėjas Arūnas Bacevičius

                                                             Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

75.4.3;78.2.1;121.21;                                                                                                                                                                              

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. kovo 31 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovui R. Č. , jo atstovui  advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovei J. Č. , jos atstovui  advokatui Gvidui Byčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-418-523/2007 pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovei J. Č. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, ir atsakovės J. Č. priešieškinį ieškovui R. Č. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, institucijos, teikiančios byloje išvadas – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

ieškovas R. Č. ieškiniu prašė nutraukti jo santuoką su atsakove J. Č. , pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę Č.; nustatyti sūnaus R. Č. , gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su jo tėvu R. Č. ; priteisti iš atsakovės J. Č. lėšas sūnaus R. Č. , gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui iki jo pilnametystės po 1 MGL (130,00 Lt) kas mėnesį, paskiriant jam gaunamų išlaikymui lėšų uzufruktoriumi jo tėvą R. Č., lėšas sumokant kiekvieno mėnesio paskutinę dieną į sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) banke AB bankas Hansabankas Jurbarko skyrius; nustatyti, kad dalintino turto ir kreditorių šalys neturi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Ieškovas nurodė, kad santuoka su atsakove buvo sudaryta 2005 m. gegužės 7 d. Jurbarko rajono CMS. 2005 m. rugsėjo 3 d. gimė sūnus R. Č. . Gyvenant santuokoje su atsakove pas jo tėvus (duomenys neskelbtini) pradžioje buvo nedidelių nesutarimų, tačiau susitaikydavo. 2007 metų vasario mėnesio viduryje atsakovė su sūnumi išvyko gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini) . Ieškovas daugybę kartų prašė atsakovės grįžti pas jį, tačiau  ji at­sisakė. Ieškovas labai pasiilgo sūnaus, todėl 2007 m. balandžio 14 d. nuvažiavo pas atsakovę ir parsivežė sūnų į savo namus. Dėl santuokos iširimo kalta yra atsakovė, nes ji paliko ieškovą ir nebenori pas jį sugrįžti, nes turi kitą vyriškį. Nutraukus  santuoką prašė sūnaus gyvenamą vietą nustatyti su juo, nes gyvenimo, buities sąlygos pas jį yra geresnės. Pas atsakovę gyvenimo sąlygos yra bloges­nės, ji pati nepakankamai rūpinosi sūnumi. Sūnaus išlaikymui ieškovas prašė iš  atsakovės kas mėnesį priteisti po 1  MGL (130,00 Lt) iki sūnui sueis pilnametystė.

Atsakovė J. Č. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo R. Č. kaltės; po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę V.; nustatyti sūnaus R. Č. , gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su motina J. Č. ; priteisti iš R. Č. sūnaus R. Č. išlaikymui iki jo pilnametystės po 2 MGL dydžio (230 Lt) periodines išmokas kas mėnesį, pinigus pervedant pašto perlaida iki einamojo mėnesio 15 dienos. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Ieškovas pradėjo draugauti su kitomis moterimis, negerbė jos, nesirūpino šeima, todėl atsakovė su sūnumi turėjo išeiti gyventi pas savo tėvus. Pas tėvus vaiką augino viena. Ieškovas nesutiko gyventi atskirai nuo tėvų ir pasirinko gyvenimą savo tėvų namuose, todėl šalys negalėjo sukurti tikros šeimos. Atsakovė nesutiko, kad vaikas gyventų su tėvu, nes jis dirba ir neturi laiko užsiimti su vaiku. Vaiką prižiūri jo mama, kuri yra neįgali ir negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Nurodė, kad sūnus yra prisirišęs prie atsakovės ir tik ji gali užtikrinti tinkamas sąlygas sūnaus auklėjimui, nežiūrint to, kokia jos materialinė padėtis. Ieškovas turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo ir ji užtikrins visas reikiamas auginimo sąlygas. Prašė sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės priteisti iš tėvo 2 MGL dydžio (260,00 Lt) periodines išmokas kas mėnesį.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

Santuoką, įregistruotą 2005-05-07 Jurbarko rajono CMS, akto įrašo Nr. 29, tarp R. Č. , gimusio (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Č. (V.), gimusios (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) turinčių vieną nepilnametį vaiką, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant iki santuokos turėtas pavardes: Č. ir V..

Vaiko R. Č. , gimusio (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą nustatė su motina J. V. .

Priteisė iš ieškovo R. Č. lėšas jo sūnaus R. Č. , gimusio (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , išlaikymui iki jo pilnametystės po 1 MGL (130,00 Lt), paskiriant gaunamų lėšų sūnaus išlaikymui uzufruktore jo motiną J. V. , sumokant lėšas pašto perlaida iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.

Nustatė, kad R. Č. iki sueis mokyklinis amžius gali būti tėvo R. Č. pasiimamas kas antrą mėnesį.

Priteisė iš ieškovo R. Č. ir atsakovės J. Č. po 15,00 Lt teismo (pašto) išlaidų į valstybės pajamas.

Teismas nustatė, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi kartu. Santuoką teismas nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovas netinkamai elgėsi su atsakove, o ši jam buvo neištikima. Šalių nepilnamečio vaiko R. Č. gyvenamąją vietą nustatė su motina, nes jis yra tik dviejų metų amžiaus ir emocinis ryšys su motina atitinka jo interesus. Teismas nurodė, kad nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kad motina negalėtų auginti sūnaus, juo nesirūpintų, netinkamai auklėtų ar kitaip pažeistų jo interesus. Be to, teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes bei į tai, kad tėvui taip pat turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su savo vaiku, viršijo pareikštus reikalavimus ir nustatė, kad tėvas R. Č. gali pasiimti sūnų į savo globą ir su juo bendrauti kas antrą mėnesį iki vaikui pradedant lankyti mokyklą. Kadangi R. Č. gyvenamąją vietą nustatė su motina, todėl jo išlaikymui teismas priteisė lėšas iš tėvo R. Č. po 1 MGL (130,00 Lt) iki vaiko pilnametystės. Dalintino turto ir kreditorių šalys neturi, išlaikymo vienas iš kito neprašė. Turėtas bylos vedimo išlaidas teismas paliko kiekvienai iš šalių.

Apeliaciniu skundu ieškovas R. Č. prašo panaikinti iš dalies Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, vaiko tėvu ir išlaikymo sūnui priteisimo iš atsakovės patenkinti visiškai, o priešieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir išlaikymo jam priteisimo atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl sūnaus Roko gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir išlaikymo vaikui priteisimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, teismo išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad jis 2007 m. balandžio 14 d. iš atsakovės tėvų namų sūnų parsivežė apleistą ir sergantį niežais. Nuo to laiko sūnus gyvena su juo, jis juo rūpinasi ir auklėja, leidžia į darželį. Atsakovė per tą laiką trumpam buvo keletą kartų atvykusi aplankyti sūnaus, tačiau ypatingo noro bendrauti su sūnumi neparodė. Atsakovė nesiteikė pasveikinti, juo labiau aplankyti sūnaus, per Kalėdas ar Naujuosius Metus. Todėl teismo nurodytas vienintelis motyvas, kad sūnus yra tik dviejų metų amžiaus ir emocinis ryšys su motina atitinka jo interesus, neatitinka tikrovės. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų (LAT 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-320/2006). Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (EŽTT 2006-01-12 sprendimas byloje M. v. Bulgarija). Teismas, nustatydamas sūnaus gyvenamąją vietą su motina, neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarimą Nr.35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“, taip pat neatsižvelgė į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Šios tarnybos išvada teismui nėra privaloma, tačiau bet kuriuo atveju teismas, nesutikdamas su išvada, privalo tai motyvuoti. Apeliantas taip pat nurodo, kad kasacinio teismo praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Tos pačios nuomonės yra ir Jurbarko švietimo centro pedagoginė psichologinė tarnyba, į kurią jis kreipėsi, nes teismas nelaikė reikalinga išklausyti psichologų nuomonės. Apelianto nuomone, šios tarnybos išvadų pakanka, kad nekeisti vaikui gyvenant su tėvu jau nusistovėjusią jo šeimos aplinką, kuri užtikrina dabartinių jo poreikių tenkinimą. Be to, apelianto nuomone, atsakovei reikalaujant nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, su kuria vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystimuisi. Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad atsakovė mokosi Vilniuje ir ten su sūnumi gyventi neturi galimybių. Atsakovė teisme aiškino, kad jai mokantis Vilniuje, vaiką augintų jos tėvai, tačiau jos tėvų turimas būstas ankštas, viename kambaryje gyvena daug žmonių. Vaikas neturėtų ramybės nei dieną, nei naktį. Atsakovė neturi pajamų išlaikyti save, taip pat užtikrinti normalų vaiko išlaikymą. Tuo tarpu gyvendamas pas ieškovą, vaikas turi atskirą kambarį, lanko darželį ir priprato prie šios aplinkos. Ieškovo gaunamos pajamos leidžia normaliai išlaikytų sūnų ir jį auklėti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto nurodytas motyvas, jog sūnus su juo gyvena nuo 2007 m. balandžio 14 d. ir jį parsivežė iš atsakovės apleistą bei sergantį, yra melagingas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovė nurodo, kad sūnus buvo sveikas ir prižiūrėtas, ieškovas sūnų iš jos pasiėmė apgaulės būdu ir be jos leidimo, po to atsakovei jis neleido matytis su sūnumi, taip norėdamas sudaryti aplinkybes, kad vaiką augina jis vienas, o atsakovė nelanko sūnaus. Ieškovas vienas nustato sąlygas, kaip atsakovė galėtų matytis su vaiku, ir jos būna tokios, kad atsakovė tų sąlygų negali išpildyti. Nesuprantama vaiko teisių apsaugos tarnybos pozicija, kuri palaiko ieškovą visapusiškai ir nepadeda atsakovei tais klausimais, kai ji nori lankyti sūnų. Tarnybos atstovai su atsakove pas sūnų nuvykti atsisakė, o pasitelkus seniūnijos darbuotojus, atsakovė nebuvo įleista. Todėl atsakovės nuomone, neteisėti veiksmai, klasta pasiimant sūnų ir neleidžiant su juo matytis, negali sudaryti sąlygų, kurios leistų taikyti Aukščiausiojo teismo praktiką, kad vaiko, gyvenančio ilgiau nei metus jo poreikius atitinkančioje aplinkoje, aplinkos keitimas turi būti pateisinamas. Ieškovo pateikta Jurbarko švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma -rekomendacija yra parengta remiantis tik vienos šalies pateiktais dokumentais ir argumentais, netyrus atsakovės gyvenimo ir buities sąlygų bei neišklausius jos nuomonės.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo  negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą peržengdamas apeliacinio skundo ribas (CPK 320 str., CPK 376 str. 3d.).

 

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnis)

 

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas palaikė apeliacinio skundo reikalavimus, prašė patenkinti apeliacinį skundą, o atsakovė prašė atmesti apeliacinį skundą ir teismo sprendimą  palikti nepakeistą.

Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos VTAT prašė  bylą apeliacine tvarka nagrinėti nedalyvaujant tarnybos atstovams (b.l. 135-136, 143).

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant  su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium  gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko  gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas nustatydamas šalių sūnaus R. gyvenamąją vietą su motina pernelyg sureikšmino jos vaidmenį  auklėjant ir rūpinantis sūnumi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad jos pastangos garantuoti sūnui normalų ir pastovų bendravimą kelia abejonių, nebus užtikrinti  vaiko interesai, todėl  teismo sprendimas skundžiamose dalyse naikintinas.

Teisėjų  kolegija iš esmės sutinka su visais apeliacinio skundo argumentais.

Kolegija konstatuoja, kad teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, su kuria vaikas nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki šiol kartu negyvena, keičiant vaiko šeimos aplinką nenustatė, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant  su motina.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatydamas šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu  mano, jog būtina vadovautis nusistovėjusia ir gana aiškia suformuota teismų praktika, pagal kurią, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti  vadovaujamasi tik vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti.  Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas vystytis, kad jis užaugtų sveikas, intelektuali, dorovinga bei tvirta asmenybė.                                                                Tuo tikslu teismas vertina byloje esančių įrodymų, atskleidžiančių tėvų rūpinimosi vaiku aplinkybes, vaiko prisirišimą prie tėvų, tėvų elgesį, gyvenimo būdą, pajamas, visumą.

Iš Jurbarko Švietimo  centro pedagoginės  psichologinės tarnybos 2007 m. gruodžio 29 d. pažymos-rekomendacijos Nr. 539 (b.l. 124-126) matyti, kad R. Č. kreipėsi į tarnybą dėl mažamečio sūnaus R. Č. raidos ypatumų ir  emocinės būklės, kuri  įtakojama susiklosčiusių šeimos aplinkybių, įvertinimo. Tarnyba davė išvadą, kad  berniukas  labai prisirišęs prie tėvo, senelių, su kuriais gyvena ir kurie rūpinasi anūku. Tėvams  nutraukus santuoką berniukui  palankiau likti gyventi toje pačioje aplinkoje, kurioje gyvena nuo  gimimo, kur paisoma įprastinės senos tvarkos. Tenkinant  emocinius poreikius vaikui  reikalingas  stabilumas: nusistovėjusi dienotvarkė, rutina, suteikianti ramybę ir saugumą. Šie ritualai ir rutina sukuria  tvarkos ir stabilumo įspūdį, ko labiausiai reikia vaikui nuo gimimo iki 2,5 metų amžiaus, taip pat  patenkinamas saugumo poreikis.

Vaikui artėja trijų metų  amžiaus krizė, kurios metu vaikai tampa daug jautresni. Staigiai pakeitus gyvenamąją vietą, gali  būti pakenkta vaiko interesams, vaiko vystymuisi,  vaiko psichikai. Taip pat konstatuota, kad  ilgas  nebendravimas (daugiau nei 6 mėn.) arba epizodinis  bendravimas gali  neigiamai įtakoti tolesnius sūnaus ir mamos  tarpusavio santykius. 

Leidimas  vieną mėnesį gyventi su tėvu, kitą su motina gali sukelti vaikui naujų  adaptacijos ir socialinės raidos problemų: bus  nutrauktas  sistemingas ir pastovus ikimokyklinės  ugdymo įstaigos lankymas, nebus sudarytos sąlygos žaisti ir bendrauti su vaiko  bendraamžiais ir t.t. (b.l. 124-126).

Byloje nustatyta, kad atsakovė mokosi ir  gyvena Vilniuje, 2008 m. balandžio 17 d. baigs kirpėjos-manikiūrininkės kursus, mokymosi metu ji aprūpinta gyvenamuoju plotu ir gauna stipendiją. Tačiau neaišku, kur ji įsidarbins ir gyvens baigusi mokslus, ji pati nėra  tvirtai apsisprendusi dėl  darbo ir gyvenamosios vietos, pradžioje nurodė, kad dirbs ir gyvens Vilniuje (b.l. 50), o  apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kad  Jurbarke.

Šakių rajono  savivaldybės administracijos VTAS darbuotoja apie vaiko mamos sugrįžimą savaitgaliais iš Vilniaus namo žino iš jos tėvų pasakojimų. Nors Šakių VTAS davė išvadą, kad  vaikui  gyventi su motina yra tinkamos sąlygos (b.l. 40, 41, 42, 78, 90) VSĮ Vilniaus Žirmūnų  darbo rinkos  mokymo centras, Jurbarko  darbo birža iš esmės  atsakovę charakterizuoja teigiamai    (b.l. 99, 101), tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė sūnų aplanko epizodiškai, mokymosi laikotarpiu negali  pati užtikrinti sūnui tinkamų  gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygų. Tai yra konstatuota Jurbarko rajono savivaldybės administracijos VTAT prašyme nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje nedalyvaujant jo atstovui, kuriame yra nurodyta, kad vaiko santykiai su motina yra nutrūkę, ji vaiko  auklėjime ir išlaikyme nedalyvauja, vaiką po teismo posėdžio, vykusio 2007-11-28, aplankė tik vieną kartą – 2008-01-20. Atsakovė į tarnybą dėl bendraujant su  vaiku  kylančių problemų kreipėsi du kartus, jos buvo išspręstos.( b.l. 135, 136).

Iš esmės  tokius paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje davė šios tarnybos atstovė E. K. , kuri parodė, kad  ieškovo tėvai D. ir E. Č. yra tvarkingi, neišgeriantys. Atsakovė visą vasarą gyveno Jurbarke su kitu vyriškiu, tačiau vaiko nelankė, nesikreipė į jų tarnybą  dėl bendravimo  tvarkos nustatymo su vaiku, tėvas vaiką mato kasdien, su juo bendrauja, auklėja, rūpinasi juo, vaiką su tėvu sieja stiprus emocinis ryšys. Atsakovė su motina buvo  atvykusi į VTAS, tačiau  pasiūlius važiuoti aplankyti vaiko, ji dingo ir nepasirodė, sakė, kad ji buvo sumušta ir jos uošviai neįsileido į namus (b.l. 100).

Ieškovas nuosavybės teise turi dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l.141,142), turi nuolatinį darbą, dirba pagal patentą, remontuoja mašinas, darbo laikas pastovus, dirba dienomis iki 17.30 val., charakterizuojamas  kaip rūpestingas  tėvas (b.l. 123,37), buitis  tvarkinga, vaikas visiškai aprūpintas, sūnui skirtas  atskiras kambarys antrame aukšte, kuriame žaidžia,  todėl turi visas galimybes skirti vaiko auklėjimui ir priežiūrai. Taip pat pažymėtina , kad šalių sūnus R. lankė  Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio  pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupę (b.l.43), tačiau sunkiai adaptavosi ir rekomendavus darželio specialistams, darželio lankymas buvo nukeltas į š.m. kovo mėn. 

Teisėjų kolegija įvertinusi šalių paaiškinimus, VTAT išvadas dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ( b.l. 40, 41, 42, 78, 90, 135,136), Jurbarko švietimo Centro pedagoginės-psichologinės tarnybos išvadą (b.l. 124-126) bei atsižvelgusi į tai, kad atsakovė dar mokosi Vilniuje, vaiką  lankė epizodiškai, neaišku kur baigusi manikiūrininkės-kirpėjos kursus ji įsidarbins ir gyvens, dėl darbo ir gyvenamosios vietos pati nėra tvirtai apsisprendusi, sprendžia, kad vaiko R. Č. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu R. Č. šiuo metu labiau atitinka vaiko interesus, kadangi tėvas  turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas  gyvenimo, auklėjimo ir  vystymosi sąlygas.(CPK 3.174 str.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms, atsakovei neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja.

Nustačius šalių sūnaus R. Č. gyvenamąją vietą su tėvu, naikintinas teismo sprendimas dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, kuria leista vaiko tėvui pasiimti   sūnų kas antrą mėnesį iki sūnus pradės lankyti mokyklą.(CPK 376 str. 3d.). Pažymėtina, kad teismo nustatyta  bendravimo tvarka su vaiku yra netinkama, nekonkreti, iškiltų problemų dėl vykdymo. Leidimas  vieną mėnesį gyventi su tėvu, kitą su motina, gali sukelti vaikui naujų  adaptacijos ir socialinės raidos problemų, iškilus konfliktiniams  santykiams tarp vaiko tėvų, gali prasidėti manipuliavimas vaiku, tai konstatuota ir Jurbarko švietimo Centro  pedagoginės psichologinės tarnybos 2007-12-29 pažymoje rekomendacijoje (b.l. 124-126).

Iš Jurbarko  rajono  savivaldybės administracijos  Skirsnemunės seniūnijos pažymos matyti, kad 2007-11-29 vaiko seneliai neleido atsakovei  aplankyti sūnaus, nesant vaiko  tėvui, nes bijo fizinio smurto, kuris gali būti panaudotas prieš juos ( b.l. 131).

Vaiko  motina J. Č. (V.), negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl šalims išaiškinta, kad geranoriškai neišsprendus su ieškovu klausimo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, ji gali kreiptis į VTAT.

             

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

             

Nesant  ginčo tarp šalių dėl teiktino išlaikymo dydžio ir formos sūnui R., patenkinus apeliacinį skundą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko tėvu, ieškovui neprieštaraujant, iš atsakovės priteistinas išlaikymas sūnui R. kas mėnesį po 1 MGL (130 Lt) iki vaiko pilnametystės  ne nuo ieškinio pareiškimo dienos - 2007 m. kovo 31 d., o nuo  teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos -2008 m. kovo 31 d. (CK 3.196 str. 1d. 2p., CK 3.200 str.). 

Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistina ieškovui 115 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 4d.), sumokėto paduodant apeliacinį skundą (b.l. 122).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :              

              apeliacinį skundą patenkinti.

              Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimą: panaikinti teismo sprendimą vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko išlaikymo dalyje ir šiose dalyse  ieškovo R. Č. ieškinį patenkinti, atsakovės J. Č. priešieškinį atmesti.

              Nustatyti vaiko R. Č. , gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu R. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Panaikinti  teismo sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, kuria leista vaiko tėvui R. Č. pasiimti  sūnų R. Č. kas antrą mėnesį iki sūnus pradės lankyti mokyklą.

              Priteisti iš atsakovės J. V. (buvusios Č. a/k (duomenys neskelbtini) sūnui  R. Č. , gim. (duomenys neskelbtini) a/k (duomenys neskelbtini) , išlaikymą 1 MGL (130 Lt) dydžio kas mėnesį iki jo pilnametystės nuo 2008 m. kovo 31 d., įpareigojant atsakovę  sumokėti  vaikui išlaikymą iki kiekvieno mėnesio  paskutinės dienos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB bankas Hansabankas Jurbarko skyrius.

              Gaunamų lėšų vaiko išlaikymui uzufruktoriumi paskirti vaiko tėvą R.Č..

              Iš atsakovės priteisti ieškovui 115 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

              Kitos sprendimo dalies nekeisti.

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                      Birutė Bobrel

 

Kolegijos teisėjai:                                                                                                Leonas Jachimavičius      

 

                                                                                                                                 Arūnas Rudzinskas